Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. N., R. J., S. L., V. N. ir S. N. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys R. J., V. N. ir S. N. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, iš jų negauta prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Liudytoja G. N. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjo V. N. sutuoktinė. Patvirtino, kad nežinojo, jog reikia patiems kreiptis pas notarę. Kai vyras išpirkinėjo žemę, paklausė notarės apie močiutės turto paveldėjimą, ji patvirtino, kad vyrui priklauso dalis palikimo, todėl tik tada ir kreipėsi pas notarą. Nežinojo, kad pagal įstatymą priklauso palikimas. Jos ir vyro išsilavinimai – vidurinis su profesiniu. Nėra anksčiau tekę susidurti su palikimo priėmimo procedūromis. Močiutė dar iki savo mirties vyrui dovanojo turto. Po močiutės laidotuvių buvo tartasi su kitais įpėdiniais dėl palikimo dalijimosi, susitarė, kad paskambins ir susitiks pas notarę tvarkytis močiutės palikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V. L., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo močiutė, kuri mirė (duomenys neskelbtini), jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko jos vardu registruotas turtas: x ha ploto žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir pagalbinio ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), bei x ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Mirusioji testamento nebuvo sudariusi, į Pakruojo rajono 2-ąjį notaro biurą iki 2020 m. sausio 13 d. dėl turto paveldėjimo pagal įstatymą kreipėsi mirusiosios sūnus R. N. ir dukra R. J. – pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnis), jų pareiškimų pagrindu užvesta paveldėjimo byla, Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai nėra išduoti. Pareiškėjas V. N. – mirusiosios V. L. sūnaus S. N., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus, t. y. palikėjos vaikaitis, kuris (duomenys neskelbtini) prašymu kreipėsi į Pakruojo rajono 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo po savo močiutės V. L. mirties, tačiau (duomenys neskelbtini) nutarimu jo prašymas atmestas, nes jį praleido terminą palikimui priimti.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Visų eilių įpėdiniai, jeigu jie pageidauja paveldėti, privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau priėmusiais palikimą bus laikomi tik pirmesnės eilės įpėdiniai arba įpėdiniai pagal testamentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011, 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo V. N. močiutė V. L. mirė (duomenys neskelbtini), mirusiosios sūnus – pareiškėjo tėvas S. N. mirė anksčiau – (duomenys neskelbtini). Remiantis CK 5.12 straipsniu, pareiškėjas – palikėjos V. L. vaikaitis – turi teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos ar antros eilės įpėdiniais, nes nėra gyvo jo tėvo – palikėjos V. L. sūnaus S. N., kuris būtų buvęs įpėdinis. Taigi, pareiškėjas turi teisę paveldėti tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jo tėvui.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažįsta, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas, kaip matyti iš bylos duomenų ir jo paties paaiškinimų teismo posėdžio metu, atkakliai tvirtino, jog terminą palikimui priimti praleido būtent dėl nežinojimo, jog pagal įstatymą jis pats gali kreiptis pas notarą dėl mirusiosios turto paveldėjimo, manydamas, jog paveldėti gali tik mirusiosios gyvi vaikai. Aplinkybė, kad jis tik sudarant 2019 m. lapkričio mėnesį žemės sklypo pirkimo sandorį pas notarą, kartu pasidomėjo ir savo subjektine teise paveldėti močiutės turtą ir tuo pagrindu kreipėsi pas notarą dėl paveldėjimo, byloje nepaneigti. Suinteresuotas asmuo S. L. taip pat patvirtino, kad jis su sutuoktine kalbėjosi apie pareiškėjo teisę paveldėti, pareiškėjas ir jo sutuoktinė taip pat patvirtino, kad jie tarėsi su S. L. sutuoktine dėl susitikimo pas notarą būtinoms procedūroms atlikti, tarėsi dėl paveldėjimo dalies gavimo ir pan., tačiau dėl S. L. neketinimo paveldėti, susitikimas neįvyko, pats S. L. paveldėjimo procedūrų pas notarą neatliko. Kitų byloje duomenų, kurie paneigtų pastarąsias aplinkybes, nėra. Pažymėtina, jog giminaičių, t. y. šiuo atveju pareiškėjo ir jo dėdės – mirusiosios sūnaus S. L. ir jo sutuoktinės susitarimai dėl palikimo priėmimo ir palikimo turto dalybų vertintina kaip svarbi aplinkybė, suponuojanti pagrindą išvadai, jog pareiškėjo nesikreipimas laiku į notarą buvo sąlygotas iš esmės pagrįstu tikėjimu, jog palikimą gali priimti tik likusieji gyvi močiutės vaikai, o jam, kaip mirusiojo močiutės sūnaus S. N. sūnui, bus perduota mirusiam tėvui priklausanti palikimo dalis. Tai iš esmės patvirtina pareiškėjo sąžiningą suklydimą, kad jis į močiutės palikimą gali pretenduoti savarankiškai kreipdamasis į notarą. Tokiu pareiškėjo paaiškinimu teismui nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti. Todėl teismas sprendžia, jog pareiškėjas dėl teisinių žinių stokos ir sąžiningo suklydimo tinkamai neįgyvendino savo subjektinės teisės į močiutės V. L. palikimą atstovavimo teise (CK 5.12 straipsnis), t. y. per trijų mėnesių terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Suinteresuotų asmenų R. N. ir R. J. prieštaravimai pareiškimui argumentuojant tuo, kad pareiškėjas jau gavo mirusiosios turto dalį, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra duomenų apie mirusiosios valią, jos turto paskirstymą įpėdiniams ar pan., o taip pat apie jos sudarytus testamentus. Todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamos bylos kontekste suinteresuotų asmenų teiginiai, laikant mirusiosios turtą, kuris dovanotas pareiškėjui, palikimo turtu, ne tik kad nepagrįsti, jie iš esmės neturi teisinės reikšmės, nes nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Vertinant terminą, kuris nagrinėjamu atveju praleistas, pažymėtina, jog jis iš esmės praleistas nežymiai. Pareiškėjas, kaip matyti iš bylos duomenų, po to, kai 2019 m. lapkričio mėnesį išsiaiškino apie savo subjektinę teisę paveldėti, pakankamai operatyviai ir rūpestingai ėmėsi priemonių, pateikti pareiškimą notarui, - (duomenys neskelbtini) jis pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Nagrinėjamu atveju duomenų, jog palikimo priėmimo termino atnaujinimas iš esmės pažeis kitų įpėdinių – suinteresuotų asmenų R. N. ir R. J. teises, nenustatyta. Palikėjos V. L. turto paveldėjimas dar nėra užbaigtas, nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai palikimą priėmusiems įpėdiniams, suinteresuoti asmenys taip pat nenurodė jokių aplinkybių dėl jų teisių ir interesų galimo pažeidimo pareiškėjui įstojus į paveldėjimo santykius.

Teismo vertinimu, visos byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjas yra pagrindęs svarbią termino priimti palikimą praleidimo priežastį, o neatnaujinti šio termino siekiant teisinio stabilumo ir kitų asmenų interesų užtikrinimo nėra pagrindo. Suinteresuoti asmenys, prieštaraudami pareiškėjo reikalavimui, nepateikė duomenų, kad įgyvendindami savo teisę paveldėti, pasielgė tinkamai ir sąžiningai, informuodami notarą ar patį pareiškėją dėl jo teisės paveldėti kartu su jais – pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą – vietoj savo mirusio tėvo S. N. (CK 5.12 straipsnis).

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, t. y., susidariusią teisinę ir gyvenimišką situaciją, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėjas V. N. praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl aukščiau nurodytų priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir atnaujintinas jam įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po V. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.