Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir J. Š. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24-182/2017 pagal ieškovų V. S. ir J. Š. ieškinį atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai dėl garbės ir orumo gynimo, informacijos paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai V. S. ir J. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pakeitę ieškinio dalyką, prašė:Pripažinti, kad atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos internetinėje svetainėje www.druskininkai.lt 2015 m. spalio 22 d. paskelbtoje publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ paskleisti duomenys, kad V. S. ir J. Š. pavogė (pagrobė) antspaudus, USB atmintines, dokumentus ir kitus vertingus daiktus iš Vandens parko patalpų bei, kad V. S. ir J. Š. padarė nusikaltimą, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovų V. S. ir J. Š. garbę ir orumą.Įpareigoti atsakovę Druskininkų savivaldybės administraciją paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Druskininkų savivaldybės internetinėje svetainėje www.druskininkai.lt išspausdinti (paskelbti) toliau nurodyto turinio paneigimą: „(duomenys neskelbtini).Ieškovams V. S. ir J. Š. iš atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos po 1 000,00 Eur neturtinės žalos; ieškovui J. Š. iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad jie kartu su LNK televizijos laidos KK2 kūrybinės grupės nariais 2015 m. spalio 21 d. apsilankė Druskininkų savivaldybei priklausančiose įmonės UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ valdomų Druskininkų gydyklų patalpose bei ten įrengtuose apartamentuose. Kitą dieną, po ieškovų apsilankymo sveikatinimo centro gydyklų patalpose, 2015 m. spalio 22 d. atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos administruojamoje Druskininkų savivaldybės internetinėje svetainėje www.druskininkai.lt, skiltyje „Savivaldybės naujienos“, buvo patalpinta publikacija „(duomenys neskelbtini)“, kurioje, kaip įrodinėjo ieškovai, buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys ir ieškovų garbę ir orumą žeminantys duomenys apie tai, kad ieškovai neva pavogė (pagrobė) antspaudus, USB atmintines, dokumentus ir kitus vertingus daiktus iš Vandens parko patalpų bei, kad ieškovai neva padarė nusikaltimą. Minėta publikacija buvo paskleista, t. y. paskelbta viešai visiems asmenims atvirai prieinamoje Druskininkų savivaldybės internetinėje svetainėje, kurią administruoja Druskininkų savivaldybės administracija, skiltyje „Savivaldybės naujienos“, publikacijos teiginiai neabejotinai laikytini žinia, o ne nuomone, žinios paskelbtos apie ieškovus, kurios neatitinka tikrovės. Ieškovai taip pat įrodinėjo, kad publikacijos duomenys akivaizdžiai žemina ieškovų garbę ir orumą, apie juos formuoja neigiamą visuomenės nuomonę. Nors ieškovai yra vieši asmenys, tačiau publikacijoje nurodytais teiginiais visuomenė nebuvo informuojama apie ieškovų veiklą. Be to, minėta publikacija buvo patalpinta ne tik internetinėje svetainėje www.druskininkai.lt, bet ir aptarinėjama tiek Druskininkų savivaldybės, tiek visos šalies populiarioje žiniasklaidoje, todėl ieškovai teigė, kad jie buvo pažeminti visos valstybės mastu. Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija su ieškovų pareikštu teismui ieškiniu nesutiko, prašė palikti ieškinį nenagrinėtu dalyje dėl reikalavimo paneigti atsakovės 2015 m. spalio 22 d. internetinėje svetainėje www.druskininkai.lt paskelbtame informaciniame pranešime „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtus teiginius, kitoje dalyje ieškinį atmesti ir priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, kad į viešumą paskleisti ginčo teiginiai yra būtent apie ieškovus, kadangi informaciniame pranešime, be ieškovų, yra minimi ir kiti asmenys, tuo tarpu ginčo teiginiuose, kuriuos ieškovai prašo paneigti, ieškovai įvardinti nėra. Be to, ginčo teiginiai yra suformuluoti neveikiamąja forma, jais nėra suformuluotas joks konkretus kaltinimas, jokių konkrečių asmenų atžvilgiu. Tuo tarpu ieškovai nepagrįstai sprendžia, kad būtent jie yra kaltinami kokios nors nusikalstamos veikos padarymu. Atsakovė teigė, kad ji paskleidė aiškų faktinį pagrindą turinčią informaciją, kokią raštu ir žodžiu gavo iš AQUA centro administracijos atstovo. Nurodyto informacinio turinio pranešimu visuomenei buvo paskelbta tik apie patį įsibrovimo į AQUA centras patalpas faktą bei apie tai, kad dėl įvykusio incidento buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad dėl ginčo teiginių paskelbimo jie patyrė neturtinę žalą, nenurodė priežastinio ryšio tarp ginčo teiginių paskelbimo ir ieškovų neva patirtos neturtinės žalos bei nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių reikalaujamos atlyginti žalos dydį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovės naudai iš ieškovų priteisė po 367,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad kreipimasis į žurnalistų etikos inspektorių nėra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, todėl pažymėjo, jog žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas neturi oficialaus rašytinio įrodymo statuso ir teismas tokį sprendimą vertino kartu su visais kitais įrodymais. Be to, teismas įvertinęs, jog ieškovai, kreipęsi į atsakovę dėl visos publikacijos paneigimo, neprivalėjo pakarotinai kreiptis į atsakovę dėl konkrečių publikacijoje pateikiamų duomenų paneigimo (pagal ieškinio reikalavimus), sprendė, kad ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedūros buvo laikytasi. Teismas, įvertinęs ginčo publikacijoje nurodytą informaciją, konstatavo, jog joje buvo paskelbta ne nuomonė, o konkretaus turinio informacija apie įvykusius įvykius, todėl publikacijoje pateiktus duomenis vertino kaip žinią. Teismas vertino, kad publikacijoje nėra vartojamos sąvokos „pagrobė“, „pavogė“, tačiau tekste vartojama sąvoka „pasigesta“ pagal savo prasmę negali būti tapatinama su prieš tai nurodytų sąvokų prasme. Sąvoka „pasigesta“ yra konstatuojamojo pobūdžio, tačiau ji nėra siejama su kitų asmenų veiksmais, tuo labiau, su kitų asmenų veiksmais, kokius nusako „pavogė“ ar „pagrobė“. Be to, teismas pažymėjo, kad nors publikacijoje vardais ir pavardėmis įvardijami tik du asmenys, t. y. ieškovai V. S. ir J. Š., tačiau jie susieti tik su įsibrovimu į patalpas, tuo tarpu iš viso publikacijos konteksto nėra aišku, po kurio iš asmenų įsibrovimo yra pasigesta publikacijoje nurodomų daiktų. Teismas laikė įrodyta aplinkybe, kad publikaciją parengusi atsakovė joje pateikė būtent tokią informaciją, kurią jai perdavė sveikatinimo centro AQUA administracija, o pačia publikacija buvo siekiama informuoti visuomenę apie 2015 m. spalio 21 d. sveikatinimo centro AQUA patalpose įvykusius įvykius ir apie tai, kad dėl įvykio aplinkybių ištyrimo kreiptasi į teisėsaugos institucijas, o ne apkaltinti ieškovus nusikalstamos veikos padarymu. Teismas nurodė, kad paskelbtoje publikacijoje nebuvo paskleisti duomenys, jog ieškovai V. S. ir J. Š. padarė nusikaltimą, t. y. būtent tokie duomenys, kokius ieškovai prašė pripažinti neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais ieškovų V. S. ir J. Š. garbę ir orumą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai V. S. ir J. Š. prašo panaikinti Druskininkų apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nevertino visos ginčo publikacijos konteksto, tačiau įvertino tik atskirus publikacijos žodžius, tokiu būdu buvo nukrypta nuo teismų formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos analogiško pobūdžio bylose. Iš pačios publikacijos pavadinimo „(duomenys neskelbtini)“ galima susidaryti įspūdį, jog visa publikacija, įskaitant publikacijos dalį apie dingusius daiktus, yra apie ieškovus, kadangi ieškovas V. S. yra konservatorių partijos narys, tuo tarpu ieškovas J. Š. yra liberalų partijos narys. Pati Druskininkų savivaldybės administracija rašte Žurnalistų etikos inspektoriui pripažino, jog publikacijoje nurodyta informacija, įskaitant informaciją apie dingusius daiktus, yra apie ieškovus. Be to, ir pats pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime patvirtino, jog publikacijos teiginių visuma leidžia susidaryti įspūdį apie nusikalstamu būdu pasisavintus, t. y. pavogtus (pagrobtus) daiktus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino informacijos rengėjo siekį, o ne pačią žinią ir kokia ji buvo paskleista. Publikacijoje vienareikšmiškai yra konstatuojama, kad yra padarytas nusikaltimas ir, kad dėl šio nusikaltimo įstaigos administracija kreipsis į teisėsaugos institucijas. Taigi, neabejotinai buvo paskleista žinia, kad būtent ieškovai padarė nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime nustatytas aplinkybes. Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Ginčo publikacijos dalyje nėra minimi nei ieškovų vardai/pavardės, nei faktas, kad kas nors buvo pagrobta/pavogta. Publikacijoje yra minimi ir kiti asmenys, kurie pranešime įvardijami kaip „neaiškūs asmenys su filmavimo kameromis“. Pranešime pateikta informacija nėra siejama su jokiais konkrečiais kaltinimais ieškovų atžvilgiu, o įvardintas nusikaltimas sietinas būtent su neteisėtu patekimu į AQUA centro patalpas, o ne su daiktais, kurių buvo pasigesta. Ieškovai pranešime pateiktą informaciją interpretavo subjektyviai, o paneigimo tekste šios interpretacijos pagrindu sukūrė naują žinią. Atsakovė ginčo pranešimu nėra paskleidusi tokių teiginių, kuriuos prašo paneigti ieškovai. Priešingai nei teigia ieškovai, pirmosios instancijos teismas Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylai reikšmingų aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos žodinio proceso metu, išnagrinėjimu. Pačiame Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime konstatuota, kad atsakovė nepaskelbė duomenų, kurie pažeistų ieškovų garbę ir orumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantai apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą grindė tuo, kad skundžiamame sprendime yra pasisakyta ne dėl visų ieškovų pirmosios instancijos teisme įrodinėtinų aplinkybių. CPK 321 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).Kadangi pirmosios instancijos teisme proceso dalyviai jau yra davę paaiškinimus dėl bylos aplinkybių, be to, visi proceso šalių argumentai yra išsamiai išdėstyti raštu procesiniuose dokumentuose, o taip pat įvertinus byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės, o bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai apeliantų prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamojoje byloje, kaip jau buvo minėta, ieškovai savo pažeistus interesus sieja su Druskininkų savivaldybės administracijos administruojamoje internetinėje svetainėje www.druskininkai.lt, skiltyje „Savivaldybės naujienos“ 2015 m. spalio 22 d. paskelbta publikacija pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. O. ir A. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. ir Ž. P. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-97/2011; kt.).Pagal Visuomenės informavimo įstatymą (toliau – VIĮ) žinia laikomi visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys (VIĮ 2 straipsnio 41 dalis), o nuomone – visuomenės informavimo priemonėse skelbiami požiūriai, mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius (VIĮ 2 straipsnio 18 dalis). Žiniai skirtingai negu nuomonei taikomas tiesos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje A. S. ir kt. v A. J. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-142/2006). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės svetainėje paskelbti teiginiai „(duomenys neskelbtini)“ bei, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra susiję su faktais, kurie gali būti patikrinti, taikant objektyvios tiesos kriterijų. Iš svetainės teksto matyti, kad minėti teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio ir informacijos rengėjas (skleidėjas) aptariamą informaciją apie patekimą į centrui priklausančias patalpas, galimą daiktų pasigedimą bei centro administracijos kreipimąsi į teisėsaugos institucijas paskleidė remdamasis pačių centro administracijos vadovų pateikta informacija.Ar paskleisti duomenys žemina orumą, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas, dėl to, atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad tuos pačius duomenis, teiginius skirtingi žmonės vertina skirtingai. Pripažintina, kad kaltinimai nusikalstamų veikų padarymu priskiriami teiginių, galinčių rimtai paveikti reputaciją, kategorijai. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad paskelbtoje publikacijoje nėra vartojamos sąvokos „V. S. ir J. Š. pavogė (pagrobė) antspaudus, USB atmintines, dokumentus ir kitus vertingus daiktus iš Vandens parko patalpų bei, kad V. S. ir J. Š. padarė nusikaltimą“ kaip tai yra neapgrįstai teigiama ieškovų pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nors ir nustatęs, kad atsakovės publikacijoje nėra tvirtinama, kad ieškovai padarė nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vertino ar publikacijoje pavartotos sąvokos, žodžių junginys bendrine prasme, tekstinė konstrukcija, atitinka tikrovę bei, ar tekstas žemina ieškovų garbę bei orumą.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo skelbiamos informacijos tikrumą, turinį, formą ir padarinius, pateikė faktinį kiekvieno teiginio įvertinimą. Minėta, kad byloje pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovę paskelbti paneigimą, kad ieškovai įvykdė nusikalstamas veikas, todėl nustatęs, kad tokio turinio sąvokos nebuvo paskelbtos teismas analizavo ne tik publikacijos visumos kontekstą, bet ir kiekvieną publikacijoje pavartotą sąvoką. Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad žurnalistų etikos inspektoriaus 2016 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. (SK-18) SPR-55 neturi oficialaus rašytinio įrodymo statuso ir teismas tokį sprendimą turi vertinti kartu su visais kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2004). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006). Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais. Nagrinėjamu atveju, publikacijoje buvo pateikiama informacija apie realiai įvykusius įvykius Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centre „Aqua“, kurių metu ieškovai, be sveikatos centro administracijos žinios, kartu su centro administracijai nežinomais asmenimis, pateko į centrui priklausančias patalpas. Byloje nėra ginčo, kad dėl šio įvykio, t. y. dėl pašalinių asmenų patekimo į centrui priklausančias patalpas centro administracija kreipėsi į teisėsaugos instituciją. Taigi, šios nustatytos aplinkybės įgalina išvadą, kad įvykiai centre klostėsi taip kaip ir buvo paskleista publikacijoje, įvykiai nebuvo aprašyti nepadoria, neetiška, žeminama forma. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad publikacijoje vartota sąvoka „pasigesta“ pagal savo prasmę negali būti tapatinama su sąvokų „pavogė“, „pagrobė“ prasme, kadangi atsakovės paskelbtame tekste daiktų pasigedimas nėra siejamas su konkrečiais asmenimis, tuo labiau ieškovų veiksmais. Sąvoka „pasigedo daiktų“ savo esme nėra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, tuo tarpu informacija apie ketinimą kreiptis į teisėsaugos institucijas atitinka tikrovę ir nesudaro pagrindo spręsti, kad publikacija buvo siekiama paskleisti žinią, jog ieškovai padarė nusikaltimą. Tai, kad po pašalinių asmenų patekimo į patalpas Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro „Aqua“ darbuotojams kilo abejonės, ar nėra dingę daiktai, spręstina tiek iš policijos pareigūnų pranešimų, tiek iš tyrimo metu apklaustų asmenų paaiškinimų ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kuriuose yra pateikiama informacija, kad buvo tikrinama ar patalpose, kuriose lankėsi pašaliniai asmenys, nėra dingę daiktai.Teisėjų kolegijos vertinimu, paskleistos žinios apie įvykius Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centre „Aqua“ atitinka tiesos kriterijaus, nes įrodytas jų teisingumas, taip pat byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad publikacija buvo siejama išimtinai su ieškovų asmenybėmis. Publikacijoje buvo įvardyti informacijos skleidėjui žinomi asmenys t.y. ieškovai, taip pat nurodoma, kad į patalpas ieškovai pateko kartu su filmavimo kameras turinčiais asmenimis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėta publikacija buvo siekiama pateikti informaciją apie realiai įvykusius įvykius, ją grindžiant objektyviais faktais, be to, įvertinus paskleistos informacijos raiškos stilių, vartojamų žodžių reikšmes, pateikta informacija negali būti laikoma pagal savo prasmę, pobūdį, turinį ir formą ar joje pavartotais teiginiais akivaizdžiai žeminančia ir įžeidžiančia ieškovų garbę bei orumą.Nesant pagrindo spręsti, kad atsakovės paskleista informacija buvo pažeista ieškovų garbė ir orumas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė ir reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuris yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo – pripažinti atsakovo paskleistus teiginius neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Druskininkų miesto apylinkės 2017 m. kovo 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliantų apeliacinį skundą, yra pagrindas atsakovės naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovė nėra pateikusi prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas pagrindžiančių dokumentų, teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako (CPK 98 straipsnio 1 dalis).Atmetus apeliacinį skundą, valstybės naudai iš apeliantų nepriteistina 4,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (pašto) apeliacinės instancijos teisme, kadangi šią sumą priteisus lygiomis dalimis, iš kiekvieno jų išieškoma suma būtų mažesnė nei 3 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės 2017 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.