- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-281-988/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43442-2025-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Valerij Lauš, Rasa Paužaitė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valerijaus Laušo (Valerij Lauš), Rasos Paužaitės ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. K., atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsnio pagrindu A. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant Rasos Ivanovienės atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis 68 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejiems) metams naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 16 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, konfiskuota nusikaltimo padarymo priemonė – A. K. priklausanti transporto priemonė – automobilis „BMW Serie X“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).
A. K. paskirtos kardomosios priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti, o dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti valstybės įmonei „Regitra“.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „BMW Serie X“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad vairavo motorinę transporto priemonę ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, o būtent: ji 2025 m. gruodžio 14 d., apie 8.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 221 punkto reikalavimus, numatančius, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iš karto po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vairuodama automobilį „BMW Serie X“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir apgadino automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai tikrinimo metu 2025 m. gruodžio 14 d. 10.25 val. jai buvo nustatytas 2,11 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 4 d. nuosprendį, nekonfiskuoti automobilio „BMW Serie X“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) arba taikyti dalinį transporto priemonės konfiskavimą, priteisiant 50 proc. automobilio vertės bei sumažinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki 1 metų arba 1 metų 6 mėnesių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
2.1. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams. Toks ilgas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpis varžys labiau nei yra reikalinga nuobaudos tikslams pasiekti. A. K. praeityje neteista, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, pati pranešė apie įvykį pagalbos telefonu, o apgadinto automobilio savininkui padaryta nedidelė materialinė žala, kuri atlyginta. Po įvykio A. K. automobiliu niekur nevažiavo, kitų asmenų turtui ar sveikatai pavojus sukeltas nebuvo. A. K. išvykdama iš kiemo, kai kliudė kitą automobilį, buvo visiškai blaivi, nes įvykio dieną turėjo suplanuotų reikalų ir turėjo važiuoti į miestą. Iš įvykio vietos ji nesitraukė, skambino policijos pareigūnams net 3 kartus, kad būtų pranešta nukentėjusio automobilio savininkui apie apgadintą automobilį ir būtų galima supildyti dokumentus. Nesulaukus policijos pareigūnų, A. K. nuėjo namo, manydama, kad eismo įvykio aplinkybės jau yra išsiaiškintos ir nekeliančios abejonių, juolab, kad pati pranešė apie įvykį bei padarė įvykio nuotraukas. Dėl patirto streso, A. K. išgėrė alkoholio iki kol atvyko pareigūnai. Šiuo atveju A. K. neblaivi nevairavo, o vartojo alkoholį po įvykio, iki kol policijos pareigūnai nustatė aplinkybes. Taigi, yra skirtumas, kai vairuojama apsvaigus nuo alkoholio ir kai vartojamas alkoholis jau po įvykio, iki aplinkybių nustatymo.
2.2. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei tai, kad A. K. darbo funkcijos yra tiesiogiai susijusios su vairavimu, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams yra pernelyg ilgas laikotarpis. Pažymėtina, kad A. K., neturint galimybės vairuoti transporto priemones, jos darbo sutartis buvo nutraukta iš karto. Netekus darbo, A. K. atsirado finansinių problemų, t. y. atsirado skola dėl nepilnametės dukters išlaikymo. Taip pat A. K. yra sudėtinga išsilaikyti ir save. Bandant susirasti kitą darbo vietą, susiduriama su sunkumais, kadangi daugumai pozicijų reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Be to, A. K. iš karto po įvykio, savo iniciatyva išklausė privalomus 4 val. kursus apie alkoholio ir narkotikų žalą bei teismui pateikė pažymos kopiją. Taip pat savo iniciatyva A. K. atlygino turtinę žalą asmeniui, kurio transporto priemonė buvo apgadinta. Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti atėmimas 2 metų laikotarpiui ypatingai pablogins A. K. ir jos nepilnametės dukros bendravimo galimybes. Pagal nustatytą bendravimo tvarką su dukra A. K. matosi tik darbo dienomis, po pamokų, 3 kartus per savaitę. Dukrą, kuri mokosi (duomenys neskelbtini), A. K. turi paimti iš mokyklos po pamokų ir praleidus laiką kartu grąžinti į jos gyvenamąją vietą ne vėliau nei iki 20 val., kuri yra Vilniaus rajone. Susisiekimas viešuoju transportu su dukros gyvenamąja vieta yra komplikuotas. Naudojimasis pavėžėjimo paslaugomis du metus, kol uždrausta vairuoti transporto priemones, sukeltų labai ženklią finansinę naštą ir neabejotinai pablogintų bendravimo su nepilnamete dukra galimybes. Šiuo metu bendravimo galimybės su nepilnamete dukra yra sudėtingos, kadangi vyksta teisinis ginčas civilinėje byloje. Be to, dukrai artėjant link pilnametystės (šiuo metu dukrai yra 15,5 metų), ypač išauga poreikis ją kažkur nuvežti ar paimti. Taigi, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad turėtų būti paskirtas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpis.
2.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskyrė automobilio „BMW”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o jos tam tikra dalis. Taip pat teismų praktikoje yra pasisakyta, kad asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau netapti asmeniui nepakeliama našta. Teismas turi įvertinti visas aplinkybes kaip visumą ir vadovaujantis proporcingumo principu, skirti adekvačias priemones. Šiuo atveju galėtų būti paskirta konfiskuotino automobilio piniginės vertės dalis, priteisint 50 procentų ar kitą dalį. Pažymėtina, kad priteista suma būtu sumokėta realizavus automobilį ir gavus lėšas. Likusi suma būtų sumokėta, siekiant padengti susidariusį įsiskolinimą vaiko išlaikymui, kuris susidarė dėl darbo netekimo po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 4 d. nuosprendį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Apeliaciniame skunde prašoma švelnesnių baudžiamojo poveikių priemonių sąlygų, nenurodant jokio konkretaus BK straipsnio netinkamo taikymo. Teismas skirdamas uždraudimą 2 metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė pažeisdama KET 221 punkto reikalavimus, t. y. būdama eismo įvykio dalyve iš karto po eismo įvykio vartojo alkoholį ir jai buvo nustatytas 2,11 promilių girtumas, taigi ji padarė šiurkštų pažeidimą. A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatytas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis. Vertinant, ar yra pagrindas sumažinti A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą bei konfiskuotino turto vertę, pažymėtina tai, kad dar iki įvykio, pastaroji žinojo, kiek ir kokių finansinių įsipareigojimų turi, kad jos darbinės funkcijos tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, kad turi teikti išlaikymą dukrai bei ją paimti iš mokyklos ir, kad transporto priemonė yra būtina kasdieniam naudojimui. Be kita ko, ji žinojo, kad negalima pasišalinti ir eismo įvykio vietos, be kita ko, apie tai A. K. buvo informuota Bendrojo pagalbos centro darbuotojos, tačiau A. K. neklausė, ir ne tik, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau grįžus namo vartojo alkoholį, po ko jai buvo nustatytas 2,11 promilių girtumas.
3.2. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad A. K. negali įsidarbinti kituose darbuose, kuriuose nėra reikalaujama teisės vairuoti transporto priemonę, t. y. nėra duomenų, kad A. K. ieškojo, dalyvavo pokalbiuose ar kitose atrankose dėl darbo pasiūlymų, nepateikta duomenų iš kurių būtų galima spręsti, kad šiuo metu darbo rinkoje nėra darbo pasiūlymų, kuriuose nereikalautų teisės vairuoti transporto priemonės. Taip pat nėra duomenų iš kurių būtų galima spręsti, kad A. K. ir jos dukra negalėtų naudotis viešuoju transportu ir pan. Byloje nepateikti jokie šeimos finansinę būklę pagrindžiantys duomenys, kurių pagrindu būtų galimybė daryti išvadą, kad A. K. pradėjo kauptis skola dėl nepilnametės dukters išlaikymo. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad A. K. anksčiau yra bausta už vairavimą esant neblaiviai, kas visgi turi įtakos nustatant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Teismas teisingai atkreipė dėmesį ir į tai, kad A. K. motyvacija, t. y. kad jai teisė vairuoti yra reikalinga darbinėje veikloje, nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą nustatyti trumpesnės trukmės šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad A. K. buvo žinoma, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo A. K. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nustatyti trumpesnį negu 2 metų terminą draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
3.3. Automobilio „BMW Serie X“ konfiskavimą pakeisti į konfiskuotino automobilio piniginės vertės dalies priteisimą, nėra galimybių. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad automobilis „BMW Serie X“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, o savininkė yra A. K., todėl šis automobilis, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo priemonė, turi būti konfiskuotas. Nėra jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė A. K. padarytai nusikalstamai veikai ar asmenybei, taip pat nenustatė aplinkybių, kad automobilio konfiskavimas galėtų būti pakeistas į konfiskuotino automobilio piniginės vertės dalies priteisimą. Teismas teisingai ir išsamiai išaiškino, kad konfiskuotino turto vertė, remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieškoma tik tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, A. K. atgrasys nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje. Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonių rūsį, terminą ir dydį, pažeidė baudžiamąjį įstatymą, nesilaikė proporcingumo ir teisingumo principų.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. apeliaciniame skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo. Įvertinus byloje esančius duomenis ir apeliacinio skundo argumentus konstatuojama, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant pirmosios instancijos teismas esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų nepadarė. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas tik dėl baudžiamojo poveikio priemonių – prašoma sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, nekonfiskuoti automobilio arba taikyti dalinį transporto priemonės konfiskavimą. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustačius kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino
5. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (be kita ko, ir teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 2 metams, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.
6. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas bei jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės (jei ji skiriama), sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Sprendžiant kiekvienos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes.
7. Sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymima, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30-531/2018).
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. vairuodama transporto priemonę pažeidė KET 221 punkto reikalavimus, t. y. būdama eismo įvykio dalyve iš karto po eismo įvykio vartojo alkoholį ir jai buvo nustatytas 2,11 promilių girtumas, taigi ji padarė šiurkštų pažeidimą. Pažymėtina, kad nors A. K. nebuvo kaltinama tuo, jog vairavo automobilį būdama neblaivi, o jos veika pasireiškė alkoholio vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau tai savaime nemenkina A. K. padarytos veikos pavojingumo. Visgi, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje nurodoma, kad tokiu atveju, kuomet asmuo padarė eismo įvykį ir iki aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme, prilyginamas asmeniui, vairavusiam transporto priemonę neblaiviam, dėl ko jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant ir baudžiamojo poveikio priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023). Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą, teisėjų kolegija pažymi, kad A. K. nustatytas neblaivumas gana ženkliai viršija įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, taip pat 5 kartus viršija ribą, nuo kurios asmuo jau traukiamas administracinėn atsakomybėn. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. norėdama išvažiuoti iš kiemo, kliudė kitą automobilį. Ji savo automobilį iškart priparkavo ir skambino bendruoju pagalbos numeriu, kad policijos pareigūnai padėtų sukontaktuoti su apgadintojo automobilio savininku ir būtų galimybė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Vis dėlto, po įvykio grįžusi namo, A. K. pavartojo alkoholio, nors eismo įvykio aplinkybės nebuvo nustatytos ir policijos pareigūnai nebuvo atvažiavę. Kitaip tariant, A. K. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir A. K. paaiškinus visą situaciją ir tai, kad, įvykus eismo įvykiui, iki tol, kol nebus įformintas eismo įvykis, negalima vartoti alkoholinių gėrimų, ši paaiškino, kad čia nieko tokio, ji dabar automobilio nevairavo, iš karto teigė, kad neblaivumo nesitikrins, tai daryti kategoriškai atsisakė. Vėliau A. K. persigalvojo ir sutiko pasitikrinti neblaivumą ir pirmu pūtimu 2025 m. gruodžio 14 d., 10.07 val. nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, antru pūtimu (10.25 val.) – 2,11 promilių neblaivumas. Taigi, nors A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad ji automobilio nevairavo neblaivi, o alkoholį vartojo po eismo įvykio, be kita ko, pačiai paskambinus policijos pareigūnams, todėl jos nusikalstama veika yra mažiau pavojinga nei vairavimas išgėrus, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems skundo argumentams. Visų pirma, iš byloje esančių ir aukščiau aptartų duomenų matyti, kad iš pradžių įvykio metu A. K. savo elgesio nevertino kritiškai bei demontstravo cinišką požiūrį, teigdama, kad alkoholio vartojimas po eismo įvykio yra nieko tokio. Antra, eismo įvykio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, kas reiškia, jog A. K. suprato, jo įvyko eismo įvykis ir, kad ji privalo pasilikti vietoje, tam, kad būtų nustatytos įvykio aplinkybės. Alkoholio vartojimas iki įvykio aplinkybių nustatymo, įskaitant aplinkybes apie žalos padarymą, jos dydį, kas turi įtakos apgadintos transporto priemonės savininkui, apsunkina galimybes itin tiksliai nustatyti ir išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, ar asmuo eismo įvykio metu buvo blaivus ar ne, nustatoma aiškinantis aplinkybes jau po įvykio. Iki blaivumo patikrinimo asmens elgesys nėra kontroliuojamas; asmuo, vartodamas alkoholį iki patikrinimo, apsunkina ar net panaikina galimybę nustatyti jo blaivumą (neblaivumą) eismo įvykio metu. Todėl alkoholio vartojimo fakto po eismo įvykio vertinimas atsietai nuo kito teisės normoje įtvirtinto veikos objektyviojo požymio – kelių transporto priemonės vairavimo – laikant, kad kelių transporto priemonė nėra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, sudaro sąlygas piktnaudžiauti teise asmeniui, kuris padarė eismo įvykį vairuodamas neblaivus, – jam būtų naudinga vartoti alkoholį po eismo įvykio arba teigti, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio (tai patikrinti tam tikrais atvejais būtų neįmanoma), ir taip išvengti transporto priemonės konfiskavimo, o laikęsis pirmiau minėto įstatymo reikalavimo vairuotojas, kuriam patikrinimo metu nustatomas neblaivumas, atsidurtų blogesnėje padėtyje. Tokia situacija aiškiai nesuderinama su teisingumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023). Nagrinėjamu atveju A. K. padarė nusikaltimą transporto eismo saugumui, t. y. padariusi eismo įvykį, po kurio iki jo aplinkybių nustatymo, pažeisdama KET 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iš karto po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas, vartojo alkoholį, o jai nustatytas 2,11 promilių girtumas ženkliai viršijo sankcijoje numatytą minimalią ribą. Eismo įvykio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės, priešingai skundo argumentams, rodo, kad A. K. padaryta nusikalstama veika buvo pavojinga.
9. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors A. K. apeliaciniame skunde dėsto išimtinai ją teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau jos visos buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje. Antai, pirmosios instancijos teismas įvertino, jog A. K. alkoholį vartojo po eismo įvykio, eismo įvykio metu kitas automobilis buvo apgadintas nežymiai, A. K. draudimo bendrovei atlygino visą padarytą žalą, atsakomybės iš esmės ji nevengė, pati apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu, siekė išspręsti susidariusią situaciją, savo kaltę pripažino bei nuoširdžiai gailėjosi. Kita vertu, nors A. K. anksčiau neteista, tačiau ji bausta administracine tvarka penkis kartus, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviai, t. y. 2021 m. lapkričio 30 d. priimtas nutarimas, kuriuo nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. gruodžio 19 d. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (b. l. 63–66). Taigi, šios aplinkybės rodo, kad tokio pobūdžio priešingų teisei veikų sukeliami padariniai A. K. buvo žinomi, tačiau, akivaizdu, kad ji nepadarė teigiamų išvadų, kadangi vėl padarė šiurkštų KET pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) taikymo, administracinių nusižengimų faktai yra viena iš aplinkybių, kurią būtina vertinti taikant baudžiamojo poveikio priemones ir nustatant jų trukmę.
10. Apeliaciniu skundu A. K. savo prašymą sutrumpinti draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą grindžia tuo, kad sunku jai susirasti darbą, nes neturi teisės vairuoti transporto priemones, taip pat sudėtinga palaikyti bendravimą su dukra ir laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, be to, patiria finansinius sunkumus. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau įstatymų leidėjas nenumato imperatyvo visais atvejais taikyti vieną ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, ar jų netaikyti – tai paliekama teismo diskrecijai (pvz., Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-593/2021). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neigiamos pasekmės laikomos adekvačiais padariniais padarytai nusikalstamai veikai ir vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantė patiria tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nesant kitų išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas, neadekvatus ar neproporcingas. Antra, nors apeliantė akcentuoja, kad teisės vairuoti atėmimas ypatingai apsunkins jos ir dukros bendravimo galimybes, tačiau A. K. apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių apie tai, kad nėra kitų asmenų, kurie galėtų prisidėti padedant įgyventi šiuos poreikius, kaip antai kaimynai, kiti artimieji giminaičiai ar draugai. Pažymėtina ir tai, jog nepateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog A. K. ir (ar) jos dukros gyvenamoje vietoje nevažiuoja viešasis transportas. Nors skunde teigiama, kad susisiekimas viešuoju transportu yra sudėtingas, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes, nepateikta. Kita vertus, A. K. skunde vardijami nepatogumai, susiję su tam tikrų vietų pasiekimu automobiliu apsunkinimu ar įsidarbinimu, negali būti pripažįstami reikšmingais ir lemiančiais baudžiamojo poveikio priemonės netaikymą. Sutinkama, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė apsunkins A. K. padėtį, sukels nepatogumų kasdieninėje veikloje, tačiau pabrėžiama, kad apeliantės skunde nurodomos aplinkybės egzistavo bei buvo žinomos iki nusikalstamos veikos padarymo momento, bet tai nesustabdė jos nuo nusikalstamo elgesio. Pasirinkdama nusikalstamą elgesį, A. K. tuo pačiu turi ir priimti iš tokio elgesio galimai kilsiančias jos teises varžančias pasekmes. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų apeliantei, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, prokurorė prašė paskirti ilgesnį baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, t. y. 3 metams, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, paskyrė trumpesnį terminą, kurio dar labiau trumpinti, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
11. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, tinkamai įvertino A. K. asmenybės teigiamus bruožus, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, dėl to nustatė specialiosios teisės atėmimo terminą mažesnį nei šios poveikio priemonės vidurkis, t. y. 2 metus, kuris yra proporcingas ir teisingas, todėl dar labiau trumpinti šios baudžiamosios poveikio priemonės terminą nėra pagrindo.
Dėl turto konfiskavimo
12. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
13. Pagal teismų praktiką atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimas dėl turto (ne) konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo bei teisingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).
14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-91-303/2021).
15. Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti jai priklausantį automobilį – „BMW Serie X“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) arba, nenustačius pagrindo tokio prašymo tenkinimui, prašoma išieškoti dalį jo vertės atitinkančią pinigų sumą. Vis dėlto, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo.
16. Šios nutarties 8 punkte aprašytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės pakankamai neigiamai charakterizuoja A. K. ir jos padarytą veiką. Pabrėžiama, kad A. K. padarė nusikaltimą transporto eismo saugumui, t. y. padariusi eismo įvykį, po kurio iki jo aplinkybių nustatymo, pažeisdama KET 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iš karto po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas, vartojo alkoholį, o jai nustatytas 2,11 promilių girtumas ženkliai viršijo sankcijoje numatytą minimalią ribą. Sutinkama, kad automobilio konfiskavimas apsunkins A. K. finansinę padėtį, sukels nepatogumus tiek darbinėje, tiek kasdieninėje veikloje, tačiau pabrėžiama, kad apeliantės skunde nurodomos aplinkybės egzistavo bei buvo žinomos iki nusikalstamos veikos padarymo momento, bet jos nesustabdė A. K. nuo nusikalstamo elgesio. Pasirinkdama nusikalstamą elgesį, A. K. tuo pačiu turi ir priimti iš tokio elgesio galimai kilsiančias jos teises varžančias pasekmes. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų apeliantei, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2018, 2K-186/2018).
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju automobilio konfiskavimu siekiama tokių teisinių padarinių, kurie būtų proporcingi A. K. padarytai nusikalstamai veikai bei jos pavojingumui, nepaisant to, jog apeliantei nebuvo paskirta bausmė. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde akcentuojamos A. K. asmenybę teigiamai apibūdinančios aplinkybės buvo pagrindas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių kitų svarbių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl automobilio konfiskavimo akivaizdaus neproporcingumo ir neteisingumo, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021).
18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio BMW Serie X“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, teisingumo ir protingumo kriterijų, proporcingumo principo nepažeidė, todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 4 d. nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 4 d. nuosprendžio atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.