- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- e2-1441-876/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00082-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- J. G.
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis, Arūnas Sakalauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui J. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. vasario 1 d. teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui J. G. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei. Ieškinyje išdėstyti reikalavimai: 1) neskirti termino šalims susitaikyti ir bylą nagrinėti iš esmės; 2) nutraukti santuoką tarp V. G. ir J. G., įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio kaltės; 3) priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos. Taip pat pageidauja palikti santuokinę pavardę „G.“ .
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė, jog santuokoje su atsakovu vaikų nesusilaukė, gyvenant santuokoje ilgainiui tarpusavio santykiai tik blogėjo, pagrindinė to priežastis – netinkamas atsakovo elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu; netinkamą sutuoktinio elgesį įrodo tai, jog policijos komisariate yra pradėti du ikiteisminiai tyrimai, kuriuose atsakovas yra įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, o atsakovė pripažinta nukentėjusiąja. Atsakovas nerodo iniciatyvos keisti esamą padėtį, pasiūlius jam santuoką nutraukti bendru abiejų sutuoktinių sutarimu atsakovas ignoravo šį pasiūlymą, dėl ko pastaruoju metu situacija tapo visiškai nekontroliuojama, kartu gyventi tapo nebeįmanoma. Ieškinyje teigiama, kad šios aplinkybės ir byloje pateikiami įrodymai pagrindžia tai, jog jų santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, o dėl atsakovo veiksmų, lėmusių santuokos iširimą, ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, todėl, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatomis, prašo teismo iš atsakovo priteisti 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Taip pat nurodė, jog santuokos metu jokio dalintino turto neįgijo, patvirtino, jog kreditorinių įsipareigojimų kaip sutuoktiniai neturi (ar kreditorinių įsipareigojimų neturi atsakovas nežino, tačiau savo sutikimo tam nėra davusi); vienas iš kito išlaikymo reikalauti nėra pagrindo ir jis nenustatytinas. Mano, jog santuoką geriausia nutraukti bendru sutuoktinių sutarimu, ieškovė sutiktų sudaryti taikos sutartį (e. b. l. 1–3).
2019 m. gegužės 27 d. ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame reiškia papildomus du reikalavimus: 4) prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole; 5) pripažinti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018 m. gruodžio 23 d. (e. b. l. 58–61).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog su ieškove neturi bendrų vaikų, nors sudarydamas santuoką su ieškove atsakovas norėjo ir tikėjosi jų susilaukti, kadangi savo vaikų neturi. Santuokos metu ieškovė net 2 kartus buvo nėščia, tačiau abu kartus ieškovė nėštumą nutraukė, nors atsakovas tam ir prieštaravo. Be to, apie pirmo nėštumo nutraukimą atsakovas sužinojo tik tada, kai nėštumas jau buvo nutrauktas. Pirmaisiais santuokos metais sutuoktiniai gyveno nuomojamame būste, vėliau persikėlė į atsakovo motinai, mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausantį namą. Nuo pat santuokos pradžios atsakovas buvo pagrindinis šeimos, tame tarpe ir trijų ieškovės nepilnamečių vaikų, išlaikytojas. Nesutarimai šeimoje prasidėjo antraisiais santuokos metais, kai ieškovė nutraukė ir antrą nėštumą. Ieškovė teigdama, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu, nenurodė, jog ir pati dažnai vartoja alkoholinius gėrimus ir namuose pradeda konfliktus ne tik su atsakovu, bet ir su savo dukra G. Atsakovo ir ieškovės konfliktai pastaraisiais metais neapsieidavo ir be policijos įsikišimo, ieškovė visų konfliktų su atsakovu metu būdavo neblaivi. Kad jo atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje, atsakovas pripažino bei nurodė, kad smurtaudamas elgėsi netinkamai, kad smurtas netoleruotinas ir netinkamas konfliktų sprendimo būdas. Tačiau ieškovė taip pat ne vieną kartą būdama neblaivi smurtavo prieš atsakovą, tik atsakovas dėl patirtų sužalojimų į policiją nesikreipė. Atsakovo nuomone dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai, jų abiejų netinkamas sutuoktinių pareigų vykdymas – neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Todėl nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti iš atsakovo 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą, be to, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas tik įrodžius, kad neturtinė žala padaryta, tačiau byloje ieškovė nėra pateikusi jokių šį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas nurodo, kad santuokos metu nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo, taip pat neįgijo jokių namų apyvokos ir buities daiktų (visi daiktai, esantys sutuoktinių gyvenamosiose vietose, yra atsakovo mirusios motinos turtas); atsakovas tiek asmeninių, tiek su ieškove kreditorinių įsipareigojimų neturi, tačiau jo žiniomis ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą greitųjų kreditų bendrovei, tačiau duomenų, kada ir kokios dydžio, iš kokios bendrovės buvo paimtas kreditas, atsakovui nėra žinoma; neprieštarauja, kad ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė „G.“, o jis pasilieka savo prigimtinę pavardę – „G.“; materialinis išlaikymas vienas kitam nepriteistinas; yra galimas taikus sprendimo būdas, t. y. santuokos nutraukimas bendru sutarimu (e. b. l. 19–21, 27–29).
Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame laikosi ankstesnės savo pozicijos; papildomai nurodė, jog neprieštarauja, kad (duomenys neskelbtini) ieškovės su (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo gauta 800 Eur paskola, po santuokos nutraukimo už kredito grąžinimą ieškovė ir atsakovas atsakytų kaip solidarieji skolininkai (atsakovas apie paskolą žinojo, gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, kreditas nėra grąžintas) (e. b. l. 93–95).
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad santuokos pradžioje tarpusavio santykiai buvo geri, atsakovas ieškovę iki santuokos gerai pažinojo, žinojo apie jos šeimos problemas. Už atsakovo tekėjo tikėdamasi sukurti gražią darnią šeimą, nugyventi visą savo gyvenimą, būti su juo laiminga, planavo abu dirbti, tačiau atsakovas nevertino nei šeimos, nei jos kaip moters (naudojo prieš ją smurtą, nesistengė dėl jų santykių). Bendrų vaikų su atsakovu neturi; sudarydami santuoką apie vaikus nekalbėjo, atsakovas jos vaikus mylėjo kaip savo – užteko jos vaikų. Į klausimą, ar jos manymu, vesdamas vyras nesitiki susilaukti santuokoje savo vaikų, atsakė, kad jai jau turint savo tris vaikus, atsakovui nedirbant, nepadedant išlaikyti jų šeimą, nebuvo galima turėti daugiau vaikų. Paklausta apie dviejų nėštumų santuokos metu nutraukimą ieškovė atsakė, jog tai yra tiesa, tačiau nesutiko, jog atsakovui apie tai nebuvo žinoma – atsakovas pats ją nuvežė į ligoninę, nes pats buvo be darbo ir šeimos pagausėjimo jiems nereikėjo. Nėštumų nutraukimas buvo abiejų sutuoktinių bendras sutarimas. Ieškovė su vaikais gyvena atsakovo mamos jų šeimai nupirktuose namuose, šiuo metu atsakovui galioja kardomoji priemonė nesiartinti prie šeimos namų.
Dar iki santuokos sudarymo kai ieškovė išvykdavo į užsienį užsidirbti, jos vaikus kol nesusirgo prižiūrėdavo atsakovo mama; santuokos metu, kai atsakovas buvo bedarbis, jo priežiūrai palikti vaikai būdavo paliekami vieni namuose – grįžusi po darbo atsakovo nerasdavo namuose, tekdavo viskuo pasirūpinti, taip pat ir atsakovo sergančia mama. Santuokos laikotarpiu atsakovas nedirbo, kažkurį laiką buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini) balduose, bet ten padirbo gal apie 2 mėnesius. Šeima gyveno iš ieškovės gaunamų pajamų, ieškovas neprisidėdavo prie šeimos išlaikymo, nes jo mama pati jį išlaikė; šeimos poreikiams ieškovė paėmė kreditą (vyras norėjo paimti kreditą, bet jam nedavė, nes jis nedirbo, todėl kreditą paėmė ji nes buvo dirbanti), pinigus panaudojo namams. Santuokos metu ieškovė nuolat dirbo (viso kokius 6 mėn.) sezoninį darbą, kai nedirbdavo gaudavo socialinę pašalpą. Vėliau, dėl atsakovo mamos priežiūros, 2018 m. pavasarį jai teko išeiti iš darbo. Parodė, kad sutuoktinį pažįsta apie 5 metus, kiek jai žinoma, iki santuokos atsakovas taip pat nedirbo, nors vėliau nurodė, jog retkarčiais vykdavęs į užsienį ir ten užsidirbdavęs, jai kažkiek duodavęs lėšų.
Ilgainiui, susirgus atsakovo motinai, sutuoktinių santykiai blogėjo – atsakovo būklė darėsi vis blogesnė, atsakovas retai būdavo namuose, retai jį matydavo, kildavo ginčai; jai kilo įtarimų dėl jo psichinės būklės, todėl ieškojo jam psichologinės pagalbos, stengėsi jį įtikinti gydytis – ji užrašė atsakovo psichologo pagalbai – atsakovas buvo nuvykęs psichologo konsultacijai tik porą kartų, jos pastangos buvo veltui. Padėtis šeimoje tapo nevaldoma, atsakovas keletui dienų gulėjo ligoninėje (išėjo iš ligoninės anksčiau laiko savo noru), ieškovei buvo sunku viskuo vienai rūpintis, matyti atsakovą tokį, neramu dėl jo, juolab atsakovas santuokos metu yra bandęs žudytis, alkoholį atsakovas jau vartojo. Parodė, jog bandė su atsakovu spręsti probleminius klausimus, pasikalbėti, jis tik susinervindavo ir išeidavo iš namų. Prasidėjus smurtui jos atžvilgiu, matėsi, kad bus neįmanoma toliau gyventi kartu.
Pripažino, jog pati asmeniškai taip pat turėjo problemų – atsakovas niekuo jai nepadėdavo, nebuvo į ką atsiremti, viena pavargo, dėl ko kartais vartodavo alkoholį (norėdavo atsipalaiduoti), t. y. išgerdavo. Paklausta apie jos šeimos iki 2017 m. įtraukimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir / arba psichotropinių medžiagų vartojimo, atsakovė parodė, jog iki santuokos su atsakovu sudarymo taip pat išgerdavo esant progoms, tačiau jos šeimos įtraukimas į sąrašą buvo ne vien dėl alkoholio vartojimo, tačiau negalėjo atsakyti nei kada tiksliai jos šeima buvo įtraukta į apskaitą, nei kiek metų tai truko. Pripažino, jog administracine tvarka yra bausta, problemų būta dėl alkoholio. Susituokus (duomenys neskelbtini) ieškovės psichologinė būklė pagerėjo, buvo labai laiminga, pradėjo sportuoti, pradėjo pasitikėti savimi. Nurodė, kad jai pačiai pagalbos tiek psichologinės, tiek dėl alkoholio vartojimo nereikėjo tuo momentu, nes ji dirbo, išgerdavo labai retai. Ieškovė nurodė, kad jos šeimą (duomenys neskelbtini) iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos išbraukė santuokos su atsakovu metu, jai susitvarkius; šiai dienai jos situacija dėl alkoholio vartojimo yra pasikeitusi – ji nevartoja alkoholio kažkur 2 mėnesius.
Paklausta, kokia pagalba ieškovei buvo teikta 2007–2017 metais, ieškovės šeimai esant socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir / arba psichotropinių medžiagų vartojimo apskaitoje, negalėjo atsakyti, nurodydama, jog paprasčiausiai jos šeimoje lankydavosi socialiniai darbuotojai, su jais kalbėdavosi. Pati ieškovė į psichologą pagalbos kreipėsi savo iniciatyva 2019 m. sausio mėn., pajutusi, kad su savimi neina susitvarkyti (anksčiau to nebuvo).
Šalies argumentai
Ieškovė dar kartą nurodė, jog jų šeima iširo dėl to, kad atsakovas nenorėjo keisti savo požiūrio į gyvenimą, dėl smurto jos atžvilgiu naudojimo. Pirmas smurto atvejis buvo dar prieš atsakovo mamos mirtį. Smurto atvejų buvę ir daugiau (negalėjo įvardinti kiek kartų), ne vien byloje minimi 2 atvejai 2018 m. gruodžio mėnesį. Nurodė, jog smurto atvejų yra buvę ir iki santuokos sudarymo. Savo prašymo iš atsakovo priteisti būtent 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą ieškovė negalėjo pagrįsti, bandydama argumentuoti rūpinimusi atsakovo mama, juo pačiu, įdėtomis pastangomis; iki šiol jai yra skaudu, sugriautos jos ir vaikų viltys, svajonės; reikės ieškoti kur gyventi, pradėti viską iš naujo. Nežino, kokie įrodymai neturtinei žalai pagrįsti pateikti byloje (2019 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 40 sek. – 58 min. 08 sek.). Parodė, jog jau seniai galvojo su vyru nutraukti santuoką, nuo kada / kiek laiko iki šio įvykio ieškovė galvojo tai padaryti tiksliai įvardinti negalėjo, tačiau tokios mintys atsirado po santuokos sudarymo praėjus kokiems 1 metams (2017 metais) (2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 34 sek. – 53 min. 20 sek.).
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu santuokos nutraukimo dėl jo kaltės ir dėl neturtinės žalos priteisimo nesutinka. Parodė, jog su ieškove draugavo ir gyveno kartu kokius 2 metus iki santuokos, tuo metu jis dirbo komandiruotėmis – grįždavo į namus tik savaitgaliui, iki santuokos materialiai remdavo ieškovę (duodavo pinigų), ieškovė taip pat dirbo. Nurodė, jog 2016 m. (iki santuokos sudarymo ir dar kurį laiką po to) dirbo Norvegijoje, todėl turėjo pajamas ir rėmė ieškovę materialiai; santuokos metu apie 1,5 mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) baldų fabrike iki traumos (lūžo koja), po to legaliai nedirbo, bet uždirbdavęs atsitiktines pajamas, pastovių pajamų neturėjo, jį materialiai rėmė mama. Parodė, jog sudaryti santuoką pasiūlė pats, ieškovė sutiko. Sudarydami santuoką su ieškove galvojo turėti bendrų vaikų, tačiau pirmą nėštumą ieškovė nutraukė jam nežinant, o kitą kartą jis tam neprieštaravo. Susituokus pradžioje nebuvo konfliktų, vėliau – praėjus nemažiau 6 mėnesiams nuo santuokos pradžios, po atsakovo gydymosi ligoninėje, jam grįžus ieškovė vis dažniau ėmė kartoti, kad nori skyrybų. Mano, jog ieškovei gyvenime yra nemažai padėjęs (sumokėjęs jos skolas, turėtas iki santuokos, padėjo jos vaikams), nuo 2017 m. apsigyveno mamos namuose, kurie šiai dienai priklauso jo sesei (savo paveldėjimą atsakovas perrašė jai). Teigė, jog santuoka iširo ne vien dėl jo kaltės – ieškovė iki paskutinių konfliktų (smurto 2018 m. gruodžio mėn.) yra sakiusi, kad nori nutraukti santuoką su juo; ieškovės kaltę dėl jų santuokos iširimo pagrinde nurodė nėštumo nutraukimą, alkoholio vartojimą. Parodė, jog mamai mirus, o jam esant silpnos sveikatos, ieškovė jį šantažavo savo turtą perrašyti ieškovei – tuomet ji nutrauks bylas jo atžvilgiu (atsakovui paskyrus kardomąją priemonę nesiartinti prie ieškovės, ji toliau gyvena tuose namuose). Neneigė, jog vyksta baudžiamasis procesas dėl jo naudoto smurto prieš sutuoktinę atvejų; po paskutinio karto (2018 m. gruodžio 22 d.) jam paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie ieškovės per 100 metrų, jis įpareigojimo laikosi – nesiartina. Jau iki santuokos jų tarpusavio santykiuose būdavę nedidelių konfliktų būnant abiem neblaiviems – gyvendami kartu alkoholį vartojo abu (prie vaikų stengdavosi to nedaryti), būdami blaivūs nekonfliktuodavo. Be to, ieškovės dukra G. nepritardavo motinos nuolatiniam išgėrinėjimui, todėl tarp ieškovės ir jos dukros taip pat kildavo konfliktų ne tik žodžiai, bet ir veiksmais (buvo susimušusios). Apie netinkamą atsakovės elgesį savo vaikų atžvilgiu nėra niekur pranešęs ar kreipęsis į atitinkamas instancijas. Neprieštaravo ieškovės reikalavimui prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini) pripažinti solidaria prievole, kadangi kreditas buvo imtas bendrai tikslu ieškovei išvykti dirbti į užsienį; pats asmeniškai paskolos iki šiol nedengė, mano, kad tai daro ieškovė (2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 8 sek. – 26 min. 02 sek.).
Liudytojas A. S. parodė, jog yra atsakovo sesers sutuoktinis, su ieškove susipažino tik susirgus mamai (nuo to laiko 2018 metais tekdavo matytis pakankamai dažnai 1–2 kartus per mėnesį); ieškovė yra lankiusis liudytojo namuose, tačiau nedažnai; iki to laiko apie ją žinojo tik iš atsakovo ir atsakovo sesers pasakojimų (kaip atsakovas jaučiasi, kas dedasi jų šeimoje). Liudytojas pats nėra nei karto lankęsis atsakovo ir ieškovės namuose, todėl pats kasdieninio jų gyvenimo nematė, tačiau pakankamai girdėjo atgarsių, be to, užtektinai pakanka, kiek ir pats yra matęs. Mamai nuolatinės priežiūros reikėjo kažkur nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio (2–3 mėnesius); pradžioje mama dar buvo pas dukrą Vilniuje, tačiau mamai pageidaujant mirti savo namuose (duomenys neskelbtini), ji grįžo į savo namus. Tai padaryti buvo labai sunku, dirbančiai liudytojo žmonai tekdavo važinėti į (duomenys neskelbtini) (važiuodavo ir savaitgaliais, ir darbo dienom, ir būdavo po kelias dienas), tad didžioji dalis priežiūros teko atsakovui, gydytojams, velionės draugėms, giminaitėms bei ieškovei. Tačiau nesutiktina su ieškovės teiginiais, kad tik ji viena rūpinosi sergančia mama – tai yra melas, nes atsakovas rūpinosi lygiai tiek pat, nebuvo taip, kad velionė buvo prižiūrima tik ieškovės. Mama iki mirties spėjo užrašyti dukrai Vilniuje butą, o atsakovui žodiškai pasakė paliekanti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei namą, kurį jam nupirko (kuriame gyvena ieškovės šeima). Ieškovė, pasinaudodama situacija ir atsakovo psichologine būsena (pažymėjo, jog bendro gyvenimo metu ir jų konfliktų įtakoje atsakovas yra kėlęs prieš save ranką, prieš pat mamos mirtį atsakovas buvo kaip nesavas, neadekvatus), ieškovė vežėsi atsakovą pas notarą, kad mamos paliktą turtą jis perrašytų jai (sesuo neketino pretenduoti į tai, ką mama paliko atsakovui). Palikimo ieškovei nebuvo perrašyta notarui paklausus atsakovo, ar jis suvokia ką daro, ir tik tuo metu atsakovas susivokė, kad ne, ir atsisakė tokio sandorio. Jo nuomone, kurią grindžia faktais, bendravimu su ieškovu ir atsakove, – ieškovė yra labai klastinga moteris, ir pasinaudodama situacija bando gauti materialinės naudos, niekada nemylėjo atsakovo, o atsakovas priešingai – ją myli ir mylėjo, stengėsi, bandė jai nusileisti, dar tikėjosi kažkokios santarvės, santykio su ja, o ji pajutusi, kad neturi ką prarasti ir tikėdamasi gauti naudos daro atitinkamus veiksmus. Po mamos mirties liudytojas su žmona važiavo į atsakovo sesei perrašytus namus, tačiau ieškovė jų neįleido, nors namai ieškovei nepriklauso; atsakovui skirta kardomoji priemonė nesiartinti per 100 metrų, tačiau atsakovo sesei – tų namų savininkei buvo duota suprasti, kad ji tuose namuose nepageidaujama ir neįleidžiama. Be to, ieškovė nuo rugsėjo mėnesio nemoka komunalinių mokesčių, yra susikaupusi skola. Liudytojo nuomone, ieškovė klasta, sąmoningai darė tam tikrus veiksmus; tiek ši, tiek baudžiamoji byla yra sąmoningas ieškovės veiksmas tam, kad išgauti materialinę naudą (juk turi nesantuokinius vaikus, pati turi socialinių problemų, neturi iš ko gyventi). Iš visos situacijos šeimoje, iš kitų žmonių kalbų liudytojui yra žinoma, kad ieškovė šantažavo atsakovą – jei jis neperrašys jai mamos turto jinai jį sužlugdys, be to, konfliktų tarpusavio metu jie mušasi abu – ji turi pakankamai jėgos jį užpulti. Jam yra žinoma, jog ieškovė išgėrinėdavo, ji turi labai rimtų problemų dėl alkoholio; realiai neteko matyti jų išgėrinėjančių, tačiau ieškovę „su kvapu“ ne kartą sutikęs. Šiai dienai atsakovas yra psichologiškai paveiktas pačios ieškovės, jos požiūrio į jį. Bendravimo su jais metu (susitikus su ja mamos namuose, savo namuose, ligoninėje, paskutiniu metu intensyviai mamos namuose prieš pat mirtį, po laidotuvių ir dabar) matėsi keisti jų tarpusavio santykiai – alkoholio šleifas, iš ieškovės pusės jausdavosi ir viešai buvo rodoma, kad atsakovas jai yra kažkoks nepakankamas. Tokiu savo elgesiu ieškovė rodė savo vyrui nepagarbą, todėl buvo sunku suprasti, kaip atsakovas tam tikrose vietose leidžia jai su savimi taip elgtis. Atsakovas ir ieškovė yra visiškai skirtingų mentalitetų asmenys; stebint jų santykius galima teigti, jog ji atsakovą žemindavo (2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 34 sek. – 50 min. 32 sek.).
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepimu į ieškinį sutiko, kad po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas paskolą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą ieškovės vardu, vykdytų kaip solidarią prievolę (e. b. l. 96, 97).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) duomenimis V. G. turi tris nepilnamečius vaikus (G. V. tėvas yra G. Ž., I. N. ir M. N. tėvas yra S. N.). Ieškovė turi sutuoktinį J. G., jų šeima gyvena (duomenys neskelbtini). V. G. šeima nuo 2007 m. (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir / arba psichotropinių medžiagų vartojimo. Išnykus priežastims, dėl kurių buvo įrašyta, šeima 2017 m. (duomenys neskelbtini) išbraukta iš apskaitos. Nuo 2018 m. spalio 3 d. (duomenys neskelbtini) šeimai buvo taikoma atvejo vadyba po nepilnametės G. V. patirto smurto mokykloje, atvejo vadyba buvo užbaigta 2018 m. spalio 19 d. šeimai tapus pajėgiai savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus; nuo 2018 m. gruodžio 12 d. dėl smurto artimoje aplinkoje šeimai naujai taikoma atvejo vadyba, sudarytas pagalbos planas (e. b. l. 75–76, 85–92).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnyje numatyta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Be to, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatyti sutuoktinio elgesio atvejai, kurie turi nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus.
Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-233/2011).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).
V. G. ir J. G. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6);
Gyventojų registro duomenimis ieškovės šeimą sudaro sutuoktinis J. G., sūnus M. N., gimęs (duomenys neskelbtini), dukra I. N., gimusi (duomenys neskelbtini), ir dukra G. V., gimusi (duomenys neskelbtini); ieškovės šeimos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 77, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 84). Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi;
santuokos metu (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią (duomenys neskelbtini) suteikė V. G. 800 Eur dydžio vartojimo kreditą 48 mėnesių laikotarpiui, o V. G. įsipareigojo iki 2021 m. rugpjūčio 17 d. grąžinti (duomenys neskelbtini) 1 583,45 Eur sumą, kas mėnesį mokant 33 Eur dydžio įmokas (e. b. l. 62–63);
2018 m. gruodžio 23 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimu atsakovui J. G. dėl smurto artimoje aplinkoje fakto skirta kardomoji priemonė nesiartinti 100 metrų atstumu prie ieškovės V. G. (e. b. l. 64–65);
2019 m. rugsėjo 16 d. (duomenys neskelbtini) informacijoje nurodoma, jog ieškovei nuo 2019 m. sausio mėnesio iki dabar yra teikiama psichologinė pagalba. Klientė kreipėsi pagalbos dėl patirto fizinio ir psichologinio smurto iš savo buvusio sutuoktinio, dėl ko sutriko jos emocinė ir fizinė sveikata, dėl savo sveikatos būklės ji kreipėsi į šeimos gydytoją, moteriai paskirtas gydymas antidepresantais. Konsultacijų metu moteris atrodo įsitempusi, nerimastinga, nepasitikinti savimi, kalbėdama sunkiai renka žodžius. Atkreipia dėmesį į tamsiąsias gyvenimo puses, dominuoja negatyvūs vertinimai, destruktyvios mintys apie save pačią ir supančią aplinką. Šiuo metu pacientės būklė teigiamoje dinamikoje, būtina ir toliau teikti psichologinę pagalbą, siekiant stabilizuoti psichinę pusiausvyrą (e. b. l. 107).
Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Siekiant nustatyti abiejų sutuoktinių kaltę ir nustatyti santuokos nutrūkimo priežastis, teismas turi atsižvelgti į jų santykius iki faktinio santuokos nutrūkimo, tai yra iki 2018 m. gruodžio mėnesio, kai atsakovas išsikėlė iš šeimos namų.
Ieškovė nurodė, kad tarpusavio santykių blogėjimą pagrinde lėmė netinkamas atsakovo elgesys, o būtent piktnaudžiavimas alkoholiu ir smurtas, posėdžio metu patvirtino, jog iki santuokos sudarymo jai buvo žinoma, jog atsakovas vartoja alkoholį. Ieškovė teigė, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio (daugiausia dėl piktnaudžiavimo alkoholiu bei smurto), lėmusio jų santuokos iširimą, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, ir tuo pagrindu prašo teismo iš atsakovo priteisti 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Reikalavimą grindžia 2019 m. rugsėjo 16 d. (duomenys neskelbtini) informacija, su kuria susipažinęs, teismas atkreipė dėmesį į reikšmingą aplinkybę – informacijoje nurodyta klientės kreipimosi data yra 2019 m. sausio mėnesis (nenurodyta tiksli data), kai ieškovės V. G. ieškinys atsakovui J. G. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei teisme gautas 2019 m. sausio 23 d. Įvertinęs šias aplinkybes teismas mano, jog ieškovė tik teikiant ieškinį nusprendė kreiptis pagalbos nors iš jos duotų paaiškinimų matyti, kad viso jų bendro gyvenimo metu sutuoktiniai turėjo problemų, atsakovo elgesio pasikeitimai nebuvo spontaniški ir netikėti, nes dar iki santuokos sudarymo jis vartojo alkoholį, kaip pati ieškovė nurodė, buvę smurto atvejų. Tad nesavalaikis pagalbos ieškojimas leidžia teismui abejoti ieškovės veiksmų sąžiningumu, bei leidžia daryti prielaidą, kad tokiu būdu buvo nuspręsta rinkti įrodymus neturtinei žalai pagrįsti.
Atsakovas neneigė vartojantis alkoholį, nurodydamas, jog ieškovė taip pat dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, taip pat tvirtino, jog jau iki santuokos jų tarpusavio santykiuose būdavę konfliktų būnant abiem neblaiviems, t. y. gyvendami kartu alkoholį vartojo abu. Teigė, jog santuoka iširo ne vien dėl jo kaltės – ieškovė jau anksčiau (iki paskutinių konfliktų 2018 m. gruodžio mėnesį) yra ne kartą sakiusi, kad nori nutraukti santuoką su juo; ieškovės kaltę dėl jų santuokos iširimo pagrinde nurodė nėštumo nutraukimą, alkoholio vartojimą.
Sutuoktiniams, nagrinėjant bylą teisme nepavyko taikiai susitarti dėl santuokos nutraukimo sąlygų, nors abi nurodė, jog santuoką geriausia būtų nutraukti bendru sutuoktinių sutarimu. Šalys kaltina viena kitą netinkamu elgesiu, piktnaudžiavimu alkoholiu, šeimos santykių negerbimu. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Šalys gyvena atskirai, atsakovas išsikraustė iš jo motinai, mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausančių namų vykdydamas jam paskirtą kardomąją priemonę nesiartinti prie ieškovės, ieškovė kartu su savo trimis nepilnamečiais vaikais tebegyvena tuose namuose. Ieškovė prašydama santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės nurodė, kad jis smurtavo, nesirūpino šeima, vartojo alkoholio, tačiau teismas mano, kad šios aplinkybės nebuvo visiškai įrodytos.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas nedirbo, šeimos neišlaikydavo, ji viena gaudavo pajamas šeimoje. Tačiau išklausius šalių paaiškinimus, teismas nustatė, kad bendro gyvenimo pradžioje atsakovas gaudavo pajamų, kažkuriuo laikotarpiu dirbo Norvegijoje. Vėliau atsakovas negalėjo dirbti dėl objektyvių priežasčių – ligos (šių aplinkybių nepaneigė ieškovė). Tačiau nors atsakovas ir nedirbdavo, tačiau prisidėdavo prie šeimos išlaikymo – jam paramą teikdavo jo mama. Taip pat byloje nepaneigta aplinkybė, jog šeima gyveno atsakovo mamai priklausančiame name, kas taip pat laikytina prisidėjimu prie bendro šeimos intereso užtikrinimo. Atitinkamai pati ieškovė nurodė, kad laikotarpiais, kai ji išvykdavo uždarbiauti į užsienį tiek atsakovas, tiek atsakovo mama, prižiūrėdavo jos nepilnamečius vaikus, kas parodo, kad šeimoje buvo pasiskirstymas pareigomis, tai yra atsakovo ir jo mamos pagalba suteikė galimybes ieškovei uždirbti pajamas.
Ieškovė teigia, kad atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis vartojo alkoholį, tačiau bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ieškovė pati nevengia vartoti alkoholio: administracinių nusižengimų išrašo apie V. G. (ankstesnė pavardė – V.) registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus duomenimis, ieškovė yra bausta už administracinius nusižengimus esant neblaiviai (e. b. l. 53–56); 2018 m. gruodžio 20 d. šeimai sudaryto pagalbos plane užfiksuoti duomenys, jog 2018 m. gruodžio 12 d. atsakovas smurtavo prieš ieškovę, o šio įvykio metu V. G. nustatytas 1,67 promilės girtumas, J. G. – 1,08 promilės girtumas, įvykio metu nepilnamečiai vaikai buvo kartu namuose; tarp sutuoktinių 2018 m. gruodžio 22 d. vėl įvyko smurto atvejis – atsakovas smurtavo prieš ieškovę, jam nustatytas 2,51 promilių girtumas, V. G. – 2,20 promilių girtumas. Plane yra informacija, kad šeimoje anksčiau buvo fiksuojami girtavimo atvejai (e. b. l. 85–92). Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje J. G. yra kaltinamas tuo, kad 2018 m. gruodžio 12 d. apie 01.00 val. bei 2018 m. gruodžio 21 d. apie 19.17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo žmonai, nutarė kaltinamajam J. G. atlikti psichinės būklės tyrimą. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į medicinos dokumentų išrašą bei manant, jog J. G. artimu kaltinime nurodytu laikotarpiu turėjo psichinės sveikatos sutrikimų, buvo gydytas psichiatro, psichologo (e. b. l. 110–111). Be to, pagalbos plane 2019 m. sausio 10 d. užfiksuoti V. G. paaiškinimai, jog atsakovas prieš du metus yra bandęs žudytis, pastaruoju laiku jo elgesys kardinaliai pradėjo blogėti (ypač prieš mamos mirtį). Šie įrodymai patvirtina faktą, jog smurto atvejai šeimoje įvyko kai sutuoktiniai kartu namuose vartodavo alkoholį. Teismas laiko, kad ieškovės argumentas, jog atsakovo alkoholio vartojimas yra priežastis santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės yra nesąžiningas, nes bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė vykdė analogiškus veiksmus. Tad akivaizdu, kad abiejų sutuoktinių įprotis vartoti alkoholio prisidėjo prie jų abipusių santykių nesusiklostymo.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė taip pat teigė, kad atsakovo smurto naudojimas yra jų santuokos nutrūkimo priežastis. Pažymėtina ir tai, jog byloje yra duomenys, kad po pirmojo policijoje užfiksuoto smurto šalių šeimoje 2018 m. gruodžio 12 d. atvejo ikiteisminio tyrimo metu ieškovė 2018 m. gruodžio 13 d. apklausta kaip liudytoja parodė, jog jau seniai galvojo su vyru nutraukti santuoką, o teismo posėdyje paklausta nuo kada / kiek laiko iki šio įvykio ieškovė galvojo tai padaryti, nurodė dar 2017 metais. Ieškovė nurodė, jog iki santuokos ilgą laiką gyveno kartu su atsakovu, jį pažinojo, iki santuokos sudarymo atsakovas vartojo alkoholį, yra buvę smurto. Tačiau šie jau žinomi atsakovo bruožai nesutrukdė ieškovei sudaryti santuokos. Taip pat ieškovė nurodė, kad apie santuokos nutraukimą ji galvojo jau daug anksčiau, kai atsakovui sutriko sveikata, jis pateko į ligoninę. Ieškovė nurodė, kad jai buvo sunku viskuo vienai rūpintis, matyti atsakovą neramų. Tai yra noras nutraukti santuoką kilo dėl atsakovo ligos, kas parodo tikrąsias priežastis ir ieškovė nelojalumą.
Taip pat teismas negali neatsižvelgti į aplinkybes, kurios leidžia daryti prielaidas, jog ieškovė siekia asmeninės naudos. Byloje buvo nustatytos aplinkybės, kurių ieškovė nepaneigė, kad ji reikalavo jai perleisti ieškovui priklausantį turtą. Tokiu atveju ieškovė nurodė, kad atsisakytų teismuose pateiktų reikalavimų. Šios aplinkybės parodo, kad ieškovei gauti asmeninę finansinę naudą yra svarbiau, už jos patirtus išgyvenimus, lūkesčius.
Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltos abi šalys. Ieškovė kartu su atsakovu vartodavo alkoholį, o vėliau kartu konfliktuodavo. Be to, atsakovas nurodė, kad jis santuokoje norėjos susilaukti vaikų, ir tik po santuokos sudarymo sužinojo, kad ieškovė neketino kurti pilnavertės šeimos. Akivaizdu, kad abu sutuoktiniai turėjo skirtingus lūkesčius sudarydami santuoką, tačiau tarpusavyje jų neaptarė, kas lėmė abiejų nusivylimą vienas kitu. Tai yra abu nepateisino vienas kito lūkesčių.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas šeimoje buvo abipusis.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, akivaizdu, kad šalims gyvenant santuokoje šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, trūko moralinės paramos vienas kitam, tarp šalių kildavo konfliktai, barniai, šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, abiem trūko tarpusavio supratimo, santuokoje nepateisino vienas kito lūkesčių ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis). Teismui akivaizdu, jog šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, todėl nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 straipsnis, CK 3.61 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės šalių reikalavimai priteisti neturtinę žalą atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, CK 3.70 straipsnis).
Kadangi teismas nustatė, kad smurto naudojimas nebuvo pagrindinė santuokos nutraukimo priežastis, tai negali įtakoti neturtinės žalos priteisimo. Neturtinės žalos dėl panaudoto smurto klausimas tikėtina bus sprendžiamas baudžiamojoje byloje.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog prašo jai palikti santuokinę pavardę – „G.“. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę. Tarp šalių nesant ginčo, jų prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – „G.“, atsakovui prigimtinė pavardė – „G.“ (CK 3.31 straipsnis).
Dėl buvusių sutuoktinių išlaikymo vienas kitam priteisimo.
Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Bylos šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja. Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.
Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo.
CK 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokos metu nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo (e. b. l. 10, 11, 12). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog nutraukiant Šalių santuoką dalintino turto nėra.
Dėl įsipareigojimų kreditoriui paskirstymo.
Teismas nustatė, kad santuokos metu V. G. (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu jai buvo suteiktas 800 Eur dydžio kreditas (e. b. l. 62–63), šiai dienai prisiimti įsipareigojimai nėra įvykdyti. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.
Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5–6 punktus, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; solidariosios sutuoktinių prievolės. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktini sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Atsiliepimu į patikslintą ieškinį bei teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad pagal (duomenys neskelbtini) ieškovės sudarytą 800 Eur paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas po santuokos nutraukimo už kredito grąžinimą atsakytų kaip solidarieji skolininkai, teigdamas, kad apie paskolą žinojo, gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui.
Teismas laiko, jog šios aplinkybės laikytinos teisingomis, todėl darytina išvada, kad kreditas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, todėl ši prievolė pripažintina solidaria.
Dėl santuokos nutraukimo įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms.
Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
Taikant Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
Bylos duomenys patvirtina, kad santuokos nutraukimo ieškinys teisme priimtas 2019 m. vasario 1 d., o sutuoktiniai kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2018 m. gruodžio 23 d., atsakovui vykdant jam paskirtą kardomąją priemonę nesiartinti prie ieškovės (e. b. l. 64–65). Įrodymų, paneigiančių tokias aplinkybes, byloje nepateikta, todėl laikytina, kad šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo 2018 m. gruodžio 23 d., ir yra pagrindas pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 23 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.127 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad šalys santuokos metu nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo (dalintino turto nėra), sutuoktiniams faktiškai nustojus gyventi kartu 2018 m. gruodžio 23 d., po šio termino Šalių įgytas turtas ar prisiimtos prievolės laikomi asmenine nuosavybe, asmeninėmis prievolėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Kadangi ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis ieškovė už reikalavimą nutraukti santuoką sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (100 Eur x 0,75 proc.), už reikalavimą priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą – 45 Eur žyminį mokestį (2 000 Eur x 0,03 proc. x 0,75 proc.). Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 120 Eur sumokėtas žyminis mokestis (e. b. l. 5) ir 550 Eur už advokato teisinę pagalbą (e. b. l. 108, 109).
Ieškinį tenkinus iš dalies ir santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei proporcingai iš atsakovo priteistina 50 procentų sumokėto 75 Eur žyminio mokesčio – 37,50 Eur; atmetus ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo žyminio mokesčio dalis iš atsakovo nepriteistina (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovės reikalavimus patenkinus apie 60 proc. (dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės – 12 proc. patenkinto reikalavimo, dėl neturtinės žalos priteisimo – 0 proc. patenkinto reikalavimo, dėl prievolės kreditoriui pripažinimo solidaria ieškovės ir atsakovo prievole – 25 proc. patenkinto reikalavimo, dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms teisinių padarinių termino nustatymo – 25 proc. patenkinto reikalavimo), proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 330 Eur (550 Eur x 0,6 proc.) už advokato pagalbą.
Atsakovas pateikė duomenis, jog yra sumokėjęs 500 Eur už advokato teisinę pagalbą (e. b. l. 120, 121, 122), todėl proporcingai teismo atmestų ieškovės reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteistina 200 Eur (500 Eur x 0,4 proc.) už advokato pagalbą.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei V. G. palikti santuokinę pavardę – G., atsakovui J. G. palikti prigimtinę pavardę – G.
Kreditorinį įsipareigojimą (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidaria ieškovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole.
Nustatyti, jog V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2018 m. gruodžio 23 d.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 367,50 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus penkiasdešimt centų) ieškovei V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už sumokėtą žyminį mokestį ir patirtas advokato pagalbos išlaidas.
Priteisti iš ieškovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) atsakovui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už patirtas advokato pagalbos išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.