Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis atlikdamas bausmę už gerą elgesį daug kartų skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, įgijo profesines kvalifikacijas, dirba. Gauti duomenys, kad bus įdarbintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, turės gyvenamąją bei darbo vietą. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, Komisija vertino, kad nuteistojo nepriekaištingas elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018). J. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jam paskirta bausmė – 18 metų laisvės atėmimo, iš jų 10 metų kalėjimo režimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 5 metai 6 mėnesiai ir 3 dienos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už labai sunkaus nusikaltimo - nužudymo savanaudiškų paskatų- padarymą, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą nuteistasis atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau įvertinti, ar nuteistojo pataisos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Būtent nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu ar dvigubu nuteistojo nubaudimu, o, priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Analizuojamu atveju svarbu ir tai, kad savo atsakomybę dėl nusikaltimo padarymo nuteistasis stengiasi sumenkinti, kaltės nepripažino, nuteistojo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu konstatuota, kad nuteistasis brutaliu, tyčiniu savo elgesiu parodė, kad kito žmogaus gyvybė ženkliai mažiau vertinga nei nuteistojo materialinė padėtis. Pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu.

Teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Be to, asmuo, siekiantis probacijos, privalo elgtis pavyzdingai ir vengti situacijų, galinčių lemti nustatyto režimo pažeidimus. Nagrinėjamu atveju itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 7 kartus baustas drausmine tvarka, atkreipiant dėmesį, kad drausminė nuobauda buvo paskirta ir vėlesnėje bausmės atlikimo stadijoje – 2019 m., kai bausmės atlikimo vietos taisyklės jam buvo puikiai žinomos. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

Nors nuteistasis aktyviai dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, mokėsi, jau kurį laiką neturi drausminių nuobaudų, dirba, yra 9 kartus skatintas- jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje, gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Teismas pažymi, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Nors nuteistasis pataisos namuose 9 kartus buvo skatintas už gerą elgesį ir už programų lankymą, tačiau po paskirtų paskatinimų jis ir vėl būdavo baudžiamas nuobaudomis, nors nuobaudos negalioja, tačiau patvirtina, kad teigiamas nuteistojo elgesys nebuvo stabilus. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu stebima elgesio korekcija, įvertinta nuteistajam leidžiant atlikti bausmę atviro tipo laisvės atėmimo vietoje.

Naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka žema (nuo 2023-06-01 pokytis nefiksuotas). Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi, ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismui abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam vis dar nustatomi 4 kriminogeniniai veiksniai, iš kurių yra 3 dinaminiai, susiję su nuteistojo kriminaline praeitimi, mąstymu, nuostatomis ir pajamomis. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, taigi spręstina, kad ženklūs pokyčiai šiose srityse, iš esmės susijusiose su nuteistojo mąstymo, nuostatų pokyčiais, neįvyko. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nėra stebima nuteistojo agresijos ar impulsyvumo, tačiau visgi siekdamas sau naudingų tikslų nuteistasis gali pasielgti agresyviai, vis dar išlieka nepakankamas gebėjimas pasirinkti tinkamus problemų sprendimus bei įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes. Darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas kalėjimas, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Nuteistajam nustatomi apsauginiai veiksniai- turima gyvenamoji vieta, galimybė įsidarbinti, psichoaktyvių medžiagų nevartojimas, adekvati savivertė, gyvenimo stilius- šiuo atveju nesudaro pakankamo pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pažymint, kad nusikaltimo padarymo metus nuteistasis turėjo šeimą, gyvenamąją vietą, perspektyvią ir pakankamai apmokamą darbo vietą, nėra duomenų apie priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, šios aplinkybės tiesiogiai su nuteistojo pozityviais pokyčiais, jo elgesio, mąstymo, požiūrio korekcija, nėra susijusios ir nedarė jokio apsauginio poveikio nuteistajam susilaikyti nuo labai sunkios brutalios nusikalstamos veikos padarymo.

Teismo vertinimu pataisos procesas nuteistajam dar nėra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis ir jo pastangos dėl elgesio korekcijos nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Manytina, kad paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2023 m. gruodžio 7 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo komisijos nutarimą Nr. RV-20-9369 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam J. D..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.