Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-12-10 · Civilinė byla Nr. e2A-862-370/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-02-17Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-10Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-10
Bylos Nr.
e2A-862-370/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01691-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Danguolė Martinavičienė, Asta Radzevičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Plenonis“
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-862-370/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01691-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plenonis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-818-565/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plenonis“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Plenonis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, jai priteisti 160 072,73 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad ji žalą kildina iš neteisėtų teismo (teisėjo) veiksmų, priimant Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartis.

Žemesnės instancijos teismas

3. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. teismo skirtingomis nutartimis leido atlikti kratas UAB ,,Plenonis“, kooperatyvo ,,Žadeikonių grūdai“ ir kooperatyvo ,,Žeimelio grūdai“ veiklos vykdymo patalpose, taip pat UAB „Sigera“ bei UAB ,,Plenonis“ naudojamoje teritorijoje ir patalpose adresu (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti UAB ,,Plenonis“, kooperatyvo ,,Žadeikonių grūdai“ ir kooperatyvo ,,Žeimelio grūdai“ buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, užrašus, kompiuterius, kompiuterių duomenų kaupiklius, kompiuterinės duomenų laikmenas, telefonus, banko mokėjimo korteles ir kitus daiktus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti.

4. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartys buvo įvykdytos ir 2019 m. birželio 13 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo atliktos kratos, kurių metu buvo paimti ieškovės apskaitos ir kiti dokumentai, kompiuteriai ir kt.

5. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) atsisakė grąžinti ieškovei 31 859,27 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) permoką motyvuodama tuo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės veiklos, kuri gali būti susijusi su netinkamu PVM mokėtojo prievolių vykdymu.

Šalies argumentai

6. Ieškovės teigimu, dėl Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutarčių (kuriomis buvo paliktos galioti Šiaulių apylinkės teismo nutartys nepakeistos), dėl kratų metų paimtų ieškovės dokumentų ir dėl VMI atsisakymo grąžinti ieškovei PVM permoką, jai buvo padaryta didelė žala. Ieškovė negalėjo panaudoti grąžintinos PVM permokos atsiskaityti su kreditoriais, todėl ieškovės turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl ieškovės turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutriko jos veikla – prekyba rapsų aliejumi.

7. Ieškovė pažymėjo, kad 2019 m. gegužės mėn. ji buvo sudariusi taikos sutartį su įmone OU „Inkommerc“ dėl 40 695,50 Eur ieškovės skolos išdėstymo dalimis. Ieškovė skolos grąžinimo įmokų laiku nemokėjo, todėl OU „Inkommerc“ reikalavimu Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio mėn. 5 d. ieškovės turtui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. 2019 m. birželio mėn. 28 d. ieškovės turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kitų ieškovės kreditorių reikalavimu. Jei ieškovei būtų buvusi grąžinta 31 859,27 Eur PVM permoka, šiomis lėšomis, taip pat lėšomis iš vykdomos veiklos ieškovė būtų atsiskaičiusi su OU „Inkommerc“ ir kitais kreditoriais.

8. Taip pat ieškovė nurodė, kad buvo sudariusi lizingo sutartis dėl jos veiklai reikalingų transporto priemonių įsigijimo. Dėl kratų metu paimtų ieškovės apskaitos ir kitų dokumentų, kompiuterių, telefonų, laikmenų ir t. t., sutriko ieškovės veikla, dėl to ji nebegalėjo mokėti lizingo įmokų ir lizingo davėjai nutraukė lizingo sutartis bei susigrąžino lizinguotas transporto priemones. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad pagal lizingo sutartis ji lizingo davėjams buvo sumokėjusi 160 072,73 Eur įmokų ir lizingo davėjams lizingo sutartis nutraukus ir susigrąžinus lizinguotas transporto priemones, ieškovė šias lėšas prarado. Atitinkamai šią sumą ieškovė vertino kaip nuostolius.

9. Ieškovės vertinimu, Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2019 m. birželio 10 d. nutartis dėl kratos, nekontroliavo, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo teisėtą pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovės teigimu, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir buvo tęsiamas nesant tam jokio pagrindo. Jos vertinimu, tai prieštaravo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – taip pat ir BPK) 1 straipsnio 1 daliai, 166 straipsnio 1 dalies 1-2 punktams, kadangi baudžiamasis procesas gali būti pradėtas tik nustačius nusikalstamos veikos požymius, o ne siekiant surasti, ar galbūt kieno nors veikloje yra nusikalstamos veiklos požymiai. Jei Šiaulių apylinkės teismas būtų konstatavęs, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas nepagrįstai ir tuo pagrindu būtų atsisakęs leisti atlikti kratas, tikėtina, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, ir neigiamos turtinės pasekmės ieškovei nebūtų kilusios.

Žemesnės instancijos teismas

10. Ieškovė pabrėžė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartyse dėl kratos nenurodyta, kokie konkrečiai daiktai gali būti paimti kratų metu. Teismas leido paimti neapibrėžtus buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, užrašus, kompiuterius, duomenų kaupiklius, duomenų laikmenas, telefonus, banko mokėjimo korteles ir kitus daiktus. Tokiu būdu buvo pažeista BPK 145 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad nutartyje turi būti nurodyta, kokių šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų objektų bus ieškoma. Taip buvo sudaryta galimybė kratų metu paimti daiktus, nesusijusius su nutartyse dėl kratos nurodytomis aplinkybėmis. Dokumentų, kompiuterių, telefonų, skaitmeninių laikmenų paėmimas sutrikdė ieškovės veiklą, nes ieškovė neteko prieigos prie savo buhalterinės apskaitos, finansinių ir kitų dokumentų. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. liepos 16 d. nutartimis atmesdamas ieškovės skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarčių, neištaisė Šiaulių apylinkės teismo padarytų pažeidimų, nepagrįstai konstatavo ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumą.

Atsiliepimas

11. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad krata yra procesinė prievartos priemonė, kuri yra taikoma, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitoje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi. Sprendžiant dėl kratos atlikimo, šioje baudžiamojo proceso stadijoje kaltės klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami ir byla iš esmės nenagrinėjama, nes nusikalstamos veikos kvalifikacija ikiteisminio tyrimo metu gali keistis, tiriamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės gali būti tikslinamos, keičiamos, gaunami nauji duomenys, keliamos ir tiriamos naujos versijos ir pan. Todėl ieškovės motyvus, kad teismas privalėjo patikrinti, ar ikiteisminis tyrimas pradėtas teisėtai, vertino kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarčių ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 16 d. nutarčių neteisėtumas instancine tvarka nėra konstatuotas.

12. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog ieškovė nepateikė duomenų, kad baudžiamojo proceso metu leista atlikti kratas pažeidžiant įstatymo reikalavimus ar pats baudžiamasis procesas, kurio teisėtumo ieškovė šioje byloje neginčija, būtų pradėtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, t. y. neteisėtai. Kadangi teismo veiksmų neteisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nustatytas, todėl mano, kad tokiu atveju negali kilti ir prievolė dėl žalos atlyginimo.

13. Atsakovės vertinimu, žala, kuri, pasak ieškovės, atsirado dėl neteisėtų teismo veiksmų, iš tikrųjų atsirado dėl ieškovės ilgalaikio nesugebėjimo atsiskaityti su kreditoriais. Laikinosios apsaugos priemonės kreditoriaus OU „Inkommerc“ naudai buvo pritaikytos Kauno miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimis, t. y. iki nutarčių dėl kratų priėmimo. Iš lizingo davėjų raštų ieškovei dėl sutarčių nutraukimo matyti, kad ieškovė iki nutarčių dėl kratų priėmimo nuolat vėluodavo mokėti lizingo įmokas. VMI atsisakė grąžinti ieškovei 31 859,27 Eur PVM permoką motyvuodama tuo, kad ieškovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ne dėl to, kad yra priimtos teismų nutartys dėl kratų atlikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovės UAB „Plenonis“ ieškinį atmetė.

15. Teismas nustatė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Plenonis“, kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ ir kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ atsakingų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas), 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Ikiteisminiame tyrime 2019 m. birželio 13 d. pateikti įtarimai J. I., 2019 m. rugpjūčio 30 d. – A. N..

16. Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2019 m. birželio 10 d. nutartimis tenkino ikiteisminiame tyrime prokurorės pareikštus prašymus atlikti kratas ir leido atlikti kratas UAB „Plenonis“, kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ ir kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ veiklos vykdymo vietose ir šių įmonių vadovo A. N. automobilyje, siekiant surasti ir paimti UAB „Plenonis“, kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ ir kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, užrašus, kompiuterius, kompiuterių duomenų kaupiklius, kompiuterines duomenų laikmenas, telefonus, banko mokėjimo korteles ir kitus daiktus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veiklai tirti.

17. Kratos buvo atliktos 2019 m. birželio 13 d. Kratų metu buvo paimti dokumentai ir daiktai, nurodyti kratos protokoluose. UAB „Plenonis“, kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ ir kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ vadovų skundai dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarčių buvo atmesti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartimis.

18. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė neteisėtų teismo (teisėjo) veiksmų priimant nutartis leisti atlikti kratas ir priežastinio ryšio tarp ieškovės nurodytų neteisėtų teismo (teisėjo) veiksmų ir prašomos atlyginti 160 072,73 Eur turtinės žalos, kurią sudaro ieškovės sumokėtos įmokos pagal ieškinyje nurodytas lizingo sutartis.

19. Teismas, remdamasis kratos skyrimo tvarką ir pagrindus reglamentuojančiomis teisė normomis (BPK 145 straipsnio 1–3 dalys), pažymėjo, kad ieškovė be pagrindo teigia, jog teismų nutartys leisti atlikti kratas galėjo būti priimtos tik teismui konstatavus, kad buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, t. y., kad teismas turėjo patikrinti, ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai.

20. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismas iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatė, jog apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas ir sukčiavimas pasireiškė tuo, kad UAB „Plenonis“, kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ ir kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ atsakingi asmenys, siekdami išvengti didelės vertės mokesčių į valstybės biudžetą mokėjimo, 2017 – 2019 m. į ieškovės buhalterinę apskaitą įrašė galimai neįvykusias finansines operacijas apie prekių ir paslaugų įsigijimą iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) tiekėjų už 472 181 Eur ir jų pardavimą ES pirkėjams už 43 002 Eur, nors realiai šių pardavimų nevykdė, o prekes galimai pardavė Lietuvoje registruotiems pirkėjams; į kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ ir į kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ buhalterinę apskaitą nebuvo įrašytos finansinės operacijos apie prekių ir paslaugų įsigijimą iš ieškovės už 176 633 Eur ir iš kooperatyvo „Žeimelio grūdai“.

21. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartyse nurodyta, jog iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad šioje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2020 m. sausio 31 d. pažymos teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 05-6-00011-19 yra tęsiamas, yra pareikšti įtarimai galimai nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat ir ieškovės vadovui, 2020 m. sausio 19 d. paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą dėl UAB „Plenonis“, kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ ir kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ ūkinės finansinės veiklos.

22. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė byloje neįrodinėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai bei, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartyse nurodytos galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, o Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartyse aprašyti ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys, leidžiantys daryti pagrįstą išvadą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 05-6-00011-19 buvo tęsiamas toliau, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarčių ar Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutarčių priėmimo metu buvo akivaizdžios aplinkybės apie ikiteisminio tyrimo Nr. 05-6-00011-19 pradėjimo nepagrįstumą.

23. Teismas nustatė, kad kratų metų siekiami surasti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartyse nurodyti objektai buvo betarpiškai susiję su tiriama nusikalstama veikla, o įmonių veiklos vykdymo vietos ir įmonių vadovo automobilis yra tos vietos, kuriose paprastai yra saugomi / gali būti šie objektai. Pažymėjo, kad nors Šiaulių miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartyse dėl kratos nenurodytas konkretus baigtinis kratos metu ieškomų ir leidžiamų paimti dokumentų ir daiktų sąrašas, tačiau iš išvardytų dokumentų ir daiktų yra aiškios ieškomų ir leidžiamų paimti dokumentų ir daiktų ribos – dokumentai ir daiktai, kuriuose yra fiksuota UAB „Plenonis“, kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ ir kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ vykdoma veikla ir su šia veikla susijusios finansinės / buhalterinės apskaitos operacijos. Šią aplinkybę patvirtino ir 2019 m. birželio 13 d. kratos protokolai, kuriuose nurodyti kratos metu surasti ir paimti dokumentai bei daiktai. Be to, ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, kad paimti daiktai ir dokumentai nėra susiję su ikiteisminiu tyrimu.

24. Teismas pažymėjo, kad nors 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi dėl ieškinio trūkumų šalinimo ieškovei buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, kad lizingo sutartis lizingo davėjai vienašališkai nutraukė dėl šių sutarčių pažeidimų, atsiradusių 2019 m. birželio mėn. ir vėliau, tačiau ieškovė tokių įrodymų teismui nepateikė.

25. Teismas iš byloje esančių UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. pranešimo dėl sutarčių nutraukimo, UAB „VFS LT“ 2019 m. rugpjūčio 27 d. pranešimo dėl sutarčių nutraukimo, SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo 2019 m. birželio 4 d. reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo ir turto grąžinimo nustatė, kad šie lizingo davėjai su ieškove sudarytas lizingo sutartis nutraukė dėl ilgą laiką trunkančių sutarčių pažeidimų. Atitinkamai, teismas nustatė, kad ieškovės finansiniai sunkumai, lėmę įsipareigojimų pagal lizingo sutartis netinkamą vykdymą, atsirado iki 2019 m. birželio mėn. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie su kitais lizingo davėjais (UAB „Petva“, UAB „Adampolis“) sudarytų lizingo sutarčių nutraukimą.

26. Aplinkybę, jog ieškovės turtinė padėtis buvo bloga ir ieškovė nesugebėjo vykdyti savo įsipareigojimų iki 2019 m. birželio mėn., teismas nustatė iš kitų byloje esančių įrodymų: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta 306 000 Eur ieškovės skola UAB „Vilnius factoring company“; ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad ieškovė 2019 m. balandžio 12 d. taikos sutartyje nustatytais terminais negrąžino 40 695,50 Eur skolos OU „Inkommerc“ ir dėl to Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovės turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės; ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad 2019 m. birželio 28 d. keletas ieškovės kreditorių kreipėsi į teismą dėl skolų iš ieškovės priteisimo.

27. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė teigė, jog būtų atsikaičiusi su kreditoriais panaudodama VMI jai grąžintiną 31 859,27 Eur PVM permoką ir pajamas iš vykdomos veiklos, tačiau jokių įrodymų apie realiai vykdomą veiklą ir iš jos gaunamas / gautinas pajamas ieškovė nepateikė. Ieškovės pateiktas sąskaitas išankstiniam apmokėjimui teismas vertino kaip nepakankamai informatyvias, kadangi dauguma jų išrašytos 2016 m. – 2018 m. Todėl sprendė, kad iš jų negalima daryti išvados apie ieškovės realiai gautinas pajamas, kuriomis ieškovė būtų atsikaičiusi su OU „Inkommerc“, lizingo davėjais ir kitais ieškinyje nurodytais skolininkais.

28. Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp byloje esančio 2019 m. liepos 3 d. VMI sprendimo negrąžinti ieškovei 31 859,27 Eur PVM permokos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 91 straipsnio 6 dalies pagrindu (dėl pradėto ikiteisminio tyrimo) ir Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. bei Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutarčių. Teismas konstatavo, kad šios nutartys niekaip nesusijusios su sprendimu pradėti / tęsti / nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovės teiginį, kad dėl kratos metu paimtų ieškovės dokumentų, kompiuterių, telefonų, skaitmeninių laikmenų sutriko jos veikla ir tai turėjo įtakos jos negalėjimui atsiskaityti su lizingo davėjais ir kitais kreditoriais. Atitinkamai, teismas konstatavo, kad ieškovės atsiskaitymas su kreditoriais buvo sutrikęs jau iki nutarčių dėl kratų priėmimo, pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų apie realiai ieškovės gautinas pajamas iš vykdomos veiklos šių nutarčių priėmimo metu, pakankamas ieškovės įsipareigojimams vykdyti, apie lėšų buvimą ieškovės sąskaitose ar kasoje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

29. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Plenonis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimą ir jos ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės pakartoja savo ieškinyje išdėstytus argumentus. Papildomai nurodo šiuos argumentus:

29.1. Ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas ir tęsiamas siekiant patikrinti pranešimą apie galimą nusikaltimą, tačiau procesinės prievartos priemonės, kurios suvaržo asmens konstitucines teises, gali būti taikomos tik esant objektyvių duomenų, kad konkrečiais veiksmais padarytas nusikaltimas. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartys dėl kratos atlikimo yra neteisėtos, kadangi jose nenurodyta, dėl kokių konkrečiai ūkinių operacijų ir konkrečių įmonių, su kuriomis tos operacijos atliktos buvo, leidžiama atlikti kratas.

Žemesnės instancijos teismas

29.2. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Šiaulių apylinkės teismas turėjo pakankamai duomenų ir pagrindą leisti atlikti kratas UAB „Plenonis“ patalpose. Ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja Šiaulių apylinkės teismo nutarčių turinį ir logiką, aiškindama, kad jos duomenys yra dubliuojami su muitinės duomenimis apie importuotą rapsų aliejaus kiekį, taip pat, kad teismas, prieš priimdamas nutartį leisti atlikti kratą, turėjo įvertinti tai, kad apskaitos pažeidimai gali būti ištaisomi ir tai yra teisėta veikla.

Šalies argumentai

29.3. Ieškovė nurodo naujas aplinkybes, kad Šiaulių apylinkės teismas ir Šiaulių apygardos teismas diskriminavo ją kitų ekonominės veiklos subjektų atžvilgiu, nes nesant pakankamai duomenų apie nusikaltimą, leido jos atžvilgiu atlikti kratą.

29.4. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis, kad dar iki leidimo atlikti kratas jos finansinė padėtis buvo bloga. Pažymi, kad nepriklausomai nuo to, jog dalis turto areštų buvo pritaikyti iki kratų atlikimo, ji būtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriumi OU „Inkommerc“ ir likusią skolos dalį atlyginti iš savo veiklos. Tačiau kratos metus paėmus apskaitos, juridinius dokumentus, kompiuterius, skaitmenines laikmenas, ieškovės veikla buvo paralyžiuota organizacine prasme, o VMI atsisakius grąžinti PVM permoką, ieškovė neteko lėšų šaltinio atlikti dalinius mokėjimus kreditoriams ir susitarti dėl turto areštų panaikinimo.

29.5. Pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, kad dėl vykdytinų prievolių UAB „Vilnius factoring company“ ir OU „Inkommerc“ dydžio ieškovė nebūtų jų įvykdžiusi net jei kratos pas ją nebūtų atliktos. Pažymėjo, kad jos pajamos 2017 m. viršijo 1 mln. Eur, 2018 m. viršijo 3 mln. Eur. Kratų atlikimas ir neteisėtas ikiteisminis tyrimas užkirto ieškovei kelią sudaryti išankstines pardavimo sutartis su nuolatiniais pirkėjais artėjančiam 2019 m. rudeniui, dėl to ieškovė negalėjo iš pirkėjų kaip įprastai gauti avansų ir įvykdyti pradelstas prievoles UAB „Vilnius factoring company“ ir Latvijos bendrovei Ou „Inkommerc“ arba susitarti su kreditoriais palankesnes skolos padengimo sąlygas. Ieškovė pažymi, kad 31 859,27 Eur PVM permoka jai buvo labai reikšminga, kadangi atlikus einamuosius mokėjimus, ji būtų leidusi jai išvengti lizingo sutarčių nutraukimo.

29.6. Ieškovės vertinimu, jeigu Šiaulių apylinkės teismas nebūtų leidęs atlikti kratų, tikėtina, kad ikiteisminis tyrimas būtų buvęs nutrauktas, dėl galimybės jį tęsti nebuvimo, taigi ieškovei būtų buvusi grąžinta PVM permoka.

29.7. Ieškovė nesutinka, kad Šiaulių miesto apylinkės ir Šiaulių apygardos teismų nutartys neturėjo įtakos jos atsiskaitymui su lizingo davėjais. Pažymi, kad teismų veiksmais buvo sutrikdyta jos veikla, dėl to ji patyrė didelę turtinę žalą, nes lizingo davėjai su ja nutraukė lizingo sutartis. Ieškovė prarado lėšas ir tai sudaro jos patirtus nuostolius.

Atsiliepimas

30. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

30.1. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarčių, kuriomis leista atlikti kratas, teisėtumas patikrintas instancine tvarka – Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartimis minėtos nutartys paliktos nepakeistos. Iš šioje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo surinktų duomenų taip pat nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad priimant nutartis dėl leidimo atlikti kratą buvo pažeistos kokios nors įstatymo nuostatos. Vien tai, kad apeliantė kitaip vertina aplinkybes, sudariusias pagrindą teismui leisti atlikti kratą, nereiškia, kad teismo veiksmai buvo neteisėti.

30.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai motyvavo, kad leisdamas atlikti kratą teismas neturėjo nustatinėti, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką.

30.3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas, leisdamas atlikti kratą, turėjo nurodyti konkrečius daiktus ir dokumentus, kurie gali būti paimti kratos metu. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimis leista paimti buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, užrašus, kompiuterius, kompiuterių duomenų kaupiklius, kompiuterines duomenų laikmenas, telefonus, banko mokėjimo korteles ir kitus daiktus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Taigi procesinės prievartos priemonė skirta siekiant surinkti daiktus ir dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartys yra priimtos laikantis BPK 145 straipsnio 3 dalimi numatyto reikalavimo nurodyti objektus, kurių turi būti ieškoma kratos metu. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. ir Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartyse buvo nurodytos aiškios rastinų ir paimtinų daiktų gairės. Be to, apeliantė nei proceso pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde neteigia ir neįrodinėja, kad kurie nors konkretūs paimti daiktai ir dokumentai nėra susiję su ikiteisminiu tyrimu.

30.4. VMI atsisakė grąžinti apeliantei 31 859,27 Eur PVM permoką motyvuodama tuo, kad jos atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ne dėl to, kad yra priimtos teismų nutartys dėl kratų atlikimo. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir vykdymo neteisėtumo apeliantė šioje byloje neginčijo (patikslintame ieškinyje aiškiai nurodė, kad ieškinys reiškiamas tik dėl teismų veiksmų skiriant kratą). Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad, jei teismai būtų netenkinę ikiteisminiame tyrime prokurorės pareikštų prašymų atlikti kratas, tai savaime nenutrauktų pradėto ikiteisminio tyrimo. Taigi VMI atsisakymas grąžinti permoką dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo niekaip nesusijęs su teismo (teisėjų) veiksmais skiriant kratą.

31. 2020 m. lapkričio 6 d. apeliantė pateikė į bylą 2020 m. spalio 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nutarime konstatuota, kad tyrimo metu nenustatyta, jog UAB „Plenonis“, kooperatyvas „Žadeikonių grūdai“, kooperatyvas „Žeimelio grūdai“ produkciją parduodavo ar ją įsigydavo be apskaitos dokumentų, kad į sąskaitas įrašydavo tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl nėra pagrindo teigti, kad šių įmonių atsakingi asmenys apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą bei apgaule siekė įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui. Todėl buvo padaryta išvada, jog veikos, turinčios BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų požymių, nepadarytos, ir tyrimas nutrauktinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

33. Ieškovė žalą kildina iš neteisėtų teismo (teisėjo) veiksmų, priimant Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartis, kurių pagrindu buvo leista atlikti kratas, surasti ir paimti UAB ,,Plenonis“, kooperatyvo ,,Žadeikonių grūdai“ ir kooperatyvo ,,Žeimelio grūdai“ buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, užrašus, kompiuterius, kompiuterių duomenų kaupiklius, kompiuterinės duomenų laikmenas, telefonus, banko mokėjimo korteles ir kitus daiktus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti.

34. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartys buvo įvykdytos ir 2019 m. birželio 13 d. buvo atliktos kratos, kurių metu buvo paimti ieškovės apskaitos ir kiti dokumentai, kompiuteriai ir kt. Ieškovės teigimu, ji negalėjo panaudoti VMI grąžintinos PVM permokos atsiskaityti su kreditoriais, todėl jos turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovė nurodo, kad dėl jos turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutriko veikla – prekyba rapsų aliejumi. Šios aplinkybės lėmė, kad su ieškove lizingo davėjai nutraukė lizingo sutartis bei susigrąžino lizinguotas transporto priemones.

Bylos faktinės aplinkybės

35. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Plenonis“, kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ ir kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ atsakingų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas) ir 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas).

36. Šiaulių apylinkės teismas, gavęs prokurorės prašymą leisti padaryti kratą UAB „Plenonis“, kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“, kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ patalpose, siekiant surasti ir paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus šių įmonių buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, užrašus, kompiuterius, kompiuterių duomenų kaupiklius, kompiuterines duomenų laikmenas, telefonus, banko mokėjimo korteles ir kitus daiktus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir atsižvelgęs į prokurorės nurodytas kratos atlikimo reikalingumo motyvus, 2019 m. birželio 10 d. nutartimis prokurorės prašymus tenkino (1 t., b. l. 44-51). 2019 m. birželio 13 d. buvo atliktos kratos, kurių metu buvo paimti ieškovės apskaitos ir kiti dokumentai, kompiuteriai ir kt.(1 t., b. l. 118-127).

37. VMI 2019 m. liepos 3 d. atsižvelgdama į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) pranešimą, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „Plenonis“ netinkamu PVM prievolių vykdymu ir vadovaudamasi PVMĮ 91 straipsnio 6 dalimi, sustabdė 31 859,27 Eur permokos ieškovei grąžinimą ir 2019 m. liepos 10 d. apie tai informavo ieškovę (1 t., b. l. 20-24; 53-54). VMI sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo IX skyriuje nustatyta tvarka.

38. Šiaulių apygardos teismas, 2019 m. liepos 16 d. išnagrinėjęs ieškovės direktorės skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. birželio 10 d. nutarčių, konstatavo, jog neturi pagrindo sutikti su skundų argumentais, kad nutartys yra nemotyvuotos ir nepagrįstos, teismas atkreipė dėmesį, kad nutartyse aiškiai nurodyta kodėl prašoma atlikti kratą. Teismas nesutiko ir su tuo, kad krata padaryta be jokio pagrindo, teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, be to, byloje buvę liudytojų apklausos duomenys pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje leido manyti, kad galimai buvo padarytos nusikalstamos veikos. Teismas, įvertinęs skunduose nurodytus argumentus, kad dėl paimtų dokumentų ir kompiuterių yra paralyžiuojama įmonių veikla, pažymėjo, jog leidimas atlikti kratas, buvo proporcinga procesinė prievartos priemonė (1 t., b. l. 26-37).

39. 2019 m. birželio 4 d. „UniCredit leasing“ ieškovei pateikė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir turto grąžinimo (1 t., b. l. 52). 2019 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ dėl nuolat vėluojamų atsiskaitymų, nutraukė su ieškove 9 lizingo sutartis (1 t., b. l. 25). 2019 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Plenonis“ gavo pranešimą iš UAB „VFS LT“ dėl 3 sutarčių nutraukimo, nes jau ilgą laiką nevykdo savo įsipareigojimų ir skolos siekia 20 146,92 Eur sumą (1 t., b. l. 38-39).

40. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji sudarė sutartis su UAB „VFS LT“, UAB „CITADELE FAKTORINGAS IR LIZINGAS“ ir SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialu. Pažymėjo, kad lizingo davėjams buvo įmokėjusi 160 072,73 Eur pagal lizingo sutartis, todėl, Lizingo sutartis nutraukus ir grąžinus transporto priemones lizingo davėjams, ieškovė šias lėšas prarado ir tai sudaro jos patirtus nuostolius. Kartu su patikslintu ieškiniu pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad ji UAB „VFS LT“ buvo sumokėjusi 26 191,50 Eur įmokų, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 38 809,23 Eur įmokų, Sia „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui 12 308,21 Eur įmokų, UAB „ADAMPOLIS“ 20 328 Eur įmokų ir UAB „Petva“ 62 436 Eur įmokų (1 t., b. l. 128-132).

41. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodė, kad ieškovė turi aiškiai nurodyti, ar ieškinys yra reiškiamas tik dėl neteisėtų teismo (teisėjo) veiksmų, priimant Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartis, ar ir dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmų, nepagrįstai pradedant ir kontroliuojant ieškovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 105-106).

42. 2019 m. gruodžio 5 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinys yra reiškiamas tik dėl neteisėtų teismo (teisėjo) veiksmų, priimant Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartis. Neteisėtas ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas įrodinėjamas tik teismo pareigų, numatytų BPK 11 straipsnio 1 dalimi, 173 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 173 straipsnio 2 dalimi, kur numatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas skiria ir sankcionuoja procesinių prievartos priemonių taikymą, laikydamasis bendrųjų Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, nevykdymo kontekste. Taikydamas procesines prievartos priemones teismas privalėjo patikrinti, ar ikiteisminis tyrimas yra pradėtas teisėtai (1 t., b. l. 109-117).

Dėl teismų veiksmų priimant Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartis

43. Ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartys dėl kratos atlikimo yra neteisėtos, kadangi jose nenurodyta, dėl kokių konkrečiai ūkinių operacijų ir konkrečių įmonių su kuriomis tos operacijos atliktos buvo, leidžiama atlikti kratas. Ieškovės vertinimu, jeigu teismas būtų atsisakęs duoti leidimą atlikti kratas, ikiteisminis tyrimas būtų buvęs nutrauktas ir jai nebūtų kilusi žala.

44. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė neteisėtų teismo (teisėjo) veiksmų priimant Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartis leisti atlikti kratas ir priežastinio ryšio tarp ieškovės nurodytų neteisėtų teismo veiksmų ir prašomos atlyginti turtinės žalos, kurią sudaro ieškovės sumokėtos įmokos pagal ieškinyje nurodytas lizingo sutartis.

45. Valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų ar teismo veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

46. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai netesėtais, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

47. Atsižvelgus į apeliantės nurodytus argumentus dėl žalos jai padarymo kad ji iš esmės siekia tų pačių aplinkybių, kurios jau įvertintos Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartyse baudžiamajame procese, pakartotinio įvertinimo civiliniame procese. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. liepos 16 d., išnagrinėjęs ieškovės direktorės skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. birželio 10 d. nutarčių, konstatavo, kad neturi pagrindo sutikti su skundų argumentais, kad nutartys yra nemotyvuotos ir nepagrįstos, teismas atkreipė dėmesį, kad nutartyse aiškiai nurodyta, kodėl prašoma atlikti kratą. Teismas nesutiko ir su tuo, kad krata padaryta be jokio pagrindo, pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, be to, byloje buvę liudytojų apklausos, pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje leido manyti, kad galimai buvo padarytos nusikalstamos veikos. Teismas, įvertinęs skunduose nurodytus argumentus, kad dėl paimtų dokumentų ir kompiuterių yra paralyžiuojama įmonių veikla, pažymėjo, jog leidimas atlikti kratas, buvo proporcinga procesinė prievartos priemonė (1 t., b. l. 26-37).

48. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, nurodytą šios nutarties 46 punkte, bei ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas turtinės žalos kilimo aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tarp ieškovės prašomos priteisti žalos, kurią ji nurodo patyrusi dėl nutrauktų su ja lizingo sutarčių ir nurodytų neteisėtų teismo veiksmų, nėra jokio priežastinio ryšio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad lizingo davėjai lizingo sutartis nutraukė dėl ieškovės netinkamo sutarčių vykdymo (t. y. pradelstų mokėjimų), o ne dėl teismų priimtų nutarčių /jų vykdymo rezultatų. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė į bylą nepateikė įrodymų pagrindžiančių, kad lizingo sutartis lizingo davėjai vienašališkai nutraukė dėl sutarčių pažeidimų, atsiradusių 2019 m. birželio mėn. Tokių duomenų ieškovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Be to, lizingo sutartys su SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialu dėl esminio sutarčių pažeidimo (mokėjimo įsipareigojimų nevykdymo) buvo nutrauktos 2019 m. birželio 4 d., t. y. iki Šiaulių miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarčių priėmimo (1 t., b. l. 52), duomenų, susijusių su UAB „ADAMPOLIS“ ir UAB „Petva“ sutarčių nutraukimu, ieškovė iš viso nepateikė. Ieškovės prezumpcija, kad teismui netenkinus ikiteisminio tyrimo pareigūno prašymo dėl kratų atlikimo, būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, niekuo nepagrįsta, taip pat tai niekaip nepagrindžia skundžiamų teismų nutarčių neteisėtumo ar nepagrįstumo. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartys buvo peržiūrėtos instancine tvarka ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartimis pripažintos teisėtomis ir pagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su argumentais, kad krata padaryta be jokio pagrindo ar leidimas atlikti kratas, buvo neproporcinga procesinė prievartos priemonė (1 t., b. l. 26-37). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės argumentai, susiję su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimis, yra įvertinti instancine tvarka ir ieškovė iš esmės nenurodo jokių argumentų, kurių pagrindų būtų galima abejoti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutarčių teisėtumu ir pagrįstumu, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog, kad ieškovė neteisėtų teismų veiksmų jos atžvilgiu, neįrodė.

49. Ieškovės argumentai, kad teismas, spręsdamas dėl leidimo atlikti kratas, turėjo įvertinti aplinkybes, jog ieškovės duomenys dubliuojami su muitinės duomenimis ar kad ieškovė apskaitos pažeidimus gali ištaisyti, ieškovės partnerių statusą rinkoje, atmestini. Kaip nurodė Šiaulių apygardos teismas 2019 m. liepos 16 d. nutartyse, ikiteisminio tyrimo taktika ir strategija yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų, bet ne teismo, kompetencijos klausimas. Ieškovės subjektyvus galbūt padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakankamumo vertinimas, nesudaro pagrindo abejoti dėl teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo. Šiaulių apygardos teismo nutartyse ieškovės atstovams buvo nurodyta, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje kaltės klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami ir byla iš esmės nenagrinėjama, nes nusikalstamos veikos kvalifikacija ikiteisminio tyrimo metu gali keistis, tiriamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės gali būti tikslinamos, keičiamos, gaunami nauji duomenys, keliamos ir tikrinamos naujos versijos ir pan. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, kad teismas spręsdamas dėl leidimo atlikti kratą turėjo vertinti jos kaltės klausimą, atmestini.

50. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju ieškovė apeliacinės instancijos teismui nurodo naujas aplinkybes, kad Šiaulių apylinkės teismas ir Šiaulių apygardos teismas diskriminavo ją kitų ekonominės veiklos subjektų atžvilgiu, nes nesant pakankamai duomenų apie nusikaltimą, leido jos atžvilgiu atlikti kratą. Pažymėtina, kad šių abejonių apeliantė pirmosios instancijos teismui neišreiškė, nepateikė jokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų jos abstrakčiai nurodytus teiginius susijusius su jos diskriminavimu, atitinkamai teisėjų kolegija šių aplinkybių nenustatinės ir netirs. Dėl aplinkybių, kad teismai spręsdami leidimo atlikti procesinės prievartos priemonių taikymo klausimą nesprendžia bylos iš esmės ir netiria kaltės klausimo, pasisakyta šios nutarties 49 punkte.

51. Atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė šioje byloje neįrodė civilinės atsakomybės valstybei taikymo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. Todėl papildomai vertinti ieškovės finansinę padėti kratų atlikimo momentu nėra pagrindo, atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės argumentų, susijusių su jos buvusia gera finansine padėtimi iki teismo priimtų nutarčių dėl leidimo atlikti kratas, taip pat dėl VMI priimto sprendimo, negrąžinti ieškovei PVM permokos. Šios nutarties 37 punkte nustatyta, kad ieškovė nesutikdama su VMI sprendimu turėjo galimybę jį skųsti administracine tvarka. Be to, VMI sprendime nurodyta, kad permoka sulaikoma dėl to, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės veiklos, kuri gali būti susijusi su netinkamu PVM mokėtojo prievolių vykdymu, o ieškovė šioje byloje nekildina žalos dėl jos atžvilgiu nepagrįstai pradėto ikiteisminio tyrimo.

Dėl 2020 m. spalio 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimo

52. 2020 m. lapkričio 6 d. apeliantė pateikė į bylą 2020 m. spalio 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nutarime konstatuota, kad tyrimo metu nenustatyta, jog UAB „Plenonis“, kooperatyvas „Žadeikonių grūdai“, kooperatyvas „Žeimelio grūdai“ produkciją parduodavo ar ją įsigydavo be apskaitos dokumentų, kad į sąskaitas įrašydavo tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl nėra pagrindo teigti, kad šių įmonių atsakingi asmenys apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą bei apgaule siekė įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui. Todėl buvo padaryta išvada, jog veikos, turinčios BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų požymių, nepadarytos, ir tyrimas nutrauktinas.

53. Ieškovė pateikusi 2020 m. spalio 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimą nenurodė jokių argumentų, kodėl jį pateikia, kokias aplinkybes jo pagrindu įrodinėja, nesuformulavo aiškaus motyvuoto prašymo dėl jo pridėjimo prie bylos, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis). Papildomai pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso nustatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Vadinasi, tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019). Ieškovė šioje byloje ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo atlikimo teisėtumo nekvestionavo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš bylos nagrinėjimo ribų, šių aplinkybių nevertina.

Dėl bylos baigties

54. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė šiuo atveju neįrodė būtinųjų viešajai atsakomybei kilti civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos, todėl jos ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.

55. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius BajorasDanguolė MartinavičienėAsta Radzevičienė