Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-25-544/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-10
Bylos Nr.: e2A-25-544/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas: I. S., L. S., B. U., E. U.
Atsakovas: L. G., M. G.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-25-544/2022

teisėjas Marius Rapolas Žukas Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01216-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.5.1.2.4.; 2.6.10.6.; 2.6.11.6.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. S., L. S., B. U., E. U. bei atsakovų L. G., M. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-64-341/2021 pagal ieškovų I. S., L. S., B. U., E. U. ieškinį atsakovams L. G., M. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. M. dėl nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo ir jų nustatymo išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai I. S., L. S., B. U., E. U. prašė solidariai iš atsakovų L. G. ir M. G. priteisti: I. S. ir L. S. 17 129,80 Eur, reikalingų ištaisyti/pašalinti nustatytiems Buto Nr. 2 defektams ir jų padariniams, taip pat 600 Eur defektų nustatymo išlaidoms ir 338,80 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidoms atlyginti, viso – 18 068,60 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; B. U. ir E. U. 19 899,50 Eur, reikalingų ištaisyti/pašalinti nustatytiems Buto Nr. 1 defektams ir jų padariniams, taip pat 600 Eur defektų nustatymo išlaidoms ir 338,80 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidoms atlyginti, viso – 20 838,30 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad 2015 m. vasario 26 d. buvo sudaryta buto bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjai – atsakovai pardavė, o pirkėjai – ieškovai B. U. ir E. U. nupirko 223,32 kv. m. bendro ploto butą/patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas Nr. 1), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Be to, 2016 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta buto bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjai – atsakovai pardavė, o pirkėjai – ieškovai I. S. ir L. S. nupirko 206,02 kv. m. bendro ploto butą/patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas Nr. 2), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, abiejų butų statyba užbaigta 2011 m. lapkričio 22 d. surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu buvo registruotos atsakovų nuosavybės teisės į Butą Nr. 1 ir Butą Nr. 2. Sutarčių sudarymo ir nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo metu butų fizinio nusidėvėjimo procentas – 0 procentų, t. y. ieškovai nupirko, o atsakovai pardavė naujos statybos nekilnojamuosius daiktus.

3. Nurodė, kad ieškovams B. U. ir E. U. įsikėlus gyventi į Butą Nr. 1 ėmė ryškėti defektai: per pastato stoge įrengtus stoglangius į Buto vidų pradėjo patekti didelis atmosferos kritulių kiekis, dėl ko patalpų, kuriose įrengti stoglangiai, lubose atsirado įskilimai ir vandens nutekėjimo žymės; dėl netinkamai apskardinto kamino atsirado vandens nutekėjimai Buto pirmojo aukšto sienoje, buvo apgadinta šių sienų ir lubų apdaila; pradėjo stipriai drėkti laiptinės iš pirmojo į antrąjį aukštą siena ir pačios laiptų pakopos, dėl drėgmės nuo laiptų pagrindo atšoko ir suskilo grindų plytelė; Buto patalpose kartais jausdavosi kanalizacijos kvapas. Ieškovams I. S. ir L. S. įsikėlus gyventi į Butą Nr. 2 ėmė ryškėti šie defektai: per pastato stoge įrengtus stoglangius į Buto vidų pradėjo patekti didelis atmosferos kritulių kiekis, dėl ko patalpų, kuriose įrengti stoglangiai, lubose atsirado įskilimai ir vandens nutekėjimo žymės; dėl netinkamai apskardinto kamino atsirado vandens nutekėjimai Buto pirmojo aukšto sienoje, buvo apgadinta šių sienų ir lubų apdaila; vandens nutekėjimai atsirado ir langų rėmuose; atsirado įtrūkimai dalyje Buto lubų, suskilo ir atšoko nuo pagrindo keletas grindų plytelių; periodiškai persipildydavo nuotekų surinkimo šulinys.

4. Ieškovų teigimu, kilus abejonių dėl to, kad butai gali turėti paslėptų esminių trūkumų, 2017 m. bendru sutarimu nusprendė kreiptis į ekspertą D. K. dėl abiejuose butuose esančių statybinių defektų nustatymo ir užfiksavimo. Apžiūrėjus butus bei juose atliktus statybos darbus, ekspertas D. K. 2018 m. vasario 14 d. surašytuose vertinimo aktuose konstatavo Bute Nr. 1 ir Bute Nr. 2 esančius defektus. Pagal eksperto atliktus prie vertinimo akto pridėtus paskaičiavimus (atliktų darbų taisymo lokalines sąmatas), nustatytiems Buto Nr. 1 defektams ištaisyti viso yra reikalinga 32 061,19 Eur, atitinkamai nustatytiems Buto Nr. 2 defektams ištaisyti viso yra reikalinga 19 212,42 Eur. Vadovaujantis ekspertinio vertinimo aktuose nurodytomis išvadomis, atsakovams buvo pateiktos abiejų ieškovų 2018 m. kovo 14 d. pretenzijos dėl išlaidų daikto trūkumams ištaisyti atlyginimo.

5. Nurodė, kad pretenzija dėl Buto Nr. 1 defektų šalinimo ir jų nustatymo išlaidų atlyginimo buvo reiškiamas reikalavimas ne dėl visų eksperto nustatytų defektų ištaisymo išlaidų atlyginimo, o tik dėl paslėptų statinio elementų įrengimo defektų ir jų padarinių šalinimo išlaidų atlyginimo: Buto stogo bei lietaus nuvedimo sistemos įrengimo defektų ir padarinių pašalinimui reikalinga atlikti darbų už 15 705,74 Eur (lokalinė sąmata, 1 stogo defektai); pamatų hidroizoliacijos įrengimo defektų ir padarinių pašalinimui reikalinga atlikti darbų už 2 197,14 Eur (lokalinė sąmata, 2 pamatų hidroizoliacijos įrengimo defektai) ir 18,73 Eur (lokalinė sąmata, 3 Vidaus apdailos darbų ir langų bei durų įrengimo defektai, 16 pozicija); dalies Buto fasado ir išorės konstrukcijų įrengimo defektų (vietomis gyvenamojo namo cokolio ir fasado armavimo sluoksnis nepadengtas apsauginiu sluoksniu; sutrūkę fasado sluoksniai; neužglaistyti klinkerio plytelių tarpai; išoriniai angokraščiai suformuoti su nuolydžiu į pastato pusę; tinkamai neužhermetizuota ties drenažinės membranos profiliais, matomi akivaizdūs tarpai; neveikia lauko rozetės; netinkamai sumontuoti skardiniai elementai, nes sumontuoti be falcų; išorinės siūlės skardų elementų nėra tinkamai užhermetizuotos; tinkamai nepriklijuotos išorinės palangės prie pagrindo; tinkamai nesujungtas lietvamzdis), kurie atsirado dėl netinkamo paslėptų pastato konstrukcijų įrengimo, pašalinimui reikalinga atlikti darbų už 1 977,89 Eur (lokalinė sąmata, 4 namo fasado ir išorės konstrukcijų įrengimo defektai, 2, 7, 8, 9 pozicijos). Viso nurodytų paslėptų pastato konstrukcijų defektų ir jų padarinių pašalinimui pagal pateiktą eksperto vertinimą reikalinga atlikti darbų už 19 899,50 Eur.

6. Nurodė, kad pretenzija dėl Buto Nr. 2 defektų šalinimo ir jų nustatymo išlaidų atlyginimo buvo reiškiami reikalavimai ne dėl visų eksperto nustatytų defektų ištaisymo išlaidų atlyginimo, o tik dėl paslėptų statinio elementų defektų ir neakivaizdžių defektų, kurie negalėjo būti įvertinti šio Buto pirkimo metu, ir jų padarinių šalinimo išlaidų atlyginimo: Buto stogo bei lietaus nuvedimo sistemos įrengimo defektų ir padarinių šalinimui reikalinga atlikti darbų už 5 635,39 Eur (lokalinė sąmata 1 Stogo defektai); vidaus apdailos darbų ir langų įrengimo defektų šalinimui reikalinga atlikti darbų už 4 270,60 Eur (lokalinė sąmata 3 Vidaus apdailos darbų ir langų bei durų įrengimo defektai); namo fasado ir išorės konstrukcijų defektų šalinimui reikalinga atlikti darbų už 5 612,10 Eur (lokalinė sąmata 2 pamatų hidroizoliacijos, namo fasado ir išorės konstrukcijų įrengimo defektai); inžinerinių sistemų įrengimo defektų šalinimui reikalinga atlikti darbų: 1) dėl periodiškai perpildytų nuotekų surinkimo šulinio 1 554,26 Eur (lokalinė sąmata 4 Lauko kanalizacijos įrengimo defektai); 2) dėl neveikiančių lauko rozečių 57,45 Eur (lokalinė sąmata 5 Gerbūvio įrengimo defektai, 2, 3, 4 punktai). Viso nurodytų paslėptų pastato konstrukcijų defektų ir neakivaizdžių defektų, kurių nebuvo galima pastebėti Buto Nr. 2 pirkimo metu, ir jų padarinių pašalinimui pagal pateiktą eksperto vertinimą reikalinga atlikti darbų už 17 129,80 Eur.

7. Ieškovų teigimu, atsakovai į ieškovų pretenzijas per jose nurodytą terminą (per 7 dienas nuo pretenzijos gavimo) neatsakė, tačiau iki ieškinio pareiškimo pateikė 2018 m. kovo 30 d. atsakymus į pretenzijas, kuriuose nurodė, jog su ieškovų reikalavimais nesutinka. Atsižvelgiant į tai, jog ginčas byloje kilo dėl pirkimo–pardavimo sutartimi parduoto nekilnojamojo daikto trūkumų, ieškiniu ieškovai reikalauja, kad atsakovai, kaip nekilnojamųjų daiktų statytojai ir pardavėjai, atlygintų už per įstatyme nustatytą garantinį terminą atsiradusių trūkumų nustatymo ir pašalinimo išlaidas. Pažymėjo, jog šalių sudarytų Sutarties Nr. 1 10.1 punktu ir Sutarties Nr. 2 7.6 punktu atsakovai ieškovams garantavo, kad perkami nekilnojamieji daiktai, įskaitant ir butus, yra tinkami naudoti pagal paskirtį, neturi akivaizdžių, esminių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių jais nebūtų galima naudotis pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai, apie tuos trūkumus žinodami, arba apskritai nebūtų jo pirkę, arba nebūtų tiek už jį mokėję. Pagal eksperto D. K. 2018 m. vasario 14 d. vertinimo aktuose konstatuotų defektų pobūdį tiek Bute Nr. 1, tiek Bute Nr. 2 yra paslėptų statinio elementų įrengimo defektų, kuriems įstatymo yra nustatytas 10 metų garantinis terminas, skaičiuojamas nuo deklaracijos apie buto statybos užbaigimą surašymo (2011 m. lapkričio 22 d.). Atsižvelgiant į tai, kad trūkumai atsirado nepasibaigus šiam statinio garantiniam terminui, atsakovai atsako už šiuos paslėptus trūkumus ir netinkamą parduoto daikto kokybę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų L. G. ir M. G.: ieškovams B. U. ir E. U. 6 822,16 Eur parduoto buto defektų taisymui, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (6 822,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovams I. S. ir L. S. - 12 664,46 Eur parduoto buto defektų taisymui, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (12 664,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitos ieškinio dalies netenkino.

9. Teismas nustatė, kad 2015 m. vasario 26 d buto bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis Nr. 1) pardavėjai – atsakovai L. G. ir M. G. pardavė, o pirkėjai – ieškovai B. U. ir E. U. nupirko 223,32 kv. m. bendro ploto butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, esančią (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 25 d. buto bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis Nr. 2) pardavėjai – atsakovai L. G. ir M. G. pardavė, o pirkėjai – ieškovai I. S. ir L. S. nupirko 206,02 kv. m. bendro ploto butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, Butų Nr. 1 ir Nr. 2 statyba užbaigta 2011 m. lapkričio 22 d. surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą. Sutarčių sudarymo ir nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo metu butų fizinio nusidėvėjimo procentas – 0 procentų, t. y. sutarčių pagrindu ieškovai nupirko, o atsakovai pardavė naujos statybos nekilnojamuosius daiktus. 2017 m. balandžio 28 d. ieškovų užsakymu ginčo butus apžiūrėjo statybos ekspertas D. K. dalyvaujant antstoliui. Antstolis 2017 m. gegužės 10 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Statybos ekspertas vertinimo aktus dėl ginčo butų surašė 2018 m. vasario 14 d. 2018 m. kovo 18 d. atsakovams buvo įteiktos ieškovų pretenzijos dėl išlaidų daikto trūkumams ištaisyti atlyginimo. 2018 m. kovo 30 d. atsakovai pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo su pareikštais reikalavimais nesutiko.

10. Teismas konstatavo, jog ieškovai B. ir E. U. pretenziją atsakovams pareiškė nesibaigus įstatyme nustatytam statinio 10 metų garantiniam terminui, o ieškovai I. ir L. S. – ne tik nepasibaigus įstatyme nustatytam statinio 10 metų garantiniam terminui, tačiau ir pardavėjo garantijos pagal įstatymą terminui (2 metai nuo namo pirkimo-pardavimo). Nurodė, jog, kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą. Kadangi atsakovai į ieškovų pretenzijas dėl daikto defektų pašalinimo ar išlaidų atlyginimo 2018 m. kovo 30 d. pateikė atsakymus, kuriuose nurodė, jog su ieškovų reikalavimais nesutinka, teismas laikė, kad ieškovai, kaip pirkėjai, apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2018 m. kovo 30 d. ir nuo šios datos skaičiavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytą 6 mėnesių senaties terminą kreiptis su ieškiniu į teismą. Ieškovai su ieškiniu į teismą kreipėsi 2018 m. balandžio 6 d., todėl ieškinio senaties termino, kuris baigėsi 2018 m. rugsėjo 30 d., nepraleido.

11. Teismas konstatavo, jog šalių paaiškinimai, teismo ekspertizės duomenys, liudytojų, ekspertų parodymai, kita bylos medžiaga nurodo į faktines aplinkybes, kad ieškovų iš atsakovų įsigyti butai yra su trūkumais, kurie daro butus netinkamais naudoti pagal paskirtį, t. y. juose kokybiškai gyventi. Teismas laikė, jog byloje pateiktos teismo ekspertizės patvirtina ieškiniu įrodinėjamų defektų egzistavimą. Pažymėjo, kad ieškovai, sudarę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, turėjo pagrįstą lūkestį, jog namas atitinka bendruosius ir specialiuosius teisės aktais nustatytus reikalavimus tokios paskirties objektui, o jo statybos buvo vykdomos nenukrypstant nuo reikalavimų. Todėl, teismo vertinimu, per įstatyme nustatytus garantinius terminus paaiškėjus butų defektams, ieškovai turi materialinę teisę reikalauti iš atsakovų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.

12. Tenkindamas ieškinį iš dalies, teismas rėmėsi galutine pakartotine Buto Nr. 2 ir Buto Nr. 1 teismo statybų ekspertize, atlikta teismo eksperto S. M.. Laikė, kad šis įrodymas yra pakartotinis teismo ekspertizės aktas, turintis didesnę įrodomąją galią, nei statybos eksperto D. K. vertinimo aktai ir teismo eksperto S. Š. pirmosios teismo ekspertizės aktas, kadangi tai yra teismo nutartimi paskirtos pakartotinės ekspertizės aktas, sudarytas įvertinus visą bylos medžiagą, taip pat ir jau atliktų ginčo objektų vertinimo aktus bei pirminės teismo ekspertizės aktą. Teismas, vertindamas eksperto S. M. pakartotinės atliktos ekspertizės išvadas, nenustatė esminių ekspertizės trūkumų, galinčių kelti abejonių dėl išvados patikimumo, objektyvumo, surinktų duomenų išvadai padaryti pakankamumo, remdamasis byloje apklaustų liudytojo D. K., apklaustų ekspertų S. Š., S. M. parodymais. Be to, teismas laikė, kad pakartotinės ekspertizės išvadas patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, proceso dalyvių paaiškinimai, kuriais remiasi ieškovai grįsdami savo ieškinį.

13. Teismas, vertindamas įrodymus pagal pakartotinės ekspertizės aktą, sprendė, kad Butų statybos defektai nebuvo akivaizdūs ir Butų pardavimo metu ieškovams, kaip neturintiems specialių žinių pirkėjams, neatlikus specialaus tyrimo ir tik vizualinės apžiūros metu, nebuvo ir negalėjo būti nustatyti ir žinomi. Laikė, jog atsakovai veikė ne tik kaip pardavėjai, bet ir kaip statytojai, todėl ieškovai, įsigydami naujos statybos ginčo butus, turėjo pagrįstus lūkesčius tikėtis, kad jie įsigyja tinkamos kokybės naujus daiktus. Atsižvelgdamas į tai, kad Butus ieškovams pardavė abu atsakovai, kaip daiktų pardavėjai, teismas sprendė, jog žala ieškovams padaryta abiejų atsakovų veiksmais.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą pakeisti, padidinant solidariai jiems iš atsakovų priteistas sumas ir perskirstant bylinėjimo išlaidas: ieškovams B. U. ir E. U. priteisti 19 899,50 Eur Buto Nr. 1 defektams ir jų padariniams pašalinti, 507 Eur žyminio mokesčio, 600 Eur defektų nustatymo išlaidų, 338,80 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, 1 500 Eur advokato pagalbai apmokėti, 271 Eur ekspertų apklausos išlaidų; ieškovams I. S. ir L. S. - 17 129,80 Eur Buto Nr. 2 defektams ir jų padariniams pašalinti, 445 Eur žyminio mokesčio, 600 Eur defektų nustatymo išlaidų, 338,80 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, 1 500 Eur advokato pagalbai apmokėti, 271 Eur ekspertų apklausos išlaidų.

15. Nurodo, kad ieškovai B. U. ir E. U. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmesta ieškinio dalis dėl 13 077,34 Eur priteisimo defektų ir jų padarinių pašalinimui, o ieškovai I. S. ir L. S. nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmesta jų ieškinio dalis dėl 4 465,34 Eur priteisimo defektų ir jų padarinių pašalinimui. Apeliantų nuomone, teismas, spręsdamas kilusį ginčą, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, tačiau, spręsdamas dėl priteistinų defektų ir jų padarinių šalinimo išlaidų dydžio, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185, 218 straipsnių reikalavimus, netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą, nepagrįstai suabsoliutino vieno rašytinio įrodymo įrodomąją galią, dėl ko yra teisiniai pagrindai sprendimą pripažinti nepagrįstu ir skundžiamą dalį pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16. Tvirtina, jog vienas iš ieškovų B. ir E. U. įrodinėjamų esminių ir paslėptų Buto Nr. 1 defektų buvo netinkamas stogo garo izoliacijos įrengimas. Vien šio defekto šalinimo sąnaudos, numatytos D. K. vertinimo akto 120 psl. pateiktoje sąmatoje 1 Stogo defektai, pozicijos nuo 1 iki 9, sudaro 10 107,19 Eur. 2020 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio metu priimtas eksperto D. K. pateiktas vertinimo akto papildymas, kuriuo patikslintos išvados, nurodytos pradiniame Buto Nr. 1 vertinimo akte. Vertinimo akto papildyme nurodyta, jog, atliekant pradinį defektų tyrimą, garo izoliacijos plėvelės įrengimo defektai buvo nustatyti viso namo antrojo aukšto lubų plote ir, skaičiuojant defekto šalinimo išlaidas, nustatyti reikalingi atlikti darbai ir jų sąnaudos, pateiktos papildomos apžiūros metu atliktos nuotraukos. Tuo tarpu teismo ekspertai S. Š. ir S. M. ekspertizių atlikimo metu dėl Buto Nr. 1 garo izoliacijos įrengimo tinkamumo namo antrame aukšte netyrė ir nevertino, tačiau 2020 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje abu ekspertai atvirtino, jog iš teismui pateikto D. K. vertinimo akto papildymo galima spręsti apie defekto egzistavimą. Be to, D. K. nurodė ir apie garo izoliacijos defektus, jų šalinimo būdą (išardyti gipso kartono lubas, įrengti garo izoliaciją ir vėl įrengti gipso kartono lubas), kas atsispindi vertinimo akto sąmatoje. Pirmoji teismo ekspertizė (S. Š.) ir pakartotinė teismo ekspertizė (S. M.) buvo paskirtos atsakovų prašymu, atliktos pagal jų suformuluotus klausimus, atsakovas M. G. tiesiogiai dalyvavo S. Š. atliekant Buto Nr. 1 defektų apžiūrą, tačiau nei defektų tyrimo metu, nei vėliau atsakovai prašymų dėl teismo ekspertizių papildymo aptariamu klausimu, nei naujų įrodymų, paneigiančių garo izoliacijos įrengimo defektus ir/ar jų šalinimo išlaidų dydį, neteikė ir jų neginčijo.

17. Teigia, jog vienas iš ieškovų I. ir L. S. įrodinėjamų Buto Nr. 2 defektų buvo inžinerinių sistemų įrengimo defektai. Vien šių defektų šalinimo sąnaudos sudaro 1 611,71 Eur (pagrindas – D. K. vertinimo akto 123 psl., lokalinė sąmata 4, Lauko kanalizacijos įrengimo defektai, D. K. vertinimo akto 124 psl., lokalinė sąmata 5 Gerbūvio įrengimo defektai, 2, 3, 4 punktai). Nei ekspertas S. Š. teismo ekspertizės metu, nei ekspertas S. M. pakartotinės teismo ekspertizės metu neskaičiavo Buto Nr. 2 inžinerinių sistemų įrengimo defektų šalinimo išlaidų, o atsakovai ar jų atstovai jokių įrodymų, paneigiančių aptariamus defektus ir jų šalinimo išlaidų dydį, neteikė ir neginčijo.

18. Pažymi, kad ieškiniu nurodomi Buto Nr. 1 ir Buto Nr. 2 defektai, dėl jų atsiradę padariniai, taip pat šių trūkumų šalinimo išlaidų dydis yra nustatyti teismo eksperto kvalifikaciją turinčio eksperto D. K. surašytais ekspertinio vertinimo aktais, todėl teismas, atmesdamas šiuo įrodymu įrodinėjamų defektų šalinimo išlaidas ir vadovaudamasis išimtinai eksperto S. M. vertinimu, savo sprendimą turėjo argumentuoti, tačiau šios pareigos neįvykdė. Pavyzdžiui, pagal D. K. vertinimo akto išvadas Buto Nr. 1 pamatų defektų šalinimui reikalinga suma sudaro 2 197,14 Eur, o pagal S. M. pakartotinę ekspertizę – 1 316,63 Eur, t. y. ji yra beveik 40 procentų mažesnė, o teismas sprendime neargumentuoja, kodėl vienu įrodymu vadovaujasi, o kitą atmeta. Teismas visiškai nevertino to, jog, 2021 m. gegužės 11 d. teikdamas paaiškinimus dėl byloje pateikto vertinimo, ekspertas D. K. paaiškino, kad, sudarant defektams šalinti reikalingų atlikti darbų sąmatą, būtina įvertinti atliekamų darbų kiekio įtaką kainai, atsižvelgti į tai, jog bus atliekami ne naujos statybos darbai, o remontas įrengtame ir gyvenamame name, kur reikalinga išsaugoti aplinką, dalį medžiagų, taip pat į tai, kad Butų defektų šalinimo sąmatos padidėjo ir dėl to, kad po jų sudarymo praėjo daugiau kaip treji metai. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme paaiškinimus teikęs teismo ekspertas S. Š., kuris nurodė, jog jis sudarydamas savo defektų šalinimo sąmatą šių aplinkybių nevertino.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovai L. G. ir M. G. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti.

20. Nurodo, kad ieškovai nėra vartotojai, todėl jie turi savarankiškai įrodinėti ieškinio pagrindą, tačiau šios pareigos neįvykdė. Vertinant ieškovų deklaruojamus defektus būtina vertinti ir tai, jog jie įsigijo ne naujos statybos Butus su nuliniu nusidėvėjimo procentu, kadangi toks nusidėvėjimo procentas fiksuotas 2011 m. spalio 27 d. Butų statybos užbaigimo metu, todėl jis neįrodo Butų būklės (nusidėvėjimo) šalių sutarčių sudarymo metu. Nei vienas iš ieškovų deklaruojamų defektų nėra paslėptas, todėl jiems pagal teisės aktus taikomas 5 metų garantijos terminas, kurį ieškovai yra praleidę. Atsakovai sutartimis ieškovams nesuteikė kokybės garantijų. Taigi, įvertinant garantijos pasibaigimo terminą bei tai, kad ieškovai pirko ne naujos statybos Butus, ieškovų reikalavimai yra nepagrįsti, todėl ieškovams negali būti priteisiamos defektų šalinimo išlaidos.

21. Teigia, jog, nors teismas sprendime ir neišdėstė platesnės apimties argumentų, kodėl jis vadovaujasi eksperto S. M. išvadomis, tačiau negalima sutikti, kad teismas neatliko išvadų palyginamojo vertinimo, nes glaustus motyvus teismas nurodė. Ta aplinkybė, kad teismas motyvus išdėstė ne taip plačiai, kaip to pageidavo ieškovai, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas nenurodė priežasčių, kodėl jis nesivadovauja S. K. išvadomis.

22. Atsakovų vertinimu, teismas pagrįstai nesivadovavo D. K. išvadomis, nes jos nėra teismo ekspertizės išdavoje gautos išvados, neturi didesnės įrodomosios reikšmės. Šis specialistas daugeliu atveju nevertino defektų atsiradimo priežasties arba jas nurodydamas nepagrindė, kuo remiantis daro tokia išvadą, neatsižvelgė į Butų nusidėvėjimą bei pastato energetinio naudingumo klasę (G), nevertino, ar defektai galėjo būti Butų nusidėvėjimo ar ieškovų netinkamo pastato eksploatavimo pasekmė. Be to, dalis nurodytų defektų konstatuojami remiantis rekomendacijomis, o ne konkrečiais norminiais teisės aktais, numatančiais imperatyvius statinio reikalavimus. Kai kurių defektų egzistavimas nėra grindžiamas jokiais neleistinais nuokrypiais, t. y. yra konstatuojamas tik defektas, neargumentuojant neatitikimu teisės aktų nuostatoms. Svarbi aplinkybė yra ir tai, jog atsakovams nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti Butų apžiūroje, kas taip pat sąlygojo, jog D. K. išvados yra parengtos ne remiantis objektyviais duomenimis, o pagal ieškovų vienašališkus paaiškinimus vadovaujantis D. K. pasirinktais ir neatskleistais metodais.

Žemesnės instancijos teismas

23. Mano, jog ieškovai neįrodė stogo garo izoliacijos defekto Bute Nr. (duomenys neskelbtini). Priešingai nei teigia ieškovai, teismo ekspertai 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu nepateikė išvados, kad egzistuoja stogo garo izoliacijos defektas ir būtent tokioje apimtyje kaip deklaruoja D. K.. Taip pat ieškovai neįrodė Buto Nr. (duomenys neskelbtini) inžinerinių sistemų įrengimo defektų. Teismo ekspertai tokių išlaidų ir neturėjo skaičiuoti, kadangi abu teismo ekspertai nenustatė tokių defektų egzistavimo fakto. Taip pat nėra pagrindo vadovautis D. K. išvadose pateiktais defektų šalinimo išlaidų skaičiavimais, nes jis 2021 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad defektų šalinimo kainas skaičiavo ne pagal SISTELA programos duomenis, o pagal rinkos kainas. Tačiau kokią metodiką ir kokius šaltinius naudojant rinkos kaina nustatyta neatskleista, todėl nėra galimybių patikrinti jos teisingumo ir patikimumo. Tuo tarpu ekspertų S. Š. ir S. M. apskaičiuotos kainos yra gana artimos savo dydžiu, kas leidžia preziumuoti jų pagrįstumą.

Šalies argumentai

24. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; nenustačius pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

25. Nurodo, kad teismas tinkamai (išsamiai) nekvalifikavo teisinio santykio bei nenustatė esminių faktinių aplinkybių, netaikė ginčui aktualių materialinės teisės normų, todėl neatskleidė bylos esmės, pažeidė motyvavimo pareigą, t. y. teismas ne tik nepasisakė dėl defektų kvalifikavimo, bet taip pat neišnagrinėjo ir kitų esminių byloje kilusių teisinių klausimų arba pateikė tik deklaratyvias išvadas be motyvų. Atsakovai nuo pareikšto ieškinio gynėsi daugiau nei vienu pagrindu, todėl teismas turėjo išanalizuoti kiekvieną atsakovų atsikirtimų pagrindą. Atsakovai savo atsikirtimus grindė CK 6.237 straipsnio 5 dalimi, kuri numato, jog pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Sprendime šis atsikirtimų pagrindas nėra aptartas bei nepateikta motyvų, kodėl teismas jį atmeta. Taip pat sprendime nepateikta jokių motyvų, kodėl teismas atmeta atsakovų atsikirtimą, kuris buvo grindžiamas CK 6.695 straipsnio 3 dalimi, kurios kontekste pardavėjas gali gintis nuo pareikšto ieškinio tuo pagrindu, jog defektai yra neesminiai ir nesukelia daiktui jokių neigiamų pasekmių. Būtent tokiais defektais laikytini dalis ieškovų nurodomų defektų, nes ieškovai jų nematė nei apžiūrėdami Butus, nei juos eksploatuodami, o apie juos sužinojo tik iš eksperto D. K.. Taigi jie niekaip netrukdė tinkamai eksploatuoti Butus ir nesukėlė Butams neigiamų pasekmių.

26. Nurodo, kad tarp ieškovų ir atsakovų susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovai iš atsakovų įsigijo nekilnojamuosius daiktus. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas numato, jog ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju ekspertas D. K. butus apžiūrėjo dar 2017 m. balandžio 28 d., šioje apžiūroje dalyvavo ir ieškovai ir jiems buvo įvardinti Butų trūkumai. Taigi ieškovai apie Butų trūkumus sužinojo vėliausiai 2017 m. balandžio 28 d., tačiau pretenziją atsakovams pareiškė praėjus net metams po D. K. atliktos Butų apžiūros, t. y. 2018 m. kovo 19 d., todėl ieškinio senaties terminą praleido mažiausiai dvigubai. Mano, kad vieneri metai ar net daugiau nėra protingas terminas tokiam pranešimui pateikti, todėl ieškinys atmestinas ne tik dėl ieškinio senaties praleidimo, bet ir CK 6.237 straipsnio 5 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių ieškinio senaties termino normų netaikė.

27. Teigia, jog atsakovai sutartimis nesuteikė ieškovams jokių garantijų dėl Butų, nes pardavė Butus, po kurių pastatymo buvo praėję keletas metų, be to, Butus pardavė ne kaip nekilnojamojo turto vystytojai ar rangovai, o kaip privatūs fiziniai asmenys, neprofesionalūs pardavėjai, kurie Butus statė savo šeimos narių poreikiams. CK 6.698 straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo statinio statybos užbaigimo, o ne nuo statinio pardavimo ar faktinės eksploatacijos pradžios. CK 6.698 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė dėl garantinio termino pradžios reiškia įstatymo leidėjo numatytą besąlyginę prezumpciją, jog statinys pradeda dėvėtis ir prastėja jo būklė iš karto nuo statinio statybos užbaigimo nepriklausomai nuo to, ar statiniu kas nors naudojasi ar ne. Taigi ieškovai, pirkdami Butus praėjus keleriems metams po jų statybos užbaigimo ir besibaigiant 5 metų terminui, negalėjo tikėtis, jog Butai turės tas pačias savybes kaip ką tik pastatytas statinys. Teismo išvada, jog ieškovai įsigijo naujos statybos Butus, yra nepagrįsta, nes Nekilnojamojo turto registre Butų nusidėvėjimas nurodytas nulinis nusidėvėjimo procentas neturi reikšmės šiai bylai, nes jis fiksuotas 2011 m. spalio 27 d., t. y. Butų statybos užbaigimo metu.

28. Tvirtina, jog teismas, nepateikdamas jokių motyvų, nusprendė taikyti 10 metų garantinį terminą, nepaaiškindamas, kodėl jis netaiko 5 metų garantinio termino. Butų statybos metu galiojęs Statybos techninis reglamentas STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ numatė, jog paslėptiems darbams yra surašomi paslėptų darbų patikrinimo aktai, nepradėjus vykdyti toliau numatytų statybos darbų (4 priedo 21 punktas). Butų statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 69 dalis numatė, kad paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai – konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų. Iš paminėto reglamentavimo galima spręsti, jog paslėptos statinio konstrukcijos gali būti apžiūrėtos tik ardant vėliau montuotas konstrukcijas, kuriomis buvo paslėptos ankstesnės konstrukcijos. Tačiau nei vienas ekspertas nenustatė, kad defektus buvo galima įvertinti tik ardant kokias nors konstrukcijas ir defektai yra konstrukcijose, kurias užbaigus yra surašomi paslėptų darbų aktai. Taip pat ir teismas sprendime nenurodė jokių motyvų, kodėl jis laiko, jog visi ieškovų nurodyti defektai yra paslėptose statinio konstrukcijose. Šiuo atveju nei 10, nei 20 metų garantiniai terminai nėra taikomi, kadangi ieškovų deklaruojami defektai nėra paslėptuose statinio elementuose (visi ekspertai ir antstolis defektus apžiūrėjo neardydami jokių Butų konstrukcijų), taip pat ieškovai neįrodinėja, jog atsakovai būtų defektus paslėpę tyčia. Todėl teismui net ir nusprendus laikyti, jog atsakovai atsako už Butų trūkumus garantiniu terminu, ieškinys vis tiek negali būti tenkinamas dėl praleisto garantinio termino.

29. Nurodo, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas laikytų, jog ieškovai nepraleido nei ieškinio senaties, nei garantinio termino, ieškinys negali būti tenkinamas, kadangi byloje liko neįrodytas defektų faktas. Apeliacinės instancijos teismui vis dėlto konstatavus defektų faktą, yra aiškūs pagrindai, dėl kurių nekyla atsakovų atsakomybė, nes ieškovai tinkamai neįvykdė pareigos įrodyti kad defektas apskritai egzistuoja bei kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).

30. Teigia, jog visiems ieškovams buvo sudarytos visos sąlygos apžiūrėti perkamus Butus, todėl jie negalėjo nepastebėti Butų defektų, o jei jų nepastebėjo – patys elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Atsakovai sutinka, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog ieškovai įrodė defektus (jų dalį) ir atsakovams kyla pareiga kompensuoti jų šalinimo išlaidas, turėtų būti vadovaujamasi S. M. išvadomis dėl defektų šalinimo kainos. Tačiau atsakovai nesutinka su teismo nustatyta galutine tokių išlaidų suma. Iš S. M. išvadų akivaizdžiai matyti, jog teismo priteistos ieškovams sumos apima ir defektus, kuriuos buvo galima pamatyti normaliai apžiūrint Butus. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) atveju tokių defektų šalinimo išlaidos sudaro net 3 886,79 Eur, o Buto Nr. (duomenys neskelbtini) atveju – 595,78 Eur.

31. Mano, jog teismas sprendimu atsakovų patirtas išlaidas sumažino nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių turėtų būti perskirstomos iš naujo, pašalinant teismo padarytus pažeidimus.

Atsiliepimas

32. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti.

33. Nurodo, kad nesutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentais, jog teismas neatskleidė bylos esmės ir kad dėl ko yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šalys turėjo galimybę pateikti visus savo poziciją pagrindžiančius argumentus ir įrodymus, byloje surinkti ginčo nagrinėjimui reikšmingi įrodymai, paskirtos ir atliktos dvi teismo ekspertizės, apklausti liudytojai ir ekspertai. Ieškovų nuomone, teismas, spręsdamas kilusį ginčą, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, atskleidė ir išnagrinėjo esmines ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes. Atsakovų reikalavimas grąžinti bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui ir pasirinkta teisinė gynybos pozicija nukreipta ne į operatyvų ginčo išsprendimą, o į proceso vilkinimą, siekiant kuo labiau apsunkinti ieškovų teisės į teismą įgyvendinimą.

34. Teigia, jog atsakovų skundo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo grindžiami subjektyviu teisės normų bei faktinių aplinkybių interpretavimu ir prieštarauja vieningai teismų praktikai, suformuotai analogiško pobūdžio bylose. Kadangi atsakovai į ieškovų 2018 m. kovo 18 d. pretenzijas dėl daikto defektų pašalinimo ar išlaidų atlyginimo pateikė 2018 m. kovo 30 d. atsakymus, kuriuose nurodė, jog su ieškovų reikalavimais nesutinka, todėl laikytina, jog ieškovai, kaip pirkėjai, apie savo teisės pažeidimą sužinojo būtent 2018 m. kovo 30 d., ir nuo šios datos skaičiuotinas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas 6 mėnesių senaties terminas kreiptis su ieškiniu į teismą. Atsakovai apeliaciniame skunde ieškinio senaties termino pradžią sieja išimtinai su ieškovų subjektyviu sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie Butų defektus, kai vieningoje teismų praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad pirkėjas sužino apie savo teisės pažeidimą, tuomet, kai pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo.

35. Pažymi, jog CK 6.237 straipsnis (pareiga grąžinti be pagrindo įgyta turtą) nėra susijęs ir nereglamentuoja ginčo teisinių santykių. Pagal apeliacinio skundo turinį galima numanyti, kad atsakovai kalba apie CK 6.327 straipsnio 5 dalį, tačiau atsakovai šiuo teisiniu pagrindu savo atsikirtimų į ieškinio reikalavimus negrindė ir byloje neįrodinėjo šios normos taikymui būtinų sąlygų, t. y. koks terminas būtų protingas ir pan., todėl apeliaciniame skunde remtis negali. Be to, CK 6.327 straipsnio 5 dalis numato, jog pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Aptariama norma, kaip tik įtvirtina, jog pirkėjas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka daiktas, o tai ieškovai ir grindžia eksperto D. K. vertinimo aktais.

36. Mano, jog atsakovų apeliaciniame skunde pateiktos interpretacijos, kad statinio garantiniai terminai skaičiuojami ne nuo statinio pardavimo ar faktinės eksploatacijos pradžios, jog statinys pradeda dėvėtis ir prastėti jo būklė iš karto nuo statinio statybos užbaigimo nepriklausomai nuo to, ar statiniu kas nors naudojasi ar ne, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui, kadangi statinio garantinio termino pradžia siejama su pastato pripažinimo tinkamu naudoti diena.

37. Nurodo, kad aplinkybės (akivaizdus ar ne defektų pobūdis) vertinimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, todėl tokia eksperto išvada gali būti vertinama kartu su kitais įrodymais teismui vertinant šios aplinkybės pagrįstumą (CPK 185, 218 straipsniai). Šioje byloje vertinant teismo ekspertų išvadas, taip pat defektų pobūdį Bute Nr. 1 (stogo defektai, pamatų hidroizoliacijos defektai, fasado ir išorės konstrukcijų defektai) ir Bute Nr. 2 (visi stogo defektai, fasado ir inžinerinių sistemų įrengimo defektai) konstatuotina, jog defektai nėra akivaizdūs, ir Butų pardavimo metu ieškovams, kaip pirkėjams ir vartotojams, neturintiems specialių žinių, be specialaus tyrimo, tik iš vizualinės apžiūros nebuvo ir negalėjo būti žinomi bei apžiūros metu negalėjo būti nustatyti. Akivaizdu, jog vandens pratekėjimas per stoglangius, stogo dangos netinkamais įrengimas, pamatų drėkimas ir pan. negali būti nustatomi vizualiai. Vien tai, kad jie, pagal savo akivaizdžius padarinius (bėga vanduo, pelija siena ir kt.) gali būti nustatomi neardant konstrukcijų, nereiškia, kad jie vertintini kaip akivaizdūs ar esantys nepaslėptose konstrukcijose. Tuo labiau, jog iš bylos duomenų, įskaitant ir ekspertų parodymus, matyti, kad Butuose įrengti stoglangiai nėra tinkami tokio nuolydžio stogams ir turi būti keičiami, arba, kaip nurodė S. M., reikalinga atlikti žymius stogo konstrukcijos pakeitimus.

38. Tvirtina, jog, net ir pripažinus, kad daliai Buto Nr. 1 ir/ar Buto Nr. 2 defektų netaikytinas 10 metų garantinis terminas, o taikytinas 5 metų garantinis terminas, kuris reikalavimų pateikimo metu buvo pasibaigęs, reiškiami ieškovų reikalavimai tenkintini pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino.

39. Teigia, jog atsakovų apeliaciniame skunde nurodyta pozicija, kad ieškovai neįrodė pačių defektų fakto, prieštarauja bylos medžiagai. Atsakovai apeliaciniame skunde pateikia ieškovų byloje įrodinėjamų defektų sąrašą ir pateikia subjektyvius komentarus, t. y. arba selektyviai paremtus vieno iš ekspertų pozicija, arba paremtus savo nuomone, kritikuojant byloje atliktų ekspertizių išvadas. Tokie apeliacinio skundo argumentai akivaizdžiai atmestini kaip neteisėti ir nepagrįsti. Pažymi, jog atsakovai, kai išvados jiems yra nepalankios, vadovaujasi vieno eksperto išvadomis, kai palankios – kito ir pan. Nurodė, kad iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog, spręsdamas dėl priteistinų defektų ir jų šalinimo išlaidų dydžio, teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai tik S. M. parengta pakartotine teismo statybų ekspertize. Ieškovų manymu, byloje pateiktuose eksperto D. K. vertinimo aktuose defektų šalinimo išlaidos nustatytos tiksliausiai.

40. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nepagrįstai sumažino atsakovų bylinėjimosi išlaidas, kadangi teismas sprendimą dėl šios dalies išsamiai argumentavo, pagrindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Ieškovų vertinimu, beveik 9 000 Eur atsakovų patirtos atstovavimo išlaidos (be teismo ekspertizių išlaidų) laikytinos neprotingomis ir neproporcingomis nei byloje sprendžiamam ginčui, nei ginčo sumai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

42. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų ir, neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

43. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies patenkino ieškovų ieškinį dėl iš atsakovų nupirktų nekilnojamųjų daiktų – Butų Nr. 1 ir Nr. 2 išlaidų, reikalingų nustatytiems defektams ištaisyti, taip pat išlaidų, patirtų defektams nustatyti, ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

44. Ieškovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė specialių žinių turinčio specialisto A. K. 2021 m. rugsėjo 3 d. išvadą, kurioje nurodyta, jog, sudarius analogiškas statybos defektų šalinimo sąmatas pagal 2021 m. balandžio mėnesio kainas pagal D. K. parengtas sąmatas, darbų kaina padidėjo 5,55 procentų, o pagal S. M. – net 15,96 procentų, be to, nepradėjus darbų iki 2021 m. spalio mėnesio, rekomenduojama kainas perskaičiuoti 2021 m. spalio mėnesio kainų lygiu dėl spartaus kainų kilimo. Apeliantų nuomone, įvertinus įrodymo turinį bei ryšį su nagrinėjamu klausimu, remiantis proceso koncentruotumo ir operatyvumo principais, teikiamas rašytinis įrodymas turėtų būti priimtas apeliacinėje instancijoje, kadangi jo pateikimo būtinybę lėmė pirmosios instancijos išvadų paneigimo būtinybė, o paties įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir leis byloje nustatyti objektyvią tiesą.

45. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus, todėl, sprendžiant dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo priėmimo, reikia aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį ir prašymo priimti naują įrodymą turinį, šalių argumentus, sprendžia, kad apeliantai (ieškovai) nepagrindė, jog naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Deklaratyvaus pobūdžio teiginys, jog naujo įrodymo pateikimo poreikis atsirado tik po skundžiamo sprendimo priėmimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokios būtinybės nepagrindžia. Iš procesinių dokumentų turinio seka, kad ieškovai nebuvo pareiškę reikalavimo jiems iš atsakovų priteisiant nupirktų Butų nustatytų defektų šalinimo išlaidas jas indeksuoti tam tikro dydžio procentais, atsižvelgiant į tam tikrą kainų lygį. Todėl pateiktą naują įrodymą priimti atsisakoma (CPK 314 straipsnis).

47. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. vasario 26 d. ieškovai B. U. ir E. U. sudarė buto bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria iš atsakovų įsigijo 223,32 kv. m. bendro ploto butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 25 d. ieškovai I. S. ir L. S. sudarė buto bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria iš atsakovų įsigijo 206,02 kv. m. bendro ploto butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Butų statyba buvo užbaigta 2011 m. lapkričio 22 d. surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. 2017 m. balandžio 28 d. ieškovų užsakymu Butus apžiūrėjo ekspertas D. K. dalyvaujant antstoliui. Atitinkamai antstolis 2017 m. gegužės 10 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Ekspertas D. K. vertinimo aktus dėl Butuose pastebėtų jų trūkumų/defektų surašė 2018 m. vasario 14 d. 2018 m. kovo 19 d. atsakovams buvo įteiktos ieškovų pretenzijos dėl išlaidų nustatytiems Butų defektams/trūkumams ištaisyti atlyginimo. 2018 m. kovo 30 d. atsakovai pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo su pareikštais reikalavimais nesutiko. Ieškovai ieškinį teismui pateikė 2018 m. balandžio 6 d. Siekiant nustatyti, ar egzistuoja Butų trūkumai/defektai, už kuriuos ieškovai reikalauja atlyginimo, ir kitas su Butų defektais susijusias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta teismo statybos ekspertizė, kurią atlikęs ekspertas S. Š. pateikė 2019 m. birželio 6 d. ekspertizės aktą, kuriame nurodė, kokius defektus, kurių šalinimo išlaidas prašo atlyginti ieškovai, jis nustatė bei atsakė į kitus teismo nutartyje nurodytus klausimus. Atsakovams nesutinkant su eksperto S. Š. atliktos ekspertizės išvadomis, byloje buvo paskirta pakartotinė teismo statybų ekspertizė, kurią atlikęs teismo ekspertas S. M. 2020 m. kovo 13 d. pateikė pakartotinės teismo ekspertizės aktą Nr. 20-14, kuriame nurodė, kokius Butų defektus, kurių šalinimo išlaidas prašo atlyginti ieškovai, nustatė, kokių teisės aktų buvo nesilaikyta, nurodė, kurie defektai galėjo atsirasti dėl netinkamo Butų eksploatavimo, kokios yra defektų, kuriuos galima nustatyti normaliai apžiūrint Butus, ir defektų, kurių negalima nustatyti normaliai apžiūrint Butus, ištaisymo kainos.

48. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, šalių apeliacinių skundų argumentus, pritaria atsakovų, o iš dalies – ir ieškovų, apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis), neištyrė ir nenustatė esminių, turinčių reikšmės bylai faktinių aplinkybių (CPK 265 straipsnio 1 dalis), tinkamai nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių (CPK 330 straipsnis), nepasisakė dėl visų ieškovų ir atsakovų pareikštų argumentų ir reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis), neišdėstė esminių motyvų dėl teismo sprendime padarytų išvadų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis), kurio motyvuojamoji dalis neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir kuriame nėra atskleista bylos esmė.

49. CPK 327 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, o šio straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimu pagrindu laikomas atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Todėl teisėjų kolegija nusprendžia panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas) vadovaudamasi šiais argumentais ir motyvais.

50. CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis. Prireikus vertinti daugetą įrodymų ir esant tarp jų prieštaravimų, turi būti atskleista kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė sprendžiamojo ginčo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-l95/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios teismas ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino šioje byloje surinktų įrodymų visumą, nukrypo nuo nutarties 50 punkte nurodytos teismų praktikos ir dėl šio pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nors skundžiamo teismo sprendimo aprašomojoje dalyje išdėstė byloje surinktų įrodymų (šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, vertinimo akto, teismo ekspertizės aktų) ir teismo procesinių dokumentų turinį, tačiau motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje neatliko atskirų įrodymų ir jų viseto visapusiško, pilnutinio ir objektyvaus vertinimo tiek tarpusavyje, tiek su kitais įrodymais, nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė tam tikrus įrodymus, todėl pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

52. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio seka, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad yra pagrindas ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies ir iš abiejų atsakovų ieškovams B. U. ir E. U. priteisti 6 822,16 Eur, ieškovams I. S. ir L. S. - 12 664,46 Eur, pagrindė išimtinai tik 2020 m. kovo 13 d. pakartotinės ekspertizės akto Nr. 20-14 duomenimis (ekspertas S. M.), apsiribodamas vien pasisakymu, jog šis ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją galią, nei statybos eksperto D. K. vertinimo aktai ir 2019 m. birželio 6 d. teismo ekspertizės aktas (ekspertas S. Š.), nors pastarasis aktas taip pat buvo parengtas teismo nutarties pagrindu. Teismas iš esmės neatliko byloje pateiktų vertinimo akto ir ekspertų išvadų palyginamojo vertinimo, nenurodė, kodėl nesivadovauja pirmosios teismo paskirtos ekspertizės akto ir eksperto D. K. parengtomis išvadomis dėl nustatytų Butų defektų, dėl jų atsiradusių padarinių, taip pat šių trūkumų šalinimo išlaidų dydžio, nors defektų šalinimo apimtys ir dydžiai akivaizdžiai skyrėsi. Pavyzdžiui, nors teismas pripažino, kad egzistuoja ieškiniu įrodinėjami defektai, tačiau nepasisakė, kodėl nepriteisia Buto Nr. 1 nurodyto defekto – garo izoliacijos įrengimo defektų šalinimo išlaidų, kurios pagal ieškinį ir D. K. vertinimo aktą sudaro 10 107,19 Eur su PVM, nepasisakė dėl Buto Nr. 2 defektų – inžinerinių sistemų įrengimo defektų, kurių sąnaudos sudaro 1 611,71 Eur. Teismas nepasisakė, kokiu pagrindu vadovaudamasis nusprendžia ieškovams priteisti išlaidas ir už tuos defektus, kuriuos galima buvo nustatyti normaliai apžiūrint Butus, ir kaip vertina atsakovų atsikirtimus šiuo aspektu ir pan.

53. Pažymėtina, kad teismas negali teisingumo vykdymo funkcijos perduoti teismo ekspertams; ekspertizės išvada teismui nėra privaloma, o turi būti vertinama visumos kitų bylos įrodymų kontekste. Įrodinėjimo procesui taikomi bendrieji CPK įtvirtinti reikalavimai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų (šiuo atveju aktualu – atliktų ekspertizių išvadas), lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuo šios formuojamos teismų praktikos nukrypo ir ja nesivadovavo.

54. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ieškinį tenkino iš dalies, skundžiamame sprendime nepasisakė ir nevertino įrodinėjimo aspektu (CPK 178 straipsnis) dalies ieškovų reikalavimų ir atsakovų atsikirtimų, kuriais jie grindė ieškinį arba nuo jo gynėsi, nors abi šalys, pasisakydamos dėl Butų defektų, už kurių ištaisymą reikalaujama apmokėjimo, apimties, pobūdžio, kilmės, vertinimo pateikė eilę argumentų, kurie galėjo būti reikšmingi ir turėti įtakos teisingam bylos išsprendimui (kad dalies ieškovų nurodytų defektų, už kurių ištaisymą reikalaujama išlaidų priteisimo, ekspertas S. M. ekspertizės metu nenustatė, kad dalies pretenzijų S. Š. atliekamos ekspertizės metu ieškovai atsisakė, kad ieškovai patys pašalino dalį defektų, kad dalis defektų galėjo būti pastebėti Butų apžiūros ar jų perdavimo metu ir nėra paslėpti defektai, kad kai kurios ekspertų išvados paremtos prielaidomis, nepagrįstos konkrečių teisės aktų pažeidimais ir bandymais, kad dalis defektų galėjo atsirasti eksploatacijos metu dėl natūralaus nusidėvėjimo ar netinkamos eksploatacijos, kad kai kurie sprendiniai žalos Butams nedaro, leistinų normų neviršija ir turi tik estetinę reikšmę ir pan.).

55. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Taigi, šiuo atveju ieškovai gali reikalauti atlyginti nuostolius tik už tokius defektus, kurie arba egzistavo sutarties sudarymo metu ir nebuvo akivaizdūs, arba kurie atsirado po sutarties sudarymo, bet dėl priežasčių, buvusių iki sutarties sudarymo, ir tik tokiu atveju, kai nėra pardavėjų atsakomybę šalinančių aplinkybių.

56. Tinkamai neištyręs byloje esančių įrodymų visumos, pirmosios instancijos negalėjo teisingai nustatyti esminių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, o nuo to, kokios jos nustatytos, priklauso tolesnis teisinių santykių kvalifikavimas ir tinkamas materialinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties, garantinių terminų, atsakomybės atsakovams taikymo (netaikymo) klausimus, pritaikymas. Iš byloje esančių įrodymų visumos nenustatęs, kuriuos ieškovų nurodytus Butų defektus, už kuriuos reikalaujama apmokėjimo, teismas laiko nustatytais, kurie iš nustatytų Butų defektų egzistavo sutarties sudarymo metu, kurie iš jų buvo akivaizdūs, o kurie - paslėpti, kurie defektai atsirado po sutarties sudarymo ir dėl kokių priežasčių (ar dėl netinkamai atliktų statybos darbų, ar dėl netinkamo eksploatavimo po sutarties sudarymo), taip pat neįvertinęs, ar yra (nėra) atsakovų nurodytų aplinkybių, šalinančių pardavėjo atsakomybę už defektus, teismas negalėjo tinkamai pritaikyti (netaikyti) CK IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ nuostatų, CK 6.327 straipsnio 5 dalies, 6.334 straipsnio 4 dalies, 6. 338 straipsnio 2 dalies, 6.363 straipsnio 10 dalies, 6.698 straipsnio reikalavimų. Tai reiškia, kad byloje nebuvo atskleista jos esmė (neišnagrinėtos esminės teisinės bei faktinės aplinkybės).

57. CPK 265 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Apeliantai (atsakovai) apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo jų atsikirtimų į ieškinį pagrindų, pagrįstų CK 6.327 straipsnio 5 dalimi (pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka), CK 6.695 straipsnio 3 dalimi (rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių). Teismas sprendime padarė išvadą, jog ieškovai B. U. ir E. U. pretenziją atsakovams pareiškė nepraėjus 10 metų statinio garantiniam terminui, o ieškovai I. S. ir L. S. - nepraleidę ne tik 10 metų termino, bet ir 2 metų pardavėjo garantijos pagal įstatymą termino. Kaip matyti, teismas visiškai nepasisakė dėl CK 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto bei atsakovų byloje prašyto taikyti 5 metų garantinio termino dėl defektų šalinimo išlaidų taikymo (netaikymo). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, galima manyti, kad pirmosios instancijos teismas galėjo šiuos atsakovų argumentus vertinti nepagrįstais, tačiau ši sprendimo dalis neturi jokios motyvacijos ir argumentacijos, todėl negalima patikrinti, ar teismo išvados šiais aspektais pagrįstos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktą 10 metų garantinis terminas, per kurį lieka atsakomybė už nustatytų defektų ištaisymą, taikomas esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.). Pirmosios instancijos teismas šioje byloje taikė 10 metų garantinį terminą, tačiau vėlgi nenurodė argumentų ir motyvų, kuriais vadovaujantis vertina, jog defektai (ar jų dalis) buvo nustatyti esant paslėptų statinio elementų (statinio konstrukcijose).

58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai, taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams, yra siejami su įstatymu teismams pavesta pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020). Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Teismo procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

59. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ginčui reikšmingų aplinkybių, kas lėmė skundžiamo teismo sprendimas nepakankamą argumentavimą ir motyvavimą ne dėl kai kurių, o dėl esminių šalių pateiktų faktinių ir teisinių argumentų, pagrindžiančių padarytas teismo išvadas, nurodytas rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje, dėl ko liko neatskleista bylos esmė ir galėjo būti priimtas neteisingas teismo sprendimas. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas vertinti, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti išnagrinėta visa apimtimi ir visais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos paskirties ir apribotų šalių teisę apeliaciją.

60. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra be motyvų, o tai sudaro šio ginčijamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Teismo sprendimo panaikinimas dėl esminių civilinio proceso taisyklių pažeidimo reiškia, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo ir jis turi būti pakartotas grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Padarius šiame nutarties punkte ir 59 punkte nurodytas išvadas dėl bylos baigties, dėl kitų apeliantų apeliacinių skundų argumentų, įskaitant ir argumentus dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo ir paskirstymo, nepasisakoma, kadangi jie netenka teisinės reikšmės apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos baigčiai, be to, dėl jų vertinimo turės pasisakyti iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.

61. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, turi būti sprendžiamas už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio grąžinamo klausimas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškovams B. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugsėjo 8 d., mokėjimo nurodymas Nr. 48, mokėtojas K. Ž., mokesčio grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Atsakovams L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti 438 Eur (keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugsėjo 4 d., dokumento Nr. 91, mokėtojas M. G., mokesčio grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė