Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-26 · Administracinė byla Nr. I-1808-609/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-26
Bylos Nr.
I-1808-609/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02564-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
M.M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1808-609/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02564-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 37.2; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 26 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M.M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M.M. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), jam priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 2-4) nurodo, jog nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. spalio 20 d. įvairiais laikotarpiais jis buvo laikomas Tauragės AVPK areštinėje (toliau – ir Areštinė) sąlygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Teigia, jog kamerose neveikė ventiliacija, langai buvo iš blokelių, pro juos nepateko natūralus apšvietimas ir oras iš lauko, dėl to buvo drėgna ir tamsu. Teigia, kad jis buvo laikomas kamerose, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, taip pat kamerose trūko ploto laisvam judėjimui. Akcentuoja, jog kamerose sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas pertvaromis, todėl atliekant gamtinius reikalus reikėdavo prašyti kitų suimtųjų nežiūrėti, todėl jis patyrė pažeminimą, nepatogumus, sutriko bendravimas. Pabrėžia, jog iš sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas, iš skylių lindo tarakonai. Mano, jog tinkamo gyvenamojo ploto nesuteikimas ir aukščiau paminėtos sąlygos, neatitinkančios sveikatos ir higienos normų, lėmė fizinius nepatogumus, sutriko bendravimas, kas sudaro pagrindą neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės AVPK, atsiliepime į skundą (b. l. 8-12) nurodo, jog ji su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog pareiškėjas buvo laikomas Areštinės kameroje Nr. 4 – 2018 m. rugpjūčio 8 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 12 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d., nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2018 m. spalio 9 d., kameroje Nr. 6 – nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d., kameroje Nr. 8 – nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., kameroje Nr. 7 – nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 16 d. Pažymi, jog pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, jog netinkamos laikymo sąlygos tiesiogiai lėmė neigiamas pasekmes, sveikatos sutrikimus. Nurodo, jog pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos atitiko 2015 m. lapkričio 1 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai" (toliau – ir HN 134:2015) nustatytus reikalavimus. Teigia, jog pareiškėjas 15 parų buvo laikomas areštinės kameroje vienas, likusias 16 parų buvo laikomas su vienu asmeniu, todėl atmetus sanitarinio mazgo plotą, jam teko daugiau nei 5 kv.m. ploto, tokiu būdu jo teisė į gyvenamojo ploto dydį nebuvo pažeista. Prašo atsižvelgti į asmenų laikymo areštinės kamerose specifiką, kadangi toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią dieną nėra stabilus, todėl asmenų padėtis asmeninės erdvės prasme pagerėja, jie gali laisviau judėti, mankštintis. Pažymi, jog areštinės kameros yra vėdinamos natūraliu būdu, todėl toks Areštinės patalpų vėdinimo būdas nepažeidžia HN 134:2015 reikalavimų. Pabrėžia, jog pareiškėjo laikymo areštinės kamerose laikotarpiu nebuvo tikrintos kameros dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, todėl kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas. Paaiškina, jog natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tokie darbai yra priskiriami rekonstrukcijos darbams, todėl natūraliam apšvietimui Higienos normos reikalavimai nėra taikytini. Akcentuoja, jog kamerose sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis HN 37:2009 20 punktu, t.y. atskirti 120-130 cm. aukščio pertvara nuo gyvenamosios paskirties ploto. Teigia, jog ozonavimą, deratizaciją ir dezinfekciją atlieka uždaroji akcinė bendrovė „Dezinfa“, kiekvieną mėnesį yra atliekami minėti darbai, pildomas graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo atlikimo žurnalas ir pareiškėjo buvimo areštinėje laikotarpiu kenkėjų nebuvo pastebėta. Pažymi, jog nesant atsakovės neteisėtų veiksmų ir įrodymų apie patirtą žalą, nėra ir priežastinio ryšio, todėl skundo patenkinimui teisinio pagrindo nėra.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė patirtais nepatogumais ir sutrikusiu bendravimu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš jo laikymo Areštinės kamerose sąlygų, pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį plotą, ploto trūkumą laisvam judėjimui, drėgmės, blogo kvapo buvimą, netinkamo natūralaus apšvietimo, ventiliacijos nebuvimo, sanitarinio mazgo neatitvėrimo.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos.

Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 (originali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. balandžio 4 d., pareiškėjo laikymo areštinės kamerose metu) patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių 58 punktu policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą, o 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių (toliau – laisvės atėmimo vietų), teritorinių policijos įstaigų areštinių (toliau – policijos areštinės) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Higienos normos HN 134:2015 13 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (20 punktas).

Iš byloje esančio Tauragės AVPK operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko tarnybinio pranešimo (b. l. 16) matyti, jog pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 4 (plotas 12,60 kv.m.) – 2018 m. rugpjūčio 8 d., su vienu asmeniu, nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 12 d. - vienas, nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. – su vienu asmeniu, nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. – su vienu asmeniu, nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2018 m. spalio 9 d. – vienas; kameroje Nr. 6 (plotas – 6,99 kv.m.) – nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d. - vienas, kameroje Nr. 8 (16,77 kv.m.) – nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d – su vienu asmeniu, kameroje Nr. 7 (6,74 kv.m.)– nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 16 d. –vienas. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog kamerose yra įrengti 100 x 142 cm. pločio sanitariniai mazgai. Taigi, ginčo laikotarpiu pareiškėją laikant Tauragės AVPK areštinėje, vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto dydis, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą svyravo nuo 5,32 kv.m. iki 7,67 kv.m., todėl pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą nebuvo pažeista. Nors pareiškėjas papildomu skundu nurodo (b.l. 38-39), jog atsakovė netinkamai nurodė, jog jis buvo laikomas vienas areštinės kamerose, ir pats pateikia suimtojo asmens duomenis, tačiau teismas pažymi, kad atsakovės pateikti duomenys ir patvirtina pareiškėjo teiginį, kad tam tikrais laikotarpiais jis buvo laikomas kartu su vienu asmeniu.

Vertinant pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė baldai ir kitas inventorius, pažymėtina, kad į kameroje esančių baldų užimamą plotą atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, kuomet pareiškėjui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Nagrinėjamu atveju nenustatytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, nenustatyti pažeidimai dėl Areštinės kameros ploto normos, todėl, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančią kameros ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas.

Pareiškėjui skundžiantis privatumo neužtikrinimu naudojantis sanitariniu mazgu, pažymėtina, jog atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad kamerose įrengti 100 x 142 cm ploto sanitariniai mazgai su 120-130 cm aukščio pertvara. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą ar akutę (žr., pvz., 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu). Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas turėtų būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

Nustatytos aplinkybės įrodo, jog tualetai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas nėra įrengti taip, kad jis būtų galėjęs privačiai pasinaudoti jais ir nepatirti nepatogumų. Teismas sprendžia, jog tam tikrais laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo laikomas ne vienas, t.y. 2018 m. rugpjūčio 8 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d., nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. (viso 16 parų), jo teisė į privatumą naudojantis areštinės kamerose įrengtais tualetais galėjo būti pažeista.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi netinkamomis laikymo areštinės kamerose sąlygomis, kadangi kamerose buvo tarakonų, tačiau šis teiginys paneigiamas atsakovės byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

2018 m. gegužės 2 d. viešojo pirkimo sutartyje Nr. 85-ST2-39 (b. l. 26-30) nurodyta, jog graužikų ir kitų kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugas teikė uždaroji akcinė bendrovė „DEZINFA“. Iš Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų (b. l. 31) matyti, kad kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbai Areštinėje buvo atlikti 2018 m. rugpjūčio 14 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d., 2018 m. rugsėjo 12 d., 2018 m. spalio 4 d., t.y. net 4 kartus per pareiškėjo laikymo Areštinės kamerose laikotarpį.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. gegužės 2 d. patikrinimo akto Nr. PA.7-39(16.16.8.7.12) (b. l. 32-35) matyti, jog pašalinti ankstesniame patikrinimo akte užfiksuoti pažeidimai dėl santykinės oro drėgmės, oro temperatūros, nuo sienų ir lubų pelėsiai pašalinti, nenustatytas Higienos normos 39 punkto pažeidimas. Nors patikrinimas atliktas gretimoje kameroje Nr. 3, ir patikrinimo laikotarpis neapima pareiškėjo buvimo Areštinės kameroje laikotarpio, tačiau teismas neturi pagrindo spręsti, jog kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, galėjo būti kitokia oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, o per laikotarpį nuo patikrinimo atlikimo iki pareiškėjo atvykimo į Areštinę asmenų laikymo sąlygos Areštinėje negalėjo esmingai pasikeisti. Pažymėtina, jog apšvietos atitikimo reglamentuojam dydžiui užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, kurie numatyti 2015 m. lapkričio 30 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-1078 (b.l. 19-24), todėl atsakovės atsakomybė šioje apimtyje negalima.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjo atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima matyti, kad jo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams sukėlė jam sveikatos sutrikimus, kančias ar didelį diskomfortą. Pareiškėjas Tauragės AVPK ginčo laikotarpiu, pažeidžiant jo teisę į privatumą, buvo laikomas 16 parų tik su vienu asmeniu. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė, nesilaikydama reikalavimų dėl privatumo užtikrinimo pasinaudojant sanitariniu mazgu, sąmoningai siekė pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų subjektų. Pažeidimai nebuvo intensyvūs, ilgalaikio pobūdžio, be to, pareiškėjas skunde neįvardijo kokius išgyvenimus galimai patyrė, kaip jie pasireiškė, o tik abstrakčiai nurodė, kad patyrė nepatogumus, sutriko bendravimas. Tai įrodo, kad pareiškėjui nebuvo padaryta itin didelė moralinė žala, kurią reikėtų atlyginti pinigais.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos reikėtų vertinti pareiškėjo prašoma 2000,00 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teismas sprendžia, kad, įvertinus padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir neilgą trukmę (16 parų), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas gali būti laikomas pakankama satisfakcija pareiškėjui.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pinigais yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo M.M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas laikymo sąlygas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.

Skundą dalyje dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė