Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Svetlana Kastanauskienė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė Svetlana Kastanauskienė (toliau – antstolė) persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjo J. K. (toliau – pareiškėjas) 2023 m. gegužės 30 d. skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame prašoma nutraukti vykdomąją bylą Nr. 056/23/01066, neteisėtai priėmus vykdyti pateiktą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dokumentą Nr. PNSSP-00-201019-00118.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

30. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atmesti pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

31. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

32. Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

33. Remiantis nagrinėjamos civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 056/23/01066 duomenimis nustatyta, kad antstolė Svetlana Kastanauskienė vykdo 2020 m. spalio 19 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-201019-0018 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas Privalomasis nurodymas buvo priimtas 2020 m. spalio 14 d. Savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-201014-00114 versija Nr. 2 pagrindu. 2023 m. gegužės 4 d. antstolė registruotu laišku skolininkui jo gyvenamosios vietos adresu išsiuntė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-56-15959, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-56-16124, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-56-16-123. 2, patvarkymą dėl šaukimo atvykti į antstolės kontorą Nr. S-23-56-16047. Vykdomoje byloje esantys duomenis patvirtina, kad nurodyti procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti 2023 m. gegužės 10 d. Antstolės kontoroje 2023 m. gegužės 30 d. gautas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame prašoma nutraukti vykdomąją bylą Nr. 056/23/01066, kadangi vykdomasis dokumentas priimtas neteisėtai. Antstolė 2023 m. gegužės 30 d. patvarkymu Nr. S-23-56-19649 skundo netenkino ir persiuntė skundą su vykdomąja byla teismui.

34. CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu šio Kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; 12) jeigu valstybės institucija atliko šio Kodekso 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus.

35. CPK 586 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kuri numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.

36. Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).

37. Kaip tai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad skundo pateikimo antstolei metu ar šio skundo nagrinėjimo metu yra panaikinti ar teisme būtų ginčijami 2020 m. spalio 19 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-00-201019-0018 ir 2020 m. spalio 14 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-201014-00114 versija Nr. 2, nors tiek 2020 m. spalio 14 d. savavališkos statybos akte, tiek 2020 m. spalio 19 d. Privalomajame nurodyme pareiškėjui buvo išaiškinta šių procesinių dokumentų apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad Privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-00-201019-0018 yra galiojantis ir vykdytinas (CPK 178 straipsnis).

38. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nė vienas iš CPK įtvirtintų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų šiuo atveju neegzistuoja. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų sąrašas, nurodytas CPK 629 straipsnio 1 dalies 1-12 punktuose, yra baigtinis, todėl pareiškėjas nepagrįstai reikalauja nutraukti jo atžvilgiu pradėtą vykdomąją bylą.

39. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo ex officio pasisakyti dėl 2020 m. spalio 19 d. Inspekcijos surašyto Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-201019-0018 teisėtumo. Apeliantas būtinybę pasisakyti dėl nurodymo teisėtumo grindžia bendra susiklosčiusia situacija, kuomet, apelianto teigimu, dokumentu, įpareigojančiu pašalinti savavališkos statybos padarinius, buvo apeita vienintelė teisingumą vykdanti institucija – teismas.

40. Inspekcija pareiškėjui surašė 2020 m. spalio 14 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-201014-00114 versija Nr. 2, taip pat 2020 m. spalio 19 d. Privalomuoju nurodymu pareiškėją įpareigojo iki 2021 m. balandžio 16 d. nugriauti savavališkos statybos akte nurodytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Minėti Inspekcijos dokumentai pareiškėjui buvo įteikti tinkamai. Kaip minėta, tiek 2020 m. spalio 14 d. savavališkos statybos akte, tiek 2020 m. spalio 19 d. Privalomajame nurodyme pareiškėjui buvo išaiškinta šių procesinių dokumentų apskundimo tvarka.

41. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teismo teisės vertinti privalomojo nurodymo pagrįstumą ir teisėtumą, teismui sprendžiant klausimą dėl pasekmių už jo nevykdymą taikymo, kai savavališkos statybos aktas ir jo pagrindu priimtas privalomasis nurodymas nebuvo ginčytas teismine tvarka, išaiškino, kad teismas spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo turi nustatyti, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas, taip pat jo neįvykdymo priežastis ir asmens sąmoningą privalomojo nurodymo nevykdymą. Į šio klausimo sprendimą nepatenka priverstinai pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo vertinimas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas pagal įstatymą laikytinas vykdomuoju dokumentu, vykdomu CPK nustatyta tvarka, konstatuotina, jog teismas, spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo, neturėtų kvestionuoti pateikto priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022; 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-701/2023).

42. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad antstolė, matydama, jog pateikiama Savavališko statybos akto versija Nr. 2, sąžiningai atlikdama savo pareigas, turėjo pareigą aiškintis versijos Nr. 2 surašymo aplinkybes.

43. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad antstolis veikia tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), todėl antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, priešingai nei teigia pareiškėjas, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik gali nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie numatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Šiuo atveju, antstolė, nenustačiusi jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, 2023 m. gegužės 4 d. priėmė vykdyti 2020 m. spalio 19 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-201019-0018.

44. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apelianto (pareiškėjo) J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.