- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- e2-2003-905/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24372-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Magdala Lt“
- Advokatai
- Petras Selilionis, Pavelas Novikevičius
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo atstovams advokato padėjėjui Pavelui Novikevičiui ir įmonės vadovui Aidui Burinskui,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Magdala Lt“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4711,86 Eur skolos, 29,95 Eur kompensacinių palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir aštuonių procentų procesines palūkanas. Ieškovo teigimu, šalys 2018 m. balandžio 2 d. sudarė darbo nuomos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo išnuomoti atsakovui darbuotojus statybos montavimo darbams atlikti, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas atsiskaityti. Anot ieškovo, atsakovas atsiskaitė už 2018 m. balandžio mėnesį nuomotus darbuotojus, nereiškė pretenzijų dėl jų darbo ar kvalifikacijos, tačiau vėliau nustojo atsiskaitinėti ir liko skolingas už laikotarpį iki 2018 m. birželio 7 d.
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, 2018 m. balandžio mėnesį išnuomoti trys darbuotojai dirbo po 10 valandų per dieną, todėl ieškovas klaidingai teigia, kad ir gegužės mėnesį likę du darbuotojai taip pat dirbo po 10 valandų. Atsakovo teigimu, gegužės mėnesį darbuotojai dirbo po 8 valandas, be to, jie dirbo tik pagalbinio pobūdžio darbus, todėl jiems turėtų būti apmokėta kaip už žemesnės kvalifikacijos darbus. Be to, nors atsakovui reikėjo daugiau darbuotojų, tačiau ieškovas tik žadėjo pakeisti netinkamus darbuotojus. Pažymėjęs, kad pagal šalių sutarties 3 punktą apmokama tik už darbuotojų faktiškai dirbtą laiką, atsakovas nesutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovas turi apmokėti ir už darbuotojų pietų pertraukas, kelionių į ir iš darbo laiką. Atsakovas iš esmės sutiko su ieškinio reikalavimų dalimi dėl apmokėjimo už 8 valandų darbo laiką.
Šalys 2018 m. balandžio 2 d. sudarė darbo nuomos sutartį Nr. W04/02, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovui išnuomoti darbuotojus statybos montavimo darbams, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už šias paslaugas. Sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad išnuomotų darbuotojų paslaugų kaina – 7 Eur ir PVM už faktiškai dirbtą darbo valandą. Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad užsakovas (atsakovas) paskutinę mėnesio darbo dieną pateikia paslaugų teikėjui (ieškovui) ataskaitą apie nuomojamų darbuotojų dirbtą laiką per praėjusį mėnesį. Sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad paslaugų teikėjas (ieškovas) iki kito mėnesio 7 dienos pateikia užsakovui (atsakovui) darbo grafiką ir PVM sąskaitą faktūrą už praėjusį laikotarpį suteiktas paslaugas, kurią užsakovas apmoka per 10 dienų nuo sąskaitos patvirtinimo dienos (p. 8-10).
Atsižvelgdamas į nurodytas sutarties nuostatas, teismas pabrėžia, kad būtent atsakovas prisiėmė pareigą paskutinę mėnesio darbo dieną pateikti ieškovui ataskaitą apie nuomojamų darbuotojų dirbtą laiką per praėjusį mėnesį (sutarties 3.2 punktas). Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas vis dėlto sutiko su ieškovo argumentais, kad darbuotojai buvo nuomojami iki 2018 m. birželio 7 d. Kadangi nagrinėjamas ginčas dėl atsiskaitymo už 2018 m. gegužės ir birželio mėnesiais nuomotus darbuotojus, tai konstatuotina, kad būtent atsakovui teko pareiga 2018 m. gegužės ir birželio mėn. paskutinėmis darbo dienomis pateikti ieškovui aptariamas ataskaitas, tačiau tokių ataskaitų atitinkamais laikotarpiais atsakovas nepateikė. Esant tokiai situacijai, ieškovas, per nustatytą laiką nesulaukęs atsakovo ataskaitos, pagrįstai teikė atsakovui darbo grafikus ir PVM sąskaitas faktūras, užpildytus pagal savo (ieškovo) surinktus-turimus duomenis (sutarties 3.3 punktas). Šiuo aspektu teismas atmeta kaip nepagrįstus ir netgi nesąžiningus atsakovo argumentus, kad darbuotojai neva neturėjo reikiamos kvalifikacijos – atsakovas nepateikė jokių objektyvaus pobūdžio įrodymų (el. laiškų, raštų, pretenzijų), kurie leistų manyti, kad šalių sutarties galiojimo-vykdymo metu atsakovas būtų reiškęs ieškovui pretenzijas dėl darbuotojų kvalifikacijos, darbo kokybės ar kt. Pažymėtina, kad atsakovas iš pradžių (procesiniuose dokumentuose) iš viso neigė savo pareigą atsiskaityti su ieškovu (p. 35, 63) ir tik teismo posėdžiuose nurodė, kad sutiktų atsiskaityti už nuomotų darbuotojų darbo laiką, nurodytą paties atsakovo į bylą pateiktame grafike, laikant, jog darbuotojai dirbo po 8 val. per dieną, t. y. iš viso už 2981,44 Eur sumą (p. 103). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertina kaip pakankamai įrodytą faktinę aplinkybę, kad atsakovas iki 2018 m. birželio 7 d. naudojosi ieškovo nuomotų (subnuomotų) darbuotojų darbu ir turi pareigą už tai atsiskaityti (CPK 178, 185 straipsniai).
Spręsdamas dėl šios pareigos dydžio-masto, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nėra šalių ginčo dėl atsiskaitymo už 2018 m. balandžio mėnesį. Iš pateiktos darbo valandų suvestinės (p. 118) matyti, kad 2018 m. balandžio mėnesį trys darbuotojai (vienas visą mėnesį, o kiti du darbuotojai pakaitomis) dirbo iš viso 390,50 val. ir būtent už tokį valandų skaičių įvyko šalių atsiskaitymas (p. 82, 83). Teismo posėdžiu metu liudytojas M. L. (M. L.) nurodė, kad 2018 m. gegužės-birželio mėnesiais jis kartu su kitu darbuotoju (R. B.) dirbdavo daugiausiai nuo 7 iki 19 val. ir kad būdavo (ne visada) skiriamos išeiginės. Apie darbo trukmę (skirtumus-panašumus) balandžio ir gegužės-birželio mėnesiais liudytojas nurodė, kad tiek pirmajame objekte (balandžio mėnesį), tiek antrajame objekte (gegužės-birželio mėnesiais) tekdavo dirbti dažniausiai nuo 7 iki 19 val., bet pasitaikydavo ir ilgesnio, ir trumpesnio darbo laiko. Teismo vertinimu, tokie liudytojo paaiškinimai iš esmės atitinka ir šalių suderintą darbo laiko suvestinę už 2018 m. balandžio mėnesį, kurioje užfiksuotas tiek 5, 7, tiek ir 8,5, 9, 10, 11 valandų darbo laikas (p. 118). Atsižvelgdamas į liudytojo M. L. parodymus, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo pateikta darbo laiko suvestine, kurioje nurodyta, kad darbuotojai visomis dienomis dirbo (tik) po 8 val. Tokia aplinkybė neatitiktų nuomotų darbuotojų ankstesnio darbo intensyvumo balandžio mėnesį (dėl kurio nėra šalių ginčo), taip pat prieštarautų paties atsakovo argumentams, kad prisiimtus darbus atsakovas turėjo atlikti-užbaigti per trumpą laiką ir kad atsakovui reikėjo daugiau darbuotojų (taigi atsakovas turėjo interesą, kad išnuomoti du darbuotojai faktiškai dirbtų kuo daugiau). Šiuo metu nesant galimybės iš pateiktų įrodymų visumos tiksliai-neginčytinai nustatyti išnuomotų darbuotojų darbo valandų ginčo laikotarpiu, teismas nutaria iš esmės atsižvelgti į 2018 m. balandžio mėnesį užfiksuotą darbuotojų darbo laiką, kai per 22 darbo dienas (nuo balandžio 4 d.) išdirbta 390,50 val., t. y. du darbuotojai per vieną darbo dieną bendrai išdirbdavo vidutiniškai beveik 18 val. (390,50 / 22 ). Be to, atsižvelgdamas į tai, kad būtent atsakovas, jau minėta, neįvykdė savo sutartinės pareigos pateikti darbo laiko ataskaitas, tai visas abejones ir skaičiavimo paklaidas teismas vertina būtent atsakovo nenaudai (ir ieškovo naudai). Kadangi gegužės mėnesį darbo dienų daugiau negu balandžio mėnesį (juolab, kad balandžio mėnesį darbai pradėti (tik) nuo balandžio 4 d.), tai teismas sprendžia, kad 2018 m. gegužės 1 d. – birželio 7 d. laikotarpiu išnuomoti du darbuotojai galėjo panašiu intensyvumu išdirbti iš viso 31 darbo dieną – 25 dienas gegužės ir 6 dienas birželio mėnesiais (CPK 3 straipsnio 7, 8 dalys, Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 3 dalis). Gaunasi, kad per 31 darbo dieną dirbdami po 9 val. du išnuomoti darbuotojai galėjo išdirbti iš viso 558 val. (31 X 9 X 2). Iš esmės tokį patį valandų skaičių (556,30 val.) nurodė ir ieškovas. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus-neįrodytus atsakovo argumentus, kad du darbuotojai ginčo laikotarpiu negalėjo faktiškai išdirbti ieškovo nurodomo valandų skaičiaus. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo atsiskaitymą už nuomotų darbuotojų dirbtą būtent 556,30 val. laiką (sutarties 3.1 punktas).
Teismas vertina kaip teisiškai nereikšmingus šalių argumentus dėl skaičiuotino darbuotojų faktinio ar formalaus darbo laiko, dėl įtraukimo į šį laiką pietų pertraukų, laiko kelionėms į ir iš darbo ir pan. Šiuo aspektu pažymėtina, kad skaičiavimams buvo naudojami pačių šalių suderintoje 2018 m. balandžio mėn. darbo laiko suvestinėje nurodyti duomenys. Taigi, jeigu nurodyta suvestinė buvo suderinta šalių (nepriklausomai nuo to, ar joje darbo laikas žymėtas su nurodytomis pertraukomis, kelionėmis į ar iš darbo ir pan.), tai tokioje suvestinėje užfiksuotas darbo laiko vidurkis (atsižvelgiant į liudytojo M. L. parodymus, kad darbo intensyvumas buvo panašus ir 2018 m. gegužės-birželio mėnesiais), teismo vertinimu, gali ir turi būti naudojamas sprendžiant dėl darbo laiko ginčo laikotarpiu, o ieškovo pateikta darbo valandų suma iš esmės atitinka nurodytą darbo intensyvumą.
Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas sprendžia, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, įskaitant ir kitus (išvestinius) ieškinio reikalavimus dėl kompensacinių palūkanų, skolos išieškojimo išlaidų ir 8 proc. procesinių palūkanų priteisimo (juolab kad šių reikalavimų (jų dydžio) atsakovas ir neginčijo).
Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia ir į šalių procesinį elgesį, taip pat įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atsakovas ilgą laiką iš viso neigė savo pareigą (bent iš dalies) atsiskaityti su ieškovu ir tik teismo posėdžio metu ėmė teigti, kad sutinka sumokėti dalį reikalaujamos sumos (tačiau taip ir nesumokėjo). Be to, jau minėta, būtent atsakovas nevykdė sutartimi prisiimto įsipareigojimo pateikti darbo laiko ataskaitas. Tokių ataskaitų nepateikimas (kartu su vėlesniu ieškinio reikalavimų visišku neigimu) neabejotinai apsunkino ir prailgino šio ginčo nagrinėjimą tiek procesine, tiek ir materialine teisine prasme. 2018 m. rugpjūčio 8 d. parengiamojo teismo posėdžio informacinė pažyma patvirtina, kad tuo metu buvo atmestas ieškovo prašymas apklausti nuomotus darbuotojus kaip liudytojus (p. 74). Dėl to ieškovo atstovų teismo posėdžio metu pateiktas (pakartotinai) prašymas apklausti šiuos liudytojus negali būti vertinamas kaip pateiktas pavėluotai ir neteikia pagrindo konstatuoti ieškovo netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteisiama 108 Eur žyminio mokesčio (p. 24, 25), 10 Eur vertimo išlaidų (p. 174) ir 600 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (p. 7, 13, 187). Valstybei iš atsakovo priteisiama 19,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Wipsi“, j. a. k. 302848451, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Magdala LT“, j. a. k. 123177224, 4711,86 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus vienuolika eurų 86 ct) skolos, 29,95 Eur (dvidešimt devynis eurus 95 ct) kompensacinių palūkanų, 40 (keturiasdešimt) Eur skolos išieškojimo išlaidų ir aštuonių procentų metines palūkanas nuo priteistos 4751,86 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt vieno euro 86 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Wipsi“, j. a. k. 302848451, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Magdala LT“, j. a. k. 123177224, 718 (septynis šimtus aštuoniolika) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Magdala LT“, j. a. k. 123177224, 13,88 Eur (trylika eurų 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.