Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamoji A. K., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. gruodžio 14 d. buvo sekmadienis, pamena, kad buvo iškritęs sniegas, ji džiaugėsi. Ryte turėjo kai kur nuvykti, todėl išėjusi į kiemą nusivalė nuo automobilio sniegą. Matyt, tą automobilio pusę, kuria kliudė kitą automobilį, nuvalė nepakankamai gerai, todėl ir įvyko įvykis. Ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu, pranešė apie įvykį, paprašė susisiekti su kliudyto automobilio savininku, kad būtų galima užpildyti eismo įvykio deklaracijas. Kiek žino, šiuo metu tai padaryti galima ir internetu, nuotoliniu būdu. Tuomet grįžo namo ir laukė. Nusprendusi, kad vis dėl to atliks suplanuotus reikalus, ji nusprendė viešuoju transportu išvažiuoti. Tačiau nuėjusi į stotelę prastai pasijautė, todėl grįžo namo. Grįžusi iš streso, kad užkliudydama ir apgadindama tiek svetimą, tiek savo automobilius, nusprendė išgerti namuose turėto kažkieno dovanoto alkoholio. Tiksliai nepamena, bet gėrė tikriausiai trauktinę. Nepamena, kokį kiekį suvartojo. Tačiau, kadangi jau buvo po eismo įvykio, nemanė, kad negali vartoti. Ji pati bendruoju pagalbos numeriu tą dieną skambino tris kartus. Kai su ja susisiekė pareigūnai, ji neatsisakė ateiti prie apgadinto automobilio, tiesiog tuo metu jautėsi blogai. Pasijutusi geriau, išėjo į lauką prie automobilio, bet kito automobilio savininkas nesutiko tiesiog užpildyti deklaracijos, todėl buvo iškviesti pareigūnai. Ji atsisakė pasitikrinti blaivumą todėl, kad vairavimo metu ji nebuvo neblaivi. O vėliau neneigė, kad, sukėlusi eismo įvykį, ji vartojo alkoholį. Žinojo, kad bus nustatytas neblaivumas, todėl manė, kad nebereikia tikrinti. Tačiau vis dėl to, pareigūnų įkalbėta, pasitikrino neblaivumą. Jai antrojo tikrinimo metu buvo nustatytas 2,11 prom. neblaivumas. Negali paaiškinti, kodėl antrojo tikrinimo metu buvo mažiau promilių, negu pirmojo tikrinimo metu. Matyt, individualios organizmo savybės tai nulėmė. Ji labai gailisi dėl savo veiksmų, jai labai dėl tokio elgesio gėda. Taip atsitiko dėl labai įtemptos situacijos jos asmeniniame gyvenime – vyko sudėtingas ištuokos procesas nuolatiniai nesutarimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, neseniai vaikas buvo patyręs traumą. Nors anksčiau yra vairavusi neblaivi, už tai buvo bausta administracine tvarka, jai buvo atimta teisė vairuoti, viskas įvyko (duomenys neskelbtini), po jos mamos mirties, tačiau yra įsitikinusi, kad atetityje tokios ir panašios situacijos tikrai nesikartos.

3. Kadangi kaltinamoji A. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamoji ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

4. A. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltės nepripažįsta. Automobilis „BMW“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. 2025 m. gruodžio 14 d., apie 8.20 val., išėjo į lauką ir džiaugėsi gražiu oru bei sniegu. Tuo metu buvo blaivi, alkoholio nebuvo vartojus nei dieną prieš, nei ryte. Nuėjo į automobilį, užvedė automobilio variklį, valė jį nuo sniego, planavo važiuoti į miestą. Susitvarkiusi įsėdo į automobilį ir, bandydama išvažiuoti iš stovėjimo vietos, sukdama vairą į dešinę pusę, užkliudė šalia stovinčio automobilio priekinį bamperį. Tuomet automobilį pastatė atgal į vietą, užgesino variklį. Nusprendė grįžti namo. Grįžusi, apie 8.27 val., apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu, paprašė, kad užkliudyto automobilio savininkas su ja susisiektų ir draugiškai užpildytų deklaraciją dėl eismo įvykio internetu. Pabuvusi šiek tiek namuose, nusprendė viešuoju transportu nuvažiuoti skubiai iki vietos, iki kurios planavo nuvažiuoti. Automobilį paliko įvykio vietoje, kad, jei prie apgadinto automobilio prieis savininkas, matytų jos automobilį. Nuėjusi iki stotelės susinervino dėl situacijos ir nusprendė grįžti namo. 9.05 val. vėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu, paklausė, ar įvykis yra užregistruotas ir ar su ja kas nors susisieks. Paaiškino, kad turi skubiai išvažiuoti, tačiau operatorė pasakė, kad inkriminuos kaip pabėgimą iš įvykio vietos. 9.31 val. dar kartą paskambino bendruoju pagalbos telefonu dar kartą pasiklausti, ar su ja kas nors susisieks bei ką jai daryti toliau. Kadangi buvo apimta emocijų, susinervino, kad tokią gražią dieną susigadino užkliudydama kitą automobilį bei kad niekur negali išvažiuoti, nes turi laukti automobilio savininko skambučio, nenorėjo šalintis iš įvykio vietos, nusprendė išgerti alkoholio. Kelintą valandą išgėrė ir kuriuo momentu, nurodyti negali, dėl apimtų emocijų neprisimena. Išgėrė namuose turėto alkoholio – degtinės, tačiau kokį kiekį išgėrė, nurodyti negali, dėl apimto streso neprisimena. Apie 9.40 val. prie jos automobilio atvažiavo policijos pareigūnai, ji jau buvo lauke su apgadinto automobilio savininkais šalia automobilių ir bendravo. Atvykusiems pareigūnams paaiškino visą situaciją ir pasakė, kad gali užpildyti deklaraciją su savininku internetu ir kad pareigūnai tikrai nėra reikalingi. Automobilio savininkas kategoriškai buvo nusiteikęs, kad jam yra reikalinga pareigūnų pagalba, todėl pareigūnai nurodė, kad reikės pasitikrinti blaivumą. Iš pradžių nenorėjo tikrintis blaivumo, kadangi neseniai buvo išgėrusi alkoholio. Tačiau pareigūnai nurodė, kad atsisakymas tikrintis blaivumą prilygsta sunkiam girtumui, todėl ji sutiko pasitikrinti blaivumą. Nepripažįsta, kad vairavo automobilį apsvaigusi nuo alkoholio, kaip ir minėjo, alkoholio nevartojo nei dieną prieš, nei sėsdama į automobilį (b. l. 79–82).

5. A. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Apie 2025 m. gruodžio 14 d. įvykio aplinkybes papasakojo viską pirmosios apklausos metu. Nori tik patikslinti, kad po eismo įvykio greitai grįžo namo, nes nebegalėjo kentėti ir norėjo nueiti į tualetą. Būdama namuose nusprendė išgerti alkoholio dėl apimto streso dėl eismo įvykio, taip pat šiuo metu vaikas yra (duomenys neskelbtini), vyksta skyrybų procesas, vaiko dalinimasis, vyras neleidžia matytis su vaiku bei su juo bendrauti, dėl to ji jaučia taip pat didelį stresą. Jei būtų žinojusi, kad negalima vartoti alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, tikrai nebūtų namuose išgėrusi alkoholio. Manė, kad policijos pareigūnai susisieks su apgadinto automobilio savininku ir jie draugiškai supildys eismo įvykio deklaraciją be policijos pareigūnų. Taip pat dėl visų šių stresinių situacijų 2025 m. gruodžio 18 d. pateko į (duomenys neskelbtini) dėl suprastėjusios savijautos. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 91–94).

6. Liudytojas A. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad būdamas namuose, apie 8.40 val. sulaukė skambučio iš policijos pareigūnų, kurie informavo, kad jo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atėjęs prie savo automobilio laukė apie 30 min., tačiau niekas neatėjo. Tada perskambino pareigūnui, kuris jį informavo apie įvykį ir paprašė, kad jis iškviestų asmenį, įvažiavusį į jo automobilį. Pareigūnai telefonu jį informavo, kad, kiek jiems žinoma, įvykio kaltininkė atsisako ateiti. Tikslaus laiko neprisimena, tačiau kol buvo prie savo automobilio, atėjo įvykio kaltininkė. Jai pasakė, kad jos ilgai laukė. Ji paaiškino, kad turėjo būti kitoje vietoje ir negalėjo jo laukti. Moteris pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, todėl paskambino policijai pasitarti. Jam paaiškino, kad į įvykio vietą jau iškviestas policijos ekipažas. Pareigūnams kilo įtarimas, kad kaltininkė gali būti neblaivi. Jie su BMW vairuotoja laukė policijos pareigūnų lauke. Jam taip pat pasirodė, kad moteris yra neblaivi, nes jos kalba buvo nerišli. Jis jai pasakė, kad, jo nuomone, ji gali būti neblaivi. Moteris atsakė, kad eismo įvykis įvyko ryte, o dabar ji gali daryti ką nori, nes nuo įvykio praėjo nemažai laiko. Netrukus atvyko policijos ekipažas. Atvyko policijos pareigūnų ekipažas, pradėjo įforminti eismo įvykį, moteriai pasiūlė pasitikrinti blaivumą, tačiau ji kategoriškai atsisakė, tačiau kaltę, kad apgadino jo automobilį, pripažino. Taip pat paaiškino, kad prisnigta, daug automobilių ir dėl to kliudė jo automobilį, kaltę pripažino visiškai (b. l. 54–57).

7. 2025 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) patrulio K. K. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 14 d., apie 9.20 val., dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) patruliu D. V. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra techninis eismo įvykis, jame dalyvauja automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Yra įtarimų, kad automobilio „BMW“ vairuotoja (pranešėja) yra galimai neblaivi. Atvykę nurodytu adresu rado pranešime nurodytus automobilius <...>. Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. K., kuri buvo šalia automobilio. O automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. B., automobilio valdytoja yra jo dukra J. B., jie taip pat buvo įvykio vietoje. Paklausus, kas nutiko, A. B. paaiškino, kad ryte 2025 m. gruodžio 14 d., apie 8.40 val., telefonu gavo pranešimą iš policijos nuotolinių įvykių apdorojimo centro, kad į jam priklausantį automobilį „Audi A3“ atsitrenkė automobilis „BMW“ ir kad reikia prieiti prie automobilio ir su įvykio kaltininke užsipildyti eismo įvykio deklaracijas. Atvykęs prie automobilio apie 30 min. laukė automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės, kad ši užsipildytų eismo įvykio deklaraciją, tačiau niekas neatvyko. Po kiek laiko, apie 9.15 val., į eismo įvykio vietą atėjo automobilio „BMW“ savininkė A. K., tačiau eismo įvykio deklaracijos nenorėjo pildyti, teigė, kad neturi tam laiko ir pan., todėl į įvykio vietą atvyko policija. Jiems atvykus ir priėjus prie A. K. bei paklausus, kas nutiko, ši paaiškino, kad vairuodama automobilį „BMW“, adresu (duomenys neskelbtini), parkuodama jį galine dalimi, kliudė šalia stovintį automobilį „Audi“ ir apgadino jo priekinį bamperį (matomas nubraukimas kairėje pusėje), po to išėjo namo. 2025 m. gruodžio 14 d., apie 8.29 val., pranešė apie eismo įvykį policijai teigdama, kad „pranešėja su automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininko nėra vietoje. Laukia.“ (tekstas iš Policijos registruojamų įvykių registro). A. K. paaiškinus visą situaciją ir tai, kad, įvykus eismo įvykiui, iki tol, kol nebus įformintas eismo įvykis, negalima vartoti alkoholinių gėrimų, ši paaiškino, kad čia nieko tokio, ji dabar automobilio nevairavo, iš karto teigė, kad neblaivumo nesitikrins, tai daryti kategoriškai atsisakė. Vėliau A. K. persigalvojo ir sutiko pasitikrinti neblaivumą. Alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0451, patikros Nr. 2400506, pirmu pūtimu 2025 m. gruodžio 14 d. (10.07 val.) nustatytas 2,25 prom. neblaivumas. Antru pūtimu (10.25 val.) nustatytas 2,11 prom. neblaivumas <...> Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Vilnius, Minsko pl. 21 (b. l. 16–17).

8. Iš 2025 m. gruodžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad apžiūrėtas automobilis „BMW Serie X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantis adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi aikštelėje, priparkuotas galu. Priekio kryptis – link (duomenys neskelbtini). Ant automobilio kėbulo matomi įvairūs smulkūs kėbulo defektai. Ant automobilio dešinės pusės priekinių bei galinių durelių ir priekinio bamperio dešiniojo kampo matomi juodos spalvos dažai. Automobilio salono priekyje ant keleivio sėdynės matomas rankinukas, kuriame matomas tuščias trauktinės „999“ butelis. Keleivio vietoje šalia sėdynės matomi tušti nenaudoti vienkartiniai puodeliai. Daugiau nusikalstamai veikai reikšmingų objektų ar pėdsakų rasta ir paimta nebuvo. Teritorija nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Automobilis „BMW Serie X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Vilnius, Minsko pl. 21 (b. l. 18–30).

9. Iš patikros sertifikato Nr. 2400506 matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARFM-0451 neblaivumo nustatymo metu buvo tinkamas naudoti. 2025 m. gruodžio 14 d. 10.07 val. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0451 A. K. buvo nustatytas 2,21 prom. neblaivumas. Tą pačią dieną 10.25 val. A. K. buvo nustatytas 2,11 prom. neblaivumas (b. l. 33–35).

10. Iš 2025 m. gruodžio 14 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, kad įtarus, jog asmuo vairavo neblaivus, apsvaigęs ar padarytas kitas KET pažeidimas, priimtas sprendimas priverstinai nuvežti (paimti) transporto priemonę „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), 10.30 val. Transporto priemonė sugadinta (priekinis bamperis). Apžiūrint transporto priemonę dalyvavo savininkė (valdytoja) A. K.. Transporto priemonė vilkiku nuvežta į Minsko pl. 21 (b. l. 36–37).

11. 2025 m. gruodžio 16 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis automobilis „BMW Serie X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. K. (b. l. 40).

12. 2025 m. gruodžio mėn. „Emprekis“ duomenimis automobilio „BMW Serie X“, vidutinė vertė – 5 885,50 be PVM (7 450 Eur su PVM) (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

13. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

14. Privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įtvirtintų reikalavimų, įpareigojančių vairuotoją, padariusį eismo įvykį, nevartoti alkoholinių gėrimų, iki bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti. Taip pat sprendžiant, ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, būtina nustatyti, ar jis atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodytas sąlygas: 1) įvykis turi įvykti kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje; 2) judant transporto priemonei; 3) dėl to žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad žalos požymis yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas nebūtinai turi priklausyti nuo turto savininko valios išraiškos. Todėl sugadinus ar tik apgadinus turtą negali būti laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikšmė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamoasiose bylose Nr. 2K-269-697/2024, 2K-156-594/2025).

15. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajai inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir kaltinamajai nustatyto 2,11 prom. neblaivumo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis.

16. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios A. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

17. Minėta, kaltinamoji A. K. kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo visiškai pripažino ir parodė, kad 2025 m. gruodžio 14 d. ji turėjo suplanuotų reikalų, todėl ryte išėjo kieman, nusivalė nuo automobilio sniegą ir, norėdama išvažiuoti, kliudė kitą automobilį. Mano, kad to priežastis, nepakankamai nuvalytas apsnigtas automobilis. Ji savo automobilį iškart vėl priparkavo ir skambino bendruoju pagalbos numeriu, kad policijos pareigūnai padėtų sukontaktuoti su apgadintojo automobilio savininku ir būtų galimybė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Jausdama stresą dėl įtemptos asmeninio gyvenimo situacijos ji po kurio laiko būdama namuose pavartojo alkoholio. Vėliau prie apgadintų automobilių, jau esant ir apgadintojo BMW savininkui, atvyko policijos pareigūnai, kurie, patikrinę jos blaivumą alkotesteriu, nustatė, kad jis yra neblaivi. Tokie kaltinamosios parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. B. parodė, kad būdamas namuose, apie 8.40 val. sulaukė skambučio iš policijos pareigūnų, kurie informavo, kad jo automobilį kliudė kitas automobilis. Tikslaus laiko neprisimena, tačiau kol buvo prie savo automobilio, atėjo įvykio kaltininkė. Moteris pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, todėl paskambino policijai pasitarti. Jam paaiškino, kad į įvykio vietą jau iškviestas policijos ekipažas. Pareigūnams kilo įtarimas, kad kaltininkė gali būti neblaivi. Jam taip pat pasirodė, kad moteris yra neblaivi, nes jos kalba buvo nerišli. Jis jai pasakė, kad, jo nuomone, ji gali būti neblaivi. Moteris atsakė, kad eismo įvykis įvyko ryte, o dabar ji gali daryti ką nori, nes nuo įvykio praėjo nemažai laiko. Netrukus atvyko policijos ekipažas. Moteris kaltę dėl automobilio apgadinimo pripažino, paaiškino, kad prisnigta, daug automobilių ir dėl to kliudė jo automobilį (b. l. 54–57). Iš esmės analogiškos aplinkybės, nurodytosioms tiek kaltinamosios, tiek liudytojo A. B. aplinybėms, užfiksuotos ir 2025 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini) patrulio K. K. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio (b. l. 16–17) – 2025 m. gruodžio 14 d., apie 9.20 val., K. K. su kolega (duomenys neskelbtini) patruliu D. V. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra techninis eismo įvykis, jame dalyvauja automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Yra įtarimų, kad automobilio „BMW“ vairuotoja (pranešėja) yra galimai neblaivi. Atvykę nurodytu adresu rado pranešime nurodytus automobilius bei jų savininkus ir valdytojus – A. K., A. B. ir J. B.. A. K. jiems paaiškino, kad, vairuodama automobilį „BMW“, adresu (duomenys neskelbtini), parkuodama jį galine dalimi, kliudė šalia stovintį automobilį „Audi“ ir apgadino jo priekinį bamperį (matomas nubraukimas kairėje pusėje), po to išėjo namo, tačiau apie įvykį pranešė policijai. Policijos pareigūnai A. K. paaiškinus visą situaciją ir tai, kad, įvykus eismo įvykiui, iki tol, kol nebus įformintas eismo įvykis, negalima vartoti alkoholinių gėrimų, ši paaiškino, kad čia nieko tokio, ji dabar automobilio nevairavo, iš karto teigė, kad neblaivumo nesitikrins, tai daryti kategoriškai atsisakė. Vėliau A. K. persigalvojo ir sutiko pasitikrinti neblaivumą. Alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0451, patikros Nr. 2400506, pirmu pūtimu 2025 m. gruodžio 14 d. (10.07 val.) nustatytas 2,25 prom. neblaivumas. Antru pūtimu (10.25 val.) nustatytas 2,11 prom. neblaivumas. Visų šių asmenų nurodytą aplinkybę apie tai, kad A. K. savo automobiliu kliudė ir apgadino šalia stovintį automobilį, patvirtina 2025 m. gruodžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 18–30), kuriame be kitų aplinkybių užfiksuota ir tai, jog ant automobilio „BMW Serie X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių bei galinių durelių ir priekinio bamperio dešiniojo kampo matomi juodos spalvos dažai. Tai, kad A. K., sukėlusi eismo įvykį, iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, patvirtina objektyviai užfiksuotas jos neblaivumas – jai 2025 m. gruodžio 14 d. 10.25 val. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0451 buvo nustatytas 2,11 prom. neblaivumas. Alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARFM-0451 neblaivumo nustatymo metu buvo tinkamas naudoti (b. l. 33–35).

18. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad neabejotinai įrodyta, jog A. K. vairavo motorinę transporto priemonę ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, ji 2025 m. gruodžio 14 d., apie 8.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 221 punkto reikalavimus, numatančius, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iš karto po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vairuodama automobilį „BMW Serie X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir apgadino automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai tikrinimo metu 2025 m. gruodžio 14 d. 10.25 val. jai buvo nustatytas 2,11 prom. neblaivumas.

19. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios A. K. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

20. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gauti prašymai atleisti kaltinamąją A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir ją perduoti R. I. atsakomybėn (b. l. 136–148, 149–164).

21. R. I. prašyme nurodė, kad prašo perduoti kaltinamąją A. K. jos atsakomybėn pagal laidavimą be piniginio užstato <...>. Akcentuoja, kad ji, turinti tvirtą charakterį, puikiai žinanti savo draugės A. K. charakterį bei elgesį, tikrai padarys teigiamą įtaką jai. A. K. yra geras ir nuoširdus žmogus, ramaus būdo, sąžininga, atsakinga, rūpestinga. A. K. labai gailisi dėl to, kas atsitiko ir tokio savo poelgio, labai pergyvena dėl to. Jos gyvenime tiesiog atsitiko daug nenumatytų aplinkybių, dėl to ji turėjo labai daug streso. Dukra yra (duomenys neskelbtini), vyksta skyrybų procesas, civilinis procesas dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo. Ji pati šiuo metu dėl sveikatos būklės negali dirbti. Taip pat šis įvykis jai sukėlė didžiulį stresą. Apie visas šias gyvenimiškas jos aplinkybes R. I. viską žino, stengiasi jai padėti emociškai susitvarkyti su jos situacija. Abi yra labai artimos draugės. Skambinasi labai dažnai, susitinka, kalbasi. Būtent jai pirmai A. K. paskambino įvykio dieną ir papasakojo, kas nutiko. Ji buvo labai susijaudinusi, verkė. Supranta, kokias teisines pasekmes užtraukia toks jos poelgis, tačiau ji pati kelis kartus kvietė policijos pareigūnus, kurie greitai neatvyko, todėl ji grįžusi namo susijaudinusi išgėrė alkoholio. Šiuo atveju ji padarė tikrai didžiulę klaidą, dėl kurios labai gailisi ir dabar jau padarė atitinkamas išvadas. Tai jai tikrai yra labai didelė gyvenimo pamoka. Po šio įvykio su A. K. turėjo griežtą pokalbį, daug kalbėjosi apie galimas įvykio pasekmes, nors ji ir pati puikiai viską supranta, kas nutiko. R. I. liepė jai susiimti ir spręsti savo gyvenimiškas problemas. A. K. jos nuomonė ir patarimai yra tikrai labai svarbūs, ji į juos visada įsiklauso. Mano, jog ne veltui kreipiasi į šią pagalbos. Tai įrodo, kad ji ja pasitiki ir vertina jos pastangas, kad jai jos nuomonė yra svarbi. R. I. daug padedu jai savo gyvenimiškais patarimais. Nori draugei padėti šioje situacijoje. Mano, kad yra tinkama laiduotoja šioje byloje. Nėra teista, nėra turėjusi jokių piktybinių KET pažeidimų, administracinių nuobaudų. Dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuo 2007 m. Yra charakterizuojama teigiamai. Kolegos darbe ją vertina kaip patikimą komandos narį. Mano, kad jos stiprios charakterio, asmeninės ir dalykinės savybės tikrai leidžia ir leis jai daryti tik teigiamą įtaką savo draugei ir tuo pačiu laiduoti už ją. Jei drauge nepasitikėtų, tikrai neitų už ją laiduoti į teismą. Prie prašymo pridėta galimos laiduotojos R. I. asmens tapatybės kortelės kopija, charakteristika iš darbovietės, pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, gimimo liudijimas, vartojimo kredito sutartis, Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduota pažyma dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie R. I., Administracinių nusižengimų registro išrašas apie R. I. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 149–164).

22. Teisiamojo posėdžio metu apklausta R. I. teigė, kad A. K. pažįsta visą savo gyvenimą, ji – geriausia draugė. Ji yra geras žmogus, nuoširdus, empatiškas, visada padeda, vaikai ją labai myli, bendrauja šeimomis, tad keista, kad taip nutiko, nėra mačiusi jos tokioje būklėje. Nustebo, kai sužinojo, kad tokioje situacijoje griebėsi alkoholio. Apie įvykį sužinojo tą pačią dieną, A. K. jai paskambino ir pasisakė, sakė, kad ji ruošėsi į darbą važiuoti ir automobilių stovėjimo aikštelėje pilnai nenuvalė sniego nuo veidrodėlių ir užkabino. Pranešė policijai, kad taip nutiko, nuėjo namo ir pavartojo alkoholio. Ji nežino, kiek A. K. vartojo, bet vartojo trauktinę. Ji numano, kodėl A. K. taip pasielgė, nes jos šeiminė padėtis labai sudėtinga, vyksta skyrybos, kova dėl vaikų, emociškai tai labai paveikė. A. K. problemų tokiu būdu nesprendžia, galbūt buvo vienas kartas, kai jos motina mirė, tai taip pat buvo (duomenys neskelbtini), ji iš vakaro pavartojo ir prarado teises. Apie tai sužinojo, nes A. K. pati pasakė. Ji nepateisina to, taip daryti negalima. Pati R. I. alkoholio nevartoja, smerkia tokį elgesį, gaila, kad taip nutiko. Draugei pasakius apie sitaciją, ji siaubingai supyko, moralizavo ir pasikalbėjo, ką toliau reiktų daryti. Galvojo, kaip iš esmės padėti draugei, nes negalima taip elgtis, tokioje situacijoje reikia kitaip problemas spręsti. Daug kalbėjosi ir šiuo metu taip pat kalbasi, siūlė A. K. keisti darbą, kalbėjo apie tai, kad, atsitikus panašiai situacijai, ji nepultų į kraštutinumus, o pasėdėtų ir pagalvotų, paskambinų jai. Dabar A. K. yra nedarbinga, tačiau šiuo metu dirba AB „(duomenys neskelbtini)“. Kiekvieną dieną bendrauja telefonu, susitinka rečiau. Kalbasi apie šeimą, vaikus, dabartinę situaciją, apie vyrus, šeimą, santykius, apie viską. Mano, kad ji A. K. yra autoritetas. Daug metų dirba valstybiniame darbe, šeimoje problemų nėra. Kad tai nebesikartotų, žada kalbėtis, eiti į renginius, vesti teigiama linkme, bendrauti, norėtų, kad A. K. eitų mokytis. Po problemų A. K. šeimoje jos dar labiau suartėjo, dažniau susitinka, susiskambina, labai daug benmdrauja. Žino, kokios pareigos tenka laiduotojui – privalo užtikrinti, kad įvykiai nesikartotų, padėti jai, kad nepultų į kraštutinumus, nevartotų alkoholio, žino, kad gali atsisakyti laidavimo. Užstatą mokėtų, jei teismas paskirtų. Draugė po įvykio jaučiasi blogai, nes supranta įvykio pasekmes, padarė išvadas, labai gailisi.

23. Kaltinamoji A. K. pateikė prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją R. I. atsakomybėn (b. l. 136–148).

24. A. K. prašyme nurodė, kad labai nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, prižada ateityje laikytis įstatymų ir daugiau nedaryti naujų nusikalstamų veikų, būti drausminga ir atidžia vairuotoja. Tai jai yra labai didelė gyvenimo pamoka, iš kurios ji jau pasimokė ir padarė reikiamas išvadas. „Pavedė“ ne tik pati save, tačiau ir savo artimus žmones. Jai tikrai labai gėda dėl tokio savo poelgio. Pateikia charakteristiką iš darbovietės AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) grupės, kurioje yra nurodyta, kad ji dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini). Jos kasdieninis darbas yra teikti (duomenys neskelbtini). Aptarnavimo teritorija yra motorizuota. Jos atliekamas darbas yra tik su automobiliu, t. y. (duomenys neskelbtini). Bendrovė skiria jai tarnybinį automobilį kaip darbo priemonę, taip užtikrina sklandų darbų vykdymą. Kaip yra nurodyta charakteristikoje, įmonė jai yra priskyrusi elektromobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip teigia įmonė, per visą darbo laikotarpį ji nėra padariusi nei vieno nusižengimo, incidento ar KET pažeidimų. Iš klientų apie ją yra gauti tik geri atsiliepimai. Kaip charakteristikoje vadovė nurodo, jai ir visam kolektyvui ji paliko gerą įspūdį savo asmeninėmis savybėmis, tokiomis kaip punktualumas, nuoširdumas, empatiškumas, nebijojimas sunkesnio darbo. Visas jai pavestas užduotis ji atlieka organizuotai ir operatyviai, greitai reaguoja į besikeičiančias aplinkybes. Po šio įvykio, norėdama suprasti savo neigiamo elgesio pasekmes, pati savo iniciatyva išklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamus 4 valandų kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos, gavo pažymėjimą. Pateikta medicininė pažyma iš Respublikinio Priklausomybės ligų centro patvirtina, kad Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose per 5 metų laikotarpį nebuvo konsultuota ir gydyta, taigi, ji nėra alkoholiu piktnaudžiaujantis žmogus. Prašo, kad laiduotoja šioje byloje būtų paskirta jos draugė R. I., kuri yra labai artimas žmogus, su ja bendrauja labai seniai. Iškart po įvykio ji skambino būtent savo draugei ir papasakojo jai, kas atsitiko. Ji buvo tas pirmas žmogus, kuris sužinojo kas jai atsitiko. Jai papasakojo visas įvykio aplinkybes. Su R. I. bendrauja labai seniai, yra geros ir artimos draugės, matosi labai dažnai, bendrauja telefonu, susitinka prie kavos puodelio, švenčia kartu šventes. Jai draugės patarimai, jos nuomonė yra labai svarbūs. Šioje situacijoje, R. I., suprasdama ją ir jos padėtį, pasisiūlė padėti, sutikdama būti jos laiduotoja. Žino ir yra užtikrinta, kad dėl to, jog R. I. už ją laiduoja, ji jos tikrai nenuvils. Iš visų nurodytų aplinkybių bei pateikiamų įrodymų tikrai galima daryti išvadą, kad jos draugė R. I. yra verta teismo pasitikėjimo ir tikrai turi savybes, būtinas laiduotojui. Po šio įvykio R. I. su ja daug kalbėjosi, kalbasi iki šiol, aiškino ir aiškina apie jos neatsakingą poelgį, apie galimas atsitikimo pasekmes, nors pati supranta, kas nutiko. A. K. tikrai pažada, kad tokie įvykiai jos gyvenime nepasikartos. Visus įvykusius nesklandumus gyvenime išspręs pasitarusi su R. I.. Be to mano, kad jos draugės R. I. stiprios asmeninės, charakterio bei dalykinės savybės leidžia įsipareigoti jai tapti jos laiduotoja. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 40 straipsniu, A. K. prašo perduoti ją galimos laiduotojos, jos draugės R. I., atsakomybei, neskiriant piniginio užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti. Paskiriant jai baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą. Prašo paskirti jai teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą kuo trumpesniam laikotarpiui, t. y. vieneriems metams, šį laikotarpį skaičiuojant nuo tada, kai jai buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, t. y. nuo 2025 m. gruodžio 16 d. Teisė vairuoti transporto priemones jai yra labai reikalinga, nes, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, ji negalės dirbti darbe, teks iš jo išeiti, nes jos darbas yra tiesogiai susijęs su vairavimu. Šiuo metu yra nedarbinga, todėl jos dar neatleido iš darbo. Greičiau atgavusi teisę vairuoti transporto priemones galės greičiau grįžti į darbo rinką. Automobilio „BMW Serie X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal įstatymą nuosavybės teise priklauso jai. Teismas turi spręsti klausimą dėl jo konfiskacijos arba pagal įstatymą, nekonfiskavus transporto priemonės, turi būti svarstomas klausimas dėl transporto priemonės vertės ar jos dalies išieškojimo. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, jog baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai ir kad teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d.k asacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiat į tai, teisėtai ar neteisėtai įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus, ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, 2K-262-489/2017 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o jos tam tikra dalis (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. lA-108-851/2018). Jai yra žinomos ir išaiškintos BK 40 straipsnio nuostatos, kad laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų; kad laidavimas gali būti paskirtas su piniginiu užstatu ar be jo, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės pagal visas padarytas veikas. Taip pat jai yra žinoma, kad jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl asmens atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Prie prašymo pridėta kaltinamosios A. K. charakteristika iš darbovietės, privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programos pažymėjimas, Respubikinio priklausomybės ligų centro medicininė pažyma, ambulatorinio apsilankymo aprašymas, gimimo liudijimas, medicinos dokumentų išrašas, pranešimas.

25. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo kaltinamosios A. K. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąją R. I. atsakomybėn.

26. BK 40 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų nurodytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

27. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, kaltinamoji A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, A. K. su prašymu dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pateikė duomenis, kad eismo įvykio metu padarytą žalą visiškai atlygino (b. l. 148).

28. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. K. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, nors yra išsituokusi, tačiau, pačios teigimu, prisideda prie (duomenys neskelbtini) dukros išlaikymo, yra dirbanti, keletą kartų bausta administracine tvarka, baudos sumokėtos (b. l. 63–66), anksčiau neteista (b. l. 61), darbovietėje charakterizuojama išimtinai teigiamai (b. l. 140), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruota (b. l. 142), po įvykio išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymo programą ir gavo tai patvirtinantį pažymėjimą (b. l. 141). Neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje iš esmės nėra. Duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu ji savo elgesį vertino kaip nepateisinamą poelgį, iš jos elgesio teismo posėdyje matyti, kad ji suprato savo elgesio pavojingumą, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų.

29. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į jos elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

30. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

31. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019).

32. Nagrinėjamu atveju atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jos artima draugė R. I., su kuria ji artimai ir nuolat bendrauja. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. I. anksčiau neteista ir jos atžvilgiu ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo ir nėra (b. l. 163), administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus bausta tik du kartus, galioja tik viena daministracinė nuobauda (b. l. 164). Dėl šio nusižengimo R. I. paaiškino, kad nusižengimo padarymo metu kitas asmuo vairavo jai priklausantį automobilį. R. I. yra ilgą laiką dirbanti toje pačioje darbovietėje, kurioje charakterizuojama ypač teigiamai (b. l. 153), augina du (duomenys neskelbtini) vaikus (b. l. 156–157), turi santykinai nemažų finansinių įsipareigojimų (b. l. 158–162), duomenų, kad ji kreipėsi į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą 5 metų laikotarpiu, byloje nesurinkta. Pažymėtina, kad apklausiama teismo posėdžio metu R. I. paaiškino, kad kaltinamosios elgesį ji vertina ypač kritiškai. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, teismui skyrus užstatą, ji jį sumokėtų, laidavimo neatsisakytų.

33. Teismas sprendžia, kad R. I. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, kadangi jų tarpusavio ryšys yra glaudus, susietas ypač artimais draugystės ryšiais. Taigi, R. I. pasižymi reikiamomis savybėmis būti laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, jos asmenybė teigiama, ji anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, su kaltinamąja artimai bendrauja, dažnai susiskambina, susitinka, todėl, teismo manymu, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja R. I. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamosios elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes yra artimas jos aplinkos žmogus, su kuriuo nuolat bendrauja (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys). R. I. skirtina kaltinamosios A. K. laiduotoja netaikant užstato, nes, minėta, ji šiuo metu turi santykinai didelių finansinių įsipareigojimų, pajamos nėra ypač didelės (b. l. 154, 158–162), yra pakankamas pagrindas manyti, kad R. I. kaltinamajai gali daryti teigiamą įtaką. Nustatytinas vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

34. Pažymėtina, kad BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

35. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodama transporto priemonę A. K. pažeidė KET 221 punkto reikalavimus, t. y. būdama eismo įvykio dalyve iš karto po eismo įvykio vartojo alkoholį ir jai buvo nustatytas 2,11 promilių girtumas, taigi ji padarė šiurkštų pažeidimą. Prokurorė siūlė kaltinamajai uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamoji alkoholį vartojo po eismo įvykio, eismo įvykio metu kitas automobilis buvo apgadintas nežymiai, A. K. draudimo bendrovei atlygino visą padarytą žalą, atsakomybės iš esmės A. K. nevengė, pati apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu, siekė išspręsti susidariusią situaciją, anksčiau nėra teista, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju privalo būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, tačiau prevenciniams tikslams pasiekti pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustyti mažesnį nei šios poveikio priemonės vidurkis, bei mažesnį nei prašė prokurorė – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. gruodžio 16 d. Nors kaltinamoji prašė skirti jai kuo trumpesnį – 1 metų – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji anksčiau yra bausta už vairavimą esant neblaiviai, nors administracinė nuobauda nusikalstamos veikos padarymo metu ir nebuvo galiojanti, visgi turi įtakos nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės jai taikymo terminą. Teismo vertinimu, nustačius kaltinamajai trumpsenį šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kaltinamajai gali susidaryti nebaudžiamumo įspūdis ir dėl to nebus pasiekti be kita ko ir baudžiamojo poveikio priemonėmis siekiami tikslai. Pastebėtina tai, kad kaltinamosios motyvacija – jai teisė vairuoti yra labai reikalinga darbinėje veikloje – nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą nustatyti trumpesnės trukmės šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Tokia išvada darytina pirmiausia įvertinus tai, kad kaltinamajai ši aplinkybė (teisės vairuoti poreikis darbinių funkcijų atlikumi) buvo žinoma ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau ji nebuvo apsauginisveiksnys, sulaikantis kaltinamąją nuo nusikalstamos veikos padarymo. Antra, asmenys įstatymų leidėjo yra iš anksto informuojami apie neigiamas pasekmes – be kita ko ir teisės vairuoti transporto priemones praradimą – padarant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, todėl padariniai kaltinamajai buvo iš anksto žinomi, tačiau jie nebuvo ypač svarbūs pasirenkant savo elgesį nusikalstamos veikos darymo metu. Trečia, minėta, kaltinamoji yra bausta administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviai, jai nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. gruodžio 19 d. buvo skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių, taigi, tokio pobūdžio priešingų teisei veikų sukeliami padariniai kaltinamajai yra žinomi, tačiau, akivaizdu, kad kaltinamoji padarė nepakankamas išvadas ir nepakankamai koreguoja savo elgesį, t. y. vėl padarė šiurkštų KET pažeidimą būdama neblaivi. Aptartų argumentų visuma nesudaro pagrindo kaltinamajai už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nustatyti trumpesnį negu 2 metų terminą draudimui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

36. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamaja A. K., pažymėtina, jog nors ji nevairavo automobilio būdama neblaivi, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023, vienareikšmiškai pasisakė, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal bylos aplinkybes automobilis, kurį vairavo kaltinamasis eismo įvykio metu, po kurio iki neblaivumo patikrinimo vartojo alkoholį, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

37. Identiškos aplinkybės nustatytos ir šioje baudžiamojoje byloje – kaltinamoji A. K. vairavo automobilį, kuriuo sukėlė eismo įvykį, po kurio iki aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Neblaivumo patikrinimo metu A. K. nustatytas vidutinis – 2,11 prom. neblaivumo laipsnis, todėl jos vairuotas automobilis „BMW Serie X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstamas nusikalstamos veikos, nyumatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone.

38. Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, iš kurių viena – turto konfiskavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

39. Nors baigiamųjų kalbų metu cituodama teismų praktiką kaltinamosios gynėja prašė kaltinamajai skirti ne turto (automobilio) konfiskavimą, o taikyti dalies (20 proc.) transporto vertės išeškojimą, visgi pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismas sutinka, kad teismų praktika dėl turto konfiskavimo instituto taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra įvairi. Nors teismų praktikoje yra atvejų, kai atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui neskiriamas turto konfiskavimas, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, turto konfiskavimo taikymo klausimas yra teismo diskrecija.

40. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios vairuotas automobilis, kuriuo kaltinamoji sukėlė eismo įvykį, po kurio iki aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, nuosavybės teise priklauso kaltinamajai A. K. (b. l. 40). BK 72 straipsnio 3 dalis numato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Konfiskuotino turto vertė, remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieškoma tik tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad A. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui. Teismas sprendžia, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė pažeidėją atgrasys nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje, nors šiuo atveju jis ir buvo atsitiktinis.

41. Kaltinamosios gynėja akcentavo, kad kaltinamoji yra neteista, dirbanti, charakterizuojama teigiamai, padarė nesunkų nusikaltimą, dėl kurio prisipažino ir gailėjosi, turi sveikatos problemų, dėl kurių šiuo metu yra nedarbinga. Visgi pažymėtina, kad kaltinamosios asmenybę apibūdinantys duomenys teismo buvo įvertinti priimant sprendimą dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat sprendžiant dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo termino, kuris dėl būtent kaltinamosios šių nurodytų aplinkybių nustatytas mažesnkis negu šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Kitų šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo argumentų nepateikiama, tačiau, ir atsižvelgiant į tai, kad A. K. pajamos nėra didelės, ji yra išsituokusi, prisideda prie (duomenys neskelbtini) dukros išlaikymo, šiuo metu pati turi sveikatos problemų, dėl kurių jai tenka lankytis pas medikus, nėra pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas automobilio konfiskavimas. Juolab, pažymėtina, jog automobilio vertė siekia santykinai nedaug – 5 885,50 be PVM (7 450 Eur su PVM) (b. l. 41), taigi transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju nesukeltų kaltinamajai neproporcingų neigiamų padarinių.

42. Pažymėtina ir tai, kad atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, o su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

43. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. gruodžio 16 d. nutarimu laikinai apribotos nuosavybės teisės A. K. turtui – automobiliui „BMW Serie X“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2025 m. gruodžio 16 d. iki 2026 m. kovo 16 d. Šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

VI. Kiti klausimai

44. Kaltinamajai A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintini, dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

45. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, AB „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajai A. K. atėmimą.

46. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vokas su jame esančia kompaktine plokštele su vaizdo ir garso įrašais, prisegtas prie galinio bylos tomo viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti R. I., gimusią (duomenys neskelbtini), – be užstato.

Nustatyti vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą.

Paskirti A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „BMW Serie X“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti valstybės įmonei „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. gruodžio 16 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. K. turtui – automobiliui „BMW Serie X“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.