Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2023-12-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1526-900/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-12-28
Bylos Nr.
1-1526-900/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11794-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
T. S.
Nukentėjusysis
G. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1526-900/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11794-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.6.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 28 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė,sekretoriaujant L. J.,dalyvaujant prokurorėms E. K. ir D. Z.,kaltinamajam T. S.,nukentėjusiajai G. K.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

I Nusikalstamos veikos aplinkybės

T. S. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį – seserį, o būtent: 2023 m. kovo 25 d. apie 12⁰⁰ val. konflikto metu (duomenys neskelbtini), tyčia ramentu sudavė į kairės rankos žasto sritį nukentėjusiajai G. K., padarydamas jai kairiojo žasto poodinę kraujosruvą, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis T. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad buvo po sunkios ligos ((duomenys neskelbtini)), nuolat jautė skausmus. Grįžęs iš ligoninės, bandė tvarkytis savo dirbtuvėse. Sesuo mėtė jo daiktus iš dirbtuvių. Kilo konfliktas. Kaltinamasis norėjo sustabdyti (seserį), kad neliestų jo daiktų. Neprisimena, kad būtų norėjęs suduoti, trenkti ar sužaloti ją. Pripažįsta, kad lazda prilietė ar sudavė (seseriai), tačiau neprisimena to dalyko. Seseriai pasirodė, kad jis sudavė. Jeigu seseriai atrodo, kad skaudėjo, tuomet prašo atleisti. Neturėjo tikslo sužaloti seserį. Mano, kad negalėjo sužaloti sesers, nes (po ligos) buvo labai silpnas. 2 mėnesius jis gulėjo ligoninėje ir nevaldė kojų. Paleistas iš ligoninės, pirmosiomis dienomis vaikščiojo su ramentu. Ramentai priklausė kaltinamojo tėvui, kuriam jų nebereikėjo. Kaltinamasis svarsto, kaip jis galėjo kažką sužaloti, būdamas tokios fizinės būklės. Taip, gal jis netyčia per savo nerangumą... (mintis nutrūkusi, sakinys neužbaigtas, sakinys stilistiškai netaisytas), bet nebuvo taip, kad specialiai kažką darytų. Kaltinamasis mano, kad galėjo kiek pasikarščiuoti (sesers atžvilgiu), būti susierzinęs. Nesureagavo taisyklingai. Peržiūrėjo (vaizdo) įrašą. Matė, kad ar pastūmė, ar sudavė (seseriai), bet tai nebuvo padaryta specialiai. Sesuo irgi pasikarščiavo – mėtė jo daiktus. Nebuvo taip, kad kaltinamasis smurtautų, nes, pasižiūrėjus jo istoriją, jis per visą savo gyvenimą neturėjo jokių problemų su teisėsauga. Kaltinamasis žarstytis kaltinimais, kad kažkas bando jį provokuoti. Nori susitaikyti su seserimi, ir viskas (baigti baudžiamąją bylą).

Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokurorė, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 11 d. įtariamuoju apklaustas T. S. neigė padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką (b. l. 115-116). Pasakojo apie konfliktiškus santykius su seserimi ir jos sutuoktiniu, tėvu, kurio įmonėje įtariamasis dirba. (2023 m. kovo 25 d.) sesuo kraustė rūsį, kuriame yra įtariamojo „ofisas“ ir kuriame jis dabar gyvena, grįžęs iš ligoninės. Ten yra įtariamojo asmeninės staklės ir įrankiai. Sesuo sakė, kad išmes visus įtariamojo daiktus. Jis prašė neliesti jo daiktų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 19 d. įtariamuoju apklaustas T. S. iš dalies pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, neigė tyčios elementą (b. l. 124-125). Nurodė, kad jam buvo pasakyta palikti darbą dėl savo ligos. Jautėsi įvarytas į kampą savo šeimos: sesės, jos sutuoktinio, tėvo. Prieš įtariamąjį buvo naudojamas emocinis ir psichologinis smurtas. Kaip paskui paaiškėjo, dingo keli jo daiktai: profesionalus dulkių siurblys, rankų darbo švediškas dailidės kirvukas. Po kelių mėnesių, kai įtariamasis pranešė apie įvykį policijai, siurblį grąžino, kirvuko iki šiol nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 3 d. nukentėjusioji G. K. (b. l. 41-42) parodė, kad pastaruoju metu jos brolio T. elgesys neprognozuojamas. Jis grasina nukentėjusiajai, tiek jų tėvui A. S.. Nukentėjusioji 2023 m. kovo 25 d. ketino tvarkyti rūsį, esantį (duomenys neskelbtini). Rūsyje per ilgą laiką prisikaupė įvairiausių nereikalingų daiktų. Jai betvarkant rūsį, kilo konfliktas su broliu T. Jis bambėjo, kad jei nukentėjusioji išmes nors vieną jo daiktą, ji bus primušta, nužudyta ir t. t. Ji nieko neatsakė broliui, kad konfliktas neįsismarkautų. Pavedžiojęs šunį, brolis T. dėl prisikabino prie nukentėjusiosios dėl savo daiktų; pakeltu tonu sakė: „Nu, k****, tu. Aš tau dabar išbadysiu akis“, ir vieną kartą smogė jai ramentu-lazda, tačiau ji pasitraukė. Kaltinamasis smogė dar kelis kartus ir lyg vieną jai kliuvo į kairę ranką, kuria nukentėjusioji dengėsi galvą. Ant rankos atsirado kraujosruva. Skausmą jautė nuo alkūnės į viršų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 3 d. papildomai apklausta nukentėjusioji G. K. (b. l. 45-46) parodė, kad brolio sukeltą skausmą dešimtbalėje skalėje vertina 1 balu. Civilinio ieškinio nereikš.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 29 d. papildomai apklausta nukentėjusioji G. K. (b. l. 49-50) parodė, kad pirmiausia brolis T. pasakė, jog jis išbadys jai akis, ir kelis kartus ramentu bedė į akis, tačiau ji atsitraukė. T. S. artinosi link jos ir vėl užsimojo ramentu, bet pataikė į kibirus nukentėjusiosios rankoje. Nukentėjusioji neprisimena momento, kada jai pataikė į kairės rankos pusę, nes buvo ištikta šoko. Grįžusi namo nukentėjusioji apžiūrėjo save ir pastebėjo, kad ant kairės rankos viršutinėje dalyje yra „mėlynė“, kuri galėjo atsirasti po įvykio.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 11 d. liudytojas A. S. teigė, kad per vaizdo stebėjimo kameras pats matė, kaip T. su ramentu sudavė G. (K.) per kairę ranką ir po to į kibirus, kuriuos G. laikė rankoje (b. l. 78-80).

Nukentėjusioji G. K. 2023 m. kovo 30 d. pareiškėjo, teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole (b. l. 5-7, 24) nurodė, kad 2023 m. kovo 25 d. 12⁰⁰ val. adresu (duomenys neskelbtini), su broliu kilo konfliktas. Brolis paėmė lazdą, koneveikdamasis necenzūriniais žodžiais pasakė, kad išdurs akis, ir kelis kartus dūrė lazdos galu į veidą. Ji pasitraukė. Brolis lazda smūgiavo per nugarą. Sužalojimai nepadaryti, tačiau sukeltas fizinis skausmas. Įvykis buvo filmuojamas. Turi vaizdo įrašą.

Asmens apžiūros 2023 m. balandžio 3 d. protokole su foto lentelėmis (b. l. 33-37) užfiksuota nukentėjusiosios kūno apžiūra. Ant nukentėjusiosios kairės rankos žasto matyti 35 mm x 25 mm dydžio kraujosruva. Daugiau akivaizdžių sužalojimų nepastebėta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. balandžio 4 d. specialisto išvadoje Nr. G 479/2023(04) (b. l. 71) sakoma, kad nukentėjusiajai padaryta kairiojo žasto poodinė kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas prieš 5-14 parų iki apžiūros užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. G. K. padarytas sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip nežymus. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Sužalojime neužsifiksavo individualios žalojusio daikto savybės, todėl negalima nustatyti, kuo jis padarytas.

Kitų objektų apžiūros 2023 m. rugsėjo 7 d. protokole (b. l. 73-74) užfiksuota nukentėjusiosios G. K. elektroniniu paštu tyrėjai atsiųsto vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įrašo trukmė 02:55 min. Prie automobilio stovi vyras. Po to jis eina prie pastato, vedasi mažą šunį, rankose laiko metalinį ramentą. Vyras prieina prie pastato ir sustoja ties raudonu šiukšlių konteineriu. Toje vietoje yra šešėlis, todėl sunku įžiūrėti. Prie raudono šiukšlių konteinerio stovi žmogus, rankose laiko kibirus, kalbasi su ką tik atėjusiu vyru. Po to vyras atidaro pastato duris ir įeina į vidų. Asmuo, buvęs prie konteinerių, paeina į priekį ir matosi, kad tai yra moteris. Vyras ir moteris tarpusavyje kalbasi. 01:29 min. vyras su ramentu suduoda moteriai į kairę ranką ties dilbiu ir po to iš karto suduoda moteriai į kairį žastą. Moteris atstumia rankomis ramentą ir traukiasi atgal. Vyras eina link jos ir laiko pakėlęs ramentą. 01:35 min. vyras užsimoja ramentu ir suduoda į moters dešinėje rankoje laikomus kibirus. Nuo smūgio kibirai nukrenta ant žemės. Moteris atsitraukia, eina link pastato durų ir įeina į vidų. Vyras iš paskos įeina į vidų. Vaizdo įrašo pabaiga.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2023 m. balandžio 12 d. protokole (b. l. 132-133) rašoma, kad įtariamasis T. S. pateikė vaizdo įrašą.

Kitų objektų apžiūros 2023 m. balandžio 28 d. protokole (b. l. 136-137) užfiksuota įtariamojo T. S. pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įrašo trukmė 01:04 min. Matomas automobilis. Ateina vyras su mažu šuniu, rankose laiko metalinį ramentą. Vyras prieina prie pastato ir sustoja ties raudonu šiukšlių konteinerio. Toje vietoje yra šešėlis, todėl sunku įžiūrėti. Matyti, kad prie raudono šiukšlių konteinerio stovi moteris. Ji kalbasi su ką tik atėjusiu vyru. 00:49 min. moteriai metaliniu ramentu į kairę ranką suduodamas smūgis. Moteris paeina atgal. Rankoje laiko kažkokius daiktus. Smūgius suduoda tas pats vyras, kuris prieš tai atėjo su metaliniu ramentu ir šunimi. Smūgiai suduodami tuo pačiu metaliniu ramentu. Po to dar kartą suduodamas smūgis metaliniu ramentu į daiktus, kuriuos laiko moteris. Keli daiktai iškrenta ant žemės. Moteris traukiasi atgal, apeina aplink raudoną šiukšlių konteinerį ir įeina į pastato vidų. Jai iš paskos įeina vyras. Vaizdo įrašo pabaiga.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2023 m. rugsėjo 19 d. protokole (b. l. 139-140) teigiama, kad įtariamasis T. S. pateikė aliuminį ramentą „Thuasne“.

Daiktų apžiūros 2023 m. rugsėjo 19 d. protokolu su foto lentelėmis (b. l. 143-148) nurodyta įtariamojo T. S. pateikto aliuminio ramento „Thuasne“ apžiūra.

Įvykio vietos apžiūros 2023 m. balandžio 4 d. protokole su foto lentelėmis (b. l. 25-31) užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Kaltinamasis T. S. ir nukentėjusioji G. K. 2023 m. gruodžio 7 d. pasirašė taikos sutartį (susitaikymo protokolą) ir prašė nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu (b. l. 195-197). Taiko sutartyje, be kita ko, rašoma, kad T. S. pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. trenkęs ramentu nukentėjusiajai į kairę ranką, gailisi dėl to, atsiprašė nukentėjusiosios. Nukentėjusioji priima T. S. atsirašymą [...].

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą fizinio skausmo sukėlimo atveju ar į sveikatą nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius.‏‎

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.)‏‏‎.

Kaltininko kaltės turinys baudžiamosiose bylose dėl smurto artimoje aplinkoje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016); būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė E. K. 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimu nutraukė ikiteisminio tyrimo dalį pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, konstatavusi, kad T. S. nepadarė veikos, turinčios BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių (b. l. 15-18). Nutarimą motyvavo tuo, kad nei T. S. stovėsena pokalbio su G. K. metu, nei jo ramentu suduodamų smūgių kryptis, intensyvumas objektyviai nepatvirtina G. K. parodymų apie T. S. jai išsakytus grasinimus sunkiai sutrikdyti sveikatą, grasinimų tikrumo bei realumo [...].

Įvertinęs prieš tai išvardintus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad smurtiniai kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo. Nustatyta, kad nukentėjusioji tvarkė patalpą, kurioje buvo kaltinamojo asmeninių daiktų. Kaltinamasis manė, kad nukentėjusioji išmetė kai kuriuos jo daiktus į konteinerį kaip nereikalingus. Dėl to lauke kilo konfliktas. Nukentėjusioji traukėsi nuo kaltinamojo, o pastarasis, atvirkščiai, ėjo artyn; užsimojo metaliniu ramentu ir sudavė jai į kairį žastą, padarydamas kairiojo žasto poodinę kraujosruvą, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, po to – į jos rankoje laikomus kibirus. Nusikaltimo sudėtis materiali. Nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu: kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti neigiami padariniai, ir jų norėjo, nors ir nedetalizavo (BK 15 str. 2 d. 2 p.).

IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). Nedirba, tačiau nuo 2000 m. balandžio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. dirbo tėvo A. S. IĮ (b. l. 103). Nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 97). 4 kartus baustas administracine tvarka 2016 m. ir 2018 m. Pastaruosius kalendorinius metus nebaustas (b. l. 95, 101). Neteistas (b. l. 98-99).

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/ 2020).

Pasak kaltinamojo, nukentėjusioji išmesdama kai kuriuos jo daiktus be jo leidimo jį provokavo. Byloje nėra įrodymų, kad kaltinamasis būtų linkęs smurtauti, todėl nukentėjusioji numatė ar siekė, jog kaltinamasis smurtautų. Antra vertus, nukentėjusioji turėjo suprasti, jog, išmesdama kai kuriuos kaltinamojo asmeninius daiktus be jo leidimo, kėsinasi į svetimą nuosavybę, nors ir jai atrodančią bevertę, todėl kaltinamasis gali imtis veiksmų, gindamas savo turtą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.); veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Pripažintina, kad egzistuoja visos BK 38 straipsnyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, o būtent: kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi. Be to, atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam neturėjo ir jam atleido, su kaltinamuoju susitaikė, sutinka, kad baudžiamoji bylą būtų nutraukta. Kaltinamasis per pastaruosius kalendorinius metus nebaustas administracine tvarka, neteistas baudžiamąja tvarka.

Ar kaltinamasis suras priimtinų bendravimo, konfliktų sprendimo būdų, parodys laikas. Teismas parodo kaltinamajam itin atsargų pasitikėjimą ir atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prokurorė prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 9 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip tolerancija, pagarba, atjauta ir ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 128-130) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis, po to panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

V. Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) 2 skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, prisegtos vokuose prie galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekamos saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinamos su byla;

2) aliuminis ramentas „Thuanse“, saugomas Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2023 m. rugsėjo 19 d. aktą Nr. PD-00000009689 (b. l. 150, 152), grąžinamas liudytojui A. S. kaip teisėtam savininkui ar valdytojui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 111, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiąja, ir baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti T. S., kad jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Skirti T. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 9 (devynis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Išaiškinti T. S., kad Baudžiamojo kodekso 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.

T. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis, vėliau panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) 2 skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, prisegtas vokuose prie galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla;

2) aliuminį ramentą „Thuanse“, saugomą Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2023 m. rugsėjo 19 d. aktą Nr. PD-00000009689, grąžinti liudytojui A. S..

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Alma Berniūnaitė