Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, D. S. individualios įmonės (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2011 m. liepos 6 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), priklausančio jam gyvenamojo namo verandoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto su nukentėjusiuoju P. P. metu, vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam P. P. į krūtinės sritį, taip padarydamas jam durtinę-pjautinę krūtinės ląstos žaizdą su širdies sužalojimu, t. y. sunkų sveikatos sutrikimą, šis sužalojimas komplikavosi ūmiu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, dėl to nukentėjusysis P. P. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu jis nužudė nukentėjusįjį P. P. ir tokiais savo tyčiniais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis D. S. pagal jam pareikštą kaltinimą dėl tyčinio nužudymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad tai galėjo būti apie 10 val. ryto, kai jis iškėlė Lietuvos Respublikos vėliavą, tada su drauge D. Č. susėdo prie stalo. Nuo 10 iki 11 valandos jis išgėrė du butelius 5 procentų stiprumo alaus. Į laikrodį nežiūrėjo, bet dėl laiko sprendžia pagal programas. Dar jie išgėrė po stikliuką 30 gramų degtinės. Visą dieną užkandžiavo, pavalgė „stiprius“ pietus. P. P. palaikydavo pokalbį istorijos tema, todėl nutarė jį pasikviesti. Po antros valandos nuėjo pas jį, jis skaitė knygą, pagalvojo, kad Lietuvos istoriją. P. P. patikdavo su juo bendrauti. Juokais pasakė jam, kad jie gali ir stipriau išgerti, nes kai kviečia arbatos, tai jis neateina. Davė jam pinigų ir po kiek laiko P. P. atvežė naminės degtinės, kuri buvo supilta į pusantro litro talpos plastmasinį tamsios spalvos indą. Kai atsisėdo prie stalo, jis atsinešė šachmatus, o D. Č. padengė stalą, atnešė stiklines. Jie per televiziją žiūrėjo laidą apie Karpovą, kalbėjo, kad šachmatai yra karalių žaidimas. Taip draugiškai šnekučiavo apie valandą laiko. Neįsidėmėjo, kiek nugėrė degtinės, bet nusprendė lenkti rankas. Jis nulenkė P. P. ranką ir po to jie susiginčijo. P. P. atsistojo ir pradėjo sakyti „tu ne taip darei“, pradėjo nerišliai kalbėti, pradėjo ginčytis, blaškėsi ir tuo metu jis pajuto smūgį. Gerai nematė, nes sėdėjo šonu, bet mano, kad iš dešinės rankos sudavė smūgį prie akies, kadangi pastebėjo į savo pusę mostą ranka ir jam nukrito akiniai. Po jam suduoto smūgio, nematė kaire akimi. Pirmas smūgis buvo suduotas netikėtai, po to liko be akinių ir vaizdas liejosi. Be akinių jis nemato, abiejų akių yra minus du. Mano, kad mostas buvo plaktuku, nes buvo šviesus. Kai jam smūgiavo su tuo daiktu, jis buvo be akinių. Po jam suduoto smūgio tuo daiktu, jis neteko sąmonės, sąmonės neturėjo nuo dviejų iki penkių minučių, o kai atsigavo, liepė P. P. išeiti. Pasakė ir rusiškai, ir lietuviškai. Jautė labai didelę grėsmę savo gyvybei. P. P. trypčiojo vietoje ir dar sudavė smūgį į nosį. P. P. iš viso jam sudavė keturis smūgius. Buvo tik viena mintis, kaip išsigelbėti iš tos situacijos. Atsigavęs sėdėjo, rankos ir galva buvo nuleisti. P. P. buvo žemesnis už jį, bet stiprus, „kresnas žmogelis“. Jis yra pasakojęs, kad jaunystėje yra sportavęs, žino daug „prijomų“. Ne kartą jam pasakojo, kad gali ir taip, ir taip padaryti. Tą situaciją suvokė taip, kad gresia pavojus jo gyvybei. Toje vietoje, kur jis pats sėdėjo, buvo žemai, atsistoti ne taip paprasta. Tada jis nuo stalo pasigriebė po ranka pasitaikiusį daiktą, tai buvo peilis, ir sudavė priešais jį stovinčiam ir pasisukusiam šonu P. P.. Neėmė sąmoningai peilio, ėmė tai, kas papuolė po ranka. Netaikė kur suduoti, davė kur pakliuvo. Prieš dūrimą P. P. stovėjo prieš jį šonu, atsisukęs prieš jį dešine ranka ir dešiniu šonu. Neturėjo tikslo nužudyti, tikslas buvo prasiveržti pro jį. Dūris turėjo eiti P. P. į ranką, nes jis buvo į jį šonu. Pagrindinis jo tikslas buvo išsigelbėti. Po dūrio P. P. peilio neištraukė, mano, kad jis pats išsitraukė, kai nuėjo ieškoti telefono. Atsisukęs matė pasilenkusį prie stalo P. P.. Pagalvojo, kad kažkas blogai ir reikia kviesti greitąją. Nubėgo greitai į kambarį, surado telefoną ir liepė D. Č. rinkti 112, kviesti policiją, sakė, kad dūrė ir nežino kokia situacija. Atbėgęs prie P. P. pamatė, kad jis buvo nugriuvęs ant žemės, visur buvo kraujo.

Paaiškino, kad iki įvykio santykiai su P. P. buvo normalūs, konfliktų nebūdavo. Kai pasikviesdavo jį dirbti, mokėdavo pinigais. Jis būdavo nekonfliktiškas ir jie niekada nesimušdavo. Smūgis plaktuku galėjo sudaryti amneziją, buvo pilnai „išsijungęs“, buvo streso būsenoje. Tuo metu jo draugė buvo išėjusi, verandoje jos tuo metu nebuvo. Pripažįsta, kad P. P. mirė nuo jo suduoto smūgio peiliu. Po to, kai P. P. jam sudavė tuo daiktu – plaktuku, nežinojo, ką jis jam toliau darys. Neparodė policininkams to daikto, kuriuo jam sudavė į galvą. Jam po suduoto smūgio bėgo kraujas. Kai atvyko policija, nematė kurioje vietoje buvo plaktukas. Vėliau plaktuką rado ant palangės netoli tos vietos kur viskas vyko. Tyrėjai jam sakė, kad plaktuko nerado, o jis prisiminė, kad plaktukas buvo ir kad jam būtent su plaktuku smūgiavo. Jam patinka analitika ir logika, tai nesuprato, kodėl nėra plaktuko. Kas dieną analizavo tą situaciją, priėjo prie išvados, kad buvo smūgiuota plaktuku, tai ir padavė jį tyrėjai. Pirmą kartą jam sudavė smūgį arčiau nosies. Smūgis, kuriuo numušė akinius, nebuvo ypatingai stiprus. Ekspertui rodė, kad buvo prikąstas liežuvis, nežino, kodėl neužrašė.

Sutinka su A. V. ieškiniu, sutinka atlyginti jai žalą. Su R. P. ieškiniu 773 Lt taip pat sutinka. Jam pačiam alkoholis yra ritualas. Toks alkoholio kiekis, kurį buvo išgėręs, jam nepadarė neigiamos įtakos. Jo savijauta buvo normali, nesijautė pavargęs. Dėl šventės buvo pakilios nuotaikos dar nuo ryto. Tas įvykis galėjo įvykti net, jeigu visai nebūtų išgėręs, nes kai jį daužė, pajuto pavojų savo gyvybei. Alkoholis neturėtų įtakos, jei jį būtų daužęs, jis būtų gynęsis. Toje situacijoje būtų taip pat pasielgęs ir blaivus, būtų gynęsis. Esmė ne peilyje, jei būtų arbatinukas, ar kitas daiktas, taip pat būtų gynęsis. Kai „atsijungė“, buvo ramioje būsenoje. Kai atsigavo, nesupyko, o galvojo, ką reikia daryti. Tik po to, kai P. P. jam sudavė dar du smūgius, jis pasiėmė peilį nuo stalo. Tuo metu jo rankos buvo padėtos ant stalo. Kai buvo daromos fotonuotraukos įvykio vietoje, nebuvo, nes jį išvežė į ligoninę, susiuvo žaizdą. Viskas panašiai ir buvo ant stalo kaip yra nuotraukose. Nepamena, ar maistą buvo nuėmę.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kai jam 2011-07-07 buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, D. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta, jog dėl jo dūrio peiliu įvyko P. P. mirtis, tačiau jo nužudyti jis nenorėjo, o tai įvyko ginantis nuo P. P. suduotų smūgių. 2011-07-06, apie pietus, tikslaus laiko nurodyti negalėjo, būdamas namuose išgėręs 1.5 litrus 5% stiprumo alaus bei keletą taurelių degtinės, dviračiu nuvažiavo pas kaimyną P. P., kuris gyveno netoliese, tame pačiame (duomenys neskelbtini). Nuvažiavęs P. P. pasiūlė švenčių proga išgerti ir pažaisti šachmatais. Pastarasis sutiko. Tada jis padavė P. P. 50 Lt, kad jis nuvažiuotų nupirkti naminės degtinės. Belaukiant P. P., į jo kiemą atėjo jo sugyventinė D. Č.. P. P. grįžus, tuomet visi trys nutarė gerti pas D. S. namuose. Nuėję, susėdo verandoje, kur D. Č. paruošė stalą. Visi pradėjo gerti. Pradėjus jam su P. P. žaisti šachmatais, D. Č. kažkur išėjo ir jie liko dviese. Sužaidus šachmatų partiją P. P. pradėjo priekaištauti, kad, neva, jis sukčiavo. Tada P. P. atsistojo ir jam sėdinčiam ant fotelio, kažkuo sudavė į galvą. Nuo smūgio jam nukrito akiniai, pajuto iš galvos bėgantį kraują, todėl P. P. liepė eiti lauk iš namų. Tai išgirdęs P. P., ranka jam sudavė dar keletą kartų į galvą, dėl ko jis pagriebė nuo stalo peilį ir nesitaikydamas juo dūrė P. P.. Po dūrio, P. P. nurimo ir tuomet jis nubėgo laukujų durų link. Kiek pastovėjęs, sugrįžo ir pamatė P. P. gulintį ant grindų. Suprato, kad jis jį sužalojo, todėl iškart sušaukė D. Č., kuri, kiek pamena, ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei policiją. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, konstatavo P. P. mirtį (1 t. 112, 113 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis D. S. patvirtino šiuos savo parodymus ir parodė, kur ir kaip jis peiliu sužalojo P. P. (1 t. 116-121 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. S., kai jam 2011-10-06 buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė analogiškai kaip apklaustas 2011-07-07. Papildomai paaiškino, kad P. P. galėjo jam suduoti mediniu šaukštu arba mediniu plaktuku, kurie buvo padėti ant stalo. Po šių P. P. suduotų smūgių, jis buvo 2-5 minutes praradęs sąmonę. Kai atsipeikėjo, P. P. jam sudavė dar du smūgius į veidą. Po šių smūgių jis instinktyviai pačiupo arčiausiai esantį daiktą, o tai buvo virtuvinis peilis, ir stodamasis nesitaikydamas dūrė P. P.. (1 t. 148-149 b. l.).

Apklausta teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji A. V. parodė, kad įvykio metu P. P. buvo jos sugyventinis, kartu jie gyveno apie 18 metų. Liepos 6 d. buvo išvažiavusi, apie įvykį nieko nežino. P. P. pasiliko namuose, buvo vienas, alkoholio nevartojo. Atvažiavo policija ir pranešė žiaurią naujieną, parvežė ją namo ir apklausė. Su D. S. jos sugyventinis bendraudavo, dirbo pas jį. Nedažnai jie kartu išgerdavo. Po poros dienų po laidotuvių buvo atėjęs D. S., prašė, kad atleistų, bet ji neatleido. D. S. jos neatsiprašė. Palaiko savo civilinį ieškinį. Išgyveno dėl P. P. mirties. Jis padėjo jai auginti jos vaikus, bendrų vaikų su juo neturėjo. P. P. nebuvo konfliktiškas žmogus, su kaimynais sutardavo. D. S. nemažai metų pažįsta, neblogas žmogus. Tiek jis, tiek jos sugyventinis išgerdavo kaip ir visi, nedaug. Klausė D. S. kas tada įvyko, bet jis pasakė, kad ir pats nelabai supranta. 2179,60 Lt ieškinį palaiko. Į tą sumą įeina ir gauta 1040 Lt laidojimo pašalpa, papildomai išleido 1179,60 Lt., pirko maisto produktus, rūbus lavonui, kaimynai padėjo. Neskaičiavo, kiek kaimynai pinigų laidotuvėms surinko. D. S. nepadėjo laidoti. Griežčiau prašo nubausti D. S.. D. S. gyveno kaimynystėje. Sugyventinis kartais dirbdavo pas D. S.. Mokėdavo jis pinigais, yra buvę, kad pareidavo iš jo išgėręs.

Pakartotinai apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji A. V. parodė, jog neprašo D. S. griežtesnės bausmės. Jei teismas pripažintų D. S. kaltu, nenori, kad jis būtų nubaustas griežtai, nes jis jos atsiprašė. Palaiko civilinį ieškinį. Ne visada būdavo agresyvus P. P., tik kai per daug išgerdavo. Kelis kartus jis prieš ją yra vartojęs smurtą. Kartais ir ji su juo kartu išgerdavo.

Liudytoja D. Č. parodė, kad kaltinamasis D. S. yra jos sugyventinis. Liepos 6 d. buvo Mindaugo karūnavimo diena. Ryte atsikėlę išgėrė alaus ir po taurelę degtinės. D. S. išvažiavo su dviračiu pasivažinėti, o ji išėjo su šuneliu pasivaikščioti. Sutiko P. P., jis buvo išgėręs, pasisveikino ir pasakė, kad važiuoja į miestą. Su D. S. palaukė ir jis už 15-20 minučių dviračiu parvažiavo iš miesto. Ji pasiūlė eiti pas juos pasėdėti verandoje. Visi trys apie 2 val. parėjo pas juos į verandą, ji padėjo ant stalo šaltienos, duonos, tris stiklines, o D. S. atnešė šachmatus. Sužinojusi, kad butelyje yra ne alus, o degtinė, atnešė tris taureles ir nuėjo į kambarį žiūrėti televizoriaus, o vyrai pradėjo žaisti šachmatais. Nežino kiek laiko žiūrėjo televizorių, gal valandą, gal pusantros. Negirdėjo jokio triukšmo ir nežino kaip prasidėjo konfliktas tarp D. S. ir P. P., išgirdo kai ją pašaukė D. S. ir pasakė „Paduok telefoną, reikia į policiją skambinti“. Pamatė, kad D. S. visas kruvinas. Padavė jam telefoną, pati negalėjo surinkti numerio, nes paniškai bijo kraujo. D. S. reikėjo susiūti galvą, nes jam buvo prakirsta galva. Pareigūnai ją vežė į policijos pastatą ir paleido po paros. Ji išvalė verandoje kraują. Policijoje jai D. S. sakė, kad P. P. „paleido kumščius“ jam į galvą, kad akiniai jam nulėkė. D. S. akinius vėliau rado verandoje ant stalo.

Teisingi jos parodymai byloje. Nepamena, kaip jai D. S. pasakė, “ar tai nudūriau, ar kitaip“. P. P. ateidavo su D. S. šachmatais pažaisti, sakydavo, kad kaime daugiau nėra su kuo žaisti. P. P. buvo išgeriantis žmogus, su ja elgdavosi visada mandagiai, su D. S. piktumų neturėjo, tik kai žaisdavo šachmatais, P. P. buvo nemėgėjas pralaimėti. Jau du metai, kaip D. S. visai nevartojo alkoholio. Tik dvi progos buvo, tai prieš metus D. S. išgėrė taurelę viskio ir raudono vyno taurę kai draugai grįžo iš Norvegijos ir šventė pas juos Kalėdas, ir per Naujus Metus. P. P. buvo fiziškai gerai sudėtas. Mano, kad D. S. buvo smegenų sutrenkimas, nes vis gulėdavo, jam svaigo galva. Laidotuvėse nebuvo, galvojo, kaip žmonės pažiūrės, dar D. S. galvą skaudėjo.

Iki konflikto su P. P. jie dviese – D. S. ir ji išgėrė nestipraus alaus po porą, trejetą stiklinių ir po taurelę degtinės. Nesijautė apsvaigusi. Netvarkė stalo, kai atvyko policija, bet galėjo šunelis ir katinai suėsti maistą. Šaltieną buvo sudėjusi į plastikinį, gal stiklinį indelį, gerai nepamena kurį padėjo.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. Č. parodė, kad 2011-07-06, ryte, su sugyventiniu D. S. švenčių proga nutarė pagurkšnoti alaus, todėl išgėrė 2 litrus 5% stiprumo alaus ir po taurelę degtinės. Vėliau D. S. išvažiavo pasivažinėti dviračiu, o ji išėjo pavedžioti šuniuką. Beidama, ties kaimyno P. P. namu, pastebėjo jį išvažiuojantį dviračiu. Pastarasis paaiškino, kad su D. S. nutarė išgerti, todėl jis važiavo „parvežti“. Kaimynas paminėjo, kad D. S. yra pas jį namo kieme. Ji įėjo į P. P. sodybos kiemą, kur kartu su D. S. laukė apie 15-20 min. kol pastarasis grįžo. Tuomet ji pasiūlė eiti pas juos į namus. P. P. buvo parvežęs plastmasinį 1,5 litrų talpos alaus butelį, kaip vėliau sužinojo, kad ten buvo naminė degtinė. Visi trys nuėjo ir gėrė jų gyvenamojo namo verandoje. Vėliau D. S. atnešė lentą šachmatams žaisti ir jis su P. P. pradėjo žaisti. Ji išgėrė taurelę, paliko vyrus ir nuėjo į gretimą kambarį (svetainę), kur žiūrėjo televizorių. Bežiūrėdama televizorių prisnūdo. Kiek laiko snaudė nežino, tačiau prabudo nuo D. S. šūksnių. Jis šaukė „D., paduok telefoną, reikia skambinti į policiją“. Paėmusi telefoną, kuris buvo padėtas svetainės kambaryje ant baro, nunešė į verandą, kur pamatė, kad D. S. veidas yra kruvinas. Sugyventinis pasakė, kad „nudūręs“ ar tai „padūręs“ P. P., konkrečiai kokią frazę jis pasakė, negalėjo pasakyti. Matė ant grindų gulinčio P. P. kojas. Paties vyriškio kūno nematė. Buvo labai išsigandusi, nes paniškai bijo kraujo, todėl ją supykino ir vonios kambaryje ji apsivėmė. Nuo pastarojo momento nieko neprisimena, viskas jai iš atminties išsitrynė. Kaimyną P. P. charakterizuoja kaip mėgstantį išgerti žmogų. Kokia P. P. būsena buvo minėtą dieną negali pasakyti, kadangi blaivaus P. P. nėra mačiusi, nes pastarasis pastoviai vaikščiodavo apgirtęs. P. P. ir D. S. santykiai nebuvo labai artimi. P. P. kartais, gal kartą per mėnesį užeidavo pas D. S. pažaisti šachmatais (1 t. 90 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mažeikių poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 177/11(13) nurodyta, kad D. S. nustatytas galvos sumušimas, muštinė kaktos žaizda. Sužalojimas padarytas kontakto su kietu buku daiktu metu, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. 132 b. l.).

2012-01-18 raštu Nr. V2-105 Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) ligoninė pranešė, kad D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), buvo konsultuotas ortopedo-traumatologo dėl muštinės žaizdos kaktinėje srityje. Nusiskundimų nepareiškė. Nustatyta diagnozė: kaktinės srities muštinė žaizda, alkoholinė intoksikacija, vidutinio laipsnio. Kitų sužalojimų nekonstatuota (2 t. 3 b. l.).

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Mažeikių poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 113/11 (13) nurodyta, kad P. P. mirtis įvyko dėl durtai pjautos krūtinės ląstos žaizdos su širdies sužalojimu, kuris komplikavosi ūmiu nukraujavimu į kairę krūtinplevės ertmę. P. P. mirtis galėjo įvykti prieš 15-20 val. iki jo kūno tyrimo pradžios 2011-07-07 8 val. Tam neprieštarauja jo kūno tyrimo metu nustatyti ankstyvieji lavoniniai reiškiniai. P. P. kraujyje rasta 2,92 promilės etilo alkoholio, likvore rasta 2,50 promilės etilo alkoholio, gyviems asmenims atitinka sunkų girtumo laipsnį. P. P. kūne nustatyta durtai pjauta krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairės pusės žaizda su širdies sužalojimu, kraujosruva kairėje plaštakoje, seni odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje. Durtai pjauta krūtinės ląstos žaizda su širdies sužalojimu padaryta kietu aštriu ir smailiu daiktu, galimai peiliu prieš keliolika minučių iki mirties. Sužalojimas būtų vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruva kairėje plaštakoje padaryta kietu buku daiktu nuo keliolikos minučių iki kelių valandų iki mirties ir būtų vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Seni odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje padaryti kietų bukų daiktų poveikyje prieš 2-7 paras iki mirties ir būtų vertinami kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Žaizdos kanalas eina per krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairės pusės odą, poodę, tarpšonkaulinius raumenis ir VI-tą šonkaulį, širdiplėvę, širdies abi sieneles. Žaizdos kanalo ilgis 8-10 cm. Žaizdos kanalo kryptis nežymiai iš apačios į viršų, iš kairės į dešinę. P. P. vidaus organuose opijaus, efedrino grupių alkaloidų, barbitūratų, fenotiazino, pirazolono, 1,4 benzodiazepino grupių junginių, difenhidramino, amitriptilino nerasta (1 t. 32-35 b. l.).

Iš 2010-07-06, 20³⁰ min. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad liudytoja D. Č. atsisakė nuo tyrimo alkotesteriu ir kraujo paėmimo (1 t. 79 b. l.).

2011-07-06 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas peilis su juodos spalvos rankena; 1,5 litro plastikinis butelis su skysčiu, panašiu į alkoholio kvapą; tepinėlis su raudonos spalvos skysčiu, audeklas su raudonos spalvos dėmėmis; du tušti stikliukai; tuščia stiklinė su užrašu „SI SIERA“ (1 t. 10-26 b. l.).

Iš 2011-07-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis D. S. pateikė baltos spalvos sportinius marškinėlius su raudonos spalvos dėmėmis ir mėlynos spalvos džinsinius šortus (1 t. 144 b. l.).

Iš 2011-07-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VTMT prie LR TM Mažeikių poskyrio sanitaras V. D. pateikė P. P. palaidinę, sportines kelnes, kelnaites, batus, puskojines (1 t. 50 b. l.).

Iš 2011-09-14 daiktų, dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad 2011-07-06 įvykio vietos apžiūros metu 2011-07-06 ir 2011-07-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolais pateikti daiktai: peilis juodos spalvos rankena; 1,5 litro plastikinis butelis su skysčiu panašiu į alkoholio kvapą; tepinėlis su raudonos spalvos skysčiu; audeklas su raudonos spalvos dėmėmis; du tušti stikliukai; tuščia stiklinė su užrašu „SI SIERA“; baltos spalvos sportiniai marškinėliai su raudonos spalvos dėmėmis; mėlynos spalvos džinsiniai šortai; P. P. palaidinė; sportinės kelnės; kelnaitės; batai; puskojinės, apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai (1 t. 51–63, 152, 153 b. l.).

Iš 2011-08-05 Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados Nr. 40-25-ISl-01013 matyti, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos, ūkinės - buitinės paskirties, virtuvinis peilis, todėl prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas (1 t. 65-66 b .l.).

Iš 2011-10-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis D. S. pateikė šviesios spalvos medinį plaktuką, kurio bendras ilgis 37,7 cm ir kuris pagal 2011-10-10 kvitą B serija AAB Nr. 020954 perduotas saugoti į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK saugyklą (1 t. 150-151, 152, 153 b. l.).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti - peilis juodos spalvos rankena; 1,5 litro plastikinis butelis su skysčiu panašiu į alkoholio kvapą; tepinėlis su raudonos spalvos skysčiu; audeklas su raudonos spalvos dėmėmis; du tušti stikliukai; tuščia stiklinė su užrašu „SI SIERA“; baltos spalvos sportiniai marškinėliai su raudonos spalvos dėmėmis; mėlynos spalvos džinsiniai šortai; P. P. palaidinė; sportinės kelnės; kelnaitės; batai; puskojinės; šviesios spalvos medinis plaktukas, kurie pagal 2011-10-10 kvitą B serija AAB Nr. 020954 perduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK saugyklą (b.l. 152, 153).

2011-07-06 18 val. 47 min. alkotesterio prietaisu D. S. buvo nustatytas 1,90 % promilių girtumas (1 t. 106 b. l.).

Iš VTPT prie SAM Rokiškio teismo psichiatrijos komisijos specialisto išvados Nr. 98 TPK-121/2011 matyti, kad D. S. pagal jo psichinės sveikatos būklę nereikalinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (1 t. 141 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos

Remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais ir išdėstytais įrodymais, tarp jų ir kaltinamojo apie 2011 m. liepos 6 d. įvykį duotais parodymais, teismas daro išvadą, kad būtent kaltinamasis D. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto su nukentėjusiuoju P. P. metu, vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam P. P. į krūtinės sritį, taip padarydamas jam durtinę-pjautinę krūtinės ląstos žaizdą su širdies sužalojimu, t. y. sunkų sveikatos sutrikimą, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, dėl to nukentėjusysis P. P. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu jis nužudė nukentėjusįjį P. P. ir tokiais savo tyčiniais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Remiantis ištirtais ir išdėstytais įrodymais teismas konstatuoja, kad nužudymas laikomas baigtu, nes tarp D. S. veiksmų ir P. P. mirties nustatytas priežastinis ryšys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 1 d. 4 p. pasakyta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsirandančių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Vertinant teismo medicinos specialistų išvadą (1 t. 32-35 b. l.) kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais konstatuotina, kad P. P. mirtį sukėlusi durtinę-pjautinę krūtinės ląstos žaizda su širdies sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, buvo padaryta būtent kaltinamojo D. S.. Durtai pjauta krūtinės ląstos žaizda su širdies sužalojimu padaryta kietu aštriu ir smailiu daiktu - peiliu prieš keliolika minučių iki mirties ir tai patvirtino pats kaltinamasis. Tarp šio sužalojimo ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšis. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis P. P. mirė būtent nuo kaltinamojo D. S. tyčinių veiksmų. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. S. neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo P. P. atžvilgiu atliko veikdamas tyčia, nes suduodamas smūgį peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai pavojingą vietą – krūtinės kairę pusę širdies plotmėje jis veikė sąmoningai ir, nors nenorėjo pavojingų pasekmių, tačiau, veikdamas pavojingai ir neteisėtai, buvo abejingas dėl pasekmių atsiradimo.

Iš kaltinamojo parodymų seka, kad konflikto su nukentėjusiuoju priežastimi buvo neteisėti paties nukentėjusiojo veiksmai, nes kaip parodė kaltinamasis, nukentėjusysis P. P. sudavė jam kelis kartus į galvą kumščiu ir kažkokiu daiktu, galimai mediniu plaktuku. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo nurodęs, kad jam sėdinčiam ant fotelio P. P. kažkuo sudavė į galvą ir jam bėgo kraujas. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės neleidžia teismui vienareikšmiškai padaryti išvadą apie tai, kad nukentėjęs P. P. inicijavo konfliktą ir sudarė gresiančią kaltinamojo sveikatai ir gyvybei situaciją ir, kad dėl to jis turėjo gintis, nes pats kaltinamasis parodė, kad jie draugiškai bendravo, sėdėdami prie stalo vartojo alkoholį ir žaidė šachmatais. Kadangi įvykio metu daugiau niekas nebuvo kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju, teismas vertina kaltinamojo parodymus sąryšyje su kitais objektyviais įrodymais. Byloje nustatytas įvykio mechanizmas leidžia teismui kritiškai vertinti atskiras kaltinamojo parodymų detales apie P. P. jam suduotų smūgių kiekį, intensyvumą, eiliškumą ir jo paties būseną įvykio metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas po įvykio praėjus kelioms valandoms, kaltinamasis nurodė, kad sužaidus šachmatų partiją, jie pradėjo laužti rankomis, o kai jis nulenkė ranką, P. P. pradėjo priekaištauti, kad, neva, jis sukčiavo. Tada P. P. atsistojo ir jam, sėdinčiam ant fotelio, kažkuo sudavė į galvą. Nuo smūgio jam nukrito akiniai, pajuto iš galvos bėgantį kraują, todėl P. P. liepė eiti lauk iš namų. Tai išgirdęs P. P., ranka jam sudavė dar keletą kartų į galvą, dėl to jis pagriebė nuo stalo peilį ir nesitaikydamas juo dūrė P. P. (1 t. 113 b. l.). Tokius parodymus kaltinamasis patvirtino po įvykio kitą dieną parodymų patikrinimo vietoje (1 t. 116-121 b. l.). Šiose parodymuose kaltinamasis nenurodė, jog jam buvo suduota į galvą mediniu plaktuku ir, kad jis po smūgių buvo 2-5 minutes be sąmonės, kad atsibudusiam jam P. P. vėl sudavė smūgius į galvą ir tik po jis paėmęs peilį, dūrė nukentėjusiajam į krutinę.

Tačiau apklaustas vėliau, praėjus trims mėnesiams po įvykio, D. S. papildomai paaiškino, kad P. P. galėjo jam suduoti mediniu šaukštu arba mediniu plaktuku, kurie buvo padėti ant stalo. Po šių P. P. suduotų smūgių, jis 2-5 minutes buvo praradęs sąmonę. Kai atsipeikėjo, P. P. jam sudavė dar du smūgius į veidą (1 t. 148-149 b. l.). Medinį plaktuką kaltinamasis pateikė taip pat tik 2011-10-06. Analogiškai įvykio mechanizmą kaltinamasis nurodė ir apklaustas teisme, o savo nusikalstamą veikimą duriant nukentėjusiajam peiliu paaiškino tuo, kad nukentėjęs pats inicijavo konfliktą būdamas nepatenkintas tuo, kad kaltinamasis nugalėjo jį lenkiant rankas. Taigi, motyvuojant P. P. elgesį įvykio metu nuo kurio kaltinamasis turėjo, jo žodžiais, gintis, jis nurodė skirtingą veiksmų eiliškumą, skirtingus pagrindus ir veiksmų variantus. Teisme kaltinamasis paaiškino, kad jis yra mėgėjas analitinio mastymo, todėl apie atskiras detales, pavyzdžiui, kaip apie smūgio jam sudavimą plaktuku, jis padarė išvadą vėliau apmastęs įvykio mechanizmą ir tuo paaiškino medinio plaktuko pateikimą tik 2011-10-06, t.y. praėjus trims mėnesiams po įvykio. Teisme kaltinamasis ir jo sugyventinė paaiškino, kad iš karto po įvykio atvykę policijos pareigūnai viską užfiksavo, aprašė ir nufotografavo taip, kaip buvo įvykio metu, ir iki jiems atvykstant nei stalo, nei kambario jie netvarkė. Tačiau apžiūros protokole nenurodytas joks įvykio vietoje rastas medinis plaktukas ir jo nepastebėta fotonuotraukose (1 t. 10-26 b. l.).

BK 28 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens teisė į būtinąją gintį, kurią asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Gynyba pripažįstama neatitinkančia kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo tuomet, kai besikėsinančiajam tyčia padaroma aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo pasikėsinta ir pasikėsinimui atremti buvo panaudotos priemonės, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad grėsmė kaltinamojo gyvybei nebuvo kilusi, todėl sudavus nukentėjusiajam peiliu ir padarius jam sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltinamasis panaudojo neadekvačias priemones konfliktui su P. P. išspręsti. Susidariusioje konkrečioje situacijoje D. S. veiksmai buvo neadekvatūs dėl jėgų santykio, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių. Iš byloje esančios 2011-08-22 specialisto išvados Nr.177/11(13) matyti, kad D. S. kaktoje, kairėje pusėje, viršutinėje dalyje, padaryta įstrižinė žaizda 3,5 cm ilgio, lygiais kraštais, susiūta šilku ir šis sužalojimas jam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. 132 b. l.), todėl nėra pagrindo vertinti nukentėjusiojo veiksmus kaip pavojingus kaltinamojo gyvybei ir leidžiančius kaltinamajam gintis panaudojant peilį.

Iš 2012-01-18 Viešosios įstaigos Mažeikių ligoninės pažymos, atsakant į teismo klausimą dėl 2011-07-06 D. S. apžiūros ligoninėje, matyti, kad D. S. buvo konsultuotas ortopedo-traumatologo dėl muštinės žaizdos kaktinėje srityje. Nusiskundimų nepareiškė. Nustatyta diagnozė: kaktinės srities muštinė žaizda, alkoholinė intoksikacija, vidutinio laipsnio. Kitų sužalojimų nekonstatuota (2 t. 3 b. l.). Todėl teismas kaltinamojo versiją, kad jis nusikalstamai veikė priverstas gintis nuo pavojingų jo gyvybei nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų, atmeta kaip nepagrįstą objektyviais duomenimis.

Visais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais D. S. kaltė dėl įvykdyto P. P. nužudymo pilnai įrodyta ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltam asmeniui, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje „Bausmės skyrimas“ nustatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), ir skiria bausmę, numatytą Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, kad paskirtąja bausme būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Kaltinamasis D. S. prisipažino peiliu sudavęs smūgį nukentėjusiajam P. P. į krūtinės sritį ir dėl to nuoširdžiai gailisi, iš karto po nusikalstamos veikos padarymo iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, atsiprašė mirusiojo P. P. sugyventinės, savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai rodo kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailestį, taip pat iš dalies atligino žalą nukentėjusiajai A. V. (1t.,b.l.197). Šios aplinkybės pripažįstamos kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Atskirus nustatytus byloje kaltinamojo parodymų prieštaravimus teismas vertina kaip jo gynimosi taktiką ir pastebi, kad jie nesutrukdė teismui nustatyti tiesą byloje.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kurį vartojo nuo pat ryto Mindaugo karūnavimo dienos proga. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog D. S. vartotas alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka buvo baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t. 92 b. l.), nusikalto pirmą kartą, bet įvykdė nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), veikdamas tyčia, sukėlė skaudžias ir neatstatomas pasekmes – nukentėjusio P. P. mirtį, taip pat vertina padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį ir konstatuoja faktą, kad kaltinamajam D. S. turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl kaltinamajam skirtina būtent tokios rūšies bausmė. Byloje nustatyta ne tik kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl, atsižvelgiant į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalimi, skiriamos bausmės dydį skaičiuoja nuo jos vidurkio. Pagal BK 61 straipsnio 3 dalį bausmės vidurkis apskaičiuojamas sudėjus minimalų ir maksimalų straipsnio sankcijoje numatytus bausmės dydžius ir gautą rezultatą padalinus pusiau. Nusikalstamos veikos metu galiojusi BK 129 straipsnio 1 dalies redakcija numatė laisvės atėmimą nuo septynerių iki penkiolikos metų, todėl bausmės vidurkis šiuo metu yra 11 metų laisvės atėmimas ( (7 + 15) / 2 = 11). Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikaltimo padarymo stadiją, vertinant byloje nustatytas ir pripažintas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad D. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad D. S. buvo laikinai sulaikytas, todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-07-06 iki 2011-07-08, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti A. V. ir R. P., kurie pareiškė civilinius ieškinius dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Pagal baudžiamojo proceso teisę į turtinės žalos sąvoką įeina nusikalstama veika padaryta tiesioginė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos bei išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, t. y. gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.

Viso dėl laidotuvių nukentėjusioji A. V. pareiškė 1179 Lt civilinį ieškinį (1 t. 43 b. l.), o R. P. 763,49 Lt (1 t. 49 b. l.). Nukentėjusieji nurodė, kad pinigus išleido laidojimo reikmėms, pirko maisto produktus, rūbus lavonui. D. S. nepadėjo laidoti P. P., tačiau bylos nagrinėjimo metu atligino 1000 Lt.

Sprendimas patenkinti civilinį ieškinį priimamas, kai remiantis teisme patikrintais dokumentais ir nustatoma, kad ieškinys yra pagrįstas: 1) fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; 2) kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos šios aplinkybės. Šias aplinkybes teismas nustatė: nukentėjusiąja ir civiline ieškove pripažintai A. V. dėl sugyventinio mirties ir nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. P. dėl brolio mirties buvo padaryta žala – jie neteko artimo žmogaus, turėjo išlaidų laidojant jį, kaltinamojo D. S. veiksmuose yra BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių bei tarp kaltinamojo veiksmų (smūgio peiliu) ir atsiradusių pasekmių – P. P. mirties yra priežastinis ryšys. Tokiu būdu, nukentėjusiųjų pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo laikomas įrodytu ir tenkintinas, o atsižvelgiant į susiklosčiusias laidojimo tradicijas darytina išvada, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, vertinant 1000 Lt atligintos žalos.

Nukentėjusioji A. V. taip pat palaiko ieškinį dėl 1 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo, nes neteko artimo žmogaus ir dėl P. P. mirties patyrė dvasinį išgyvenimą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vienu iš tokių atvejų gali būti nusikaltimai žmogaus gyvybei, nes šių nusikaltimų objektyviais veiksmais daroma moralinė žala mirusio asmens artimiesiems: tėvams, vaikams ir pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pripažintos žmogaus teisės – teisė į laisvę, gyvybę, asmens neliečiamumą, garbę ir orumą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl P. P. mirties nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą netekus artimo žmogaus, kuris namuose buvo pagrindinis pagalbininkas ir jo mirtis nukentėjusiajai buvo netikėta, skaudžios pasekmės atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, todėl pareiga atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą neturtinę žalą atsiranda neturtinę žalą padariusiam asmeniui, t. y. kaltinamajam. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios A. V. ieškinys dėl neturtinės žalos turi būti patenkintas visa jo apimtimi.

Dėl daiktinių įrodymų

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį, daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Tiriant P. P. tyčinį nužudymą, apžiūrėjus įvykio vietą, rasti ir paimti daiktai: peilis juodos spalvos rankena; 1,5 litro plastikinis butelis su raudonos spalvos skysčiu; audeklas su raudonos spalvos dėmėmis; du tušti stikliukai; tuščia stiklinė su užrašu „Si Siera“; baltos spalvos sportiniai marškinėliai su raudonos spalvos dėmėmis; mėlynos spalvos džinsiniai šortai; P. P. palaidinė; sportinės kelnės; kelnaitės; batai, puskojinės; šviesios spalvos medinis plaktukas nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, nes kaltinamasis ir nukentėjusieji nepageidavo, kad šie daiktai būtų grąžinti jiems.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį (dėl P. P. nužudymo) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-07-06 iki 2011-07-08 (2 paras).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę D. S. palikti nepakeistą.

Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti ir priteisti iš D. S. A. V.179,00 Lt turtinės žalos ir 1 000 Lt neturtinės žalos, R. P. – 763,49 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: peilį juodos spalvos rankena; 1,5 litro plastikinį butelį su raudonos spalvos skysčiu; audeklą su raudonos spalvos dėmėmis; du tuščius stikliukus; tuščią stiklinė su užrašu „Si Siera“; baltos spalvos sportinius marškinėlius su raudonos spalvos dėmėmis; mėlynos spalvos džinsinius šortus; P. P. palaidinę; sportines kelnes; kelnaites; batus, puskojines; šviesios spalvos medinį plaktuką nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.