Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Jurkaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei A. Š. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ginčo. Nurodė, kad S. P. mokosi „V.“. Vaikas nurodė, jog gyvena su tėčiu, jo žmona ir įbroliais; su mama bendrauja. Mama gerdavo tik baltą vyną. Buvo įvykis, kai mama neblaivi nukrito nuo lovos ir susižeidė galvą. Mergaitė sakė, jog niekam nieko nepasakojo, nes tikėjosi, jog viskas bus gerai, jog mama susitvarkys. Vaikas mamą apibūdino kaip ramią, būdama blaivi ji būna juokinga ir rūpestinga, jai patinka leisti laiką su mama, jos eina į parduotuves, parkus, bendrauja. Šiuo metu gyvena pas tėtį, nes supranta, kad mama serga; su mama susiskambina, kalbasi. Teigė, jog nori bendrauti su mama, kai ji yra blaivi. Mama gydosi nuo alkoholizmo. Atsakovė gyvena 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Mergaitei yra skirtas atskiras kambarys. Sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo su motina tvarka minimali, atsižvelgiant į vaiko amžių, nuomonę (patinka leisti laiką su mama, kai ji blaivi), svarstytini ir kiti, nei siūloma ieškinyje, bendravimo būdai.

8. Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais.

9. Teismo posėdyje atsakovė palaikė priešieškinį jame nurodytais motyvais.

10. Liudytojas (šalių pilnametis sūnus) P. P. teismo posėdyje nurodė, kad šalių dukra puikiai jaučiasi su motina, nori su ja būti. Motina vartojo alkoholį, tačiau šiuo metu nevartoja, gydosi. Motina gydėsi ir anksčiau, tačiau patirdavo atkryčius (po 2 savaičių).

11. Tarnybos atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą. Nurodė, kad šiuo metu atsakovė alkoholio nevartoja, gydosi nuo priklausomybės, lankosi pas specialistus. Vaikas nurodė, kad nori daugiau laiko praleisti su motina, todėl vaiko bendravimas su motina turėtų būti platesnis nei nurodyta ieškinyje. Motinos aplinka vaikui saugi, vaikas nori būti su motina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis atmestini

12. Byloje nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. P.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-810-1045/2019 panaikino šalių santuokos apskaitos įrašą šalių bendru sutikimu ir patvirtino šalių sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, kuria šalių vaikų P. P. ir S. P. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu bei nustatyta motinos bendravimo su vaikais tvarka, nustatytas motinos išlaikymo teikimas vaikams. Nustatyta, kad šalių sūnus P. P. yra sulaikęs pilnametystės, o dukra S. P. gyvena su ieškovu.

Dėl ieškinio reikalavimų

13. Ieškovas prašo pakeisti šalių dukters bendravimo su motina tvarką, nustatant minimalią vaiko su motina bendravimo tvarką, dalyvaujant tretiesiems asmenims – psichologui, socialiniam darbuotojui ar Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui:

1) „Mama su Dukra bendrauja vieną kartą per savaitę ne ilgiau kaip 6 valandas dalyvaujant tretiesiems asmenims – psichologui, socialiniam darbuotojui ar, pagal galimybes, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui. Vieta, kurioje vyksta Dukros ir Mamos susitikimai – (duomenys neskelbtini) miesto krizių centre, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

2) Atsakovė ir Ieškovas derina Dukros bendravimo su Atsakove dieną ir laiką atsižvelgdami į Dukros būrelius ir papildomus užsiėmimus su mokytojais ar repetitoriais, vizitus pas gydytojus ar terapeutus ir vaikų išvykimą atostogoms su Ieškovu bei pagal trečiųjų asmenų – tarpininkų užimtumą

14. Ieškovas nurodo, kad motina yra priklausoma nuo alkoholio, vaikui bendrauti su motina pagal esamą bendravimo tvarką yra žalinga, nesaugu, nes bendraujama kelias dienas iš eilės su nakvyne, tai neatitinka vaiko interesų, ją traumuoja.

15. Atsakovė nesutinka su ieškiniu, nurodo, kad ji gydosi nuo priklausomybės, nevartojo alkoholio nuo 2021 m. vasario mėnesio. Vaikas nori su ja bendrauti, turi su vaiku stiprų ryšį. Todėl ieškovo reikalavimas nepagrįstas.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys).

17. Ieškinyje ieškovas nurodo, jog egzistuoja motinos valdžios apribojimo pagrindai (motina vengia atlikti savo pareigą auklėti dukrą, piktnaudžiauja savo valdžia, žiauriai elgiasi su dukra; daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; nesirūpina dukra), tačiau nereiškia reikalavimo apriboti motinos valdžią, kadangi tokio tikslo neturi, tačiau ieškinyje nurodytais motyvais nori įrodyti, kad yra pagrindas motinos valdžios apribojimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas suteikia galimybę dukrai bendrauti su motina ilgiau, nei numatyta teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta laikina motinos ir dukros bendravimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, ieškovo motyvai dėl vaiko bendravimo su motina tvarkos pakeitimo ir ieškovo faktinis elgesys, prieštarauja vienas kitam.

18. Tarnyba išvadoje ir teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2021 m. vasario 21 d. atsakovė alkoholio nevartoja, gydosi nuo priklausomybės, lankosi pas specialistus. Vaikas nurodė, kad nori daugiau laiko praleisti su motina, todėl vaiko bendravimas su motina turėtų būti platesnis. Motinos aplinka vaikui saugi. Motina sudaro tinkamas sąlygas vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Tarnyba pateikė duomenis, kad šalių dukra nori bendrauti su motina ilgiau; nenori su motina bendrauti tik specialistų akivaizdoje ir minimalų laiką.

19. Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti (CK 3.177 straipsnis). Šis reikalavimas taikytinas ne tik tuo atveju, kai yra sprendžiamas tėvų tarpusavio ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bet ir tada, kai vaikas yra globojamas ir ginčas kyla tarp globėjo bei vaiko tėvų (vieno jų). Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

20. Šiuo atveju šalių dukrai yra (duomenys neskelbtini), todėl ji gali suformuluoti savo nuomonę ir pateikė ją Tarnybos specialistams. Minėta, kad šalių dukra ilgiau nei nustatyta laikinoje bendravimo tvarkoje, bendrauja su motina ir nori su ja bendrauti. Teismo vertinimu, vaiko noras bendrauti su motina šiuo atveju neprieštarauja vaiko interesams. Motina nurodo ir iš dukros nuomonės nustatyta, kad atsakovė ir šalių dukra turi emocinį ryšį. Pažymėtina, kad vaiko teisė bendrauti su motina negali būti ribojama, jeigu nenustatyta, kad ribojimai yra būtini ir skirti apsaugoti vaiką.

21. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų – psichologės-psichoterapeutės R. T. pažymos, Respublikinio Priklausomybės centro pažymų nustatyta, kad atsakovė nuo 2021 m. kovo 30 d. lanko ilgalaikę palaikomąją psichoterapinę grupę, skirtą priklausomybių problemas sprendžiantiems žmonėms, nuo 2021 m. kovo 4 d. iki 2021 m. kovo 26 d. gydėsi (duomenys neskelbtini); stacionare baigė Minesotos programą, lanko prie (duomenys neskelbtini) veikiančios Anoniminių Alkoholikų bendruomenės susirinkimus. Atsakovės pateikta 2021 m. rugpjūčio 24 d. pažyma patvirtina, kad atsakovė lanko ilgalaikę palaikomąją psichoterapinę grupę, skirtą asmenims, turintiems priklausomybę. Atsakovė pripažįsta alkoholio vartojimo problemą ir gydosi nuo priklausomybės, baigė pozityvios tėvystės kursus, nevartoja alkoholio nuo 2021 m. vasario 21 d. Teismo vertinimu, į bylą pateikta pakankamai duomenų, kad atsakovė sėkmingai sprendžia priklausomybės nuo alkoholio problemą, jos neneigia, lanko konsultacijas, bendradarbiauja su specialistais. Teismas neturi pagrindo abejoti Tarnybos specialistų išvadomis, pateiktais byloje rašytiniais įrodymais, pilnamečio šalių sūnaus P. P. liudijimu, kuris teismo posėdyje nurodė, kad šalių dukra puikiai jaučiasi su motina, nori su ja bendrauti. Motina vartodavo alkoholį, tačiau pastaruoju metu motina nevartoja alkoholio, gydosi nuo priklausomybės. Šie duomenys patvirtina atsakovės nurodomas aplinkybes, kad atsakovė nekelia grėsmės vaiko interesams, todėl nėra pagrindo nustatyti atsakovės minimalią bendravimo tvarką su vaiku tvarką.

22. Atsakovė pateikė duomenis, kad dalyvavo visuose dukros mokyklos organizuojamuose susirinkimuose ir renginiuose, atveždavo vaiką į mokyklą ir laiku pasiimdavo, jokių nusiskundimų dėl jos elgesio nėra. Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2021 m. rugpjūčio 26 d. pažyma dėl A. Š. šeimos patvirtina, kad S. P. mamos namuose yra užtikrinta saugi aplinka, pasirūpinta pagrindiniais mergaitės fiziologiniais poreikiais, užtikrinama sveikatos priežiūra ir gera savijauta. Mama su dukra palaiko šiltus santykius, turi stiprų tarpusavio ryšį ir bendrus pomėgius, kartu turiningai leidžia laisvalaikį. Atsakovė laikosi Pagalbos plane nustatytų įpareigojimų. Taigi, iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė geba užtikrinti dukters teises ir teisėtus interesus, bei sudaryti namuose saugias gyvenimo sąlygas. Ieškovas teigė, kad atsakovės priklausomybė paūmėjo, tačiau byloje nėra pateikti tai patvirtinantys duomenys. Atsakovė neneigė, kad praeityje vaikas patyrė stresą dėl jos elgesio pavartojus alkoholio. Nustatyta, kad vaikas jautė stresą ir išgyvenimus dėl motinos elgesio, nesaikingai vartojant alkoholį (motina ketino nusižudyti, neblaivi krito, susitrenkė, teko kviesti greitąją medicinos pagalbą, neadekvačiai elgdavosi vaiko akivaizdoje), tačiau kaip minėta, atsakovė 9 mėnesius nevartoja alkoholio ir šiuo laikotarpiu jos elgesys vaiko atžvilgiu buvo tinkamas, todėl padėtis nuo ieškinio pateikimo yra pasikeitusi. Motina padarė išvadas, tvirtai apsisprendė keistis ir gydytis nuo priklausomybės bei vykdo Pagalbos plane numatytus įsipareigojimus (CPK 178 straipsnis).

23. Nėra duomenų, kad atsakovės gyvenimo sąlygos neatitinka vaiko interesų. Nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė artimiausiu metu pradės vartoti alkoholį, nes padėtis 9 mėnesius yra stabili. Pažymėtina, kad tėvui nėra draudžiama pasiimti vaiko iš motinos nedelsiant tuo atveju, jeigu motina pradės vartoti alkoholį. Taip pat, esant nustatytiems pagrindams, motinai vartojant alkoholį ar neužtikrinant vaiko interesus atitinkančią aplinką, vaikas gali būti paimamas iš motinos CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje ir CK 3.254 straipsnyje nustatyta tvarka.

24. Teismas nevertina šiai bylai neaktualių įrodymų ir faktinių aplinkybių, nepasisako dėl kitų byloje pateiktų įrodymų, vertina byloje pateiktų įrodymų visumą.

25. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aplinkybę, kad atsakovė nevartoja alkoholio 9 mėnesius, padėtis nuo ieškinio pateikimo yra pasikeitusi, tarp atsakovės ir dukters yra artimas ryšys, atsižvelgiant į vaiko bei Tarnybos nuomonę, vadovaujantis vaiko interesų gynimo principu, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo neproporcingai apriboti motinos bendravimo su vaiku tvarką iki minimalios su vaiku bendravimo tvarkos.

Dėl priešieškinio reikalavimo pakeisti bendravimo tvarką

26. Atsakovė priešieškiniu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-810-1045/2019 nustatytą motinos ir dukros S. P. bendravimo tvarką ir nustatyti atsakovės prašomą bendravimo tvarką, pagal kurią:

1) A. Š. bendrauja su dukra kiekvienų metų lyginėmis savaitėmis. S. P. įsipareigoja nelyginės savaitės sekmadienį pristatyti dukrą pas motiną į jos faktinę gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 19 val.

2) Kiekvienų metų nelyginėmis savaitėmis dukra lieka su tėvu S. P., A. Š. įsipareigoja lyginės savaitės sekmadienį grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą pas jos tėvą nuo 18 val. iki 19 val.

3) Kiekvienų metų Motinos ir Tėvo dieną dukra praleidžia atitinkamai su motina ir tėvu. Jeigu motinos diena sutampa su tėvo matymosi su vaikais savaitgaliu, S. P. grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą šventinę dieną nuo 11 val. iki 12 val. Jeigu tėvo diena sutampa su motinos bendravimo su dukra savaitgaliu, A. Š. pristato dukrą į tėvo gyvenamąją vietą šventinę dieną nuo 11 val. iki 12 val.

4) A. Š. per Šv. Kūčias ir Kalėdas neporiniais metais turi teisę bendrauti su dukra tokia tvarka: pasiimdama dukrą gruodžio 24 d. nuo 11 val. ir 26 d. iki 12 val. grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą pas jos tėvą. Poriniais metais dukra Šv. Kūčias ir Kalėdas švenčia su tėvu.

5) Visas kitas Valstybines šventes ir nedarbo dienas, dukra švenčia su tuo iš tėvų, pas kurį ji turi būti pagal bendravimo su dukra tvarką.

6) Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su dukra po pusę moksleivių atostogų laiko: lyginiais metais Dukra su motina praleidžia pirmą atostogų pusę, nelyginiais metais – antrą atostogų pusę. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia motina, o nelyginiais – tėvas. Šalys tarpusavio rašytiniu susitarimu turi teisę nustatyti ir kitokią bendravimo moksleivių atostogų metu tvarką.

7) Dukros atostogų metu kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su vaikais laikotarpiu įsipareigoja pasirūpinti dukros norimomis lankyti vasaros stovyklomis bei už jas apmokėti. Kiekvienas tėvas dukros vasaros atostogas savo bendravimo su dukra laikotarpiu turi teisę praleisti ir organizuoti savo nuožiūra.

8) Tiek tėvas, tiek motina, kartu su dukra turi teisę išvykti atostogų į užsienį, ne ilgesniam, nei dviejų savaičių laikotarpiui, pranešdami vienas kitam ne vėliau nei prieš vieną mėnesį SMS žinute arba el. paštu.

9) Dukros gimtadieniai švenčiami kartu su tėvais, pirmenybė teikiama dukrai pasirinkti vietą ir laiką šventei.

10) Apie aplinkybes, dėl kurių numatytas vieno iš tėvų ir dukros bendravimas aukščiau nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, sms žinute ir pan.). Tokios aplinkybės gali būti dukros liga, artimojo mirtis, iš anksto suplanuotos atostogos, komandiruotės ir panašiai.

11) Kiekvienas iš Šalių išsaugo lygias (vienodas) teises ir pareigas savo nepilnametės dukros atžvilgiu. Šalys visokeriopai sieks užtikrinti dukros teises gyventi ir augti, būti sveikai, turėti šeimos bei kitus su jų individualybe susijusius ryšius, turėti asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sąlygas, nuosavybę, teisę į mokslą, teisę įgyti specialybę, pasirinkti darbą, taip pat minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę, teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, įgyti autoriaus teises, naudotis valstybės parama, teisę į poilsį ir laisvalaikį, teisę bendrauti su giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises bei laisves, sieks, kad dukra vystytųsi ir tobulėtų, būtų humaniška ir dora, laikytųsi teisės bei moralės normų.

12) Tėvas, su kuriuo atitinkamu metu yra dukra, turi sudaryti sąlygas kitam iš tėvų su dukra, esant reikalui, susisiekti mobiliuoju telefonu ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.

13) A. Š. su dukra ketinant atostogauti užsienyje, tėvas S. P. privalo užtikrinti tinkamą ir savalaikį dukrai reikalingų kelionės dokumentų perdavimą motinai, kuri, kelionei pasibaigus, dokumentus grąžina vaiko tėvui. Jeigu yra būtini sutikimai dėl išvykimo į užsienį, tai vienas iš tėvų privalo tokius sutikimus duoti.

27. Nurodė, kad vaikas nori dažniau su ja bendrauti, todėl reikalinga pakeisti esamą bendravimo tvarką.

28. Ieškovas prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nepagrindė, kodėl turėtų būti keičiama bendravimo tvarka.

29. Iš atsakovės prašomos bendravimo tvarkos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-810-1045/2019 nustatytos bendravimo tvarkos nustatyta, kad atsakovė siekia nustatyti panašią į civilinėje byloje Nr. e2-810-1045/2019 nustatytą bendravimo tvarką, išplečiant motinos bendravimą su vaiku – vietoje bendravimo nuo lyginės mėnesio savaitės ketvirtadienio iki nelyginės savaitės antradienio nustatyti, kad motina su vaiku bendrauja kiekvienų metų lyginėmis savaitėmis, nuo nelyginės savaitės sekmadienio iki lyginės savaitės sekmadienio. Likusioje dalyje bendravimo tvarka yra panaši į 2019 m. sausio 29 d. sprendimu nustatytą tvarką: kiekvienų metų Motinos ir Tėvo dieną dukra praleidžia atitinkamai su motina ir tėvu; Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas kas antrais metais su vaiku švenčia motina; kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su dukra po pusę moksleivių atostogų laiko.

30. Iš prašomos bendravimo tvarkos turinio nustatyta, kad atsakovė prašo nustatyti bendravimo tvarką, pagal 50:50 proc. laiko modelį. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovė nepagrindė, kodėl bendravimo tvarka turėtų būti keičiama ir būtent minėtas bendravimo modelis turėtų būti taikomas. Deklaratyviai nurodė, kad dukra nori daugiau bendrauti su motina, tačiau nepagrindė dėl kokių priežasčių bendravimo tvarka keistina (pasikeitė faktinė situacija, kt.) Atsakove teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji nebūtų teikusi priešieškinio teismui dėl bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo, jeigu ieškovas nebūtų pareiškęs ieškinio. Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-810-1045/2019 nustatyta motinos ir dukters bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų. 2021 m. rugsėjo 14 d. vaiko nuomonės išklausymo akte šalių dukra teigia, kad norėtų bendrauti su tėvais kiekvieną savaitę pakaitomis, tačiau nėra duomenų, kad padėtis nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-810-1045/2019, pasikeitė.

31. Pažymėtina, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

32. Ieškovas gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini); atsakovės – (duomenys neskelbtini), todėl tarp tėvų gyvenamųjų vietų yra pakankamai didelis atstumas, ribotos susiekimo galimybės, todėl atsakovei nepagrindus priešieškinio reikalavimų, jų nemotyvavus, teismas negali konstatuoti, kad būtent prašoma bendravimo tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus, o situacija nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-810-1045/2019 priėmimo pasikeitė. Atsižvelgiant į tai, teismas atsakovės priešieškinio netenkina.

Dėl bylos baigties

Atmetus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu 2019 m. sausio 29 d. civilinėje byloje Nr. e2-810-1045/2019 nustatyta atsakovės ir dukros bendravimo tvarka lieka nepakeista.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

33. Teismas 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną atsakovės bendravimo su dukra tvarką. Pagal CK 3.65 straipsnį, šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo priėmimo, todėl priėmus sprendimą, šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas ir atsakovė prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš kitos šalies.

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

35. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, o atsakovė, kreipdamasi į teismą su priešieškiniu, sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio.

36. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo netenkinti, teismas nepriteisia šalims vienai iš kitos žyminio mokesčio ir išlaidų advokato bei advokato padėjėjo teisinei pagalbai.

37. Nagrinėjamoje byloje susidarė 1,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5 Eur, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos iš šalių nepriteistinos.

38. Išaiškinti šalims, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio pakeitimo ar/ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinio netenkinti.

Priešieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.