Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. R. (V. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Optimal ars“ ieškinį atsakovui V. R. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Nustatydamas nuostolių dydį, teismas atžvelgė į tai, kad nuo įrangos įsigijimo (2019 m.) iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo (2023 m.) įrangos vertė galėjo stipriai pakisti, dėl to nusprendė, jog tik nustačius realią įrangos vertę, galima įvertinti, kokie nuostoliai buvo padaryti bendrovei neteisėtais buvusio vadovo veiksmais (neišsaugojo įrangos iki bankroto bylos iškėlimo ir po bankroto bylos iškėlimo jos neperdavė nemokumo administratorei). Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė ginčo įrangos realios vertės.

13. Teismas įvertino, kad atsakovo pateikta UAB Nexia JK pažyma dėl 7 Eur įrangos likutinės vertės nėra pakankamai pragrįsta, kadangi skaičiavimus atlikusiai specialistei nebuvo pateikti pirminiai duomenys, įrangos įsigijimo dokumentai bei įsakymai dėl ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją bei likvidacinių verčių patvirtinimo.

14. PMĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendrovės teisė pačiai nusistatyti (pasirengti) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, ne trumpesnį negu nustatyti šio įstatymo 1 priedėlyje ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais), ir likvidacinę vertę, ne didesnę kaip 10 proc. įsigijimo kainos. Byloje nėra objektyvių duomenų apie realią įrangos vertę ir nėra galimybės objektyviai ją nustatyti (įranga prarasta).

15. Teismas įvertino, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams atitinka toks įrangos vertės (nuostolių dydžio) skaičiavimas: signalo generatoriaus „Keysight Model 5173“ (2 vnt.) pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. Ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktą Nr. 20197 – 7 530 Eur; tinklo analizatoriaus „Keysight Model 5071“ (1 vnt.) pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktą Nr. 20197 – 37 750 Eur; programinės įrangos „Simulia CST“ pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktą Nr. 20197 – 0 Eur; galios matuoklio (jutiklio) (2 vnt.) pagal pažymą apie ilgalaikio turto (IT) likučius 2023 m. sausio 1 d. ir jo likutinę vertę – 102 150,11 Eur ir impedanso analizatoriaus (1 vnt.) pagal pažymą apie ilgalaikio turto (IT) likučius 2023 m. sausio 1 d. ir jo likutinę vertę – 56 565 Eur. Ieškovei padaryta žala sudaro 203 995,11 Eur.

16. Teismas konstatavo, kad atsakovo neteisėtų veiksmų (neatsargaus ir nerūpestingo veikimo) negalima vertinti sąmoningu siekiu padaryti bendrovei žalą ir tyčia jo veiksmuose nenustatyta. Priteistinos 203 995,11 Eur nuostolių išieškojimas iš atsakovo praktiškai neįgyvendinamas, dėl to šios sumos priteisimas iš atsakovo neatitiktų CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisingumo ir protingumo principų. Siekdamas visiškai nepaneigti ieškovės kreditorių reikalavimų interesų patenkinti finansinius reikalavimus bent iš dalies, teismas nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovo sumažintą 50 000 Eur nuostolių atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba paskirti nepriklausomą ekspertizę įrangos realiai (tikrajai) vertei nustatyti, peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteistos nuostolių sumos, atsižvelgiant į naujus įrodymus ir ieškovės nemokumo administratorės pasyvius veiksmus; pripažinti, kad atsakovo veiksmai atitiko sutartinius įsipareigojimus ir pašalinti V. R. atsakomybę už įrangos praradimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas padarė proceso pažeidimus – ignoravo apelianto pateiktą UAB „Optimal ars“ ir BELFORD KAPITAL OU sudarytą sutartį, kurioje aiškiai nurodyta būtinybė perduoti BELFORD KAPITAL OU įrangą kalibravimui ir apibrėžta šalių atsakomybė už įrangos saugumą. Teismas šios sutarties sąlygų neįvertino.

17.2. Teismas priteisė nepagrįstą nuostolių dydį ir neatsižvelgė į apelianto itin blogą turtinę padėtį: skolos viršija vieną milijoną eurų; turi nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigą; neturi likvidaus turto, o gaunamos pajamos yra minimalios. Dėl to pažeidė reikalavimą priimti motyvuotą teismo sprendimą ir teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus.

17.3. Teismas neįvertino nemokumo administratorės neveikimo, t. y. pagal įstatymą turėjo imtis aktyvių veiksmų įrangai iš BELFORD KAPITAL OU susigrąžinti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad siekė (bandė) sumažinti nuostolius dėl įrangos praradimo. Pagal CK 6.253 straipsnį atsakovui netaikytina civilinė atsakomybė ir jis nuo atsakomybės atleistinas.

17.4. Ieškovės nuostolių reikalavimai viršija tikrąją įrangos vertę. Teismas netyrė ir neįvertino, ar ieškovės nurodyta įrangos vertė yra pagrįsta. Ieškovė siekė įrangos vertės įrodinėjimo pareigą perkelti apeliantui.

18. Ieškovė LUAB „Optimal ars“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:

18.1. Nors apeliantas nurodo, kad teismas nepaskyrė nepriklausomos ekspertizės tikrajai įrangos vertei nustatyti, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 212 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą, skirti ekspertizę. Be to, pirmosios instancijos teismo proceso metu apeliantas nereiškė prašymo dėl ekspertizės skyrimo. Šalys turi būti aktyvios, prašymas dėl ekspertizės turėjo būti pareikštas laiku.

18.2. Ieškovė nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik LUAB „Optimal ars“ pateiktais duomenimis, kurie nepatvirtina tikrosios įrangos vertės. Ieškovė nuostolius grindžia įrangos bendra verte. Ieškovės nuomone, teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovei padaryti 203 995,11 Eur nuostoliai.

18.3. Teismas atsižvelgė į tai, kad 203 995,11 Eur nuostolių išieškojimas iš apelianto būtų praktiškai neįgyvendinamas, šios sumos priteisimas neatitiktų CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisingumo ir protingumo principų, todėl nusprendė priteisti keturis kartus sumažintą (50 000 Eur) nuostolių atlyginimo sumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, daro išvadą, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

21. Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) įregistruotais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) UAB „Optimal ars“ buvo įregistruota 2015 m. gruodžio 28 d.; atsakovas nuo 2015 m. gruodžio 28 d. buvo bendrovės akcininku ir nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2023 m. kovo 22 d. bendrovės vadovu.

22. JAR yra pateikti UAB „Optimal ars“ 2015–2020 metų laikotarpio finansinės apskaitos dokumentų rinkiniai. Paskutiniame pateiktame 2020 m. balanse nurodyta 319 403 Eur kito trumpalaikio turto vertė.

23. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) registruotais duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-269-653/2025 (buvęs Nr. eB2-1478-577/2023) UAB „Optimal ars“ iškėlė bankroto bylą; paskyrė nemokumo administratorę UAB „Garantis“. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 31 d. nutartimi likvidavo UAB „Optimal ars“ dėl bankroto, be kita, ko, paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtintą kreditorių finansinių reikalavimų (iš viso 172 355,66 Eur) sąrašą.

26. 2023 m. balandžio 19 d. turto perdavimo–priėmimo aktu atsakovas V. R. perdavė nemokumo administratorei du nešiojamuosius kompiuterius „Lenovo Legion“.

27. „Lenovo“ kompiuterių salono UAB „NOVOCORE“ specialistas D. B. 2023 m. gruodžio 8 d. apžiūros–remonto akte Nr. 20231208 nurodė, kad kompiuteryje „Lenovo Legion“ programinės įrangos „Simulia CST“ nėra (nerado).

Dėl ekspertizės įrangos tikrajai vertei nustatyti

28. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo paskirti nepriklausomą ekspertizę įrangos realiai (tikrajai) vertei nustatyti. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad prašymas dėl ekspertizės skyrimo turėjo būti pareikštas laiku. Pirmosios instancijos teismo proceso metu apeliantas nereiškė prašymo dėl ekspertizės skyrimo.

29. CPK 212 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.

30. Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso teisės normą, nurodė, kad teismo ekspertizės paskyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, jog jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 straipsniai). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį išsprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023, 43 punktas).

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas neprašė skirti ekspertizės byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs specialių žinių poreikio bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo savo iniciatyva skirti ekspertizę, siekiant įvertinti, ar ieškovės argumentai dėl įrangos vertės ir kartu bendrovei atsakovo padarytų nuostolių dydžio yra pagrįsti (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Byloje nustačius, kad įranga yra prarasta, teismo ekspertizės skyrimas nėra savalaikis ir tikslingas, nes nebėra objektyvių galimybių įvertinti įrangos esamą būklę, nusidėvėjimą ir kitus vertinamuosius parametrus.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliaciniame procese taikomą ribotos apeliacijos modelį, netenkina atsakovo V. R. prašymo skirti ekspertizę tikrajai įrangos vertei nustatyti.

Dėl vadovo civilinės atsakomybės ir nuostolių dydžio

33. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o paneigti šią prezumpciją ir įrodyti, jog nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Tokia įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė bylose, kuriose siekiama žalos atlyginimo iš bendrovės vadovo, yra suformuota kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 33 punktas).

34. Bendrovės valdymo organams, taip pat vienasmeniam valdymo organui – vadovui, yra taikomas reikalavimas vykdyti fiduciarines pareigas – rūpestingumo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir lojalumo (CK 2.87 straipsnio 2–6 dalys). Pagal CK 2.87 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai, protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017, 13 punktas).

35. Bendrovės vadovui civilinė atsakomybė gali kilti ir už kitų, specialiose teisės normose vadovui nustatytų pareigų nevykdymą arba pažeidimą. Vadovas, be kita ko, yra atsakingas už bendrovės finansinės atskaitomybės parengimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 9, 19, 21 straipsniai), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą nemokumo administratoriui, kai bendrovei yra iškeliama bankroto byla (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu kartu apima ir pareigą tinkamai vesti šio turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, (iš)saugoti bendrovės turtą ir duomenis apie bendrovės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį, o bendrovei iškėlus bankroto bylą – dokumentus ir turtą perduoti nemokumo administratoriui.

36. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) kitam asmeniui nebūtų daroma žala. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi, pagal įstatyme įtvirtintą bendrąją taisyklę prievolė atlyginti žalą atsiranda kaltam dėl jos padarymo asmeniui.

37. Ieškovė atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, neteisėtus veiksmus grindžia LUAB „Optimal ars“ priklausančios įrangos neišsaugojimu (praradimu), t. y. iki bankroto bylos iškėlimo neatsiėmė LUAB „Optimal ars“ priklausiančios įrangos iš BELFORD KAPITAL OU ir po bankroto bylos iškėlimo įrangos neperdavė nemokumo administratorei. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad egzistuoja visos atsakovo V. R. civilinės atsakomybės sąlygos.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepateikė į bylą įrodymų, jog nuo 2022 m. gegužės 2 d. (įrangos perdavimo trečiajam asmeniui Estijos įmonei BELFORD KAPITAL OU) iki 2023 m. kovo 16 d. (nutarties, kuria iškelta bendrovei bankroto byla, įsiteisėjimo) buvo ėmęsis veiksmų dėl perduotos kalibravimui įrangos susigrąžinimo iš Estijos įmonės BELFORD KAPITAL OU (CPK 178 straipsnis). Apeliantas teisinių argumentų dėl programinės įrangos „Simulia CST“ neperdavimo nemokumo administratorei nepateikė.

39. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovės LUAB „Optimal ars“ nemokumo administratorė nesiėmė veiksmų dėl įrangos atsiėmimo iš Estijos įmonės BELFORD KAPITAL OU. Ieškovė ieškinyje ir atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad apeliantas su savo atstovu 2023 m. balandžio 19 d. buvo atvykęs į nemokumo administratorės biurą, perdavė du nešiojamuosius kompiuterius ir nurodė, kad kitas bendrovės turtas (įranga) perduotas remontuoti (kalibruoti) Estijos įmonei BELFORD KAPITAL OU ir teigė, kad pateiks Estijos įmonės atsakingo asmens kontaktinius duomenis dėl įrangos atsiėmimo, tačiau nepateikė. Ieškovė prie 2024 m. kovo 19 d. rašytinių paaiškinimų pridėjo UAB „Garantis“ 2023 m. birželio 12 d. prašymą BELFORD KAPITAL OU dėl signalo generatoriaus „Keysight Model 5173“ (1 vnt.) ir tinklo analizatoriaus „Keysight Model 5071“ (2 vnt.) perdavimo arba informavimo apie šio turto buvimo vietą. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad administratorė kreipėsi į BELFORD KAPITAL OU dėl įrangos perdavimo, tačiau atsakymo negavo.

41. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi atsakovui paskirta 300 Eur bauda už įpareigojimų perduoti bendrovės dokumentus ir įrangą arba duomenis apie jos buvimo vietą nevykdymą. Šioje nutartyje teismas įvertino ir faktines aplinkybes dėl įrangos neperdavimo nemokumo administratorei bei nemokumo administratorės veiksmus, siekiant įrangą susigrąžinti.

42. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės paneigia apelianto pateiktą poziciją, jog nemokumo administratorė nesiėmė veiksmų bendrovei priklausančiai įrangai susigrąžinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ir iš viešai paskelbtų duomenų nustatyta ir apeliantas priešingų įrodymų nepateikė, jog Estijos įmonė BELFORD KAPITAL nuo 2024 m. vasario 29 d. yra išregistruota. Nebeegzistuojant juridiniam asmeniui, kuriam, anot atsakovo, bendrovei priklausiusi įranga buvo perduota remontuoti (kalibruoti), bendrovės nemokumo administratorė nebeturi galimybių šios įrangos susigrąžinti. Nemokumo administratorei neturint galimybių bendrovei priklausančios įrangos susigrąžinti, apelianto argumentai, kad ieškovė nesiėmė veiksmų nuostoliams sumažinti taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

43. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nėra aišku, koks yra nemokumo administratorei neperduoto bendrovės turto likimas. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad atsakovas V. R. nepateikė pirminių duomenų, kad įrangą reikėjo (buvo tikslinga) perduoti Estijos įmonei bei įrangos perdavimo–priėmimo nurodytų sutarčių Nr. 20220502-1 ir Nr. 20220502-2, iš kurių būtų galima būtų nustatyti, kokiu tikslu ir kokiam terminui įranga buvo perduota BELFORD KAPITAL OU.

44. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl į bylą jo pateiktos, t. y. UAB „Optimal ars“ ir BELFORD KAPITAL OU sudarytos 2019 m. kovo 7 d. sutarties Nr. 19037-01 dėl MTEP įrangos ir įrenginių, skirtų laboratorijos įrengimui sąlygų, pagal kurias ieškovė privalėjo (buvo būtinybė) perduoti įrangą kalibravimui Estijos įmonei BELFORD KAPITAL OU ir šioje sutartyje yra apibrėžta šalių atsakomybė už įrangos saugumą.

45. Teisėjų kolegija šiuos apelianto apeliacinio skundo argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad įranga buvo perduota remontuoti (kalibruoti) trečiajam asmeniui Estijos įmonei BELFORD KAPITAL OU, nes pagal bendrovės bankroto bylos duomenis ieškovė veiklos nevykdė jau 2022 m. pradžioje, įranga trečiajam asmeniui buvo perduota ir negrąžinta po remonto (kalibravimo) daugiau nei 10 mėnesių, kai prievolė atlikti įrangos kalibravimą, anot atsakovo, numatyta kas 12 mėnesių. Į bylą nėra pateikta duomenų, ar atsakovas, perdavęs įrangą trečiajam asmeniui Estijos įmonei BELFORD KAPITAL OU, vėliau kreipėsi dėl jos grąžinimo bendrovei. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu įvertinimu, kad apeliantas nepateikė pirminių duomenų, kurie leistų įvertinti įrangos perdavimo tretiesiems asmenims tikslingumą ir reikalingumą. Nors atsakovas pateikė į bylą įrangos perdavimo–priėmimo aktus, tačiau nėra pateikta sutarčių, kurių pagrindu šie aktai buvo sudaryti, todėl perdavimo–priėmimo aktų sudarymas nepatvirtina UAB „Optimal ars“ ir BELFORD KAPITAL OU sudarytos 2019 m. kovo 7 d. sutarties Nr. 19037–01 vykdymo.

46. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos įvertino ir bendrovės ir trečiojo asmens Estijos įmonės BELFORD KAPITAL OU sudarytos 2019 m. kovo 7 d. sutarties Nr. 19037–01 nuostatas, pažymėdamas, kad sutartyje nurodyta garantinė priežiūra negali būti prilyginama įrangos pardavėjo įsipareigojimui atlikti periodinį įrangos kalibravimą. Be to, į bylą nėra pateikta duomenų, kad po įrangos įsigijimo anksčiau buvo atliekamas įrangos kalibravimas ir jį atliko Estijos įmonė, kaip įrangos pardavėja, kuriai įrangos gamintoja suteikė teisę atlikti tokią funkciją ir išduoti kalibravimo liudijimą.

47. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė neįrodė įrangos kalibravimo poreikio, jo tikslingumo ir aplinkybės, jog įrangos pardavėja Estijos įmonė BELFORD KAPITAL OU turėjo įrangos gamintojo suteiktą teisę atlikti įrangos patikros (kalibravimo) funkcijas. Apeliantui neįrodžius faktinio pagrindo, kurio remiantis įranga buvo perduota trečiajam asmeniui Estijos įmonei BELFORD KAPITAL OU, trečiojo asmens veiksmų įvertinimas neturi reikšmės dėl atsakovo atsakomybės šalinimo ar mažinimo.

48. Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, kad apeliantas yra atlikęs neteisėtus veiksmus, teisingumą. Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja atsakovo neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.246 straipsnis). Konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, minėta, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė, nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę. Priešingai, teismo nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo kaip bendrovės vadovo veiksmų atitiktį rūpestingo ir apdairaus bendrovės vadovo, veikiančio pagal įstatymo reikalavimus, kriterijus. Aplinkybė, kad turtas buvo prarastas (neperduotas bendrovės nemokumo administratorei) dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 2.87 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis) leidžia spręsti ir dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos egzistavimo.

49. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

50. Apeliantas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria yra nustatytas priteistos žalos dydis. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokių argumentų, kodėl priteisė būtent tokio dydžio žalą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu.

51. Byloje nustatyta, kad ieškovės bankroto byloje atsakovas įrodinėjo, kad bendrovė turi didelės vertės turtą (iš viso 903 621 Eur). Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1478-577/2023, be kita ko, konstatuota, kad vadovo (apelianto) pateikta informacija apie bendrovės turto likutinę vertę (653 419,37 Eur) prieštarauja FNTT Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2020 m. sausio 22 d. pranešime apie įtarimą nuorodai faktinei turto vertei – galios matuoklio (jutiklio) „Keysight“ ir impedanso analizatoriaus „Keysight“ bendra faktinė vertė yra 77 189 Eur, tinklo analizatoriaus „Keysight“ faktinė vertė yra 95 488 Eur.

52. Ieškovė nuostoliais įvardina neperduotos įrangos 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsigijimo (įvedimo į eksploataciją) bei 2023 m. sausio 1 d. buvusias įrangos likutines vertes, t. y.: 1) 2 vnt. signalo generatorių „Keysight Model 5173“ pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktą Nr. 20197 – 7 530 Eur (įsigijimo vertė); 2) tinklo analizatoriaus „Keysight Model 5071“ pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktą Nr. 20197 – 37 750 Eur (įsigijimo); 3) programinė įranga „Simulia CST“ pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktą Nr. 20197 – 0 Eur; 4) 2 vnt. galios matuoklių (jutiklių) pagal pažymą apie ilgalaikio turto (IT) likučius 2023 m. sausio 1 d. – 102 150,11 Eur (likutinė vertė) ir 5) impedanso analizatoriaus pagal pažymą apie ilgalaikio turto (IT) likučius 2023 m. sausio 1 d. – 56 565 Eur (likutinė vertė).

53. Apeliantas nurodo, kad neperduota įranga nusidėvėjusi bei pateikė UAB Nexia JK įrangos vertės pakitimų skaičiavimus: 1) 2 vnt. signalo generatorių „Keysight Model 5173“ nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. 77 162,54 Eur iki 2021 m. liepos mėn. 2 Eur; 2) tinklo analizatorius „Keysight Model 5051“ – nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. 91 509,37 Eur iki 2021 m. liepos mėn. 1 Eur; 3) 2 vnt. galios matuokliai (jutikliai) ir impedanso analizatorius – nuo 2019 m. spalio mėn. 73 972,83 Eur iki 2021 m. rugsėjo mėn. 3 Eur; 3) programinė įranga „Simulia CST“– nuo 2019 m. spalio mėn. 35 141,52 Eur iki 2021 m. rugsėjo mėn. 1 Eur, iš viso 7 Eur.

54. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo pateiktą įrangos likutinės vertės apskaičiavimą nurodė, kad nėra pagrindo remtis atsakovo į bylą pateikta UAB Nexia JK pažyma apie įrangos likutinę vertę, kadangi, kaip nurodyta pačioje pažymoje, skaičiavimus atlikusiai specialistei nebuvo pateikti pirminiai duomenys, taip pat ir įrangos įsigijimo dokumentai bei įsakymai dėl ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją bei likvidacinių verčių patvirtinimo.

55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad byloje sprendžiant dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

56. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada dėl teismo apskaičiuoto bendrovei atsakovo veiksmais padarytos žalos dydžio, tačiau nenurodė teisinių argumentų, kurie paneigtų teismo vertinimą. Priešingai nei nurodo apeliantas apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas priteistinos žalos dydį, vadovavosi byloje esančiais šalių pateiktais duomenimis, kartu pasisakydamas tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovo pateiktų į bylą žalos apskaičiavimų vertinimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį rėmėsi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais ir nusprendė, kad ieškovė patyrė 203 995,11 Eur nuostolius, o iš atsakovo ieškovės naudai nusprendė priteisti 50 000 Eur.

57. Pažymėtina, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

58. Apelianto skunde nurodomi argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo priteisto žalos dydžio. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas šalims sudarė galimybę įrodinėti galimos žalos dydį, tiek ieškovė, tiek atsakovas pasinaudojo šia teise ir teikė įrodymus. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nurodė, kad byloje nesant objektyvių duomenų apie realią įrangos vertę ir nesant galimybės objektyviai ją nustatyti (įranga prarasta), ją nustatė vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis). Įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti apie tikrąją likutinę bendrovės prarastos įrangos vertę nebuvo pateikta. Tokių įrodymų nebuvo pateikta ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovei padarytos žalos dydį ir jį keisti nėra teisinio pagrindo.

59. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 50 000 Eur nuostolių atlyginimo suma pirmosios instancijos teismo nustatyta kompromisiniu būdu, tačiau šios nuostolių sumos skaičiavimas arba pagrindimas, kaip ši suma buvo teismo apskaičiuota, nepateikti. Taip pat teismas neatsižvelgė į apelianto (ir jo šeimos) ypatingai blogą turtinę padėtį.

60. Pažymėtina, kad pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime priteisdamas iš atsakovo ieškovei patirtų nuostolių atlyginimą įvertino atsakovo pateiktus duomenis apie sunkią finansinę padėtį ir sprendime nustatęs ieškovei padarytos žalos (nuostolių) dydį – 203 995,11 Eur, nusprendė iš atsakovo priteisti ieškovei 50 000 Eur žalos atlyginimą. Teismas įvertino, kad visų ieškovei atsakovo veiksmais padarytų nuostolių išieškojimas iš atsakovo būtų praktiškai neįgyvendinamas, atsižvelgė į siekį patenkinti ieškovės kreditorių interesą bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais nustatė iš atsakovo priteistinos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo ir jo šeimos sunkios finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susiklosčiusias faktines aplinkybes, ieškovės ir jos kreditorių interesus, atsakovo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti padarytus nuostolius, o teismo nustatytas iš atsakovo priteistinų nuostolių dydis yra pagrįstas, užtikrinant priešpriešinius ginčo šalių interesus.

61. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, pasireiškusių netinkamų bendrovės vadovo pareigų vykdymu (bendrovės turto neišsaugojimu (praradimu) ir jo neperdavimu nemokumo administratorei), bendrovei padarytos žalos ir jos dydžio, taip pat priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos nepaneigė, be kita ko, apeliantas nepaneigė ir jo kaltės prezumpcijos (CK 2.87, 6.245–6.249 ir 6.263 straipsniai). Apelianto deklaratyvūs ir objektyviais įrodymais nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Vien tai, kad atsakovas nesutinka su atitinkamomis skundžiamo sprendimo išvadomis, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023, 54 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

62. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir įvertino byloje surinktus įrodymus. Apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

63. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovė (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys), bet ji nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.