- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- e2-801-1204/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01901-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- T. B.
- Advokatai
- Daiva Rusakienė, Daiva Rusak
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
- 2.3.4.4.1Ginčai dėl vaiko vardo ir pavardės
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.3Bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo nagrinėjimo ypatumai
dalyvaujant ieškovei V. Š. (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“), jos atstovei advokatei Daivai Rusakienei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Mildai Litvinaitei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui T. B., byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė V. Š. kreipėsi į teismą prašydama: 1) paskirti DNR ekspertizę, siekiant nustatyti, ar atsakovas T. B., gim. (duomenys neskelbtini) yra I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas; 2) nustatyti, kad atsakovas T. B., gim. (duomenys neskelbtini). yra I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas; 3) nustatyti nepilnametės dukters I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina, t. y. ieškove V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 4) priteisti iš atsako T. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) paskirti ieškovę V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) dukrai I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 6) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu T. B. pradraugavo apie 6 mėnesius, gyveno kartu pas ieškovę. Vėliau atsakovas susidaro kitą merginą ir šalys nustojo gyventi kartu. Po išsiskyrimo ieškovė sužinojo, kad laukiasi. Iš pradžių atsakovas T. B. norėjo grįžti, bet vėliau savo nuomonę pakeitė ir jokiais būdais nepripažįsta esąs I. Š. tėvas, DNR ekspertizės darytis nesutinka. (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. Š., gimimo įraše duomenų apie tėvą nėra. Atsakovas tėvystės nepripažįsta, dukra visiškai nesidomi. Kadangi tuo metu ieškovė artimai bendravo tik su atsakovu T. B., todėl neabejoja, kad būtent jis yra mergytės tėvas. Ieškovė prašė teismo paskirti DNR ekspertizę, nes atsakovas nesutinka geranoriškai pripažinti, kad yra I. Š. tėvas. Ieškovė teismo prašo nustatyti nepilnametės dukters I. Š. gyvenamąją vietą su ieškove, nes būtent su ja ir gyvena nuo pat savo gimimo. Nurodo, kad dukros išlaikymui kas mėnesį reikalinga didesnė nei 600 Eur išlaikymo suma, išminusavus jau tuos poreikius, kuriuos ieškovė patenkina ir padengia valstybės mokamais ir gaunamais vaiko pinigais. Tačiau vien ieškovės pajamų nepakanka, kad būtų patenkinti I. Š. poreikiai, todėl prie dukters išlaikymo privalo prisidėti ir jos biologinis tėvas. Nepilnametės dukters I. Š. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise prašo skirti ieškovę V. Š.. Atsakovas T. B. išlaikymo mergaitei neteikia nuo pat jos gimimo, todėl ieškovė prašo nuo šios datos priteisti išlaikymą mažametei dukrai.
3. Ieškovė V. Š. teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti visiškai. Nurodė, kad bendravimas su atsakovu nutrūkęs, vaiko tėvas nerodo noro bendrauti su dukra, supranta, kad prievarta neprivers, prie dukters išlaikymo neprisideda visiškai, dukra gimė (duomenys neskelbtini), bendravimo nėra, tikslas, kad nereiktų išlaikyti dukters. Ieškovė šiuo metu yra motinystės atostogose, gauna apie 600 Eur pajamų, nuosavybės teisė priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Turi sūnų 11 metų amžiaus, jo tėvas išlaikymą sūnui teikia. Valstybės mokamą paramą dukrai gauna padidintą, tai sudaro apie 180 Eur.
4. Ieškovės V. Š. atstovė advokatė Daiva Rusakienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad atsakovas sutinka su ekspertizės išvada, kad yra I. tėvas, jos neginčija, pripažįsta, kad yra biologinis dukters tėvas ir neprieštarauja, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta ieškove. Su išlaikymo dydžiu sutinka iš dalies, ieškovė prašo minimalios išlaikymo sumos pagal Teismų formuojamą praktiką, todėl neprivalo jos pagrįsti. Atsakovas sveikatos problemų neturi, gali ieškotis patrauklesnio ir geriau apmokamo darbo. Šalys pripažįsta, kad išlaikymas dukrai nuo jos gimimo nebuvo teikiamas, todėl priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė. Išlaidos dėl atsakovo paieškos ir išlaidos dėl ekspertizės turėtų priklausyti atsakovui.
Atsiliepimas
5. Atsakovas T. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu iš esmės sutinka, nesutinka tik su išlaikymo dydžiu, teigdamas, kad jis yra per didelis. Teismo posėdžio metu sutiko su ekspertizės išvada, kad yra dukters I. Š. tėvas. Sutinka su ieškinio reikalavimu nustatyti nepilnametės dukters I. Š. gyvenamąją vietą su ieškove. Nurodė, kad dirba prie statybos darbų pagal verslo liudijimą, jo pajamos nėra pastovios, gauna ir 500 Eur, ir mažiau. Jokio turto neturi. Šiuo metu nuomojasi butą už 100 Eur, dabar dirba Lietuvoje, planuoja dirbti užsienyje. Sutiktų teikti 150–200 Eur išlaikymą dukrai, neprieštarauja, kad vaiko motina uzufrukto teisė valdytų priteistą išlaikymą. Neįgalumas jam nėra nustatytas, turi kitų išlaikytinių, dukrai 6 metai, sūnui 12 metų, išlaikymą jiems moka bendru sutarimu po 200 Eur kiekvienam, teismo sprendimu jis nėra priteistas, susitarė geruoju. Po ekspertizės išlaikymo dukrai I. neteikė, nes neturi iš ko.
6. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės V. Š. šeima, kurioje auga vaikas I. Š., skyriui dėl vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma. Šeimai atvejo vadybos procesas netaikomas, socialinės paslaugos neteikiamos. Ieškovės šeimoje taip pat auga nepilnametis vaikas D. M., gim. (duomenys neskelbtini). Skyrius, gindamas vaiko I. Š. teisę žinoti savo kilmę, sutinka su ieškovės reikalavimu skirti ekspertizę. Nuo gimimo iki šiol vaikas gyvena su ieškove, atsakovas nereiškia prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove V. Š.. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis, įvertinus vaiko amžių, neprieštarauja vaiko I. interesams. Nustačius, jog atsakovas nemokėjo išlaikymo vaikui, taip pat iš atsakovo priteistinas išlaikymo vaikui įsiskolinimas, susidaręs nuo vaiko gimimo dienos – (duomenys neskelbtini), iki ieškinio teismui padavimo dienos.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Milda Litvinaitė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
8. Byloje nustatyta, kad nepilnametės I. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše kaip motina nurodyta ieškovė V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), duomenys apie tėvą nenurodyti ((duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriaus gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Dėl tėvystės nustatymo
9. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).
10. Nagrinėtinu atveju atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nagrinėjamoje byloje buvo paskirta DNR ekspertizė. 2025 m. rugpjūčio 4 d. ekspertizės akte Nr. SL 0005/25, nurodyta, jog atlikus biologinės tėvystės tyrimą, nustatyta ne mažesnė nei 99,516900 proc. tikimybė, kad T. B., yra biologinis I. Š., tėvas (DOK-47839). Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad su atsakovu T. B. pradraugavo apie 6 mėnesius, gyveno kartu pas ieškovę, vėliau atsakovas susidaro kitą merginą ir šalys nustojo gyventi kartu. Po išsiskyrimo ieškovė sužinojo, kad laukiasi. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su atliktos ekspertizės išvadomis, tėvystę pripažino. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti atsakovą T. B. I. Š. tėvu (CK 3.148 straipsnio 1 dalis), todėl nustatytina, kad T. B. yra I. Š. biologinis tėvas, o I. Š. yra atsakovo T. B. dukra (CK 3.146 straipsnio 1 dalis).
11. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, I. Š. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytini duomenys apie tėvą T. B. (CK 3.147 straipsnio 3 dalis, 3.148 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
12. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 54 punkte įtvirtinta, jog civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu, bei 56 punkte įtvirtinta nuostata, jog registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, taip pat tėvystės (motinystės) nustatymą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo atitinkamai gimimo įraše koreguojami duomenys apie vaiko tėvus, todėl vaiko gimimą įregistravusiai civilinės būklės aktų įrašų įstaigai – Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui pateiktinas sprendimas pakeisti duomenis apie vaiko tėvą vaiko gimimo įraše.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
13. CK 3.169 straipsnyje numatyta, kad jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
14. Nagrinėjamos bylos duomenimis ieškovė su dukra I. Š. ir dar su vienu nepilnamečiu sūnumi D. M. gyvena (duomenys neskelbtini), Joniškio mieste, jai nuosavybės teise priklausiančiame bute. Ieškovė teismo prašo nustatyti nepilnametės dukters I. Š. gyvenamąją vietą su ieškove, nes būtent su ja ir gyvena nuo pat savo gimimo. Šiam reikalavimui neprieštaravo ir atsakovas. Byloje nėra duomenų, kad vaiko motinos gyvenamojoje vietoje vaikui nėra sudarytos sąlygos augti, vystytis, vaiko poreikiams tenkinti. Institucijos teikiančios išvados atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog neprieštarauja, kad šalių dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas atitinka vaiko interesus. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindą spręsti, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamete šalių dukra, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.
15. Atkreiptinas dėmesys, jog tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-4 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.
Žemesnės instancijos teismas
16. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
17. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
18. Nagrinėjamu atveju, ieškovė neprašė nustatyti bendravimo tvarkos tarp atsakovo ir jų nepilnametės dukros, nurodė, jog atsakovas tokios iniciatyvos nerodo.
19. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Teismo vertinimu, tikslios, aiškios ir konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas gali padėti išvengti konfliktinių situacijų, todėl siekiant užkirsti kelią galimam konfliktinių situacijų kilimui ateityje, teismas sprendžia, jog reikalinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.
20. Kiekvienu konkrečiu atveju nustatant skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką būtina įvertini vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgti į vaikų amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad bylos duomenimis, atsakovas šiuo metu su dukra nebendrauja, nustatytina, jog tėvo ir vaiko bendravimas, neribojamas, jei tai nekenkia vaiko interesams ir jo dienos režimui, atsakovas ir ieškovė dėl atsakovo susitikimų su vaiku susitaria bendru sutarimu, o apie susitikimų laiką atsakovas informuoja ne vėliau kaip diena prieš planuojamą susitikimą. Toks bendravimo tvarkos nustatymas užtikrina vaiko ir tėvo emocinio ryšio susiformavimą ir palaikymą, tėvo teisės bei pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant bei vaiko teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą (CK 3.170 straipsnis). Pasikeitus aplinkybėms, bendravimo tvarka gali būti patikslinta.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
21. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo dienos iki dukros pilnametystės.
22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).
23. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.
24. Vertinant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį ir galimybes išlaikyti savo vaikus, vaiko poreikius, paminėtina, kad tiek remiantis ieškovės teiktais paaiškinimais teisme, tiek remiantis rašytiniais įrodymais, nustatyta, jog ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina vaiką. Ieškovės mėnesio pajamos siekia 600,00 Eur. Šiuo metu dukros išlaikymui kas mėnesį išleidžia, kaip teigė pati ieškovė, apie 300 Eur, atėmus valstybės mokamą 180 Eur paramą. Pagal teismo išreikalautus duomenis, ir atsakovo teiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, jo pajamos nėra pastovios, kaip nurodė teismo posėdžio metu, gauna ir 500 Eur, ir mažiau. Jokio turto neturi. Šiuo metu nuomojasi butą už 100 Eur, dabar dirba Lietuvoje, planuoja dirbti užsienyje. Neįgalumas jam nėra nustatytas, turi kitų išlaikytinių, dukrai 6 metai, sūnui 12 metų, išlaikymą jiems moka bendru sutarimu po 200 Eur. Ieškovė šiuo metu turi du mažamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, atsakovas, jo teigimu – be dukters I., turi dar du nepilnamečius vaikus. Nei pati ieškovė, nei atsakovas sveikatos problemų, kurios ribotų jų darbingumą, neturi.
25. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
26. Teismo vertinimu nesant duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, iš esmės apribojančią atsakovo galimybes dirbti bei gauti pajamas (ar esant reikalui didesnes pajamas), teismas sprendžia, kad atsakovas yra darbingas, jauno amžiaus, todėl turi visas galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo ir teikti nepilnamečiam vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Įvertinus bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, ieškovės teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, jog dukrai išlaikyti kas mėnesį reikalinga suma sudaro apie 300 Eur, į kurią dar nėra įskaičiuojami valstybės mokami vaiko pinigai, vertinant atsakovo teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę dėl dviem nepilnamečiams vaikams geranoriškai teikiamą išlaikymą, sprendžia, jog vaiko poreikiams tenkinti šalims prisidedant po 250,00 Eur, taip pat gaunant išmoką vaikui, būtų užtikrinami ne tik vaiko būtinieji, bet ir I. Š. laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos, gabumų lavinimo poreikiai.
27. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistina po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2024 m. lapkričio 25 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodytas išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atsakovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad priteisiamo išlaikymo mokėti jis negalėtų, kad jo turtinė padėtis to padaryti neleidžia.
28. Nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. lapkričio 25 d. susidaro 1250,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (5 mėnesių x 250,00 Eur), kuris, nesant jokių duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą nuo dukters gimimo, taip pat priteisiamas iš atsakovo.
29. Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).
31. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo.
32. Byloje mokėtinas 110,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 110,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Taip pat valstybės naudai iš atsakovo priteistinas byloje mokėtinas žyminis mokestis, 67,50 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) + 28,12 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškinys dalyse dėl tėvystės nustatymo ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti visiškai bei ieškinį tenkinus iš dalies išlaikymo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (kur teismo žyminiai mokesčiai paskaičiuoti nuo priteistinos sumos), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 315,62 Eur žyminis mokestis.
33. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugsėjo 24 d. pažymą Nr. APD-2025-10457 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 756,25 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Patenkinti 83 procentai ieškinio reikalavimų, todėl 627,69 Eur suma priteistina valstybės naudai iš atsakovo.
34. Šioje byloje teismas patyrė 35,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 ir 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovas T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o I. Š. yra T. B. dukra.
Įrašyti I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnamečio vaiko I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina, ieškove V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką – tėvo ir vaiko bendravimas neribojamas, jei tai nekenkia vaiko interesams ir jo dienos režimui, atsakovas ir ieškovė dėl atsakovo susitikimų su vaiku susitaria bendru sutarimu, o apie susitikimų laiką atsakovas informuoja ne vėliau kaip dieną prieš planuojamą susitikimą.
Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui
I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. lapkričio 25 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1250,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų penkiasdešimties eurų ) išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo dienos – 2024 m. lapkričio 25 d.
Paskirti ieškovę V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti valstybei iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 315,62 Eur (tris šimtus penkiolika eurų 62 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas – 5662.
Priteisti valstybei iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 627,69 (šešis šimtus dvidešimt septynis eurus 69 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas – 5630.
Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35,92 Eur (trisdešimt penkis eurus 92 ct) pašto išlaidas valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos, šį sprendimą išsiųsti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą ir padarytų pakeitimus gimimo įraše.