Alytaus apylinkės teismo sprendimas

atsakovės atstovėms advokatei Kristina Čeredničenkaitei, advokato padėjėjai Živilei Gulla,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir J. Š. ieškinį atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai dėl garbės ir orumo gynimo, informacijos paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kaip jau minėta, ieškovai ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos internetinėje svetainėje www.druskininkai.lt 2015 m. spalio 22 d. paskelbtoje publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ paskleisti duomenys, kad V. S. ir J. Š. pavogė (pagrobė) antspaudus, USB atmintines, dokumentus ir kitus vertingus daiktus iš Vandens parko patalpų bei kad V. S. ir J. Š. padarė nusikaltimą neatitinka tikrovės ir žemina ieškovų V. S. ir J. Š. garbę ir orumą, įpareigoti atsakovę Druskininkų savivaldybės administraciją paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Druskininkų savivaldybės internetinėje svetainėje www.druskininkai.lt išspausdinti (paskelbti) toliau nurodyto turinio paneigimą: „(duomenys neskelbtini)“, priteisti ieškovams iš atsakovės neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei kituose tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose įtvirtinta asmens teisė laisvai skleisti informaciją, kuri gali būti ribojama tik įstatymu, jeigu tai būtina žmogaus garbei ir orumui apsaugoti (Konstitucijos 25 str. 3 d.), taip pat asmens teisė gauti informaciją (Konstitucijos 25 str. 2 d.), teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą (Konstitucijos 33 str. 2 d.). Kasacinis teismas aiškindamas ir taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnį yra suformavęs praktiką, jog asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatoma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad teismai, nustatydami duomenų paskleidimo faktą, turi pirmiausia nustatyti: 1) kas buvo paskleista: duomenys, faktai ar nuomonė; 2) ar duomenys tikrai buvo paskleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis arba teiginiai, kuriais kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys, o duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Nuomonė yra asmens požiūris, nusimanymas, supratimas, mintys ar komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Tad nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, todėl jai netaikomas tiesos ar tikslumo kriterijus, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu turi būti laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus. Visgi, net ir nuomonė turi būti susiformavusi esant pakankamam faktiniam pagrindui, neįžeidžianti. Norint atskirti nuomonę nuo faktų kiekvienu atveju reikia atsižvelgti ne tik į pavienį teiginį, bet ir į teiginio kontekstą, paskelbimo aplinkybes ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus reikšmės

Dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.

Atsakovė nurodo, kad ieškovai į atsakovę kreipėsi su 2015-06-22 datos reikalavimu, prašydami Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje ir laikraštyje „Mano Druskininkai“ per 14 dienų nuo reikalavimo surašymo datos patalpinti/išspausdinti tokio turinio paneigimą: „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovės nuomone, ieškovai teismui pateiktame ieškinyje suformulavo visiškai kito turinio paneigimo tekstą, todėl turėtų būti laikytina, kad ieškovai iki ieškinio padavimo teismui dienos nesikreipė į atsakovę, prašydami paskelbti ieškinyje nurodytą paneigimą, t. y., ieškovai nesilaikė privalomos ikiteisminio ginčo tvarkos, todėl ieškinys šioje dalyje turi būti paliktas nenagrinėtu. Su tokiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Iš byloje esančio ieškovų V. S. ir J. Š. 2015 m. birželio 22 d. reikalavimo, adresuoto Druskininkų savivaldybės administracijos direktorei, matyti, kad ieškovai atsakovės, be kita ko, prašė paneigti 2015 m. spalio 22 d. Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje patalpintą publikaciją „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo paneigti ne visą publikaciją, o tik atitinkamus publikacijos duomenis, todėl, teismo vertinimu, ieškovai, kreipęsi į atsakovę dėl visos publikacijos paneigimo, neprivalėjo pakartotinai kreiptis į atsakovę dėl konkrečių publikacijoje pateikiamų duomenų paneigimo. Nors reikalavimo sudarymo data rašte nurodoma 2015 m. birželio 22 d., tačiau akivaizdu, kad tai rašymo apsirikimas, kuris nesudarė atsakovei jokių kliūčių identifikuoti, kokią publikaciją ieškovai prašo paneigti. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovai laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedūros, todėl atsakovės prašymas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu dalyje dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovę paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, atmestinas.

Dėl žinios atribojimo nuo nuomonės

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės administruojamoje internetinėje svetainėje www.druskininkai.lt, skiltyje „Savivaldybės naujienos“, paskelbtos publikacijos „(duomenys neskelbtini)“ teksto, t. y. dėl publikacijos sakinių: „(duomenys neskelbtini)“. Šiuose sakininiuose vartojami žodžiai, frazės „po įsilaužimo“, „pasigesta“, „dėl padaryto nusikaltimo“, „kreipėsi“, kurių turinys, vertinant visos publikacijos kontekste, neatsiejamas nuo konstatuojamos informacijos pateikimo. Cituojamuose sakiniuose pateikiama informacija kaip objektyviai egzistuojanti, kurią galima patikrinti. Teismo posėdyje liudytoja D. C., kuri rengė publikaciją, patvirtino, jog publikacijos tikslas buvo informuoti visuomenę apie įvykusius įvykius, kas taip pat rodo, jog cituojamais sakiniais buvo paskelbta ne nuomonė, o konkreti informacija apie vykusius įvykius. Įvertinus tiek cituojamus sakinius, tiek visą publikacijos tekstą, teismas sprendžia, kad atsakovės publikacijos cituojamuose sakiniuose pateikiama informacija (duomenys) vertintini kaip žinia.

Dėl žinios (duomenų) paskleidimo

Tam, kad taikyti CK 2.24 straipsnio nuostatas, t. y., ginti asmens garbę ir orumą, būtina nustatyti, jog duomenys, nagrinėjamu atveju žinia, tikrai buvo paskleisti. Ieškovai prašo pripažinti, kad atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos internetinėje svetainėje www.druskininkai.lt 2015 m. spalio 22 d. paskelbtoje publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ paskleisti duomenys, kad V. S. ir J. Š. pavogė (pagrobė) antspaudus, USB atmintines, dokumentus ir kitus vertingus daiktus iš Vandens parko patalpų bei kad V. S. ir J. Š. padarė nusikaltimą neatitinka tikrovės ir žemina ieškovų V. S. ir J. Š. garbę ir orumą. Tuo tarpu, kaip jau minėta, Druskininkų savivaldybės administracijos administruojamoje internetinėje svetainėje www.druskininkai.lt, skiltyje „Savivaldybės naujienos“ 2015 m. spalio 22 d. paskelbta publikacija pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pateikiama informacija, jog „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovų ieškinyje suformuotą reikalavimą, nagrinėjamu atveju patikrina ar tikrai duomenys, kuriuos prašoma pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovų V. S. ir J. Š. garbę ir orumą, buvo paskelbti.

Sprendžiant dėl duomenų, kad V. S. ir J. Š. pavogė (pagrobė) antspaudus, USB atmintines, dokumentus ir kitus vertingus daiktus iš Vandens parko patalpų, paskleidimo, įvertinus publikacijos tekstą, jos turinį ir prasmę, sutiktina su atsakovės atstovėmis, kad publikacijoje nėra vartojamos sąvokos „pagrobė“, „pavogė“. Kaip matyti iš cituojamo publikacijos sakinio „Kaip informavo Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras „Aqua“ administracija, po įsilaužimo patalpose pasigesta antspaudų, USB atmintinių, dokumentų ir vertingų daiktų, kurių sąrašas dar tikslinamas“, jame yra vartojama sąvoka „pasigesta“, kuri pagal savo prasmę negali būti tapatinama su sąvokų „pavogė“, „pagrobė“ prasme. Nors sąvoka „pasigesta“ taip pat yra konstatuojamojo pobūdžio, tačiau ji nėra siejama su kitų asmenų veiksmais, tuo labiau, su kitų asmenų aktyviais veiksmais, kokius nusako sąvokos „pavogė“, „pagrobė“.

Publikacijoje po anksčiau minėto sakinio yra pateikiamas sakinys, kad „Dėl padaryto nusikaltimo įstaigos administracija kreipėsi į teisėsaugos institucijas“, kuris tarsi netiesiogiai ir sudaro įspūdį apie nusikalstamu būdu pasisavintus daiktus, tačiau, sprendžiant dėl duomenų paskleidimo, analizuojamas visas publikacijos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) jos pastraipos, sakiniai ar jų dalys. Vertinant tiek publikacijos pavadinimą, tiek pačią publikaciją kaip vientisą tekstą, pažymėtina, kad publikacijoje didžiausias dėmesys yra skiriamas neteisėtam patekimui į patalpas, o pats daiktų pasigedimo faktas yra šalutinė žinia, kuri, teismo įsitikinimu, negali būti suprantama kaip daiktų vagystė ar pagrobimas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad publikacijos pirmojoje pastraipoje nėra nurodomas konkretus asmenų, „įsibrovusių“ į UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ patalpas, skaičius. Nors publikacijoje vardais ir pavardėmis įvardijami tik du asmenys, t. y., ieškovai V. S. ir J. Š., tačiau jie publikacijoje yra siejami tik su įsibrovimu į patalpas, o iš viso publikacijos konteksto nėra aišku, po kurio iš asmenų „įsibrovimo“ yra pasigesta publikacijoje nurodomų daiktų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad Druskininkų savivaldybės administracijos internetinėje svetainėje www.druskininkai.lt 2015 m. spalio 22 d. paskelbtoje publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskleisti duomenys, kad V. S. ir J. Š. pavogė (pagrobė) antspaudus, USB atmintines, dokumentus ir kitus vertingus daiktus iš Vandens parko patalpų.

Sprendžiant dėl duomenų, jog V. S. ir J. Š. padarė nusikaltimą, paskleidimo publikacijoje, dar kartą pažymėtina, kad ieškovai ginčo publikacijoje yra įvardijami tik jos pirmojoje pastraipoje, kaip kartu su neaiškiais asmenimis su filmavimo kameromis įsibrovę į UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ patalpas. Toliau publikacijoje yra pateikiami konkretūs įvykiai, tačiau jų nesiejant su konkrečiais asmenimis. Vertinant visą publikacijos kontekstą galima susidaryti įspūdį, jog ieškovai neteisėtai įsibrovė į UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ patalpas, tačiau negalima sutikti, kad publikacijoje yra pateikiami duomenys, jog V. S. ir J. Š. padarė nusikaltimą. Publikacijoje yra pateikiami konstatuojamojo pobūdžio duomenys, kad dėl padaryto nusikaltimo kreiptasi į teisėsaugos institucijas, neakcentuojant nei dėl kokio nusikaltimo, nei dėl kokio (-ių) asmenų kreiptasi. Teismo posėdžio metu liudytoja Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus vedėja D. C. parodė, jog ginčo publikaciją parengė ji pagal UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ direktoriaus V. C. žodžiu ir raštu pateiktą informaciją, jog 2015 m. spalio 21 d. į UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ patalpas įsibrovė Druskininkų savivaldybės tarybos nariai V. S. ir J. Š. bei neaiškūs asmenys su filmavimo kameromis, po kurių įsibrovimo galėjo dingti įvairūs daiktai, o dėl pačio įvykio kreiptasi į teisėsaugos institucijas. Parodė, kad publikacija buvo siekiama informuoti visuomenę apie buvusius įvykius – patekimą į patalpas be leidimo bei kreipimąsi į teisėsaugos institucijas, nesiekiant nieko apkaltinti, t. y., publikacijos tikslas buvo suteikti bendro pobūdžio informaciją. Liudytojas V. C., 2015 m. spalio 21 d. laikinai ėjęs UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ direktoriaus pareigas, teismo posėdyje parodė, jog 2015 m. spalio 21 d. žodžiu informavo Druskininkų savivaldybės administraciją apie tai, kad buvo įsibrauta į UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ patalpas, po įsibrovimo galėjo dingti antspaudai, USB atmintinės, dokumentai ir kiti vertingi daiktai, tai yra, Druskininkų savivaldybės administraciją informavo tik apie tokią galimybę, o 2015 m. spalio 22 d. raštu informavo UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ akcininkę – Druskininkų savivaldybę apie neteisėtą patekimą į sveikatinimo centro patalpas bei apie tai, jog dėl įsibrovimo kreipėsi į policiją. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog V. C. 2015 m. spalio 21 d. 18.36 val. telefonu kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatą, nurodydamas, kad buvo patekta į UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ patalpas. UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ gydyklos vadovas K. R. 2015 m. spalio 21 d. pateikė pareiškimą/paaiškinimą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatui, kuriuo prašė išsiaiškinti, kokiu pagrindu ir ar teisėtai J. Š., V. S. ir LNK televizijos laidos KK2 nariai pateko į UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ antro aukšto patalpas. UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ laikinai einantis direktoriaus pareigas V. C. 2015 m. spalio 22 d. raštu Nr. S-10-134 kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatą su prašymu ištirti 2015 m. spalio 21 d. nuo 15 val. iki 16 val. vykusį savavališką įsiveržimą į UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ nuomojamas patalas, adresu Vilniaus al. 9, Druskininkai. Tos pačios dienos raštu Nr. S‑10‑135 V. C. informavo Druskininkų savivaldybės merą ir administracijos direktorę, kad 2015 m. spalio 21 d. į UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ nuomojamas patalpas, adresu Vilniaus al. 9, Druskininkai, buvo savavališkai įsiveržta, todėl 2015 m. spalio 22 d. įmonė kreipėsi į Druskininkų policijos komisariatą. Teismo įsitikinimu, publikacijos tekstas, liudytojų parodymai ir bylos medžiaga patvirtina, jog publikaciją parengusi Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotoja D. C. publikacijoje pateikė būtent tokią informaciją, kurią jai perdavė UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ administracija, o pačia publikacija buvo siekiama informuoti visuomenę apie 2015 m. spalio 21 d. UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ patalpose įvykusius įvykius ir apie tai, kad dėl įvykio aplinkybių ištyrimo kreiptasi į teisėsaugos institucijas, o ne apkaltinti ieškovus nusikalstamos veikos padarymu. Publikacijoje esantys duomenys laikytini kaip pranešimas visuomenei apie patį kreipimosi į teisėsaugos institucijas faktą, o ieškovų prašomi pripažinti neatitinkančiais tikrovės duomenys, jog V. S. ir J. Š. padarė nusikaltimą, yra jų pačių subjektyvaus požiūrio į publikacijos tekstą išraiška. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Druskininkų savivaldybės administracijos internetinėje svetainėje www.druskininkai.lt 2015 m. spalio 22 d. paskelbtoje publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo paskleisti duomenys, kad V. S. ir J. Š. padarė nusikaltimą, t. y., būtent tokie duomenys, kokius ieškovai prašė pripažinti neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais ieškovų V. S. ir J. Š. garbę ir orumą.

Nenustačius vienos iš būtinųjų CK 2.24 straipsnio nuostatų taikymo sąlygų, būtinų ginti asmens garbę ir orumą, teismas dėl kitų sąlygų egzistavimo nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad kiti ieškovų reikalavimai – įpareigoti atsakovę paneigti paskleistus duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir žemina ieškovų V. S. ir J. Š. garbę ir orumą bei priteisti iš atsakovės ieškovams neturtinę žalą yra išimtinai siejami su paskleistų duomenų, žeminančių ieškovų garbę ir orumą, nustatymu, o byloje nenustatyta, kad ieškovų nurodomi duomenys apie juos buvo paskleisti, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovų ieškinys atmestinas, todėl ieškovai privalo atlyginti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija prašo priteisti iš ieškovų 785 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 441 Eur išlaidos advokatui už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 294 Eur išlaidos advokatui už pasirengimą ir atstovavimą atsakovei teisme bei 50 Eur advokato turėtos kelionės išlaidos, t. y., atsakovė prašo priteisti 735 Eur už advokato teisinę pagalbą bei 50 Eur už advokato kelionės išlaidas ir pateikė turėtas išlaidas patvirtinančius įrodymus.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į tai, kad atsakovės atstovė advokato padėjėja rengė atsiliepimą į ieškinį, atsakovės atstovės advokatė ir advokato padėjėja dalyvavo parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose, teikė įrodymus ir rašytinius paaiškinimus, mano, kad 735 Eur išlaidų suma yra pagrįsta, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintoms rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos naudai iš kiekvieno ieškovo priteistina po 367,50 Eur atsakovės turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų 3 punktą, advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Atsakovės advokatės ir advokato padėjėjos darbo vieta yra Vilniuje. Byloje nėra nustatyta Rekomendacijų 3 punkte išvardintų aplinkybių, kurių pagrindu atsakovės advokatės ir advokatės padėjėjos dalyvavimas teisme nagrinėjamoje byloje buvo būtinas, todėl laikytina, kad atsakovė, savo iniciatyva pasirinkusi advokatę ir advokatės padėjėją iš Vilniaus, yra pati atsakinga už advokatės ir advokatės padėjėjos patirtų kelionės išlaidų atlyginimą, todėl atsakovės patirtos 50 Eur išlaidos advokatės ir advokatės padėjėjos kelionės išlaidoms apmokėti iš ieškovų nepriteistinos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš ieškovų nepriteistinos, kadangi šios išlaidos yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią – 3,00 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188776264, iš ieškovų V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 367,50 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus 50 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.