Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2668-562/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-16
Bylos Nr.: 2A-2668-562/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06494-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Rosita Patackienė
Atsakovas: viešosios įstaigos „Vilniaus kolegijos edukacijos centras“
Ieškovas: I. S.

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. 2A-2668-562/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06494-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos „Vilniaus kolegijos edukacijos centras“ (dabartinis pavadinimas viešoji įstaiga „Vaikų edukacijos centras“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Vilniaus kolegijos edukacijos centras“ (dabartinis pavadinimas viešoji įstaiga „Vaikų edukacijos centras“) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, O. F., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. S. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Vilniaus kolegijos edukacijos centras“ (dabartinis pavadinimas VšĮ „Vaikų edukacijos centras“) (toliau – atsakovė), prašydama priteisti 240 Eur turtinės žalos atlyginimą, nepilnamečiui sūnui J. M. priteisti 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, jog ieškovės nepilnametis sūnus J. M. 2017 m. spalio mėnesį pradėjo lankyti atsakovės darželį „V.“. Teigė, kad jos vaikas gerai adaptavosi, buvo linksmas, noriai lankė darželį, tačiau 2017 m. gruodžio 1 d., prižiūrimas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, auklėtojos O. F., patyrė sveikatos sužalojimus. Nurodė, jog auklėtoja paaiškino, kad vaikas nuslydo nuo kubo, atskiriančio miegamojo ir žaidimų zonas, ir veidu atsitrenkė į cementinį slenkstį, apkaltą kampainiu. Tuo metu auklėtoja prižiūrėjo 8 vaikus. Sveikatos priežiūros įstaigoje „Santaros“ vaikų ligoninėje ieškovės vaikui buvo nustatytas nosies ir veido sumušimas, jis buvo gydomas ambulatoriškai. Ieškinyje taip pat nurodė, kad ieškovei dėl vaiko priežiūros buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dvylikai dienų. Teigė, kad dėl patirtos traumos vaikas buvo liūdnas, jam skaudėjo nosį, blogai miegojo, dažnai verkė, jam buvo nustatyta diagnozė „kitos reakcijos į stresą“ (F 43.8). Ieškovės teigimu, atsakovės darželio „V.“ darbuotoja trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. F. elgėsi nerūpestingai, tinkamai neprižiūrėjo ieškovės vaiko, dėl to jis patyrė žalą.

3. Papildomai nurodė, kad po įvykio pakeitė auklėjimo įstaigą, nes ieškovės sūnus bijojo eiti į darželį.

Atsiliepimas

4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti.

5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sužalojimas įvyko dėl paties vaiko neatsargumo. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, auklėtoja O. F. paaiškino, jog vaikas, bėgdamas, šoko ant minkštų pagalvių, paslydo ir griuvo, atsitrenkdamas nosimi į slenkstį. Vaikas susižalojo nelaimingo atsitikimo metu dėl savo judrumo. Atsakovės manymu, ieškovė pati patvirtino, kad vaikas susižalojo pats. Nurodė, kad, atvedus vaiką medikų apžiūrai, ieškovė gydytojui teigė, jog jis krito, užkliuvęs už slenksčio. Įvykio metu vaikus prižiūrėjo kvalifikuota ir patyrusi auklėtoja, turinti kelerių metų darbo patirtį ikimokyklinio ugdymo įstaigose, sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą. Todėl, atsakovės teigimu, jos veiksmai atitiko pirmosios pagalbos suteikimo tvarką, o jos išsilavinimas ir patirtis vaikų priežiūroje nekėlė ir nekelia abejonių. Patalpos, kuriose įvyko nelaimingas atsitikimas, atitinka higienos ir saugos reikalavimus. Ieškovė neatskleidė atsakovei faktų apie vaiko sveikatos būklę, jo ypatingus poreikius ir galimas papildomas rizikas. Naujoje aplinkoje vaikui reikalinga ilgai trunkanti adaptacija, o, nuolat keisdama vaikų darželius, pati ieškovė galėjo sukelti vaikui stresą, psichologinį diskomfortą. Pažymėjo, kad ieškovė tyčia nuslėpė faktus nuo darželio administracijos, pasirašydama sutartį RDA 020517. Minėtos sutarties 2.2.8. papunktyje pažymėta, kad tėvai įsipareigoja pateikti teisingą informaciją apie vaiko tėvų ir artimųjų kontaktinę informaciją, vaiko sveikatos būklę, specialius poreikius ir kitą informaciją, būtiną kokybiškam priežiūros ir ugdymo paslaugų teikimui. Tačiau ieškovė, pasirašydama sutartį, neatskleidė faktų apie vaiko sveikatos būklę, jo ypatingus poreikius ir galimas papildomas rizikas vaiko priežiūroje, pavyzdžiui, kad vaikui negalima duoti žaisti su tam tikrais žaislais ar, kad būtina vaiką ypač atidžiai stebėti jo fizinėje veikloje.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – NVSC Vilniaus departamentas) atsiliepime į ieškinį prašė teismo ieškinio reikalavimus nagrinėti savo nuožiūra.

7. Atsiliepime nurodė, jog NVSC Vilniaus departamentas 2016 m. vasario 5 d. atsakovei išdavė leidimą – higienos pasą Nr. 12(12.6)-BSV-1223 (toliau – LHP), vadovaujantis Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632 „Dėl Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo“. Sprendimas išduoti LHP buvo priimtas, atsižvelgiant į 2016 m. vasario 1 d. ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymos Nr. 12(12.6)-BSV-1028 išvadą, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. NVSC Vilniaus departamentas 2019 m. sausio 29 d. darželyje atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, siekiant įvertinti darželio atitiktį Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 75:2016), nustatytiems reikalavimams. Patikrinimo metu nustatyta, kad darželyje ugdoma 13 vaikų – tai atitinka LHP nurodytas sąlygas, kad darželyje gali būti ugdoma iki 20 vaikų (3-7 metų amžiaus). Taip pat nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog darželio patalpos ir jose esantys įrenginiai įrengti ir prižiūrimi taip, kad, juos naudojant, būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atsižvelgiant į tai, kad patalpų įrengimas ir jose esantys įrenginiai atitinka HN 75:2016 nustatytus reikalavimus, NVSC Vilniaus departamento nuomone, trauma galėjo įvykti dėl netinkamos vaiko priežiūros. NVSC Vilniaus departamentas pažymėjo, jog po ieškinyje nurodyto įvykio NVSC Vilniaus departamentas nebuvo gavęs ieškovės skundo dėl įvykusios traumos, todėl dėl ieškinyje minimos netinkamos darbuotojos trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, O. F. kvalifikacijos NVSC Vilniaus departamentas pasisakyti negalėjo, kadangi nuo nagrinėjamo įvykio iki patikrinimo dienos darželyje vyko darbuotojų kaita ir patikrinimo metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. F. darželyje nebedirbo. Patikrinimo metu nustatyta, kad vienu metu grupėje dirba 2 darbuotojai, tačiau auklėtojos neturi numatyto išsilavinimo – ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo pedagogo, taip pat vienas darbuotojas yra neišklausęs privalomų higienos įgūdžių mokymo programų, o kitas darbuotojas – neišklausęs privalomos pirmosios pagalbos mokymo programos.

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. F. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad auklėtinis J. M. nepaklausė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, O. F. prašymų po miego sėdėti prie stalo ar užsiimti kita veikla, kol ji aprengs kitus auklėtinius, laukiančius lovose. Nurodė, jog J. M. staiga pašoko nuo stalo ir nubėgo prie šalia gulinčių minkštų „lapelių“, ant kurių užšoko ir, nesuvaldęs judesių, krito bei trenkėsi į slenkstį ir susimušė. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. F. nurodė, kad greitai pribėgo prie vaiko, bandė šaldyti atsiradusius sumušimus ir nedelsiant paskambino ieškovei. Pažymėjo, kad J. M. buvo itin aktyvus ir darželio taisyklių nesilaikė. Pasak berniuko tėvo, jam buvo sunku priprasti prie daželyje esančio režimo, kadangi namuose jis gyveno laisvu grafiku. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. F. pakartotinai bandė užmegzti pokalbį su ieškove dėl jos nepilnamečio vaiko elgesio darželyje, išsakydavo pastabas, siekdama pabendrauti su ieškove, jog pasidalintų rekomendacijomis dėl auklėtinio elgesio kontroliavimo, tačiau ieškovė vengė kontakto. Gailisi dėl įvykio, teigė, kad neįmanoma nuspėti mažamečio vaiko elgesio, juolab, kai ieškovės nepilnametis sūnus yra hiperaktyvus.

9. Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame išdėstytomis aplinkybėmis, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 1 d., nuvedusi vaiką į darželį, po pietų sulaukė skambučio iš auklėtojos trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, O. F., kuri pranešė, kad ieškovės vaikas susižeidė. Atvykusi į darželį, pamatė, kad vaiko veidas sumuštas, vaikas verkė iš skausmo, auklėtoja jį laikė ant rankų ir kratė, bandydama jį nuraminti, jokie kompresai nebuvo pridėti, vaikui nebuvo suteikta pirmoji pagalba. Vaiką nuvežė į ligoninę, kur buvo padaryta rentgeno nuotrauka, nustatyta, kad vaikas patyrė stiprų sumušimą, lūžio nebuvo, gydymui paskirti vaistai, ieškovei išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Nurodė, kad vaikas namie gydėsi apie dvi savaites, buvo jautresnis garsams, pasikeitė jo elgesys, nuo patiriamo skausmo pradėjo šlapintis į kelnes, nors buvo 2 metų ir 10 mėnesių. Vaikui ilgą laiką (apie mėnesį) veide buvo mėlynės, net ir dabar nosis liko pakrypusi į kairę pusę, taigi pakito veido estetinis vaizdas. Nosies pertvara yra vietoje, tačiau yra nuskilęs nosies galiukas. Vaikas gydymo metu sunkiau valgė, jam skaudėjo galvą, turėjo gerti nuskausminamuosius vaistus, buvo sumažėjęs fizinis aktyvumas. Po įvykio vaikas į darželį grįžti nenorėjo, ilgą laiką skausmingai prisimindavo įvykį, prisimena ir iki šiol, nuo įvykio praėjus 4 metams. Ieškovė po įvykio susisiekė su darželio direktore, pranešdama, kad darželio nebelankys, tačiau direktorė prašė grąžinti 100 Eur administracinio mokesčio dalį, nors vaikas darželį faktiškai buvo lankęs tik apie du mėnesius. Direktorė ieškovę išvadino šantažiste, aiškino, kad vaikas turi specialių poreikių. Po reabilitacijos vaiką vedė į kitą darželį. Pažymėjo, kad darželyje „V.“ vaikas buvo susižeidęs ir anksčiau – spalio mėnesį – prie čiuožyklos susitrenkė dantis, tuomet kreipėsi į dantų gydytoją, rimtos traumos nebuvo; ieškovė pati rūpinosi saugia aplinka, asmeniškai nuvežė paminkštintus takelius, kad jais apklotų vietą aplink čiuožyklą. Ieškovė nurodė, kad iki patirto nosies sužalojimo vaiko sveikatos būklė buvo puiki, tik turėjo kalbos sutrikimą, psichologine prasme vaikas niekuo neišsiskiriantis iš kitų, jokių specialių poreikių neturėjo, anksčiau didelių traumų neturėjo, išskyrus tai, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) amžiaus, buvo susitrenkęs smakrą. Vaikas darželyje „V.“ adaptavosi greitai, ieškovė palaikė ryšį su dviem auklėtojom. Ieškovė vaiko patirtą neturtinę žalą vertino 250 Eur, vadovaudamasi teismų praktika, o turtinę – 240 Eur, kurią sudaro jos netekto darbingumo pajamos vaiko slaugymo metu ir išlaidos vaistams. Ieškovės vertinimu, darželis pažeidė higienos normas, nes nebuvo atskirtos dvi grupės, grupė buvo mišri (vaikai nuo 1 metų iki 6 metų), per mažai auklėtojų, auklėtoja trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. F. neturėjo sveikatos pažymėjimo, todėl negalėjo dirbti. Pažymėjo, kad grupėje nebuvo tinkamai uždengta anga, kuri pavojinga mažamečiams, tvorelė buvo pastatyta tik vėliau. Darželis yra privatus, už vaiko priežiūrą mokami dideli pinigai, todėl atsakovei keliami didesni atidumo reikalavimai.

Šalies argumentai

10. Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad neįrodytos visos sąlygos atsakovės civilinės atsakomybės taikymui. Nurodė, kad higienos pasas traumos metu galiojo, darbuotojų žinios buvo patikrintos, o tai, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. F. turėjo pasibaigusį sveikatos pažymėjimą, nėra susiję priežastiniu ryšiu su vaiko patirta trauma, taip pat nėra šio asmens bei atsakovės neteisėtų veiksmų, neveikimo. Tvorelė buvo užtverta, tėvelių susirinkimo metu priėmus tokį sprendimą dėl vaikų saugumo ateityje, kad nesikartotų nelaimingų atsitikimų. Anksčiau tokių įvykių ar traumų, kiek tai susiję su neužtverta anga, darželyje nebuvo. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ir iki traumos psichologinė aplinka vaiko šeimoje nebuvo gera, kas lėmė, kad vaikas turėjo sveikatos sutrikimų, vaikas stresą patyrė anksčiau nei patirta trauma, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp traumos ir patirtų išgyvenimų.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdžio Vilniaus miesto apylinkės teisme metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. F. paaiškino, kad darželyje vaikai po pietų miego keliasi 15 val. Vaikams, kurie atsikeldavo ir būdavo aprengti, įjungdavo televizorių ir duodavo užkandžių bei palikdavo iki tol, kol aprengdavo kitus vaikus. Nurodė, kad įvykio dieną ieškovės sūnus buvo aprengtas antras ar trečias ir buvo paliktas prie stalo, o ji tuomet nuėjo prie kitų vaikų. Išgirdusi griuvimą ir verkimą, greit atbėgo prie vaiko, pridėjo rankšluostį, kraujo nebuvo, sąmonės vaikas praradęs nebuvo. Nurodė, kad nedelsdama paskambino ieškovei, kuri atvyko po pusvalandžio, tuo metu vaiką laikė ant rankų, lingavo, ramino. Teigė, kad vaiko adaptacija darželyje buvo gana sklandi, vaikas elgesiu iš kitų neišsiskyrė, elgdavosi standartiškai, tačiau gana dažnai neklausydavo auklėtojos nurodymų, jam buvo sudėtingiau priprasti prie darželio režimo. Santykiai su ieškove buvo geri, yra išsakiusi keletą pastebėjimų, nors ieškovė vengė bendrauti. Grupė buvo mišri, apie 13-15 vaikų, buvo planas išskirti grupes į dvi – vyresniųjų ir mažesniųjų. Pabrėžė, kad jos sveikatos pažymėjimas galiojo įsidarbinimo metu, o vėliau dėl aplaidumo nepastebėjo, kad buvo pasibaigęs galiojimas. Pažymėjo, kad pirmosios pagalbos kursus buvo išklausiusi. Po įvykio buvo sukviesti auklėtinių tėvai, buvo nuspręsta užtverti angą tvorele dėl saugumo, nors vaikai naudojosi ta vieta, ją mėgo, žaidė, laipiojo. Kol nebuvo įvykio, ta vieta neatrodė nesaugi, minkštos detalės „lapeliai“ visuomet gulėjo prie slenksčio. Taip pat paaiškino, kad pagal specialybę yra filologė, iki įsidarbinimo atsakovės darželyje „V.“ turėjo 1,5 metų auklėtojos patirties kitame darželyje. Šiuo metu darželyje „V.“ nebedirba, išėjo dėl motinystės ir vaiko priežiūros atostogų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-647-909/2021 ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovės nepilnamečiui sūnui J. M. iš atsakovės 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą, paskirdamas priteistą neturtinę žalą tvarkyti įstatyminei atstovei ieškovei uzufrukto teise; priteisė ieškovei iš atsakovės 34,30 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6,40 Eur žyminį mokestį; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovės 223,20 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybės naudai iš atsakovės 83,20 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas; priteisė valstybės naudai iš atsakovės 15,26 Eur pašto išlaidas; grąžino ieškovei 10 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. vasario 27 d.

13. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, darė išvadą, kad auklėtoja trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. F., palikusi vaiką be suaugusiųjų priežiūros, neužtikrino vaikui saugios aplinkos. Pažymėjo, jog argumentas, kad vaikas pats neklausė auklėtojos nurodymų likti prie staliuko, nesuponuoja išvados, kad vaikas pats kaltas dėl susižalojimo, kadangi akivaizdu, jog tokio amžiaus vaikas nėra pakankamai nuovokus įžvelgti savo elgesio grėsmes, numatyti nurodymų nesilaikymo pasekmes. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. F. šioje situacijoje nebuvo pakankamai apdairi bei rūpestinga, kiek to reikalauja profesionalaus ir atidaus asmens standartas.

14. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė, laiku neužtvėrusi slenksčio angos bei šalia atviro slenksčio pastačiusi bei nuolat laikiusi minkštų baldų detales, ant kurių vaikai galėjo netrukdomai laipioti, šokinėti, sudarė auklėtiniams nesaugias sąlygas, dėl ko ieškovės sūnus, paliktas be suaugusiųjų priežiūros, netrukdomas galėjo užlipti, o, užlipęs ir netekęs pusiausvyros, griuvo ir atsitrenkė į cementinę slenksčio briauną ir dėl to patyrė žalą. Pirmosios instancijos teismas manė, kad atsakovė laiku nesiėmė priemonių, kad slenkstis būtų užtvertas ar neturėtų aštrių, kietų kampų, bei neužtikrino, kad minkštų baldų vieta būtų nustatyta kitoje saugesnėje vietoje, kad šalia neužtverto slenksčio esantys daiktai nekeltų grėsmės įstaigos vaikų sveikatai ir saugumui. Taigi, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė (jos darbuotoja) atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius neveikimu, nebuvo tinkamai apsaugotas aukšto slenksčio kraštas ir tuo metu nebuvo uždengta virš slenksčio esanti arka, nebuvo atitraukti per arti prie slenksčio stovintys minkšti baldai („lapeliai“), vaikas nesaugioje aplinkoje buvo paliktas be priežiūros (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis, 6.264 straipsnis). Toks neveikimas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, tapo žalos atsiradimo priežastimi. Nurodė, jog šiuo atveju galioja kaltės prezumpcija, kurią paneigti įrodinėjimo procese turėjo atsakovė, tačiau šios prezumpcijos nepaneigė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog, byloje nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, esant nepaneigtai atsakovės kaltės prezumpcijai, egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinės atsakomybės taikymui. Vien vaiko amžius nėra pagrindas preziumuoti jo didelį neatsargumą.

15. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos priteisimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad po įvykio ieškovės sūnus ilgai verkė, jį reikėjo guosti, buvo nuvežtas į ligoninę, gydytas dvi savaites, sunkiai valgė, sunkiai miegojo ir patyrė kitus išgyvenimus. Sprendė, kad vaiko patirti sužalojimai apribojo jo įprasto gyvenimo sąlygas ir sukėlė papildomų nepatogumų. Atsakovės argumentus, kad vaiko dvasinius išgyvenimus galėjo lemti sudėtinga psichologinė situacija šeimoje, pirmosios instancijos teismas atmetė, kaip deklaratyvaus pobūdžio, neįrodytus ir nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nurodė, jog nėra pakankamų duomenų ir leistinų įrodymų, kurie būtų sudarę pagrindą teismui spręsti dėl nepilnamečio vaiko ligos pobūdžio, trukmės ir prognozių, todėl atsakovės teiginius byloje dėl žalos atlyginimo, jog ankstesnėje byloje teismas konstatavo ieškovės sūnaus sveikatos sutrikimus, kurių ieškovė neatskleidė atsakovei, ir kurie turėjo įtakos vaiko elgesiui ar jo poreikiams, pirmosios instancijos teismas laikė neįrodytais ir nesusijusiais su nagrinėjamos bylos dalyku. Įvertinęs vaiko sužalojimo aplinkybes, patirtos traumos pobūdį ir pasekmes, gydymo laikotarpį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, siekiant kompensuoti vaiko patirtą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, yra pagrindas priteisti ieškovės sūnaus naudai iš atsakovės 250 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą (CPK 178 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju 250 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka tiek įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tiek bendrus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

16. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės pateikti mokėjimo kvitai už atsiskaitymą vaistinėse tik iš dalies pagrindė ieškovės patirtas išlaidas dėl jos sūnaus gydymo po įvykio, jos reikalavimą priteisti 23,01 Eur už vaistus tenkino iš dalies, priteisdamas 7,59 Eur. Taip pat sprendė, jog buvo pagrindas priteisti tik 26,71 Eur negautas pajamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

17. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas pažodžiui atkartojo 2019 m. balandžio 11 d. sprendima? civiline?je byloje Nr. e2-443- 566/2019, de?l kurio jis buvo panaikintas 2020 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi.

17.2. I?pareigoti atsakovę užtverti slenksti? buvo ir yra nepagri?stas reikalavimas, kadangi NVSC, išduodamas higienos pasa?, patikrina ne tik patalpas, bet pagal patikros lapa? visas aplinkybes, susijusias su vaiko ir darbuotoju? saugumu patalpose ir teritorijoje. Po mine?to patikrinimo atsakovei 2016 m. vasario 1 d. išduota u?kine?s komercine?s veiklos vykdymo sa?lygu? vertinimo pažyma Nr. 12(12.6)-BSV-1028, kurioje nurodyta, kad atsakovės ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Vadovaudamasis šia vertinimo pažyma, darželis „V.“ nekeite? nei patalpu? išde?stymo, nei jose esanc?iu? baldu? pade?ties, nes žinojo, kad NVSC patikrino darželio patalpas bei i?ranga? ir nustate?, kad veiklos sa?lygos, tame tarpe ir saugaus ugdymo sa?lygos, yra i?vykdytos, yra pateikta i? byla? atitinkama pažyma.

17.3. Pirmosios instancijos teismas, i?traukdamas atsakove?s darbuotoja? trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, Olgą Fedorovic? i? byla?, bei vertindamas jos veiksmu? i?taka? žalos atsiradimui, pripažino jos kalte? de?l nagrine?jamo i?vykio, tac?iau nepasisake? de?l jos materialiu?ju? teisiu? ir pareigu?.

17.4. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog NVSC atliko operatyvine? kontrole? ir 2019 m. sausio 29 d. suraše? akta?, kuriame, siekiant i?vertinti darželio atitikti? Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programu? vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustate?, kad darželio patalpos ir jose esantys i?renginiai i?rengti ir prižiu?rimi taip, kad, juos naudojant, bu?tu? išvengta nelaimingu? atsitikimu?. Tuo tarpu skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, nekonkretizuodamas patikrinimo akto, konstatavo „kurio metu buvo nustatyti pažeidimai, mine?ti sprendimo aprašomojoje dalyje“, tokiu bu?du necituodamas aprašomosios dalies, turinc?ios tiesiogine? sa?saja? ir priežastini? ryši? su vaikui padarytu sveikatos sužalojimu. Pirmosios instancijos teismas nepagrinde? ir nei?rode?, kaip po 1 metu? nuo nelaime?s NVSC atliktas operatyvinis patikrinimas patvirtina atsakovės kalte?. Tai nelemia priežastinio ryšio tarp 2017 m. gruodžio 1 d. vaiko susižalojimo ir 2019 m. sausio 29 d. konstatuotu? faktu?, t. y. žalos ir veikos. Kaip pirmos instancijos teismo konstatuotas faktas, kad „patikrinimo metu nustatyta, kad vienu metu grupe?je dirba 2 darbuotojai, tac?iau aukle?tojos neturi numatyto išsilavinimo – ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo pedagogo, taip pat vienas darbuotojas yra neišklause?s privalomu? higienos i?gu?džiu? mokymo programu?, o kitas darbuotojas – neišklause?s privalomos pirmosios pagalbos mokymo programos“ yra susije?s su vaiko trauma, pirmosios instancijos teismas neargumentavo.

17.5. Įvykio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. F. negalėjo nei fiziškai, nei teisiškai visą laiką būti tik prie ieškovės vaiko, kadangi dėmesį turėjo skirti ir kitiems vaikams – juos reikėjo aprengti. Auklėtoja nepažeidė jokios teisės normos ir jos veiksmai negali būti vertinami, kaip nulėmę ieškovės sūnaus traumos atsiradimą.

17.6. Minkšti žaislai yra sertifikuoti Europos Sąjungos, kaip saugūs ir tinkami vaikų žaidimo aikštelėse, o jų išdėliojimas nėra reglamentuotas.

17.7. Civilinėje byloje Nr. 2A-607-553/2016 nustatytos aplinkybės dėl ieškovės sūnaus specialiųjų poreikių turi reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi ieškovė atsakovei neatkleidė savo sūnaus sveikatos būklės, jo specialių poreikių, lemiančių didesnės priežiūros reikalingumą. Todėl pirmosios instancijos teismo pozicija nepagrįsta ir šioje dalyje. Darželis iki įvykio veikė vienerius su puse metų ir jokių tokių įvykių nebuvo, nors darželį lankė daugiau nei 100 vaikų. Tai pagrindžia, jog ieškovės sūnus buvo ypatingas ir turėjo specialių poreikių.

Atsiliepimas

17.8. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos 250 Eur žalos dydžiu, kaip neturtine?s žalos atlygimu, kadangi jis grindžiamas tik ieškove?s subjektyviais samprotavimais apie su?naus patirta? žala?. Iš ieškinio sunku išskirti, kuo konkrec?iai ieškove? grindžia reikalavimus de?l neturtine?s žalos dydžio. Ieškovė neįrodė savo vaiko patirtos neturtinės žalos.

17.9. Turtinės žalos dydis, atsižvelgiant į darbo dienų skaičių 2017 metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, turėjo būti ne 22,26 Eur, o 20,14 Eur.

17.10. Atsižvelgiant į naujienų portale 15min, kuriam ieškovė davė interviu žiniasklaidai dėl jos vaiko tėvo netinkamo elgiasio su ja bei vaiku, kai buvo kalbama apie vaiko psichologinę būklę, straipsnio turinį, kilo pagrįstų abejonių dėl to, ar ieškinyje nurodyta neturtinė žala vaikui atsirado būtent dėl jo pasikeitusio elgesio po įvykio.

18. NVSC Vilniaus departamentas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti apeliacinės instancijos teismo nuožiūra. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. NVSC Vilniaus departamentas palaiko savo poziciją ir argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjus pirmosios instancijos teisme.

18.2. Įvertinus atsakovės apeliacinio skundo turini? ir argumentus, akcentuojama, kad atsakovei LHP buvo išduotas vykdyti ikimokyklinio ugdymo veikla? nuo 3 metu? amžiaus vaikams, tac?iau ieškove?s su?nus darželi? prade?jo lankyti, neture?damas 3 metu? amžiaus, trauma? patyre? prae?jus beveik 1 metams ir 10 me?nesiu? po LHP išdavimo, bu?damas (duomenys neskelbtini) amžiaus. Tai lemia, kad atsakovė prie?me? i? darželi? jaunesnio amžiaus vaika?, nei nurodyta LHP, tuo keisdama ugdymo veiklos sa?lygas, o byloje nustatytos faktine?s aplinkybe?s patvirtina, kad vaikas patyre? trauma?, nuslyde?s nuo minkštu? baldu? detaliu? „lapeliu?“ ir griuve?s nuo ju?, atsitrenkdamas i? slenksti?. Kita vertus, vaiku? amžius lemia ugdymo veiklos sa?lygas, vaiku? priežiu?ros ypatumus, reikalavimus vaiku? žaislams, baldams ir ju? išde?stymui, siekiant, kad bu?tu? išvengta nelaimingu? atsitikimu?. Tode?l pritartina skundžiamame sprendime nurodytoms Lietuvos Respublikos vaiko teisiu? apsaugos pagrindu? i?statymo ir HN 75:2016 nuostatoms, kad atsakovė, užsiimdama tokia veikla, turi imperatyvia? pareiga? užtikrinti vaikams tinkamas ir saugias ugdymo sa?lygas.

19. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Visi faktai, skaičiavimai, išdėstyti ieškinyje, yra tikslūs ir atitinka tikrovę. Visa informacija darželiui apie vaiko sveikatą ir pažyma, kad vaikas sveikas ir gali lankyti darželį, buvo pristatyta laiku. Vaikas yra sveikas, neturintis jokio invalidumo, dėl ko tai galėtų turėti įtaką traumai. Pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde atsakovė neįrodė priešingai.

19.2. Atsakovės teiginiai apie vaiko išgyvenimus ir neigiamas psichologines patirtis šeimoje nepagrįsti, kadangi ieškovė vaiką nuo jo gimimo augina viena, nėra susituokusi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

21. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Žemesnės instancijos teismas

22. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. gegužės 2 d. sudarė vaiko priežiūros ir ugdymo sutartį Nr. RDA-020517, kurios pagrindu ieškovės nepilnametis sūnus lankė darželį „V.“ nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. Minėta sutartis buvo nutraukta ieškovės 2017 m. gruodžio 2 d. prašymu, prašyme paaiškinus, jog sutartis nutraukiama dėl ieškovės sūnaus J. M. darželyje patirtų traumų. Bylos duomenys patvirtina, kad, ieškovės vaikui esant darželyje „V.“ 2017 m. gruodžio 1 d., jis nuslydo nuo minkštų baldų detalių „lapelių“ ir griuvo, atsitrenkdamas nosimi į slenkstį. Sveikatos priežiūros įstaigoje vaikui buvo nustatytas nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas, vaikas išsiųstas ambulatoriniam gydymui, pridėtos patirtų sužalojimų fotonuotraukos.

23. Ieškovė 2017 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į atsakovę, pranešdama apie sūnaus 2017 m. gruodžio 1 d. patirtą traumą bei reikalaudama sutvarkyti nesaugų patalpose esantį slenkstį. 2017 m. gruodžio 4 d. vyko atsakovės darbuotojų ir auklėtinių tėvų susirinkimas, kurio metu buvo nutarta užtverti tvorele angą tarp vaikų miego ir žaidimų zonų, kad vaikai nesusižeistų. Atsakovė 2017 m. gruodžio 6 d. raštu informavo, kad vaikų darželis „V.“ turi 2016 m. vasario 5 d. išduotą leidimą – higienos leidimą Nr. 12(12.6)-BSV -1223, o vaikas susižalojo dėl jo paties neatsargaus elgesio, tačiau pažadėjo imtis papildomų saugumo priemonių, kad panašūs nelaimingi atsitikimai nepasikartotų. Bylos duomenimis, vaikų ir paauglių psichiatrė 2018 m. sausio 5 d. ieškovės sūnui J. M. nustatė „kitas reakcijas į stiprų stresą”, kurios buvo siejamos su darželyje patirta trauma.

24. Ieškovė, įrodinėdama išlaidų už vaistus dydį, pateikė kvitus 23,01 Eur sumai. Nuo 2017 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. ieškovė turėjo nedarbingumo pažymėjimą slaugai ir gavo išmokas. Ieškovei VSDFV išmokėjo 55,41 Eur (priskaičiuota 70,15 Eur) ligos (slaugos) išmoką. Iš pateiktų ieškovės atsiskaitymo lapelių matyti, kad 2017 m. spalio mėnesį ji gavo 602,24 Eur (priskaičiuota 772,68 Eur) lapkričio mėnesį – 666,82 Eur darbo užmokestį (priskaičiuota 1017,14 Eur), gruodžio mėnesį – 394,35 Eur darbo užmokestį (priskaičiuota 538 Eur). Nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio pagal atsiskaitymų lapelius ieškovė darbo užmokesčio negavo.

25. Į bylą pateikti auklėtojos O. F. Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimai, kurie patvirtina, jog ji atestuota pagal Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą ir Privalomojo higienos įgūdžių mokymo programą. NVSC Vilniaus departamentas 2019 m. sausio 31 d. atliko atsakovo atsakovės patikrinimą Nr. (10-12 15.3.2)PA-268, kurio metu buvo nustatyti pažeidimai. Byloje pateikta atsakovės Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, tačiau, šiuo draudimu nebuvo apdrausta atsakovės civilinė atsakomybė trečiajam asmeniui už žalą, padarytą dėl ugdymo įstaigos auklėtinių priežiūros. Pateiktas 2018 m. gruodžio 12 d. straipsnis iš portalo www.15min.lt, kuriame ieškovė davė interviu žiniasklaidai dėl ieškovės vaiko tėvo netinkamo elgesio su ja bei nepilnamečiu vaiku.

26. Kadangi byloje kilo ginčas dėl ieškovės vaiko sveikatos būklės ir priežastinio ryšio su darželyje įvykusiu incidentu, teismui buvo pateikti duomenys iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos apie ieškovės sūnui suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d.

27. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, tenkino ieškinį iš dalies.

28. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis skundžiamame sprendime, apeliaciniame skunde teigia, kad įpareigoti atsakovę užtverti slenksti? yra nepagrįstas reikalavimas, kadangi NVSC, išduodamas higienos pasą, patikrina ne tik patalpas, bet ir visas aplinkybes, susijusias su vaiko ir darbuotoju? saugumu patalpose ir teritorijoje. Nurodo, kad atsakovei 2016 m. vasario 1 d. išduota u?kine?s komercine?s veiklos vykdymo sa?lygu? vertinimo pažyma Nr. 12(12.6)-BSV-1028, kurioje nurodyta, kad atsakovės ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad, vadovaudamasis šia vertinimo pažyma, darželis „V.“ nekeite? nei patalpu? išde?stymo, nei jose esanc?iu? baldu? pade?ties. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pripažino trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, O. F. kaltę, tačiau nepasisakė dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų. NVSC 2019 m. sausio 29 d. suraše? akta?, kuriame, siekiant i?vertinti darželio atitikti? Lietuvos higienos normos HN 75:2016 reikalavimams, nustate?, kad darželio patalpos ir jose esantys i?renginiai i?rengti ir prižiu?rimi taip, kad, juos naudojant, bu?tu? išvengta nelaimingu? atsitikimu?. Atsakovė vertina, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. F. negalėjo visą laiką būti tik prie ieškovės vaiko, kadangi reikėjo aprengti kitus vaikus, todėl jos veiksmai negali būti vertinami kaip nulėmę ieškovės sūnaus traumos atsiradimą. Atsakovė teigia, kad civilinėje byloje Nr. 2A-607-553/2016 nustatytos aplinkybės dėl ieškovės sūnaus specialiųjų poreikių turi reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi ieškovė atsakovei neatskleidė savo sūnaus sveikatos būklės, jo specialių poreikių, lemiančių didesnės priežiūros reikalingumą. Darželis iki įvykio veikė vienerius su puse metų ir jokių tokių įvykių nebuvo, nors darželį lankė daugiau nei 100 vaikų. Tai pagrindžia, jog ieškovės sūnus buvo ypatingas ir turėjo specialių poreikių. Atsakovės teigimu, priteistas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas, kadangi grįstas tik subjektyviais ieškovės samprotavimais. Ieškovė neįrodė savo vaiko patirtos neturtinės žalos.

29. NVSC atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą teigia, kad ieškovės sūnus į darželį „V.“ buvo priimtas, pažeidžiant nustatytus reikalavimus.

30. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodo, kad visa informacija apie jos vaiką darželiui „V.“ buvo pateikta, įskaitant ir pažymą, jog ieškovės vaikas yra sveikas ir darželį lankyti gali. Ieškovės vaikas yra sveikas, neturi jokio invalidumo, be specialiųjų poreikių ir atsakovės teiginiai apie neigiamą ieškovės vaiko psichologinę patirtį šeimoje yra nepagrįsti.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės.

31. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovės civilinės atsakomybės, atsakovei ginčijant pirmosios instancijos teismo konstatuotus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą – ieškovės vaiko sveikatos sužalojimą. Atsakovė iš esmės vertina, jog darželis „V.“ atitiko visus reikalavimus, o atsakovės darbuotoja, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. F. nėra atsakinga dėl ieškovės vaiko sveikatos sužalojimo. Atsakovės teigimu, ieškovė pati kalta, kad neinformavo atsakovės apie specialius jos vaiko poreikius ir reikalingą ypatingą dėmesį. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

32. Teisėjų kolegija pasisako dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Nagrinėjamu atveju keliamas griežtosios civilinės atsakomybės, t. y. civilinės atsakomybės be kaltės, taikymo klausimas. Civilinė atsakomybė, kaip numatyta CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teise? reikalauti atlyginti nuostolius (žala?) ar sumoke?ti netesybas (bauda?, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žala?) ar sumoke?ti netesybas (bauda?, delspinigius). Civilinės atsakomybės sąlygos yra žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė.

Dėl žalos.

33. Tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos piniginę išraišką įstatymų leidėjas įvardijo kaip nuostolius (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK yra įtvirtintas visiško padarytų nuostolių atlyginimo principas. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sužalojus asmens sveikatą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Siekiant įgyvendinti CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visišką nuostolių atlyginimo principą, žala įvertinama pinigais.

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės patirtą turtinę žalą 34,30 Eur. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog nėra pagrindo keisti, t. y. mažinti, ieškovei priteistos turtinės žalos sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neskundžia pirmosios instancijos teismo priteistos turtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija laiko, jog ieškovės patirtą žalą sudaro 34,40 Eur.

Dėl neteisėtų veiksmų.

35. Deliktinę atsakomybę reglamentuojančios civilinės teisės normos, įtvirtinančios pareigą atlyginti padarytą žalą, nustato kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

36. Darbdavio atsakomybę už jo darbuotojo padarytą žalą lemia CK 6.264 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius (su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas) bei neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

37. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. VTAPĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, pažeidę vaiko teises, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagrindinius įstaigų, įmonių ar grupių, kurios vykdo ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, ugdymo proceso organizavimo sveikatos saugos reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 75:2016). Higienos normos HN 75:2016 (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.) 12 punkte įtvirtinta įstaigos pareiga sudaryti saugias ugdymo sąlygas.

38. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje jau neginčijamai nustatyta, kad ieškovės nepilnamečio sūnaus J. M. sužalojimo dieną darželyje „V.“ darželio auklėtinius grupėje prižiūrėjo auklėtoja trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. F. Iš bylos duomenų matyti, kad ji ieškovės sūnų su vaikais paliko prie staliuko žiūrėti televizorių ir išėjo aprengti kitų vaikų. Atsakovės darbuotojai, neprižiūrint ieškovės sūnaus, šis, pasišalinęs nuo staliuko, šokinėjo nuo minkštų baldų „lapelių“ ir, neišlaikęs pusiausvyros, griūdamas trenkėsi į šalia esančią slenksčio cementinę briauną, taip smarkiai susižalodamas nosį. Susižalojimo metu vaikas buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į ieškovės sūnaus amžių, jam, kaip ir kitiems vaikams, buvo reikalinga priežiūra tam, kad būtų užtikrintas saugumas. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad darželio „V.“ auklėtoja trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. F., palikusi vaiką be suaugusiųjų priežiūros, neužtikrino vaikui saugios aplinkos. Apeliacinio skundo argumentas, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. F. negalėjo visą laiką būti tik prie ieškovės vaiko, kadangi reikėjo aprengti kitus vaikus, nesuponuoja išvados, kad ji neprivalėjo užtikrinti saugios aplinkos visiems darželyje buvusiems vaikams, taigi, ir ieškovės sūnui. Teisėjų kolegija pažymi, kad išimtimi iš pareigos užtikrinti saugią aplinką visiems prižiūrimiems vaikams negali būti laikomas prižiūrinčiojo užimtumas kitų vaikų atžvilgiu juolab, kad jokios išimtys nagrinėjamu atveju negali būti taikomos, sprendžiant dėl prioritetinių vaikų teisių apsaugos. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. F. šioje situacijoje nebuvo pakankamai apdairi bei rūpestinga, kiek to reikalauja profesionalaus ir atidaus asmens standartas.

39. Be to, byloje nustatyta, kad darželio grupėje slenkstis, turintis cementinę briauną, nebuvo užtvertas, o minkšti baldai „lapeliai“, pasak trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, O. F., įvykio metu buvo laikomi šalia slenksčio. Byloje taip pat nustatyta, kad po įvykio darželio „V.“ administracijos ir darželį lankančių vaikų tėvų bendru sprendimu slenksčio anga buvo užtverta tvorele siekiant ateityje išvengti nelaimingų atsitikimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertinimo, kad atsakovė, laiku neužtvėrusi slenksčio angos bei šalia atviro slenksčio pastačiusi ir pastoviai laikiusi minkštų baldų detales, ant kurių vaikai galėjo netrukdomai laipioti, šokinėti, sudarė auklėtiniams nesaugias sąlygas, dėl kurių sudarymo ieškovės sūnus, paliktas be suaugusiųjų priežiūros, netrukdomas galėjo užlipti, o užlipęs ir netekęs pusiausvyros, griuvo ir atsitrenkė į cementinę slenksčio briauną ir dėl to patyrė sužalojimus. Pagrįstai sprendė, kad atsakovė laiku nesiėmė priemonių, kad slenkstis būtų užtvertas ar neturėtų aštrių, kietų kampų bei neužtikrino, kad minkštų baldų vieta būtų nustatyta kitoje, saugesnėje vietoje, jog šalia neužtverto slenksčio esantys daiktai nekeltų grėsmės įstaigos vaikų sveikatai ir saugumui. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad įpareigoti atsakovę užtverti slenksti? yra nepagrįstas reikalavimas, kadangi NVSC, išduodamas higienos pasą, patikrina ne tik patalpas, bet ir visas aplinkybes, susijusias su vaiko ir darbuotoju? saugumu patalpose ir teritorijoje. Atsakovė nurodo, kad atsakovei 2016 m. vasario 1 d. išduota u?kine?s komercine?s veiklos vykdymo sa?lygu? vertinimo pažyma Nr. 12(12.6)-BSV-1028, kurioje nurodyta, kad atsakovės ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad, vadovaudamasis šia vertinimo pažyma, darželis „V.“ nekeite? nei patalpu? išde?stymo, nei jose esanc?iu? baldu? pade?ties. Teisėjų kolegija, nesutikdama su nurodytais apeliacinio skundo argumentais, atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje jau ir pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta, kad minkšti baldai „lapeliai“ paprastai anksčiau iki įvykio buvo laikomi kitoje vietoje nei įvykio metu, t. y. ne prie slenksčio. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta aplinkybė patvirtinta būtent tai, kad kai NVSC iki ginčo įvykio atliko darželio „V.“ patikrinimą, minkštos detalės, įvykio metu sukėlusios sąlygas ieškovės sūnui nukristi, taigi, ir susižaloti (padidinančios pavojų), buvo kitoje vietoje, dėl ko NVSC pagrįstai vertino, kad atsakovės ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nesant aplinkybių (baldų išdėstymo ir kt.), dėl kurių kiltų pavojus darželinukų sveikatai, NVSC kitokios išvados ir neturėjo pagrindo daryti. Tokia NVSC išvada savaime nelemia to, kad nustatytos aplinkybės negali pasikeisti ir po NVSC atlikto patikrinimo.

40. Be to, atsakovė, teigdama, kad nepagrįstas įpareigojimas užtverti slenkstį, pati iš esmės sau prieštarauja, kadangi, kaip byloje jau nustatyta, po įvykio atsakovė ir vaikų tėvai nusprendė užtverti slenkstį. Akivaizdu, jog, nepaisant to, kad atsakovė ginčija pavojaus egzistavimą įvykio metu, iš esmės pripažino, kad minėta vieta buvo pavojinga, todėl su vaikų tėvais ir nusprendė užtverti slenkstį.

41. Kartu pažymėtina, kad atsakovei buvo išduotas vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklą nuo 3 metų amžiaus vaikams, tačiau ieškovės sūnus darželį pradėjo lankyti neturėdamas 3 metų amžiaus, traumą patyrė praėjus beveik 1 metams ir 10 mėnesių, būdamas (duomenys neskelbtini) amžiaus. Taigi, atsakovė priėmė į darželį jaunesnio amžiaus vaiką, nei nurodyta LHP, tuo keisdama ugdymo veiklos sąlygas. Būtent vaikų amžius lemia ugdymo veiklos sąlygų, vaikų priežiūros ypatumus, reikalavimus vaikų žaislams, baldams ir jų išdėstymui, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų.

42. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat teigia, kad NVSC 2019 m. sausio 29 d. suraše? akta?, kuriame, siekiant i?vertinti darželio atitikti? Lietuvos higienos normos HN 75:2016 reikalavimams, nustate?, kad darželio patalpos ir jose esantys i?renginiai i?rengti ir prižiu?rimi taip, kad, juos naudojant, bu?tu? išvengta nelaimingu? atsitikimu?. Tačiau, atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrinde? ir neįrodė, kaip po 1 metu? nuo nelaime?s NVSC atliktas operatyvinis patikrinimas patvirtina atsakovės kalte?.

43. Pirma, teisėjų kolegijos vertinimu, neteisėtų veiksmų įvykio metu fakto nešalina po daugiau nei vienerių metų atliktas NVSC patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad darželio patalpos ir jose esantys įrenginiai prižiūrimi atsakingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastarasis patikrinimas atliktas gerokai po įvykio, atsakovei jau užtikrinus papildomas darželinukų sveikatos saugumo priemones – užtvertas slenkstis, minkšti baldai perkelti vėl į saugesnes vietas. Teisėjų kolegija atkreipia atsakovės dėmesį į tai, kad teismas, nagrinėjantis bylą, neprivalo cituoti procesinio sprendimo aprašomąją dalį. Pažymėtina, jog priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, o ne teismo sprendimą ir žalą siejanti sąlyga.

44. Antra, teisėjų kolegija atkreipia atsakovės dėmesį ir į tai, kad bylą nagrinėjantis teismas nieko neįrodinėja, jis – vertina byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, priima sprendimą dėl ginčo esmės. Įrodinėjimo pareiga įstatymo yra nustatyta šalims (CPK 178 straipsnis), o ne teismui, todėl atmetamas, kaip teisiškai nepagrįstas, apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįrodė, kaip po 1 metu? nuo nelaime?s NVSC atliktas operatyvinis patikrinimas patvirtina atsakovės kalte?.

Dėl priežastinio ryšio.

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3.53/2010).

46. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingos pasekmės kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

47. Nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšis yra akivaizdus – ieškovės vaikas nebūtų nukritęs nuo minkštų baldų ir nebūtų susižalojęs, jei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. F. nebūtų palikusi jo be priežiūros. Apeliacinės instancijos teismas analizuoja, ar šis ryšis yra teisiškai reikšmingas, t. y. ar jis gali būti pripažįstamas deliktinės atsakomybės pagrindu.

48. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. F. pažeidė savo pareigą atidžiai prižiūrėti visus darželio auklėtinius, kurios imperatyvųjį pobūdį lemia šioje nutartyje jau nurodyti teisės aktai. Saugumas darželyje garantuojamas, laikantis visų darželio auklėtojai taikomų reikalavimų, atidžiai bei rūpestingai vykdant savo pareigas, prižiūrint darželyje esančius vaikus. Ieškovės vaiko, kuris neturėjo nei trijų metų, palikimas be priežiūros negali būti vertinamas kitaip, kaip neatidumas ir nerūpestingumas, pagrindinių saugumo darželyje reikalavimų nepaisymas, dėl kurio rizika darželį lankantiems vaikams susižaloti labai padidėja. Tokia rizika negali būti pateisinama subjektyviu įvykio aplinkybių vertinimu (nagrinėjamos bylos atveju – poreikis aprengti kitus darželio grupės auklėtinius). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą, konstatuoja teisinio priežastinio ryšio buvimą tarp trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, O. F. neteisėtų veiksmų ir ieškovės sūnaus susižalojimo.

Dėl kaltės.

49. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 6.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

50. Kadangi atsakovei civilinė atsakomybė taikoma be kaltės, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pasisako dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, O. F. kaltės.

51. Byloje jau konstatuota, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. F. nesielgė atidžiai ir rūpestingai, neprižiūrėjo tinkamai ieškovės sūnaus, elgėsi, todėl yra kalta dėl ieškovės sūnaus patirtos žalos. Atsakovė savo buvusios darbuotojos kaltės nepaneigė nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

52. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pripažino trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, O. F. kaltę, tačiau nepasisakė dėl jos materialiųjų pareigų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl neteisėtų veiksmų, konstatuodamas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, O. F. kaltę, iš esmės nurodė, jog ji elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, t. y. pasisakė dėl jos pareigų užtikrinti darželyje esančių vaikų saugumą.

53. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad civilinėje byloje Nr. 2A-607-553/2016 nustatytos aplinkybės dėl ieškovės sūnaus specialiųjų poreikių turi reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi ieškovė atsakovei neatskleidė savo sūnaus sveikatos būklės, jo specialių poreikių, lemiančių didesnės priežiūros reikalingumą. Darželis iki įvykio veikė vienerius su puse metų ir jokių tokių įvykių nebuvo, nors darželį lankė daugiau nei 100 vaikų. Tai pagrindžia, jog ieškovės sūnus buvo ypatingas ir turėjo specialių poreikių.

54. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-607-553/2016 apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15113-558/2015 pagal ieškovės ieškinį M. M., dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Pastarojoje byloje teismas pasisakė dėl vaiko poreikių, nesusijusių su jo psichika ar atitinkama fizine negalia. Duomenų, kad ieškovė būtų nuslėpusi informaciją apie savo vaiko sveikatą nuo atsakovės, byloje nėra. Net jeigu tokių duomenų ieškovė nebūtų ir atskleidusi atsakovei, nebūtų pagrindo konstatuoti ieškovės kaltės, kadangi minėti ieškovės sūnaus sveikatos duomenys nepagrindžia tokių specialiųjų poreikių egzistavimo, dėl kurių jam reikėtų išskirtinio dėmesio darželyje.

55. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vien aplinkybė, jog per vienerius su puse metų darželį lankė daugiau nei šimtas vaikų ir nei vienas nesusižalojo, savaime nepagrindžia ieškovės vaiko specialiųjų poreikių egzistavimo ir jų reikšmės nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl atsakovės buvusios darbuotojos kaltės. Statistiniai duomenys neapibūdina vieno konkretaus subjekto, taigi, ir jo specialiųjų poreikių, jeigu tokių jis ir turėtų.

Dėl neturtinės žalos.

56. Atsakovės teigimu, priteistas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas, kadangi grįstas tik subjektyviais ieškovės samprotavimais. Ieškovė neįrodė savo vaiko patirtos neturtinės žalos.

57. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

58. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

59. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą.

60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, jog šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

61. Atliekant tokį vertinimą teismo pagrindinė užduotis yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko, kaip jau minėta, neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

62. Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

63. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010, 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021).

64. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovės sūnui 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į tai, kad ieškovės sūnaus susižalojimas atsiradęs dėl atsakovės profesionalios darbuotojos (trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, O. F.) neteisėtų veiksmų (neveikimo). Ieškovės sūnui sukelti neigiami dvasiniai ir fiziniai pergyvenimai, nepatogumai, ribojimai užsiimant įprastine laisvalaikio veikla padidėjo; žala padaryta pakenkimu vienai iš svarbiausių neturtinių vertybių – ieškovės sūnaus sveikatai. Ieškovės vaikui prie didesnių išgyvenimų ir streso prisidėjo tai, jog jis buvo vežamas į ligoninę apžiūrai, buvo daroma rentgeno nuotrauka, ir tai jam be abejonės sukėlė papildomus nemalonius pojūčius, stresą. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovės vaiko gydymas užtruko apie dvi savaites, nosis buvo ištinusi, berniukas gėrė vaistus, malšinančius skausmą, žaizdas tepė gydomuoju tepalu, naudojo į nosį purškiamus vaistus, dėl patiriamo skausmo turėjo sunkumų valgant, miegant, buvo apribota jo fizinė bei socialinė veikla. Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, 2018 m. sausio 5 d. medicinos dokumentų išrašas patvirtina, jog ieškovės sūnus po nelaimingo įvykio naktimis pradėjo šlapintis į lovą, tapo neramus. Dėl patirtų išgyvenimų ieškovės sūnus nebegalėjo grįžti į darželį „V.“, pradėjo lankyti kitą darželį, todėl tai jam sukėlė papildomus išgyvenimus, aplinkos pasikeitimą, papildomą stresą. Teisėjų kolegija atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovės sūnaus dvasinius išgyvenimus galėjo lemti sudėtinga psichologinė situacija šeimoje, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas, kadangi grįstas tik subjektyviais ieškovės samprotavimais, jog ieškovė neįrodė savo vaiko patirtos neturtinės žalos, teisėjų kolegija laiko deklaratyviais ir atmeta, kaip teisiškai nepagrįstus. Priešingai atsakovės teiginiams, ieškovė į bylą yra pateikusi visus reikalingus įrodymus, kuriuos įvertinęs, teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog ieškovės sūnus patyrė neturtinę žalą. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą dėl neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija atkreipia atsakovės dėmesį, jog mažamečio patirti dvasiniai išgyvenimai dėl jam sukelto sužalojimo buvo įvertinti sąlyginai maža suma – 250 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia suma negali būti laikoma nepagrįsta ar per didele, atitinka nurodytos kasacinio teismo suformuotos praktikos taisykles.

Dėl negautų pajamų.

65. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. ?Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo priteistą negautų pajamų dydį.

66. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas kompensaciją, vertino darbo dienas per mėnesį – 19 darbo dienų, tačiau 2017 spalis turėjo 22 darbo dienas, lapkritis – 21, gruodis – 20. Taigi, atsakovės teigimu, kompensuotina diena, skaičiuojant žalą, turėjo būti 20,14 Eur (423,02 Eur / 21 darbo diena = 20,14 Eur), o ne 22,26 Eur. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

67. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovė, pirma, teigia, jog gruodžio mėnuo 2017-ais metais turėjo 20 darbo dienų, tačiau 423,02 Eur sumą galiausiai dalina jau iš 21 darbo dienos. Pažymėtina, jog, patikrinus viešai prieinamus duomenis, nustatyta, jog 2017 metų gruodžio mėnesis turėjo ne 20 ar 21 darbo dieną, o 19 darbo dienų.

68. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės ginčijamą paskaičiavimą atliko teisingai ir pagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties.

69. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

70. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

71. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

72. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

73. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Rūta BurdulienėRosita PatackienėNeringa Švedienė