Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2020-02-17 · Civilinė byla Nr. e2-818-565/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-02-17Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-10Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-17
Bylos Nr.
e2-818-565/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01691-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
UAB „Plenonis“
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei
Kategorijos
Civ. byla Nr. e2-818-565/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01691-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Burdulienė,sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,dalyvaujant ieškovės UAB „Plenonis“ atstovams A. N., adv. Jonui Butkui,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui A. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Plenonis“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo (teisėjo) veiksmais, atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė UAB „Plenonis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, prašydama priteisti 153 662,43 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. birželio 10 d. nutartimis Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas leido atlikti kratas, siekiant surasti ir paimti ieškovės buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, užrašus, kompiuterius, kompiuterių duomenų kaupiklius, duomenų laikmenas, telefonus, banko mokėjimo korteles ir kitus daiktus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veiklai tirti. Ieškovė šias nutartis skundė Šiaulių apygardos teismui, tačiau ieškovės skundai buvo atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. birželio 13 d. buvo atliktos kratos, kurių metu buvo paimti ieškovės apskaitos ir kiti dokumentai, kompiuteriai, telefonai, laikmenos su skaitmeniniais duomenimis.

4. Valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė grąžinti ieškovei 31 859,27 Eur PVM permoką motyvuodama tuo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės veiklos, kuri gali būti susijusi su netinkamu PVM mokėtojo prievolių vykdymu.

5. Dėl Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutarčių dėl kratos darymo, dėl kratų metų paimtų ieškovės dokumentų ir dėl atsisakymo grąžinti PVM permoką ieškovei buvo padaryta didelė žala. Ieškovė negalėjo panaudoti grąžintinos PVM permokos atsiskaityti su kreditoriais, todėl ieškovės turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl ieškovės turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutriko ieškovės veikla – prekyba rapsų aliejumi.

6. 2019 m. gegužės mėn. ieškovė buvo sudariusi taikos sutartį su įmone Inkommerc dėl 40 695,50 Eur ieškovės skolos išdėstymo dalimis. Ieškovė skolos grąžinimo įmokų laiku nemokėjo, todėl Inkommerc reikalavimu Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio mėn. 5 d. ieškovės turtui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. 2019 m. birželio mėn. 28 d. ieškovės turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kitų ieškovės kreditorių reikalavimu. Jei ieškovei būtų grąžinta 31 859,27 Eur PVM permoka, šiomis lėšomis, taip pat lėšomis iš vykdomos veiklos ieškovė būtų atsiskaičiusi su Inkommerc ir kitais kreditoriais.

7. Ieškovė buvo sudariusi lizingo sutartis dėl ieškovės veiklai reikalingų transporto priemonių įsigijimo. Dėl kratų metu paimtų ieškovės apskaitos ir kiti dokumentų, kompiuterių, telefonų, laikmenų su skaitmeniniais duomenimis sutriko ieškovės veikla, todėl ieškovė nebegalėjo mokėti lizingo įmokų, ir lizingo davėjai nutraukė lizingo sutartis bei susigrąžino lizinguotas transporto priemones.

8. Iš viso pagal lizingo sutartis ieškovė lizingo davėjams sumokėjo 153 662,43 Eur įmokų. Lizingo davėjams lizingo sutartis nutraukus ir susigrąžinus lizinguotas transporto priemones, ieškovė šias lėšas prarado, todėl tai yra jos nuostoliai.

Žemesnės instancijos teismas

9. Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2019 m. birželio 10 d. nutartis dėl kratos, nekontroliavo, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo teisėtą pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovės teigimu, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir yra tęsiamas nesant tam jokio pagrindo. Tai prieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – taip pat ir BPK) 1 straipsnio 1 daliai, 166 straipsnio 1 dalies 1-2 punktams, kadangi baudžiamasis procesas gali būti pradėtas tik nustačius nusikalstamos veikos požymius, o ne siekiant surasti, galbūt kieno nors veikloje yra nusikalstamos veiklos požymiai. Jei Šiaulių apylinkės teismas būtų konstatavęs, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas nepagrįstai ir tuo pagrindu būtų atsisakęs leisti atlikti kratas, tikėtina, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, ir neigiamos turtinės pasekmės ieškovei nebūtų kilusios.

10. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartyse dėl kratos nenurodyta, kokie konkrečiai daiktai gali būti paimti kratų metu. Teismas leido paimti neapibrėžtus buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, užrašus, kompiuterius, duomenų kaupiklius, duomenų laikmenas, telefonus, banko mokėjimo korteles ir kitus daiktus. Taip buvo pažeista BPK 145 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad nutartyje turi būti nurodyta, kokių šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų objektų bus ieškoma. Taip buvo sudaryta galimybė kratų metu paimti daiktus, nesusijusius su nutartyse dėl kratos nurodytomis aplinkybėmis. Dokumentų, kompiuterių, telefonų, skaitmeninių laikmenų paėmimas sutrikdė ieškovės veiklą, nes ieškovė neteko prieigos prie savo buhalterinės apskaitos, finansinių ir kitų dokumentų.

11. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. liepos 16 d. nutartimis atmesdamas ieškovės skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarčių, neištaisė Šiaulių apylinkės teismo padarytų pažeidimų, nepagrįstai konstatavo ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumą.

Atsiliepimas

12. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.

13. Atsakovė nurodė, kad krata yra procesinė prievartos priemonė, kuri yra daroma, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitoje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi. Sprendžiant dėl kratos atlikimo, šioje baudžiamojo proceso stadijoje kaltės klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami ir byla iš esmės nenagrinėjama, tuo labiau, kad nusikalstamos veikos kvalifikacija ikiteisminio tyrimo metu gali keistis, tiriamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės gali būti tikslinamos, keičiamos, gaunami nauji duomenys, keliamos ir tiriamos naujos versijos ir pan. Taigi ieškovės motyvai, kad teismas privalėjo patikrinti, ar ikiteisminis tyrimas pradėtas teisėtai, neturi jokio pagrindo. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarčių ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 16 d. nutarčių neteisėtumas instancine tvarka nėra konstatuotas.

14. Ieškovė nepateikė duomenų, jog baudžiamojo proceso metu atliktos kratos būtų taikytos pažeidžiant įstatymo reikalavimus ar pats baudžiamasis procesas, kurio teisėtumo ieškovė šioje byloje neginčija, būtų pradėtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, t. y. neteisėtai. Kadangi teismo veiksmų neteisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nenustatytas, todėl negali kilti ir prievolė dėl žalos atlyginimo.

15. Žala, kuri, kaip teigia ieškovė, atsirado dėl neteisėtų teismo veiksmų, iš tikrųjų atsirado dėl ieškovės ilgalaikio nesugebėjimo atsiskaityti su kreditoriais. Laikinosios apsaugos priemonės kreditoriaus Inkommerc naudai buvo pritaikytos Kauno miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimis, t. y. iki nutarčių dėl kratų priėmimo. Iš lizingo davėjų raštų ieškovei dėl sutarčių nutraukimo matyti, kad ieškovė iki nutarčių dėl kratų priėmimo nuolat vėluodavo mokėti lizingo įmokas. Valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė grąžinti ieškovei 31 859,27 Eur PVM permoką motyvuodama tuo, kad ieškovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ne dėl to, kad yra priimtos teismų nutartys dėl kratų atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

16. Ieškinys atmetamas.

17. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Plenonis“, kooperatyvo „Ž. grūdai“ ir kooperatyvo „Ž. grūdai“ atsakingų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas), 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Ikiteisminiame tyrime 2019 m. birželio 13 d. pateikti įtarimai J. I., 2019 m. rugpjūčio 30 d. – A. N. (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2020 m. sausio 31 d. pažyma Dėl informacijos pateikimo).

Žemesnės instancijos teismas

18. Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2019 m. birželio 10 d. nutartimis tenkino ikiteisminiame tyrime prokurorės pareikštus prašymus atlikti kratas ir leido atlikti kratas UAB „Plenonis“, kooperatyvo „Ž. grūdai“ ir kooperatyvo „Ž. grūdai“ veiklos vykdymo vietose ir šių įmonių vadovo A. N. automobilyje, siekiant surasti ir paimti UAB „Plenonis“, kooperatyvo „Ž. grūdai“ ir kooperatyvo „Ž. grūdai“ buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, užrašus, kompiuterius, kompiuterių duomenų kaupiklius, kompiuterines duomenų laikmenas, telefonus, banko mokėjimo korteles ir kitus daiktus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veiklai tirti.

19. Kratos buvo atliktos 2019 m. birželio 13 d., kratų metu buvo paimti dokumentai ir daiktai nurodyti kratos protokoluose.

20. UAB „Plenonis“, kooperatyvo „Ž. grūdai“ ir kooperatyvo „Ž. grūdai“ vadovų skundai dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarčių buvo atmesti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartimis.

21. Civilinio kodekso (toliau – taip pat ir CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės skyrimo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (Civilinio proceso kodekso (toliau – taip pat ir CPK) 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas.

22. Šioje byloje ieškovė neįrodė neteisėtų teismo (teisėjo) veiksmų priimant nutartis leisti atlikti kratas ir priežastinio ryšio tarp ieškovės nurodytų neteisėtų teismo (teismo) veiksmų ir prašomos atlyginti 153 662,43 Eur turtinės žalos, kurią sudaro ieškovės sumokėtos įmokos pagal ieškinyje nurodytas lizingo sutartis.

23. Krata yra vieną iš kitų procesinės prievartos priemonių. Pagal BPK 145 straipsnio 1 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. Krata gali būti daroma ir siekiant surasti ieškomus asmenis, taip pat lavonus (BPK 145 straipsnio 2 dalis). Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Nutartyje turi būti nurodyta, kokių iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų objektų bus ieškoma (BPK 145 straipsnio 3 dalis).

24. Skirtingai nuo kardomųjų priemonių, kurios gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis), kratos, kaip kitos procesinės prievartos priemonės, skyrimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi.

25. Todėl ieškovė be pagrindo teigia, kad teismų nutartys leisti atlikti kratas galėjo būti priimtos tik teismui konstatavus, kad buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, t. y., kad teismas turėjo patikrinti, ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai.

26. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 05-6-00011-19 medžiagos nustatė, jog apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas ir sukčiavimas pasireiškė tuo, kad UAB „Plenonis“, kooperatyvo „Ž. grūdai“ ir kooperatyvo „Ž. grūdai“ atsakingi asmenys, siekdami išvengti didelės vertės mokesčių į valstybės biudžetą mokėjimo, 2017 – 2019 m. į ieškovės buhalterinę apskaitą įrašė galimai neįvykusias finansines operacijas apie prekių ir paslaugų įsigijimą iš ES tiekėjų už 472 181 Eur ir jų pardavimą ES pirkėjams už 43 002 Eur, nors realiai šių pardavimų nevykdė, o prekes galimai pardavė Lietuvoje registruotiems pirkėjams; į kooperatyvo „Ž. grūdai“ ir į kooperatyvo „Ž. grūdai“ buhalterinę apskaitą nebuvo įrašytos finansinės operacijos apie prekių ir paslaugų įsigijimą iš ieškovės už 176 633 Eur ir iš kooperatyvo „Ž. grūdai“ už 6 05 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

27. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartyse nurodyta, jog iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad šioje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką: pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, PVM deklaracijose užfiksuoti duomenys, liudytojų T. B., P. K. apklausos.

28. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2020 m. sausio 31 d. pažymos Dėl informacijos pateikimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 05-6-00011-19 yra tęsiamas, yra pareikšti įtarimai galimai nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, tame tarpe ir ieškovės vadovui, 2020 m. sausio 19 d. paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą dėl UAB „Plenonis“, kooperatyvo „Ž. grūdai“ ir kooperatyvo „Ž. grūdai“ ūkinės finansinės veiklos.

29. Vertinant, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą, pažymėtina, kad pagal EŽTT ir Lietuvos teismų praktiką tokį įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Be to, įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2015, 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347/2018 ir kt.).

30. Neteisėti pareigūnų veiksmai gali būti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. Pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2018).

31. Ieškovė šioje byloje neįrodinėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai.

32. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartyse nurodytos galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartyse aprašyti ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys, leidžiantys daryti pagrįstą išvadą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką – pareigūnų tarnybiniai pranešimai, PVM deklaracijų duomenys, liudytojų T. B., P. K. apklausos, kad šios nutartys buvo priimtos pačioje pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje (ikiteisminis tyrimas Nr. 05-6-00011-19 pradėtas 2019 m. gegužės 15 d.), kad ikiteisminis tyrimas Nr. 05-6-00011-19 yra tęsiamas toliau, jame pareikšti įtarimai galimai nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarčių ar Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutarčių priėmimo metu buvo akivaizdžios aplinkybės apie ikiteisminio tyrimo Nr. 05-6-00011-19 pradėjimo nepagrįstumą.

33. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartyse nurodytas leidimo atlikti kratas faktinis pagrindas – pagrįstas manymas, kad UAB „Plenonis“, kooperatyvo „Ž. grūdai“ ir kooperatyvo „Ž. grūdai“ veiklos vykdymo vietose ir šių įmonių vadovo A. N. automobilyje yra buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai, užrašai, kompiuteriai, kompiuterių duomenų kaupikliai, kompiuterinės duomenų laikmenos, telefonai, banko mokėjimo kortelės ir kiti daiktai, galintys turėti reikšmės nusikalstamai veiklai tirti. Taigi, kratų metų siekiami surasti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartyse nurodyti objektai yra betarpiškai susiję su tiriama nusikalstama veikla, o įmonių veiklos vykdymo vietos ir įmonių vadovo automobilis yra tos vietos, kuriose paprastai yra saugomi/gali būti šie objektai.

34. Nors Šiaulių miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartyse dėl kratos nenurodytas konkretus baigtinis kratos metu ieškomų ir leidžiamų paimti dokumentų ir daiktų sąrašas, tačiau iš išvardintų dokumentų ir daiktų yra aiškios ieškomų ir leidžiamų paimti dokumentų ir daiktų ribos – dokumentai ir daiktai, kuriuose yra fiksuota UAB „Plenonis“, kooperatyvo „Ž. grūdai“ ir kooperatyvo „Ž. grūdai“ vykdoma veikla ir su šia veikla susijusios finansinės/buhalterinės apskaitos operacijos. Tai patvirtina ir 2019 m. birželio 13 d. kratos protokolai, kuriuose nurodyti kratos metu surasti ir paimti dokumentai ir daiktai. Ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, kad paimti daiktai ir dokumentai nėra susiję su ikiteisminiu tyrimu.

35. 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi dėl ieškinio trūkumų šalinimo ieškovei buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškovės teiginius, kad lizingo sutartys su ieškove buvo nutrauktos po to, kai dėl pradėto ikiteisminio tyrimo negrąžintos PVM permokos ir dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarčių dėl kratos pagrindu paimtų ieškovo dokumentų sutriko ieškovo veikla, t. y. įrodymus, kad lizingo sutartis lizingo davėjai vienašališkai nutraukė dėl šių sutarčių pažeidimų, atsiradusių 2019 m. birželio mėn. ir vėliau. Ieškovė tokių įrodymų nepateikė.

36. Iš byloje esančių UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. pranešimo dėl sutarčių nutraukimo, VFS LT, UAB 2019 m. rugpjūčio 27 d. pranešimo dėl sutarčių nutraukimo, SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo 2019 m. birželio 4 d. reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo ir turto grąžinimo matyti, kad šie lizingo davėjai su ieškove sudarytas lizingo sutartis nutraukė dėl ilgą laiką trunkančių sutarčių pažeidimų, skola pagal su VFS LT, UAB sudarytas lizingo sutartis 2019 m. rugpjūčio 27 d. pranešimo pateikimo metu siekė mažiausiai 20 146,92 Eur, o lizingo sutartys su SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialu dėl esminio sutarčių pažeisimo (mokėjimo įsipareigojimų nevykdymo) buvo nutrauktos 2019 m. birželio 4 d., t. y. iki Šiaulių miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarčių priėmimo.

37. Tai leidžia manyti, kad ieškovės finansiniai sunkumai, lėmę įsipareigojimų pagal lizingo sutartis netinkamą vykdymą, atsirado iki 2019 m. birželio mėn.

38. Ieškovė nepateikė įrodymų apie su kitais lizingo davėjais – UAB „Petva“, UAB „Adampolis“, sudarytų lizingo sutarčių nutraukimą, nors tokius įrodymus ieškovei buvo siūloma pateikti 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi dėl ieškinio trūkumų šalinimo.

Žemesnės instancijos teismas

39. Kad ieškovės turtinė padėtis buvo bloga ir ieškovė nesugebėjo vykdyti savo įsipareigojimų iki 2019 m. birželio mėn., matyti iš kitų byloje esančių įrodymų: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta 306 000 Eur ieškovės skola Vilnius factoring company, UAB; ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad ieškovė 2019 m. balandžio 12 d. taikos sutartyje nustatytais terminais negrąžino 40 695,50 Eur skolos Inkommerc, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovės turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės; ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad 2019 m. birželio 28 d. keletas ieškovo kreditorių kreipėsi į teismą dėl skolų iš ieškovės priteisimo (akivaizdu, kad šios skolos susidarė iki Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarčių priėmimo).

40. Nors ieškovė teigė, kad būtų atsikaičiusi su kreditoriaus panaudodama grąžintiną 31 859,27 Eur PVM permoką ir pajamas iš vykdomos veiklos, tačiau jokių įrodymų apie realiai vykdomą veiklą ir iš jos gaunamas/gautinas pajamas ieškovė nepateikė. Ieškovės pateiktos ieškovės išrašytos sąskaitos išankstiniam apmokėjimui nėra informatyvios, šios sąskaitos išrašytos 2016-2018 m., tik viena sąskaita yra išrašyta 2019 m. kovo mėnesį, iš jų negalima daryti išvados apie ieškovės realiai gautinas pajamas, kuriomis ieškovė būtų atsikaičiusi su Inkommerc, lizingo davėjais ir kitais ieškinyje nurodytais skolininkais.

41. Nėra priežastinio ryšio tarp byloje esančio 2019 m. liepos 3 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo negrąžinti ieškovei 31 859,27 Eur PVM permokos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies pagrindu (dėl pradėto ikiteisminio tyrimo) ir Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 16 d. nutarčių.

42. Šios nutartys niekaip nėra susijusios su sprendimu pradėti/tęsti/nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ieškovė patikslintame ieškinyje, reaguodama į 2019 m. lapkričio 25 d. nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo pateiktą siūlymą aiškiai nurodyti, ar ieškinys yra reiškiamas tik dėl neteisėtų teismo (teisėjo) veiksmų, priimant Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 16 d. nutartis, ar ir dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmų, nepagrįstai pradedant ir kontroliuojant ikiteisminį tyrimą, paaiškino, kad ieškinys yra reiškiamas tik dėl neteisėtų teismo (teisėjo) veiksmų, priimant Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 16 d. nutartis, o neteisėto ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas įrodinėjamas tik teismo pareigų, numatytų BPK, t. y. taikant procesinės prievartos priemones patikrinti, ar ikiteisminis tyrimas pradėtas teisėtai, nevykdymu. Net jei teismai būtų netenkinę ikiteisminiame tyrime prokurorės pareikštų prašymų atlikti kratas, tai savaime nenutrauktų pradėto ikiteisminio tyrimo.

43. Byloje taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovės teiginį, kad dėl kratos metu paimtų ieškovės dokumentų, kompiuterių, telefonų, skaitmeninių laikmenų sutriko ieškovės veikla ir tai turėjo įtakos ieškovės negalėjimui atsiskaityti su lizingo davėjais ir kitais kreditoriais.

44. Kaip jau nurodyta, byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės atsiskaitymas su kreditoriais buvo sutrikęs jau iki nutarčių dėl kratų priėmimo, byloje nėra įrodymų apie realiai ieškovės gautinas pajamas iš vykdomos veiklos šių nutarčių priėmimo metu, pakankamas ieškovės įsipareigojimams vykdyti, apie lėšų buvimą ieškovės sąskaitose ar kasoje.

45. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškovės UAB „Plenonis“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Burdulienė