Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-09-29 · Administracinė byla Nr. TA-724-261/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-07-29Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-29
Bylos Nr.
TA-724-261/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01278-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Ramutė Ruškytė
Pareiškėjas
K. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-724-261/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01278-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas K. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. vasario mėn. pabaigos buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose, 8 ir 10 būriuose. Teigė, kad nuolat trūko gyvenamojo ploto, nebuvo vietos laisvai pajudėti, patalpose veisėsi buitiniai parazitai. Karštu vandeniu buvo leidžiama naudotis tik kartą per savaitę, todėl pareiškėjas negalėjo palaikyti asmens higienos. Be to, dušų įrengimas pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tiekiamas maistas buvo nekaloringas, nekokybiškas, jame trūko maistingų medžiagų. Pareiškėjas nurodė, kad prie jo išgyvenimų ir sveikatos pablogėjimo prisidėjo ir nuolatinis triukšmas (pareigūnai nekontroliuoja kalinių elgesio), drėgmė (netvarkingi sanitariniai mazgai), pelėsis (daugelio įstaigos patalpų sienos pelija), šaltis ir skersvėjai (visi įstaigos langai netvarkingi, nesandarūs). Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad minimalaus ploto norma, tenkanti vienam asmeniui gyvenamosiose patalpose, pažeista nebuvo, be to, pareiškėjas galėjo laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje. Patalpos vėdinamos per langus, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Dušai įrengti laikantis nustatytų reikalavimų. Atsakovo atstovas, gerindamas nuteistųjų kalinimo sąlygas, prausykloje įrengė vandens šildytuvą bei papildomus dušo ragelius, todėl pareiškėjas galėjo praustis kiekvieną dieną. Kenkėjų kontrolės paslaugas pataisos įstaigai teikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“, kuri reguliariai atlieka kenkėjų naikinimo darbus visoje įstaigoje, pagal poreikį arba nuteistųjų nusiskundimus. Maitinimo paslaugas tiekia viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Bruneros“, kuri užtikrina tinkamą nuteistųjų maitinimą. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė nei į pataisos įstaigos administraciją, nei į psichologą. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą ar neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. gyveno 8 būrio 1 brigadoje, nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2019 m. vasario 28 d. gyveno 10 būrio 1 brigadoje. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Atsižvelgęs į tai, kad minimalios ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Utenos deratizacija“ reguliariai atlikdavo vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Pravieniškių PN-AK patalpose. Tai įrodo, kad atsakovo atstovas aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus ar neveikimą šiuo aspektu. Be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės ar duomenų, kad jis dėl parazitų būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar gydytoją. Teismas, nustatęs, kad bendroje pataisos namų dušinėje dušo rageliai yra atskirti pertvaromis, o prausyklose įrengti papildomi dušai atskirti užuolaidomis, atsižvelgęs į tai, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose, sprendė, kad dušų įrengimas pakankamai užtikrina besimaudančių asmenų privatumą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas pateikė duomenis, jog 8 ir 10 būrių prausyklose įrengti papildomi vandens šildytuvai ir dušo rageliai, todėl pareiškėjas galėjo praustis kiekvieną dieną. Be to, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, taigi šiuo aspektu pažeidimas bet kokiu atveju nebūtų konstatuotas. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo, nekokybiško maisto yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Atsakovo atstovui kiltų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius teiginius. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas.

III.

7. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priteisti jam 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

8. Pareiškėjas nurodo, jog teismas neišnagrinėjo jo skundo ir nurodytų aplinkybių atsakingai. Nėra jokio teisės akto, leidžiančio baldų užimamą plotą vertinti kaip laisvą plotą. Pareiškėjas nurodo, kad dėl laisvo ploto trūkumo jam nebuvo užtikrinta galimybė laisvai judėti patalpoje. Atsakovo atstovas teismui nepateikė jokių konkrečių duomenų apie ginčo gyvenamųjų patalpų būklę (pelėsį, nesandarius langus), temperatūros ir drėgmės parametrus. Pasisakydamas dėl teismo argumentų dėl privatumo duše, pareiškėjas nurodo, kad turi būti vadovaujamasi tarptautiniais teisės aktais.

Atsiliepimas

9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

10. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, kad teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai jas įvertino ir priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš to, kad nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. vasario mėnesio pabaigos Pravieniškių PN-AK neužtikrino jam tinkamų kalinimo sąlygų.

12. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

14. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl tam tikros valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar tam tikros pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

15. Vertinant pareiškėjo teisės į tinkamą gyvenamąjį plotą pažeidimą aktualus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1 punktas, kuriame nustatyta, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam asmeniui. Nei šioje, nei kitose nagrinėjamu atveju taikytinose teisės normose nėra nurodyta, jog į turimo ploto apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti baldų ar sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017). Į baldus, sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017). Iš byloje pateiktų duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių matyti, kad nagrinėjamu atveju gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

16. Nustatydamas vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie patalpoje buvusių miegamųjų vietų skaičių. Teismas, skaičiuodamas vienam asmeniui tekusį plotą, pagrįstai visą patalpos plotą dalino iš joje buvusių miegamųjų vietų skaičiaus. Teisėjų kolegija su minėtu vertinimu sutinka. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamąjį plotą ginčo laikotarpiu pareiškėjo nurodytose patalpose nebuvo pažeista.

17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos įstaigą nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais; pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40119/09; LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1449-261/2020; 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-261/2020; 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2795-662/2020; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2139-602/2020). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

18. Kita vertus, pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms paprastai yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017; 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1588-552/2020).

19. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad dušų patalpoje įrengtos pertvaros. Pareiškėjas taip pat nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neneigia pertvarų dušuose buvimo. Be to, nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių jo privatumo naudojantis dušu pažeidimo atvejų, nekonkretizavo, kaip ir kada buvo pažeistas jo privatumas naudojantis dušu. Atsižvelgiant į tai, taip pat į byloje esančias nuotraukas, iš kurių matyti, kad dušų patalpose dušai yra atskirti sienelėmis iš abiejų pusių, konstatuotina, kad tokių pertvarų įrengimas užtikrina pakankamą privatumą naudojantis dušu, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo.

20. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad atsakovo atstovas teismui nepateikė jokių konkrečių duomenų apie ginčo gyvenamųjų patalpų būklę (pelėsį, nesandarius langus), temperatūros ir drėgmės parametrus, pažymi, kad pareiškėjas šiais aspektais skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, nurodė tokius nusiskundimus: prie pareiškėjo išgyvenimų ir sveikatos pablogėjimo prisidėjo ir <...>, drėgmė (netvarkingi sanitariniai mazgai), pelėsis (daugelio įstaigos patalpų sienos pelija), šaltis ir skersvėjai (visi įstaigos langai netvarkingi, nesandarūs). Taigi, pirmiausiai, pareiškėjas skunde neišdėstė konkrečių nusiskundimų dėl būtent jo gyvenamosiose patalpose buvusio pelėsio, drėgmės, netinkamos temperatūros ir nesandarių langų, o nurodė bendro pobūdžio abstraktų teiginį dėl šių problemų „daugelyje patalpų“, dėl „visų įstaigos langų“, o drėgmės problemą siejo su netvarkingais sanitariniais įrenginiais, nekonkretizuodamas, su kuriais, kokiose patalpose įrengtais įrenginiais jis sieja šį pažeidimą. Taigi, minėti pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, nekonkretizuoti ir deklaratyvūs.

21. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus pataisos įstaigos administracijai ar kompetentingoms, higienos sąlygų patikrinimus atliekančioms institucijoms dėl netinkamų higienos sąlygų. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog nesant pareiškėjo nusiskundimų dėl higienos normų pažeidimų, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šio pobūdžio bylose, nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat pareiškėjui savo teiginių dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017). Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017).

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nekonkretizavo, kokiose patalpose buvo jo nurodomi higienos sąlygų pažeidimai. Byloje nėra duomenų, kad dėl prastų, higienos reikalavimų neatitinkančių gyvenimo sąlygų pareiškėjas vertintu laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kitą kompetentingą instituciją – tokių argumentų pareiškėjas nenurodo ir procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą dėl minėtų netinkamų higienos sąlygų.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, kad šiuo atveju nenustatyti Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai (neveikimas) dėl pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, t. y. nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų.

24. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysGintaras KryževičiusRamutė Ruškytė