Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Laimono Ramanausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 242 straipsnį ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. B. skirta bausmė laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir galutinė bausmė L. B. skirta laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. balandžio 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Laimonas Ramanauskas nesutinka su priimtu nuosprendžiu ir prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 23 d. nuosprendį: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kėdainių apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022-05-27 nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme – laisvės atėmimu 1 mėnesiui ir 27 dienoms ir L. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 mėnesiams ir 27 dienoms. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti, jog kaltinamasis L. B. yra pripažįstamas recidyvistu. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

2.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, priėmė teisėtą ir pagrįstą proceso sprendimą, tačiau teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 straipsnio 3 dalis) nuostatas, dėl ko L. B. buvo paskirta neteisinga, aiškiai per švelni galutinė subendrinta bausmė. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neaptarė, kodėl pripažįsta nuteistąjį recidyvistu ir skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nevertino šios sunkinančios asmens teisinę padėtį aplinkybės.

2.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Kėdainių apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022-05-27 nuosprendžiu skirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, kuri yra 1 mėnesis ir 27 dienos laisvės atėmimo, prie griežtesnės bausmės pridėjo švelnesnės bausmės dalį, t. y. 1 mėnesį ir L. B. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 mėnesiams.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Laimono Ramanausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai tarpusavyje subendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, be to, rezoliucinėje skundžiamo nuosprendžio dalyje nenurodė, kad L. B. pripažįstamas recidyvistu.

Dėl bausmių subendrinimo

8. Bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, reglamentuoja BK 64 straipsnis. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad iki skundžiamo – 2025 m. balandžio 23 d. nuosprendžio priėmimo L. B. buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme 2 metams 8 mėnesiams. Lietuvos kalėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu, 2023 m. gruodžio 28 d. L. B. lygtinai paleistas iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo neatlikus 7 mėnesių 30 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies, taikant intensyvią priežiūrą ir nustatytas specialias pareigas. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 25 d. nutartimi L. B. panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos ir nuteistasis pasiųstas atlikti likusią neatliktą 7 mėnesių 30 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį. 2024 m. spalio 20 d. L. B. atvyko į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą. Taigi, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 23 d. nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis L. B. ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės nebuvo atlikęs, todėl pagrįstai bausmės subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsniu. BK 64 straipsnio 2 dalyje numatytas visiškas bausmių sudėjimo principas – prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Taigi, įstatymas nedraudžia taikyti dalinio bausmių sudėjimo būdą ir prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti mažesnę bausmės dalį nei minimalus tos rūšies bausmės dydis, nes priešingu atveju būtų taikomas tik visiškas bausmių sudėjimas ir paneigtas dalinis bausmių sudėjimo principas. Tam neprieštarauja ir teismų praktika (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-616/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-26-908/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-13-744/2024 ir kt.).

9. Iš prokuroro skundo argumentų matyti, kad prokuroras prašo prie skundžiamu nuosprendžiu L. B. paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti visą jo neatliktos bausmės dalį – 1 mėnesį 27 dienos, ir prašo taikyti tiek visišką bausmių sudėjimo būdą, numatytą BK 64 straipsnio 2 dalyje, tiek dalinį bausmių sudėjimo būdą, numatytą BK 64 straipsnio 3 dalyje. Kaip jau minėta, BK 64 straipsnio 3 dalis numato dalinį sudėjimą būdą, netgi tuo atveju, kai neatliktos bausmės dalis yra mažesnė nei minimalus tos bausmės rūšies dydis. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas taikė dalinį bausmių sudėjimą (prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo beveik maksimalią neatliktos bausmės dalį (1 mėnesį iš 1 mėnesio 27 dienų laisvės atėmimo bausmės), prokuroro skundas dėl L. B. paskirtų bausmių subendrinimo principo yra prieštaringas, argumentų, kodėl bausmės turi būti subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu, nėra, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas subendrindamas L. B. nauju nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 1 mėnesiu, BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė, t. y. įstatymą taikė tinkamai, dėl to prokuroro skundas dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl neteisingai L. B. paskirtos bausmės yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

10. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2025 m. birželio 19 d. L. B. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atlikęs laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendį, taigi nors skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu pirmosios instancijos teismas pagrįstai subendrino paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo naikintina, kadangi Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendis, nuteistajam atlikus minėtu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra visiškai įvykdytas.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo

11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. B. bausmę, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad L. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), į nuteistojo asmenybę, jog praeityje teistas, teistumas neišnykęs. Pirmosios instancijos teismas L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad pripažįsta L. B. recidyvistu. Šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas.

12. Pirmiausia pažymėtina, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 27 straipsnio pakeitimai. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, be to, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Be to, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija), kurio 1 dalies 5 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma: sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta.

13. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, joje nurodyta L. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau motyvų šiuo aspektu nėra pateikta ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nurodyto sprendimo jį pripažinti recidyvistu, nors BPK 307 straipsnio pakeitimai galiojo jau nuo 2024 m. lapkričio 1 d., o Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendis priimtas 2025 m. balandžio 23 d. Be to, šios sunkinančios aplinkybės nustatymas turi įtakos bausmės skyrimui, todėl teisėjų kolegija patikrina, ar ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nuteistajam L. B. buvo nustatyta pagrįstai.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. B. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas keturis kartus. Sprendžiant dėl asmens pripažinimo recidyvistu, įvertinama, ar asmuo teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis. Kaip nustatyta šioje byloje, L. B. naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė žinodamas apie jo atžvilgiu priimtą teismo nutartį, kuria jam panaikintas lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos. Šios bylos kontekste aktualu, jog pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktį, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Kai sueina BK 97 straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (BK 97 straipsnio 6 dalis).

15. Bylos duomenimis nustačius, kad L. B. vengė atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę, t. y. jos neatliko, laikytina, jog naują tyčinę nusikalstamą veiką nuteistasis padarė teistumui neišnykus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau nepagrįstai skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenustatė, kad L. B. yra pripažįstamas recidyvistu. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl proceso išlaidų

16. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 29 d. pažyma Nr. APD-2025-09384 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą L. B., kurias sudaro 108,33 Eur.

Motyvuojamoji dalis

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam L. B. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies. Taip pat atsižvelgiama į nuteistojo finansinę padėtį, jog jis nedirbantis, duomenų apie jo turimą turtą nėra pateikta. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už L. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 23 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir galutinė bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti L. B. recidyvistu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo L. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.