Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. K. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėja nesutinka su Departamento pozicija, jog pareiškėja savo mažajame karjere iškasė daugiau nei leistina (10 000 m³) žvyro. Pareiškėjos nuomone, vienintelis objektyvus dokumentas, patvirtinantis iškasto žvyro kiekį, yra 2017 m. gegužės 4 d. pateiktas markšeiderinis planas, kuriame nurodyta, jog bendras iškasto žvyro kiekis yra ne didesnis nei 9 150 m³ .

Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Departamentas teigia, kad pareiškėjos ūkio telkinys neatitinka mažajam karjerui kriterijų, nustatytų Aprašo 2.1 papunkčio, nes gavyba vykdyta giliau nei 2 m bei teritorijoje, kuri nepatenka į mažojo karjero kasybos sklypą. Ūkis, vykdydamas kietųjų naudingųjų iškasenų (žvyro), kurių išgavimui privalomas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išgavimą bei neturėdamas minėto leidimo, taip pat žemės gelmių naudojimo plano, jų neištyręs bei neaprobavęs, neatlikęs jų gavybos poveikio, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies, 14 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad ūkio telkinys neatitinka mažajam žvyro karjerui keliamų reikalavimų ir nėra laikomas mažuoju karjeru, todėl tokio karjero eksploatacijai yra būtinas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Ūkis, turėdamas prievolę turėti leidimą valstybinių gamtos išteklių gavybai ir vykdydamas jų gavybą, yra mokesčio už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius mokėtojas. Departamentas pateikia skaičiavimus, kad pagal mažojo karjero naudojimo plano duomenis kietųjų naudingųjų iškasenų kiekis, kurio išgavimui buvo būtinas leidimas, yra 4 971 m³.

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. AS-52 dėl 2020 m. kovo 9 d. patikrinimo akto Nr. PA 80-2/2020, kuriuo pareiškėjai apskaičiuota 21 971 Eur mokėtina suma, tvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. kovo 31 d. Šiaulių RAAD atliko neplaninį pareiškėjos mažojo žvyro karjero patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. KOS-5 (NP). Po patikrinimo pareiškėjai buvo įteikti du privalomieji nurodymai: 2017 m. balandžio 4 d. privalomais nurodytas Nr. KOS-4 nevykdyti naudingųjų iškasenų gavybos karjere, kol nebus gautas leidimas ir 2017 m. balandžio 4 d. privalomasis nurodymas Nr. KOS-5 parengti karjero markšeiderinį planą. Pareiškėja po atlikto patikrinimo pateikė 2017 m. balandžio 26 d. mažojo karjero naudojimo planą (toliau – ir Planas), kuriuo buvo patikslintas naudingosios iškasenos kiekis ir kasimo plotas bei gylis.

Šiaulių RAAD atsižvelgęs į pareiškėjos po patikrinimo pateiktas pastabas ir į tai, kad pareiškėjos eksploatuojamo karjero gylis bei plotas viršija Aprašo 2.1 papunktyje nurodomus leistiną gylį (ne daugiau 2 m) ir plotą (ne daugiau 0,5 ha) bei į Plano duomenis, kad pareiškėjos kietųjų naudingųjų iškasenų kiekis, kurio išgavimui buvo būtinas leidimas, yra 4 971 m³ 2017 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. KOS-3 iš dalies patvirtino 2017 m. kovo 31 d. patikrinimo aktą Nr. KOS-5 (PN) ir pareiškėją įpareigojo į biudžetą sumokėti 21 971 Eur.

Pareiškėja, nesutikdama su 2017 m. birželio 1 d. sprendimu, jį apskundė teismui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1843-621/2017 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir sumažino 2017 m. birželio 1 d. sprendimu patvirtintą mokestį iki 10 987,62 Eur. Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja jį apskundė apeliacine tvarka. LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-756-602/2019 pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, t. y. panaikino Šiaulių RAAD 2017 m. birželio 1 d. sprendimą dėl 2017 kovo 31 d. patikrinimo akto Nr. KOS-5 (NP) tvirtinimo ir perdavė Departamentui klausimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo nagrinėti iš naujo.

Departamentas 2020 m. kovo 9 d. atliko pakartotinį neplaninį pareiškėjos ūkio mažojo karjero patikrinimą. Pareiškėjos atstovas, susipažinęs su 2020 m. kovo 9 d. patikrinimo aktu Nr. PA80-2/2020, pateikė dėl jo pastabas. Departamentas 2020 m. gegužės 12 d. priėmė Sprendimą, kuriuo be jokių išlygų patvirtino 2020 m. kovo 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA80-2/2020, pareiškėja įpareigota sumokėti patvirtintą 21 971 Eur sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąja sąskaitą.

Departamento darbuotojai 2020 m. vasario 11 d. inspekcinio vizito pareiškėjos mažojo karjero vietoje metu nenustatė požymių, kad telkinyje pastaruoju metu būtų vykdoma valstybinių gamtos išteklių gavyba / kasimas. Atsižvelgus į tai, patikrinimo metu vadovautasi 2017 m. kovo 13–31 d. atlikto patikrinimo metu LGT atliktais matavimais ir pareiškėjos pateiktu 2017 m. balandžio 26 d. Planu, kuriuo patikslintas iškastas naudingosios iškasenos kiekis ir patikslintas kasimo plotas bei gylis. Patikrinimo metu nustatė, jog 2017 m. balandžio 26 d. Plano duomenimis, iškasos 1 559 m² ploto vidutinis gylis 4,1 m, o už mažojo karjero ribų iškasta 1 300 m³ kietųjų iškasenų – žvyro. Nustatė, kad remiantis 2017 m. balandžio 26 d. Planu, kietųjų naudingųjų iškasenų kiekis, kurio išgavimui buvo būtinas leidimas yra 4 971 m³. Šį kiekį apskaičiavo taip: (3,0 m – 2,0 m) x 397m² = 397 m³; (4,1 m – 2,0 m) x 1 559 m² = 3 274 m³; 1 300 m³ iškastas už mažojo karjero ribos. Vadovaujantis MVGIĮ 7 straipsnio 1 dalimi mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Įvertinus tai, kad apskaita nevedama ir tikslių duomenų, kada išgautas žvyras nėra, skaičiuojant mokesčio už valstybinių gamtos išteklius dydį, buvo atsižvelgta į pareiškėjos pateiktą informaciją, nurodytą 2017 m. kovo 31 d. patikrinimo akte Nr. KOS-5 (PN), kad 2016 m. žvyras buvo kasamas rugsėjo–spalio mėnesiais. Skaičiuojant mokesčio už valstybinių gamtos išteklių dydį, išgautas žvyro kiekis 4 917 m³ buvo padalytas lygiai III ir IV 2016 m. ketvirčiams, atitinkamai III ketvirtis – 2 486 m³ ir IV ketvirtis – 2 485 m³. Įvertinus nustatytus faktinius duomenis, Departamento darbuotojai konstatavo, kad pareiškėjos mažasis karjeras neatitinta mažojo karjero kriterijų, nustatytų Aprašo 2.1 papunktyje, todėl tokio karjero eksploatacijai būtinas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius. Atitinkamai pareiškėja, turėdama prievolę turėti leidimą valstybinių gamtos išteklių gavybai ir vykdydama jų gavybą, yra mokesčio už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius mokėtoja. Pareiškėjai Departamento 2020 m. kovo 9 d. patikrinimo aktu priskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už be leidimo išgautą ir nedeklaruotą išteklių kiekį – 21 971 Eur. Mokestį atsakovas apskaičiavo taip: mokesčio dydis didesniu tarifu už 2016 m. III ketvirtį 0,44 Eur/m³ x 10 x 0,997 x 2486 m³ = 10 906 Eur (0,44 Eur – MVGIĮ 1 priede nurodytas tarifas 2016 metais; 0,997 – 2016 m. III ketvirčio indeksavimo koeficientas, kuris taikomas vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 4 dalimi). Mokesčio dydis už 2016 m. IV ketvirtį 0,44 Eur/m³ x 10 x 1,012 x 2 485 m³ x = 11 065 Eur (0,44 Eur/m³ – MVGIĮ 1 priede nurodytas tarifas 2016 metais; 1,012 – 2016 m. IV ketvirčio indeksavimo koeficientas, kuris taikomas vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 4 dalimi). Iš viso mokesčio dydis, taikant didesnį tarifą už be leidimo išgautus valstybinius gamtos išteklius (žvyrą), yra 10 906 Eur + 11 065 Eur = 21 971 Eur.

2019 m. balandžio 14 d. pareiškėja pateikė atsakovui rašytines pastabas dėl 2020 m. kovo 9 d. patikrinimo akto, kuriose prašė Departamento netvirtinti patikrinimo akto. 2020 m. gegužės 12 d. Departamentas, išnagrinėjęs 2019 m. balandžio 14 d. pareiškėjos pateiktas pastabas, priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino 2020 m. kovo 9 d. patikrinimo aktą bei 21 971 Eur priskaičiuotą mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sumą.

Pareiškėja skunde nurodė, jog vienintelis objektyvus dokumentas, patvirtinantis iškasto žvyro kiekį, yra 2017 m. gegužės 4 d. pateiktas Planas, kuriame nurodyta, kad pareiškėja iš mažojo karjero iškasė ne daugiau nei 9 150 m³ žvyro, todėl leistinos normos neviršijo. Teismas turi pagrindo nesutikti su šia pareiškėjos pozicija. Pažymėtina, kad Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 nustato, kad markšeideriniai darbai – veiksmai atliekami rengiant ir atnaujinant markšeiderinį planą, apskaičiuojant kietųjų naudingųjų iškasenų telkinyje išgautus ir liekančius išteklius (5.1. punktas); markšeiderinis planas – kietųjų naudingųjų iškasenų telkinio topografinė nuotrauka, sudaryta pagal žemės paviršiaus ir kasinių geodezinius matavimus (5.2. punktas). Pareiškėja, teikdama, kad iš mažojo karjero iškasė ne daugiau nei 9150 m³ žvyro, todėl leistinos normos neviršijo, abstrakčiai vertino iškasto žvyro kiekį, neįsigilino į Plane pateiktus duomenis, nevertino Aprašo 2.1 papunktyje nurodyto mažojo karjero leistino ploto ir gylio bei to, kad dalis naudingųjų iškasenų buvo kasama už mažojo karjero ribų. Remiantis Planu matyti, kad kasimo gylis (vidutinis sluoksnio storis) kinta nuo 3 iki 4,1 m. Teismas daro išvadą, jog tai viršija Aprašo 2.1. papunktyje nurodytą mažojo karjero leistiną plotą ir gylį. Teismas, įvertinęs turimus rašytinius įrodymus, sutinka su Departamento Sprendime išdėstyta pozicija, kad pagal pareiškėjos pateiktus Plano duomenis kietųjų naudingųjų iškasenų kiekis, kurio išgavimui buvo būtinas leidimas, yra 4 971 m³. Šį kiekį sudaro iš giliau nei leidžia Aprašas išgautas gamtos išteklių kiekis (vidutinis kasybos gylis 3,0 m, plotas 397 m², (3,0 m – 2,0 m) x 397 m² = 397 m³ ir vidutinis kasybos gylis 4,1 m, plotas 1559 m² (4,1 m – 2,0 m) x 1559 m² = 3 274 m³ (Aprašu leistinas kasybos gylis yra 2,0 m.) ir naudingųjų iškasenų kiekis, kuris buvo imamas už pareiškėjai leistino eksploatuoti mažojo karjero ribų – 317 m² plote iškasta 1 300 m³.

Konstatavus, kad nesilaikant Apraše nustatytų reikalavimų išgautas išteklių kiekis – 4 971 m³, jų išgavimui buvo būtinas LGT išduotas leidimas, būtina įvertinti pareiškėjai pritaikytos sankcijos proporcingumą.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjos argumentą, kad atsižvelgiant į tai, jog 2020 m. kovo 9 d. patikrinimo akte Nr. PA 80-2/2020, kuris buvo patvirtintas Sprendimu, nenurodytas, koks karjero eksploatavimo laikotarpis yra tiriamas, pareiškėja neturėjo jokių galimybių teikti paaiškinimus, įrodymus, argumentus, motyvus dėl patikrinimo ir taip buvo pažeista jos teisė būti išklausytai. Šį argumentą paneigia pati pareiškėja, skunde nurodydama, kad jos atstovas, susipažinęs su 2020 m. kovo 9 d. patikrinimo aktu, pateikė dėl jos pastabas. Be to, iš Sprendimo turinio matyti, kad Departamentas pateiktas pastabas įvertino ir priimdamas Sprendimą į jas atsižvelgė, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai.

Teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti, be kita ko, į pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). LVAT laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (LVAT 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015).

Teismas taip pat pažymi, kad proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinis Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui.

Viešojo administravimo įstatymo 36⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme, arba jos neskirti.

MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas MVGIĮ 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį pareiškėjai paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 21 971 Eur. Pareiškėja teigia, kad taikoma sankcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Pareiškėja nurodė, kad jos ūkis gauna nestabilias, iš anksto sunkiai prognozuojamas pajamas.

LVAT praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018). Byloje nustatyta, pareiškėja atliko markšeiderinius matavimus, atskleidė visus jai žinomus duomenis. Nėra duomenų, kad pareiškėja būtų anksčiau bausta už analogiškus nusižengimus. Be to, pareiškėjos atsakingas asmuo buvo nubaustas administracine tvarka dėl mažojo karjero paso nepildymo, iškasamo žvyro apskaitos nevedino ir sumokėjo jam paskirtą baudą. Vertinant taikytino didesnio mokesčio tarifo dydį ir jo proporcingumą padarytam pažeidimui svarbi ir pareiškėjos turtinė padėtis. Byloje pareiškėja yra pateikusi 2016–2019 metų ūkio pelno (nuostolių) ataskaitas, kurios pagrindžia pareiškėjos teiginius, kad jos ūkio gaunamos pajamos yra nestabilios, neprognozuojamos, todėl laikytina, kad pareiškėjai taikytinas didesnis mokesčio tarifas (21 971 Eur) būtų per didelė finansinė našta ir jos ūkio veikla dėl to galėtų iš esmės nukentėti. Tačiau teismas vertina ir tai, kad išgauto žvyro pareiškėjos ūkyje apskaita nevedama, nors pagal Aprašo 24 punktą mažojo karjero savininkas ar naudotojas kartą per metus (rugsėjo–spalio mėn. arba karjero patikrinimo metu) privalo padaryti įrašą mažojo karjero pase apie per metus (per laikotarpį nuo paskutinio jo ankstesnio patikrinimo) išgautą naudingosios iškasenos kiekį. Teismo vertinimu, nors ir byloje nustatyta, jog pareiškėja nevedė išgauto žvyro apskaitos, tačiau šioje situacijoje pareiškėjai taikyti tokio griežtumo poveikio priemonę visgi nėra teisinga. Teismas, nagrinėjamu atveju vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais bei įvertinęs bylos duomenis, ginčo šalių teiktus paaiškinimus, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su padaryto pažeidimo pobūdžiu, pasekmėmis, aptartą teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį padidinti 1,5 karto.

Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma, konstatuotina, kad atsakovo paskirta sankcija pareiškėjai yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, todėl turėtų būti mažintina iki 3 295,68 Eur.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).

Apibendrinant teismas pareiškėjos skundą patenkina iš dalies. Teismas pakeičia Departamento 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. AS-52 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas pareiškėjai apskaičiuotas 21 971 Eur mokestis už nedeklaruotą žvyro kiekį, sumažinant pareiškėjai apskaičiuotą mokestį iki 3 295,68 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. K. skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. AS-52 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas pareiškėjai S. K. apskaičiuotas 21 971 Eur mokestis už nedeklaruotą žvyro kiekį, sumažinant pareiškėjai S. K. apskaičiuotą mokestį iki 3 295,68 Eur.

Likusią pareiškėjos S. K. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.