Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei A. Š. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl bendravimo tvarkos su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1.5. Nuo sutarties vykdymo pradžios (2019 metų), ieškovas pastebėjo, jog likus kelioms dienoms iki susitikimo su atsakove, dukros elgesys pasikeičia. Dukra ima nerimauti, darosi pikta, agresyvi, kramto nagus ir meluodama imituoja daugiau pamokų, kad tik vėliau būtų pristatyta pas atsakovę. Grįžusi iš atsakovės namų, dukra būdavo užsidariusi savyje, nebendraudavo, nenoriai pasakodavo, kas vyksta, kai ji būna pas atsakovę. Dukra ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai jausdavosi itin blogai. Dukra patirdavo pilvo skausmus, ausų užgulimą, galvos skausmą. Užsidariusi savo kambaryje dukra kartais verkdavo. Nepaisant to, ieškovas privalėjo vykdyti sutartyje dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių įtvirtintą bendravimo su vaikais tvarką.

1.6. Nuo 2020 metų ieškovas ėmė vis labiau pastebėti, jog dukra turi psichologinių problemų ir tam įtakos turi bendravimas su atsakove. 2020 m. vasarą ieškovas įspėjo atsakovę, jog ji negali girta atvykti pasiimti dukros. Įspėjus atsakovę, dukros ir atsakovės pasimatymai tapo retesni, o dukros psichologinė sveikata akivaizdžiai pagerėjo, dukra numetė svorio. Tuomet ieškovas įsitikino, kad dukros prastą psichologinę ir fizinę sveikatą lemia būtent jos bendravimas su atsakove.

1.7. 2020 m. gruodį atsakovė priverstiniu būdu buvo uždaryta į Naujosios Vilnios psichiatrinę ligoninę, kadangi jai ėmė vaidentis ir ji tapo absoliučiai neprognozuojama ir pavojinga. Grįžusi iš ligoninės atsakovė ėmė terorizuoti dukrą, jog ji jai yra reikalinga ir jos turi vėl leisti laiką kartu. Ieškovo žiniomis, jau tuo metu atsakovė grasino dukrai, jog ji negali sakyti ieškovui, kad vartoja alkoholį, kadangi tuomet nusižudys. 2021 m. vasario 16 d. – vasario 21 d. dukra leido vaikų atostogas pas atsakovę. Dukra tik vėliau papasakojo, jog tuo metu atsakovė buvo visiškai girta, įžeidinėjo dukrą bei ieškovą ir ieškovo sutuoktinę, su kuria dukros santykiai yra geri. Atsakovė tyčiojosi, jog dukra turi naują „pamotę“, su kuria ir siūlė leisti laisvalaikį.

1.8. 2021 m. vasario 16 d. atsakovė dėl alkoholio vartojimo prarado sąmonę, todėl dukra, būdama be galo išsigandusi, bandė atsakovę žadinti, budinti, stebėjo, ar atsakovė gyva. Atsakovė, atgavusi sąmonę, ėmė grasinti dukrai, jog nusižudys, todėl dukra paslėpė visus atsakovės namuose esančius virtuvinius peilius bei kitus aštrius daiktus. 2021 m. vasario 19 d. dukra paskambino 112 ir bandė kviesti atsakovei greitąją pagalbą, kadangi ši buvo be sąmonės. 2021 m. vasario 21 d. atsakovė, būdama visiškai girta, grasino dukrai, jog eina nusižudyti – nusiskandinti. Užsidariusi vonioje atsakovė rėkė, o kai įsivyravo tyla, dukra įsilaužė į vonią ir pamatė atsakovę plūduriuojančią vandens pilnoje vonioje. Dukra traukė atsakovę iš vandens. Tik tuomet dukra paskambino ieškovui ir paprašė parvežti ją namo. Ieškovas, atvykęs pasiimti dukros, pamatė, jog dukra yra šoke, negali rišliai kalbėti, drebėjo, buvo be galo sutrikusi. Tuo tarpu atsakovė jau kitą dieną pradėjo rašyti, skambinti dukrai, bandė atsiprašyti, prašė atvažiuoti, sakė, jog daugiau taip nebedarys ir dukros nebegąsdins, rašė, jog ją neva labai „myli“.

1.9. Būtent po šio įvykio, kai dukra išgelbėjo atsakovę, kuri neva bandė nusižudyti vonioje, dukra atsivėrė ir papasakojo ieškovui, kas vyksta, kai ji būna pas atsakovę. Dukra prisipažino, jog atsakovė dažnai ją palikdavo vieną, išeidavo gerti, jog ji savo mamos laukdavo ir nemiegodavo. Dukra, likusi viena atsakovės namuose, dažnai jai skambindavo ir klausdavo, kada ji grįš namo. Dukra taip pat prisipažino, jog dažnai pas atsakovę namuose būdavo ir svetimi vyrai, ji girdėdavo, kaip atsakovė su jais mylėdavosi kitame kambaryje.

1.10. Dukra yra psichologiškai sužlugdyta, nori padėti savo mamai, bijo, jog ji nusižudys. Nepaisant to, ir pati dukra galvoja apie savižudybę, ji apie tai kalba su kitais artimais žmonėmis bei savo psichoterapeute. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad dukra gina atsakovę ir ne visada sako, kaip atsakovė su ja elgiasi.

1.11. Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2021 m. rugsėjo 28 d. pagalbos plane nurodyta psichologės pozicija apie dukros elgesį: „Pastebėta, jog yra polinkis meluoti (konsultacijų metu kelis kartus pastebėtos prieštaraujančios viena kitai mintys, elgesys), prisiėmimas atsakomybės už kitų elgesį, stengiantis padėti kitiems, tam tikros informacijos nesakymas kitiems, kad nepakenktų artimiesiems. Konsultacijų metu, pastebėtos neigiamos emocijos dėl situacijos, teisminio proceso, žinojimas teisminio proceso detalių, kas turi įtakos paslaugų gavėjos emocinei būklei, priėmimui savęs, savo šeimos, paauglystės laikotarpiu ieškojimui tapatumo. Pastebėtas kaltės jausmas ir atsakomybės prisiėmimas dėl mamos alkoholio vartojimo. Kuomet konsultacijos vykdavo po ilgesnės pertraukos, galima buvo pastebėti, jog paslaugų gavėja jausdavosi įsitempusi, kalbėdavo dažniau trumpais sakiniais, lakoniškais trumpais atsakymais“.

1.12. Byloje esančiame 2021 m rugpjūčio 26 d. rašte nurodoma, jog: „Aš S. P. noriu bendrauti ir gyventi puse (50/50) su tėčiu ir mama“. Dukra, grįžusi namo pas ieškovą, iš karto pasakė jam, kad atsakovė prašė/liepė jai parašyti raštą, kad dukra nori gyventi kartu su atsakove. Atsakovė vėl pasakojo dukrai, jog ji ją labai myli, jog jai dukra reikalinga, jog neįsivaizduoja savo gyvenimo be dukros ir pan. Dukra, nenorėdama jaudinti atsakovės, tokį raštą parašė, tačiau apie tai iškart informavo ieškovą. Šis raštas patvirtina, jog atsakovė nesuvokia problemos rimtumo, ji nesuvokia, kad negalima manipuliuoti dukra.

1.13. Dukrai šiuo metu 13 metų, jai bendravimas su atsakove be tarpininkų – specialistų, daro neatitaisomą žalą. Dukrai teigiama, jog ji turi atsakovę saugoti, prižiūrėti ir jai padėti. Nuolatinis atsakovės manipuliavimas, jog neva tik dukra gali ją išgelbėti ir jai padėti, yra nepakeliamas psichologinis krūvis vaikui. Nuolatiniai sakymai, jog atsakovė dukrą „labai myli“ ir nori ją pamatyti sukelia dukrai nepagrįstus lūkesčius, jog ji pagaliau jausis saugi ir laiminga būdama su savo mama. Tačiau mama, leisdama laiką su dukra, arba palieka ją vieną, arba, būdama girta, dukrą žemina ir įžeidinėja, arba pasikviečia svetimų vyrų, kurie tik būna/laikinai gyvena atsakovės namuose kartu su dukra.

1.14. Dukra, gyvendama ieškovo šeimoje su kitais vaikais, mokosi bendrauti, kalbėtis, dalintis, ir rūpintis vieni kitais. Leisdama laiką su ieškovu ir jo nauja sutuoktine, dukra mokosi, koks turėtų būti moters vaidmuo šeimoje, kaip atrodo rūpestinga ir, svarbiausia, atsakinga moteris šeimoje. Dukrai naudinga augti pilnoje šeimoje, kurioje du suaugę dirbantys žmonės rūpinasi vaikais, namais, kasdienybe. Tuo tarpu dukra iš atsakovės aplinkos žino tik apie alkoholikų atkritimus, anoniminių alkoholikų grupes, sunkumus ir pagundas, su kuriais susiduria alkoholikai. Daugiau praleisdama laiko tokioje terpėje, mergaitė neformuoja tinkamų gyvenimiškų įgūdžių, mokosi manipuliacijų, trumpalaikių malonumų ir jų pasekmių.

1.15. Atsakovė priklausoma nuo alkoholio yra beveik visą savo gyvenimą, todėl manyti, jog atsakovės elgesys per 9 mėnesius iš esmės pasikeitė, yra ne tik naivus, bet ir prieštarauja dukros interesams. Tai, kad atsakovė neva šiuo metu alkoholio nevartoja, tėra prielaidos. Į bylą pateikti įrodymai rodo, jog tam tikru metu atsakovė alkoholio nevartoja, bet ar ji vėl to nedaro paromis, kai namuose nėra dukros, negalima pasakyti. Atsakovė bendraudama telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis dažnai nurodo, jog ji „serga“, yra „peršalusi“, tačiau, ar tai nėra savijauta dėl alkoholio vartojimo, negalima žinoti, kadangi niekas atsakovės nekontroliuoja.

2. Atsakovė A. Š. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Ieškovas be jokių teisinių argumentų kvestionuoja teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde dėstydamas praeityje egzistavusias aplinkybes, kurios didžiąja dalimi yra melagingos ir nepagrįstos, neparemtos jokiais įrodymais.

2.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškinyje ieškovas, nurodydamas, jog egzistuoja motinos valdžios apribojimo pagrindai, nereiškia reikalavimo apriboti motinos valdžią, kadangi tokio tikslo neturi, tačiau ieškinyje nurodytais motyvais nori įrodyti, kad yra pagrindas motinos valdžiai apriboti.

2.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas suteikia galimybę dukrai bendrauti su motina ilgiau, nei numatyta teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta laikina motinos ir dukros bendravimo tvarka. Taigi ieškovo motyvai dėl vaiko bendravimo su atsakove tvarkos pakeitimo ir ieškovo faktinis elgesys prieštarauja vienas kitam. S. P. nuo 2021 metų rugsėjo mėn. gyvena su mama vidutiniškai apie 20 dienų per mėnesį. 2021 metų rugsėjo mėnesį dukra su mama praleido 18 dienų, spalio mėnesį 19 dienų, lapkričio mėnesį 25 dienas, gruodžio mėnesį praleido laiko trumpiau, kadangi dukra buvo išvykusi su ieškovu nuo gruodžio 15 dienos atostogų. Nuo 2022 m. sausio mėn. 8 dienos iki vasario mėn. 4 dienos dukra gyveno su mama.

2.4. Teismas teisingai įvertino byloje įrodymus ir remdamasis jais padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovė rūpinasi dukra, ją prižiūri, nėra nė vieno įrodymo, pagrindžiančio ieškovo teiginius, kad atsakovė nesirūpina dukra, žiauriai su ja elgiasi, piktnaudžiauja tėvo valdžia.

2.5. Atsakovė visuomet pati nuveždavo dukrą į mokyklą, visuomet tik ji dukrą veždavo į būrelius, pas gydytojus. Byloje esantis 2021 m. rugpjūčio 24 d. atsiliepimas iš dukros S. mokyklos apie A. Š. patvirtina, kad atsakovė dalyvavo visuose mokyklos organizuojamuose susirinkimuose ir renginiuose, atveždavo vaiką į mokyklą ir laiku pasiimdavo, nusiskundimų dėl jos elgesio nėra. Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2021 m. rugpjūčio 26 d. pažyma dėl A. Š. šeimos patvirtina, kad S. P. mamos namuose yra užtikrinta saugi aplinka, pasirūpinta pagrindiniais mergaitės fiziologiniais poreikiais, užtikrinama sveikatos priežiūra ir gera savijauta. Mama su dukra palaiko šiltus santykius, turi stiprų tarpusavio ryšį ir bendrus pomėgius, kartu turiningai leidžia laisvalaikį. Atsakovė laikosi Pagalbos plane nustatytų įpareigojimų.

2.6. Ieškovo išdėstytos aplinkybės prieštarauja pačios mergaitės interesams bei Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus vaiko nuomonės išklausymo akte 2021 m. rugsėjo 14 d. Nr. 1TSD-3687 išsakytai S. P. nuomonei, kad ji nori bendrauti su motina daugiau laiko. Teismas teisingai įvertino, kad vaiko noras bendrauti su motina šiuo atveju neprieštarauja vaiko interesams. Motina nurodo ir iš dukros nuomonės nustatyta, kad atsakovė ir šalių dukra turi emocinį ryšį.

2.7. Teismas pagrįstai rėmėsi Tarnybos išvada, kurioje nurodyta, kad šalių dukra ilgiau nei nustatyta laikinoje bendravimo tvarkoje, bendrauja su motina ir nori su ja bendrauti. Tarnyba ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2021 m. vasario 21 d. atsakovė alkoholio nevartoja, gydosi nuo priklausomybės, lankosi pas specialistus. Vaikas nurodė, kad nori daugiau laiko praleisti su motina, todėl vaiko bendravimas su motina turėtų būti platesnis. Mergaitė net yra parašiusi laišką, kuriame išsakė savo norą bendrauti su tėvais vienodai, t.y. pusę laiko su tėvu, pusę laiko su motina.

2.8. Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2021 m. rugpjūčio 26 d. pažyma dėl A. Š. šeimos patvirtina, kad mamos namuose yra užtikrinta saugi aplinka, pasirūpinta pagrindiniais mergaitės fiziologiniais poreikiais, užtikrinama sveikatos priežiūra ir gera savijauta. Mama su dukra palaiko šiltus santykius, turi stiprų tarpusavio ryšį ir bendrus pomėgius, kartu turiningai leidžia laisvalaikį. Socialinės darbuotojos išvada – A. Š. geba užtikrinti nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus bei sudaryti namuose saugias gyvenimo sąlygas.

2.9. Ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai yra niekiniai, neatitinka protingumo kriterijų ir paneigti byloje esančių įrodymų visuma. Byloje pateikta pakankamai duomenų, kad atsakovė sėkmingai išsprendusi priklausomybės nuo alkoholio problemą, palaiko blaivų gyvenimo būdą, nuolat lanko konsultacijas, bendradarbiauja su specialistais.

2.10. Teismas teisingai ir visapusiškai įvertino Tarnybos specialistų išvadas, vadovavosi pilnamečio šalių sūnaus P. P. liudijimu, kuris teismo posėdyje nurodė, kad šalių dukra puikiai jaučiasi su motina, nori su ja bendrauti. Motina nevartoja alkoholio beveik metus (nuo 2021 m. vasario 21 d.), gydosi nuo priklausomybės. Šie duomenys patvirtina atsakovės nurodomas aplinkybes, kad atsakovė nekelia grėsmės vaiko interesams, todėl nėra pagrindo nustatyti atsakovės minimalią bendravimo tvarką su vaiku tvarką.

2.11. Ieškovo teiginiai, kad jis kritiškai vertina aplinkybes, kad atsakovė šiuo metu alkoholio nevartoja, niekuo neparemti ir yra tik prielaidos. Su atsakove sūnus P. P. gyveno grįžęs iš mokslų Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. rugpjūčio 29 d. Sūnus patvirtino, kad mama nevartoja alkoholio. Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. dukra gyvena su mama didesnę laiko dalį. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė artimiausiu metu pradės vartoti alkoholį, nes padėtis 11 mėnesių yra stabili.

2.12. Atsakovė palaiko tinkamą gyvenimo būdą, geba užtikrinti dukters teises ir teisėtus interesus, bei sudaryti namuose saugias gyvenimo sąlygas. A. Š. yra (duomenys neskelbtini) savininkė ir vadovė, taip pat ji dirba su (duomenys neskelbtini), kaip brokerė, nuo 2021 metų. Nėra duomenų, kad atsakovės gyvenimo sąlygos neatitinka vaiko interesų.

2.13. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, juos vertindamas rėmėsi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo padarė pagal vidinį teismo įsitikinimą, kuris pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

2.14. Ieškovo apeliaciniame skunde keliami reikalavimai tenkinti jo ieškinį vertintini kaip tėvo valdžios panaudojimas prieš nepilnamečio vaiko interesus, nesant tam jokio realaus pagrindo ir tai patvirtinančių įrodymų. Toks kraštutinis ribojimas neatitinka ir teisėto tikslo bei būtinojo socialinio poreikio ir yra neproporcingas siekiamam tikslui. Trylikametės dukros atskyrimas nuo motinos, maksimaliai apribojant jų bendravimo laiką, sukeltų neigiamas pasekmes, t.y. nepilnametės mergaitės neigiamus išgyvenimus, prieštarautų jos norams ir interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė atsakovės priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, tačiau atsakovė apeliacinio skundo dėl to neteikė, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, šioje nutartyje dėl atsakovės priešieškinio nepasisakys.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

7. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-810-1045/2019 panaikintas šalių S. P. ir A. Š. (buvusi pavardė P.) santuokos, (duomenys neskelbtini) sudarytos Vilniaus Šv. Onos bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtina šalių sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių.

8. Minėtos sutarties 2.1 punkte šalys numatė, kad šalių vaikų P. P., gimusio (duomenys neskelbtini) (šiuo metu jau pilnametis), ir S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su tėvu S. P. Šalys 2.2 punkte išsamiai susitarė dėl motinos A. Š. bendravimo su vaikais tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, švenčių, vasaros atostogų dienomis, taip pat ligos, kelionių į užsienį atvejais.

9. Sutarties 2.2.1.1.1. punkte, numatančiame bendravimą darbo dienomis ir savaitgaliais, šalys susitarė, kad motina bendrauja su dukra kas antrą savaitę lyginėmis metų savaitėmis, paimdama dukrą ketvirtadienį po pamokų ir/ar popamokinių užsiėmimų iš dukros ugdymo įstaigos ir grąžindama dukrą nelyginės metų (kitos) savaitės antradienį ryte į dukros ugdymo įstaigą iki prasidedant pamokoms.

10. Ieškovas, motyvuodamas tuo, jog atsakovė A. Š. yra priklausoma nuo alkoholio, todėl nepilnametei dukrai S. P. su motina pagal nustatytą bendravimo tvarką bendrauti nėra saugu, toks bendravimas neatitinka vaiko interesų, prašė pirmosios instancijos teismo pakeisti šalių dukters bendravimo su motina tvarką, nustatant minimalią vaiko su motina bendravimo tvarką, dalyvaujant tretiesiems asmenims – psichologui, socialiniam darbuotojui ar Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui: 1) „Mama su dukra bendrauja vieną kartą per savaitę ne ilgiau kaip 6 valandas dalyvaujant tretiesiems asmenims – psichologui, socialiniam darbuotojui ar, pagal galimybes, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui. Vieta, kurioje vyksta dukros ir mamos susitikimai – Vilniaus miesto krizių centre, esančiame adresu Vytenio g. 45, Vilniuje; 2) atsakovė ir ieškovas derina dukros bendravimo su atsakove dieną ir laiką, atsižvelgdami į dukros būrelius ir papildomus užsiėmimus su mokytojais ar repetitoriais, vizitus pas gydytojus ar terapeutus ir vaikų išvykimą atostogoms su ieškovu bei pagal trečiųjų asmenų – tarpininkų, užimtumą“.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė sprendimo priėmimo metu nevartojo alkoholio jau 9 mėnesius, taigi padėtis nuo ieškinio pateikimo buvo pasikeitusi ir stabili, taip pat į tai, kad tarp atsakovės ir dukters yra artimas ryšys, atsižvelgdamas į vaiko bei Tarnybos nuomonę, vadovaudamasis vaiko interesų gynimo principu, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo neproporcingai apriboti motinos bendravimo su nepilnamete dukra tvarką iki minimalios su vaiku bendravimo tvarkos, todėl ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad motina padarė išvadas, tvirtai apsisprendė keistis ir gydytis nuo priklausomybės bei vykdo Pagalbos plane numatytus įsipareigojimus, o byloje nėra duomenų, kad atsakovės gyvenimo sąlygos neatitinka vaiko interesų. Pažymėjo, kad tėvui nėra draudžiama pasiimti vaiko iš motinos nedelsiant tuo atveju, jeigu motina pradės vartoti alkoholį. Be to, esant nustatytiems pagrindams, motinai vartojant alkoholį ar neužtikrinant vaiko interesus atitinkančią aplinką, vaikas gali būti paimamas iš motinos įstatyme nustatyta tvarka.

12. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydamas, kad atsakovė beveik visą savo gyvenimą yra priklausoma nuo alkoholio vartojimo, jog dėl to iširo ir šalių santuoka, savo argumentams pagrįsti dėsto šalių gyvenimo ir bendravimo aplinkybes nuo 2015 metų, kuomet, ieškovo teigimu, atsakovė jau neatliko jokių savo, kaip mamos ir sutuoktinės, pareigų. Ieškovas nurodo, kad atsakovės priklausomybė nuo alkoholio kenkia dukros interesams, ji manipuliuoja dukra, nesugeba ja rūpintis, todėl teiginys, kad minimali bendravimo tvarka su dukra negali būti nustatyta, nes atsakovė neva 9 mėnesius nevartoja alkoholio, prieštarauja dukros interesams ir kelia jai grėsmę.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo

17. Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

18. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

20. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas).

21. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, šalių sutartyje dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių numatytą bendravimo su nepilnamete šalių dukra S. P. tvarką, taip pat ieškovo siūlomą pakeisti bendravimo tvarką, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo nustatyti ieškovo prašomos minimalios motinos ir dukros bendravimo tvarkos.

23. Ieškovas apeliaciniame skunde didžiąja dalimi dėsto šalių bendro gyvenimo, taip pat atsakovės vedamo gyvenimo būdo aplinkybes nuo 2015 metų, kurios susijusios su atsakovės alkoholio vartojimo atvejais, atsakovės elgesiu dukros atžvilgiu, situacijas, į kurias šalių dukra buvo papuolusi dėl atsakovės neatsakingo alkoholio vartojimo (ypač išskiria mergaitės buvimą pas motiną laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 16 d. iki 2021 m. vasario 21 d., kurio metu motinai buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, mergaitė traukė motiną, kuri neva grasino nusižudyti, iš vonios, kt.). Pažymėtina tai, kad nors ir nėra ginčo dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad šios ieškovo dėstomos aplinkybės yra praeityje įvykę faktai, kadangi faktinė situacija bylos nagrinėjimo metu iš esmės yra pasikeitusi, ką patvirtina byloje esantys įrodymai.

24. Nors ieškovas ir abejoja atsakovės pasiryžimu gydytis nuo priklausomybės alkoholiui bei rodyti tinkamą dukrai pavyzdį, ja rūpintis, užtikrinti jai saugią aplinką, tačiau visuma byloje esančių įrodymų teisėjų kolegijai leidžia daryti priešingą išvadą. Byloje nustatyta, kad atsakovė alkoholio nevartoja nuo 2021 m. vasario 21 d., sprendžia alkoholio vartojimo problemą dalyvaudama įvairiuose užsiėmimuose, programose, lankydamasi pas specialistus. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu atsakovė alkoholio nevartojo jau 9 mėnesius, tuo tarpu šio apeliacinio skundo nagrinėjimo metu jau yra praėję vieneri metai. Duomenų, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsakovė būtų vėl pradėjusi vartoti alkoholį ar būtų atsiradę kitų priežasčių, dėl kurių kiltų poreikis spręsti minimalios motinos bendravimo su dukra tvarkos nustatymo klausimą, teisėjų kolegija neturi, tokių duomenų nepateikė ir ieškovas (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovė ryžtingai nusprendė keisti savo gyvenimo būdą gerąja linkme, sutelkdama dėmesį į turimų problemų sprendimą, tinkamą motinos pareigų atlikimą ir tarpusavio ryšių su dukra gerinimą (CPK 178, 185 straipsniai).

25. Tai, kad atsakovės elgesys ir gyvenimo būdas po 2021 m. vasario mėnesio pabaigos yra iš esmės pasikeitęs, patvirtina dauguma byloje esančių įrodymų. Tai, kad atsakovė visapusiškai sprendžia alkoholio vartojimo problemą patvirtina byloje esantis Respublikinio priklausomybės ligų centro atsakovei 2021 m. kovo 26 d. išduotas diplomas, patvirtinantis, kad atsakovė pilnai baigė dalyvavimą stacionarinėje Minesotos programoje, t.y. nuo 2021 m. kovo 4 d. iki 2021 m. kovo 26 d. gydėsi Respublikinio priklausomybės centro Vilniaus skyriuje. Be to, byloje esanti 2021 m. balandžio 9 d. pažyma, įsipareigojimų vykdymo lapai patvirtina, kad atsakovė nuo 2021 m. kovo 29 d. nuolat, net 3 kartus per savaitę, lanko prie Bernardinų vienuolyno veikiančios Anoniminių alkoholikų bendruomenės susirinkimus; pažymoje nurodoma, kad ji susirinkimus lanko motyvuota, elgiasi pagarbiai ir yra įsitraukusi į atvirą bendravimą susirinkimo metu. Iš psichologės–psichoterapeutės R. T. 2021 m. rugpjūčio 24 d., 2021 m. lapkričio 19 d. pažymų nustatyta, kad atsakovė nuo 2021 m. kovo 31 d. taip pat kartą per savaitę lanko ilgalaikę palaikomąją psichoterapinę grupę, skirtą priklausomybių problemas sprendžiantiems žmonėms.

26. Taigi, visuma anksčiau nurodytų įrodymų teisėjų kolegijai leidžia daryti pakankamai svarią išvadą, kad atsakovė atsakingai žiūri į alkoholio vartojimo problemą ir ją sprendžia realiomis priemonėmis, keisdama buvusį gyvenimo būdą. Iš byloje esančios 2021 m. birželio 25 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 187 taip pat matyti, kad atsakovė, kuri yra (duomenys neskelbtini) savininkė ir vadovė, šios sutarties pagrindu pradėjo dirbti su (duomenys neskelbtini) brokere.

27. Be to, byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė ne tik sprendžia alkoholio vartojimo problemą, tačiau siekia ir tinkamai atlikti savo, kaip motinos, pareigas. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2021 m. liepos 14 d. pabaigė pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo kursą, atsakovė taip pat laikosi Vilniaus miesto socialinės paramos centro pagalbos plane nustatytų įpareigojimų. 2021 m. rugpjūčio 24 d. rašte iš dukros mokyklos nurodyta, kad A. Š. dalyvavo visuose mokyklos organizuojamuose susirinkimuose ir renginiuose, atveždavo vaiką į mokyklą ir laiku pasiimdavo, nusiskundimų dėl jos elgesio nėra. Taigi šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovė rūpinasi dukra, domisi jos ugdymu ir siekia visapusiškai dalyvauti dukros gyvenime, rodyti jai tinkamą pavyzdį (CPK 185 straipsnis).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors tam tikra byloje esančių ir ieškovo nurodomų įrodymų dalis ir pagrindžia, kad atsakovės elgesys ilgą laiką iki 2021 m. vasario 21 d. dukros atžvilgiu dėl alkoholio vartojimo nebuvo suderinamas su geriausiais vaiko interesais ir ne visada užtikrino saugią ir ramią tiek fizinę, tiek psichologinę aplinką dukrai, tačiau šiuo konkrečiu atveju pabrėžtina tai, kad negali būti ignoruojamas ir kardinaliai pasikeitęs atsakovės elgesys bei realus, byloje esančiais įrodymais, o ne tik deklaratyviais teiginiais, pagrįstas atsakovės siekis keisti savo gyvenimo būdą, tinkamai vykdyti motinos pareigas dukrai, dalyvauti jos gyvenime bei turėti gerus tarpusavio santykius, palaikant nuolatinį emocinį ryšį su dukra.

29. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Pagal CK 3.177 straipsnį teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (1 dalis). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais (2 dalis).

30. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą. Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Hokannen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimas byloje Gineitienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimas byloje G. B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36137/13, par. 105).

31. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai per atstovą ar atitinkamą instituciją nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.

32. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos tekste nėra tiesioginių nuorodų į vaiko teisę būti išklausytam šeimos bylose. Vis dėlto EŽTT savo jurisprudencijoje pabrėžia šios teisės reikšmę, taikydamas ir aiškindamas Konvencijos 8 straipsnį, tačiau pažymi, kad Konvencijos tekstas griežtai nenustato būtinos išklausymo formos (gali būti tiesiogiai ar per atstovą) (2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje M. ir M. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 10161/13). Kartu EŽTT jurisprudencijoje pažymima, jog būtų perdėta sakyti, kad nacionaliniai teismai visada privalo teisme išklausyti vaiką spręsdami bendravimo su vienu iš tėvų klausimą, nes tai gali priklausyti nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių, deramai atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą (2003 m. liepos 8 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Sahin prieš Vokietiją, peticijos Nr. 30943/96, ir kt.).

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

34. Atsižvelgiant į nutarties 63-67 punktus, darytina išvada, kad sprendžiant klausimus, kurie betarpiškai susiję su vaikais, turi būti išklausoma jų nuomonė ir į ją atsižvelgiama, jeigu ji neprieštarauja vaikų interesams. Tuo pačiu pažymėtina, kad tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje iš esmės yra akcentuojamas pats vaiko nuomonės išklausymo faktas, tačiau pati vaiko nuomonės išklausymo forma, vieta, kurioje vaikas ją išreiškė, iš esmės nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo išreikšta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sąlygas pagal savo amžių ir brandą ją pareikšti.

35. Iš byloje pateikto Tarnybos 2021 m. rugsėjo 14 d. vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 1TSD-3687 matyti, kad šalių nepilnametė dukra Tarnybos specialistams nurodė, kad „dabartinė tvarka jai nepatinka, nes nėra patogi – mamai reikia važiuoti jos pasiimti, po mokyklos būna pavargusi, pradėjo lankyti būrelius (dailės užsiėmimai ir planuojamas tinklinis), reikia ruošti namų darbus, savaitgaliais nori susitikti su draugais. Pasak merginos, dėl šios priežasties, ji nori, kad bendravimo tvarka būtų lygiai – 1 sav. su mama, kita savaitė su tėčiu. A. S., tokia bendravimo tvarka būtų teisingiausia ir patogiausia, nei derinti po kelias valandas dienoje. S. sakė, jog dabartinė bendravimo tvarka labiau atrodo kaip susitikimai su mama o ne gyvenimas. Anot jos, ji nenori jaustis kaip susitikimuose, o nori jaustis normaliai, lyg gyventų kartu. S. sakė, jog santykiai su mama yra atviri, nuoširdūs, draugiški, galima apie viską pasikalbėti, paatvirauti. Mergina sakė, jog būnant su mama nejaučia įtampos, mama niekur neužsibūna, viskas aišku – ką veikia, kur eina. <...> S. sakė, jog gyvenamoji vieta su tėčiu jai tinkama, tačiau nori daugiau laiko praleisti su mama“.

36. Į bylą atsakovė taip pat pateikė 2021 m. rugpjūčio 26 d. nepilnametės dukros raštą, kuriame nurodoma, jog: „Aš S. P. noriu bendrauti ir gyventi puse (50/50) su tėčiu ir mama“.

37. Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, kad nepilnametės šalių dukros noras bendrauti su motina ir tą daryti ne tik minimaliai prieštarautų jos interesams (CPK 178 straipsnis). Tarnyba savo išvadoje taip pat nurodė, kad motinos gyvenamojoje vietoje sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Iš Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2021 m. rugpjūčio 26 d. pažymos dėl A. Š. šeimos matyti, kad šalių dukrai mamos namuose yra užtikrinta saugi aplinka, pasirūpinta pagrindiniais mergaitės fiziologiniais poreikiais, užtikrinama sveikatos priežiūra ir gera savijauta. Mama su dukra palaiko šiltus santykius, turi stiprų tarpusavio ryšį ir bendrus pomėgius, kartu turiningai leidžia laisvalaikį. Atsakovė yra motyvuota siekti teigiamų pokyčių šeimoje, konstruktyviai spręsti kylančias problemas, rūpintis dukros gerove.

38. 2021 m. rugsėjo 14 d. vaiko nuomonės išklausymo akte šalių dukra nurodė, kad myli abu tėvus, abu ja gerai rūpinasi ir prižiūri. Iš į bylą pateikto atsakovės ir dukros susirašinėjimo žinutėmis taip pat matyti, kad motiną ir dukrą sieja tvirtas ryšys, abi šiltus jausmus išreiškia dažnai viena kitai sakydamos „myliu“, dukra motinos pasiryžimą gydytis nuo alkoholio vartojimo palaiko, linkėdama stiprybės.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad nevertina klausimo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kaip to prašė priešieškinyje atsakovė (faktinio jo padidinimo), nes tai nėra apeliacijos objektas. Tačiau, įvertinusi nepilnametės dukros amžių, neturi pagrindo spręsti, kad šalių dukros nuomonė ir jos pozityvus noras bendrauti su motina visavertiškai, galėtų būtų suformuota ar nulemta kitų asmenų įtakos, o ne pačios mergaitės noro turėti normalius, nuolatinius ir emociškai šiltus santykius su savo motina, kuri, kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, deda pakankamas pastangas keisti savo gyvenimo būdą ir siekia visapusiškai įsijungti į dukros kasdienį gyvenimą, užtikrindama ramią ir stabilią, tinkamą vaikui vystytis aplinką (CPK 185 straipsnis).

40. Pažymėtina tai, kad liudytoju byloje apklaustas šalių pilnametis sūnus ir S. P. brolis P. P., taip pat patvirtino, kad jo sesuo puikiai jaučiasi su motina, nori su ja bendrauti. P. P. neneigė, kad motina seniau vartojo alkoholį, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad pastaruoju metu motina gydosi nuo priklausomybės ir alkoholio nebevartoja.

41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, pačios nepilnametės dukros, kuriai šiuo metu jau daugiau nei 13 metų ir 8 mėnesiai, nuomonę dėl bendravimo su motina, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas keisti motinos ir dukros bendravimo tvarką, ją apribojant iki minimalaus bendravimo, numatant, kad motinos ir dukros susitikimai gali trukti tik vieną kartą 6 valandas per savaitę ir tik kartu dalyvaujant tretiesiems asmenims – psichologui, socialiniam darbuotojui ar, pagal galimybes, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio minimali bendravimo tvarka, be kita ko, dalyvaujant kitiems pašaliniams asmenims, tikėtina, ne tik trikdytų motinos ir dukros normalų ir įprastą bendravimą, visapusiškai ir nekliudomai reiškiant savo emocijas ir jausmus viena kitai ar tiesiog kartu nevaržomai turint bendrą kasdienę veiklą, pomėgius, tačiau ilgainiui gali lemti ir jų tarpusavio susvetimėjimą ar emocinį atitolimą viena nuo kitos, ko, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, nenori nei motina, nei pati dukra. Priešingai, nepilnametė šalių dukra nurodė, kad jai patinka bendrauti su motina ir ji nori su ja praleisti daugiau laiko.

43. Pažymėtina tai, kad nors nagrinėjamu atveju ieškovas ir turi nuogąstavimų dėl atsakovės elgesio dukros atžvilgiu, skeptiškai žiūri į atsakovės pasiryžimą gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokiu atveju, jeigu atsakovė dėl tam tikrų priežasčių ir vėl pradėtų vartoti alkoholį, ieškovui, kaip nepilnametės dukros tėvui, nebūtų draudžiama nedelsiant pasiimti vaiko iš motinos. Be to, esant nustatytiems pagrindams, motinai vartojant alkoholį ar neužtikrinant vaiko interesus atitinkančią aplinką, vaikas galėtų būti paimamas iš motinos ir CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje ir CK 3.254 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl bylos baigties

44. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl ko pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo nustatyti ieškovo prašomą minimalią motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

47. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

48. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės apeliacinėje instancijose patirtos 700 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos priteistinos jai iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).

49. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

ieškovo S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 700 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.