- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- II-8-1082/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00470-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Rita Dirkė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. V.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
nedalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui E. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. V. (toliau – Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2020 m. spalio 26 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu 2020 m. spalio 26 d. Institucijos nutarimu T. V. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį 75 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 2 (dviem) mėnesiams už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 9.00 val. Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. 13, vairuodamas automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi mobiliojo ryšio priemone laikydamas ją dešine ranka priešais save, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 20 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
T. V. skundu prašo panaikinti Institucijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 417 straipsnio 3 dalies jo atžvilgiu nutraukti. Teigia, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis neatliko jokių ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytų administraciniame kaltinime nurodytų veiksmų, be to, byloje nėra jokių jo kaltę neabejotinai pagrindžiančių duomenų. Mano, kad policijos įstaiga sąmoningai neišsaugojo vaizdo, garso įrašų, ką privalėjo padaryti, nes sustabdymo metu jis policijos pareigūnams aiškiai nurodė nesinaudojęs telefonu. Pareiškėjo teigimu, iš tokio atstumo, kur policijos pareigūnai tariamai matė pažeidimą, objektyviai neįmanoma įžiūrėti, ką automobilio salone veikia vairuotojas. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, policijos pareigūnų parodymais objektyviai vadovautis negalima. Mano, jog policijos pareigūnai sąžiningai klydo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į Pareiškėjo skundą nurodo, kad su jame išdėstytais reikalavimais nesutinka, mano, kad skundžiamas 2020 m. spalio 26 d. įgalioto policijos pareigūno surašytas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinimą T. V. grindžia policijos pareigūnų E. S. ir G. Š., kurie akivaizdžiai matė, kaip T. V. naudojosi telefonu, parodymais ir išvestiniais įrodymais. Pareigūnai dirbo su forminiu automobiliu, jie fiksavo vizualiai. Pareigūnai turi kameras, bet byloje yra atsakymas, kad nėra jokių filmuotų medžiagų – nei pareigūnų, nei automobilio. Vaizdo įrašas turi būti saugomas iki 30 dienų. Pažeidimas buvo įvykdytas (duomenys neskelbtini). Nebuvo nustatyta, kokiu mobilaus ryšio telefonu Pareiškėjas naudojosi. Į telekomunikacijų bendrovę kreiptasi nebuvo. Byloje įrodymų pakako. T. V. važiavo vienas, jokių neaiškumų nebuvo kilę, kad pareigūnai ir asmuo yra pažįstami. T. V. neišreiškė raštiško nesutikimo su protokolu, jam buvo išaiškintos teisės ir pareigos, jis paaiškinimų nedavė, iki bylos nagrinėjimo momento nebuvo gautas asmens joks paaiškinimas ar nesutikimas. Policijos pareigūnė E. S. sakė, kad T. V. nesutiko su pažeidimu, nenorėjo paimti protokolo. Tačiau byloje nėra jokio paaiškinimo, kad asmuo nesutiko su protokolu. Dėl langų skaidrumo aiškinosi pareigūnai, jei nesurašytas protokolas, nefiksuotas dėl to pažeidimas, reiškia langai buvo skaidrūs. T. V. ne pirmąkart pažeidžia KET, per 3 metus pažeidė KET 11 kartų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. V. teismo posėdžio metu prašė panaikinti Institucijos nutarimą, nes jis to pažeidimo nepadarė. Paaiškino, kad administraciniame kaltinime nurodytu šviesiu paros metu jam vienam automobiliu važiuojant pro maniežą, įsuko į Stoties g. ir įsijungė pareigūnų švyturėliai, jis sustojo šalikelėje. Jis važiavo (duomenys neskelbtini)., matė, kad policija iš paskos važiavo nuo „(duomenys neskelbtini)“, jo automobilio langai yra skaidrūs, važiuojant iš galo jis yra nematomas, nes nėra skaidrios vietos, o galiniai langai yra tamsinti. Atėjo pareigūnas ir paklausė, ar jis žino, kodėl jį sustabdė. Pasakė, kad ne, tada jam pasakė, kad už telefoną. Jis pareigūnui pasakė, kad telefono nelaikė ir paprašė parodyti filmuotą medžiagą. Jam pasakė, kad atvykus į policiją jam tą medžiagą parodys. Pareigūnė paėmė dokumentus, surašė protokolą. Jis nesutiko su protokolu ir pasakė, kad jo neims, bet pareigūnė jį numetė į jo automobilio vidų ir jis išvažiavo. Važiuodamas automobilyje jis turėjo telefoną, bet juo nesinaudojo. Kai jis nuvyko į policiją, prašė parodyti įrašus, tada E. K. atidėjo susitikimą po savaitės, nes neturėjo vaizdo medžiagos.
Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad seniai buvo, nelabai atsimena to įvykio. Jis dirbo su E. S., su kuria yra dirbęs tik du kartus. Jų tarnybinis automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, jų automobilis stovėjo statmenai į kelią. Jis pats sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, kolegė vairuotojo vietoje. Jiems stovint ir stebint aplinką, jie vienu metu kartu su kolege pro priekinį langą pamatė (duomenys neskelbtini) gatve, kokių 2-3 m atstumu nuo jų pravažiuojantį automobilį VW Caddy, tamsiai pilkas turbūt su kažkokiais lipdukais, su langais, toks kaip policijos VW Caddy, kurio vairuotojas aiškiai matėsi, kad naudojosi telefonu. Vairuotojas laikė telefoną priešais save, krūtinės lygmenyje. Liudytojas nežino, ką vairuotojas ten darė, bet tikrai matė ir yra 100 procentų tikras, kad vairuotojas naudojosi telefonu, o naudotis draudžiama. Vairuotojo akys buvo nukreiptos į telefoną, spaudinėjo pirštais. Kuria ranka vairuotojas laikė telefoną, tiksliai nepasakys, nes daug laiko praėjo. Modelio telefono negali pasakyti. Tas automobilis atvažiavo jam iš kairės pusės. Jie nusprendė sustabdyti tą automobilį, važiavo jam iš paskos, buvo šviesoforas, užsidegė žalia, pravažiavo ir sustabdė Stoties g. Vairuotojas buvo vienas, prie jo priėjo kolegė. Liudytojas su pažeidėju nebendravo. Kolegė sakė, kad vairuotojas nesutiko su protokolu. Bendraujant su asmenimis yra filmuojama. Tąkart kolegė bendravo, tai ji ir filmavo. Galimybių parodyti vaizdo medžiagą įvykio vietoje jie neturi. Vaizdo medžiaga yra pristatoma vadams ir saugoma 30 dienų. Liudytojas pabrėžė, kad kai vienu momentu su kolega pamato pažeidimą, iš karto reaguojama. Čia viskas aišku buvo, tai ir sustabdė. Protokolas buvo surašytas vietoje, tik negali pasakyti, kas rašė protokolą ir kodėl nagrinėjimas paskirtas ilgiau nei po 30 dienų.
Liudytoja E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad kartą jai dirbant su G. Š., jų tarnybiniam automobiliui stovint ties (duomenys neskelbtini)namu, įsukus į (duomenys neskelbtini) g., tai yra statmenai į (duomenys neskelbtini) g., jie abu vienu metu pamatė, kad važiuoja asmuo ir laiko prieš save telefoną, ir vienu kartu pasakė, va. Tikrai ten buvo telefonas, nes aiškiai matėsi telefono išvaizda. Automobilis buvo matomoje vietoje. Vairuotojas visą laiką viena dešine ranka telefoną laikė prieš save, kol jie jį matė. Per langą matėsi ištiesta ranka. Jie matė per priekinį to pravažiuojančio automobilio keleivio langą, kad asmuo daro pažeidimą. Ką žmogus telefonu darė, nepasakys, bet telefonas buvo rankoje ir juo naudojosi. Gerai matėsi, į automobilį švietė saulė, buvo geros sąlygos matyti. Vairuotojas jų nematė, net neatkreipė dėmesio, kad jie ten stovi, jis jų net nepastebėjo. Jei vairuotojas būtų nežiūrėjęs į telefoną, jis būtų juos matęs. Liudytoja puikiai prisimena, kaip jų automobilis stovėjo, tik negali atsakyti, kokiu atstumu buvo vairuotojas. Jie stovėjo prie pat (duomenys neskelbtini) g., tokiu atstumu ir matė, vairuotojas atvažiavo iš kairės pusės. Tarnybinį automobilį vairavo ji. Jie pradėjo važiuoti, negalėjo stabdyti iš karto, nes dar kitas automobilis važiavo tam vairuotojui iš paskos. Taip jie nuvažiavo link pažeidėjo ir sustabdė jį ten, kur saugu, kad nesutrukdyti eismo. Prie vairuotojo priėjo ji, asmuo iškart buvo prieš, kai ji informavo dėl ko sustabdė. Liudytoja negali pasakyti, ar matė telefoną salone. Išlipdama iš tarnybinio automobilio ji įsijungė „Bodycamera“, protokolą surašė ji. Vaizdas saugomas 30 dienų, bet kai asmuo nesutinka, ji kviečia anksčiau, kad būtų dar likę įrašai. Čia tokia yra tik jos nuostata dėl bylos nagrinėjimo, jiems nėra jokių nurodymų, kada paskirti bylos nagrinėjimą. Liudytoja negali paaiškinti, kodėl šiuo atveju buvo kitaip. Vaizdo įrašų saugojimu rūpinasi vadas, ji į tai nesikiša. Įvykį ji fiksavo. Pagal viską turėjo būti filmuojama ir automobilio kamera, nes buvo variklis neišjungtas, turėjo būti daromas ir automobilio įrašas. Atnešusi teises ji vairuotojui padavė protokolą, jis pasakė, kad nepriims, kadangi langas buvo atviras, ji padėjo protokolą ant paneles. Čia buvo jos pirmas susidūrimas su šiuo asmeniu, piktumų anksčiau jokių nebuvo. Išskirtinių sustabdyto automobilio požymių ji pasakyti negali, buvo automobilis kaip policijos VW Caddy, automobilis buvo su langais, lyg raudonas. Savo tarnybiniame pranešime ji parašė, kad vairuotojas naudojosi rankomis, o ne ranka, nes tokia fabula, ją ir nurašė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą, o Institucijos atstovas prašė skundo netenkinti.
Skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti iš skundo turinio, Pareiškėjas nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, neigia kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, kritikuoja įrodymus, jų vertinimą bei teigia apie įrodymų nepakankamumą. Tačiau teismas konstatuoja, kad nei Pareiškėjo skunde, nei jo paaiškinimuose ar jo atstovo pasisakymuose teisme nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti Pareiškėjo skundą ir naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą. Skunde pateikiami subjektyvūs, Pareiškėjui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie, teismo manymu, Institucijos nutarimu konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl Pareiškėjo kaltės nekeičia. Priešingai Pareiškėjo ir jo atstovo nuomonei, visų aplinkybių vertinimas byloje esančių įrodymų visumos kontekste patvirtina Pareiškėją atlikus administraciniame kaltinime nurodytus jam inkriminuotus veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjui inkriminuota ANK 417 straipsnio 3 dalis numato, kad <...> draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. To paties straipsnio 8 dalis skelbia, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.
Šioje byloje, nors Pareiškėjas neigia administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį rankomis naudojęsis mobiliojo ryšio telefonu, teismas posėdžio metu išsakytus Pareiškėjo teiginius vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybos priemonę bei jo siekį išvengti atsakomybės. Pareiškėjas teisme teigė, kad administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį, nors automobilyje turėjo, bet telefonu nesinaudojo. Tačiau teismas pastebi, kad tokių jo parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai, kurie priešingai – tokius Pareiškėjo teiginius paneigia.
Teisme apklausti administracinį nusižengimą užfiksavę policijos pareigūnai G. Š. ir E. S. nurodė abu aiškiai ir neabejotinai matę, kaip Pareiškėjas, vairuodamas automobilį, ranka laikė mobilaus ryšio telefoną priešais save. Matę Pareiškėją ranka besinaudojantį mobiliuoju telefonu vairuojant automobilį jie nurodė ir savo tarnybiniuose pranešimuose. Policijos pareigūnų parodymai viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs, esminėse detalėse sutampantys, neprieštaraujantys vieni kitiems.
Teismas pastebi, jog bylos duomenys liudija tai, kad abu policijos pareigūnai iki įvykio Pareiškėjo nepažinojo, jokių santykių su juo nepalaikė, asmeniškumų neturi. Pareiškėjas taip pat nei teisme, nei skunde teismui nenurodė jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad jis iki įvykio būtų pažinojęs administracinį nusižengimą užfiksavusius policijos pareigūnus, kad jie būtų dėl ko nors suinteresuoti apkalbėti jį, nepagrįstai kaltinant administracinio nusižengimo padarymu. Pagrindo bei motyvų minėtiems policijos pareigūnams apkalbėti Pareiškėją teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, netikėti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytais duomenimis bei teisme duotais jų parodymais, teismas neturi priežasčių ir juos laiko patikimais, tinkamais, pakankamais Pareiškėjo kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo patvirtinančiais įrodymais. Kitokio minėtų liudytojų parodymų, jų tarnybinių pranešimų vertinimo nesąlygoja tai, kad tarnybiniuose pranešimuose jie nurodė, kad T. V. vairuodamas automobilį telefonu naudojosi rankomis, o teisme teigė, kad pastarasis naudojosi telefonu viena ranka, nes kaip teisme paaiškino liudytoja E. S., taipogi – Institucijos atstovas, toks išsireiškimas dėl naudojimosi rankomis į tarnybinius pranešimus perkeltas iš ANK 417 straipsnio dalies dispozicijos.
Nors policijos pareigūnai apklausiami teisme, pabrėždami apie ne visų aplinkybių prisiminimą, nurodė skirtingas Pareiškėjo vairuoto automobilio galimas spalvas, tai, teismo manymu, nėra esminis aspektas, kas paneigtų visą byloje surinktą ir administracinio nusižengimo įrodymų visumą, nes pats faktas, jog buvo naudotasi telefonu rankoje vairuojant yra neabejotinas ir nekeliantis jokių dvejonių.
Liudytojais apklausti policijos pareigūnai G. Š. ir E. S. teisme parodė, kad jų tarnybinis automobilis stovėjo statmenai (duomenys neskelbtini) gatvei, visiškai prie jos, ir būtent šia gatve prieš pat juos, jų matomumo zonoje, esant geroms matymo sąlygoms jie tuo pačiu metu abu pamatė pravažiuojantį Pareiškėją, kuris vairuodamas ranka naudojosi mobiliuoju telefonu. Sutinkamai su jų parodymais, pastarasis vairuotojas jų net nematė, nes jo akys buvo nukreiptos į telefoną. Pastebėtina, kad tam neprieštarauja ir paties Pareiškėjo parodymai teisme, pagal kuriuos jis administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis važiuodamas automobiliu stovinčio policijos tarnybinio automobilio nematė, jį pamatė tik vėliau važiuojant jam iš paskos. Duomenų, kad policijos pareigūnai būtų neteisingai nurodę tarnybos metu tarnybinio automobilio buvimo (stovėjimo) vietą, kuomet buvo užfiksuotas Pareiškėjo padarytas nusižengimas, byloje nėra. Taigi, netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Teismo manymu, tai, kad Pareiškėjas pravažiuodamas pro palei pat jo važiuojamą kelią stovintį specialiais ženklais pažymėtą policijos automobilį pastarojo nematė, tik patvirtina aukščiau nurodytų liudytojų parodymus apie Pareiškėjo naudojimąsi ranka mobiliuoju telefonu vairuojant automobilį ir taip į telefoną nukreipiant dėmesį bei nefiksuojant kitų aplinkos objektų. Įvertinus šiuos duomenis akivaizdu, kad jie liudija apie Pareiškėjo parodymų nepatikimumą.
Skunde ir teisme Pareiškėjas bei jo atstovas kėlė klausimus dėl tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus bei policijos pareigūnų turėtų kamerų vaizdo bei garso įrašų nebuvimo byloje, taipogi būtinybės išreikalauti konkretaus, jų teigimu – Pareiškėjo, telefono numerio išklotinę. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas mano, kad byloje esant pakankamai Pareiškėjo kaltumą pagrindžiančių įrodymų telefono numerio išklotinės išreikalavimas yra aiškiai perteklinis, o vien minėtų vaizdo bei garso įrašų nebuvimas nepaneigia fakto, jog T. V. veiksmuose buvo ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nei konkretaus administraciniame kaltinime minimo telefono nenustatymas, nei telefono numerio išklotinės nebuvimas nėra kliūtis atsakomybės taikymui, nes ANK 417 straipsnio 3 dalies inkriminavimui būtinas šioje dalyje įtvirtintų draudžiamų veiksmų atlikimas (nagrinėjamu atveju – draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas), o ne draudžiamiems veiksmams atlikti naudotos priemonės – telefono – identifikavimas ar naudojimosi juo tikslas. Pažymėtina ir tai, kad sutinkamai su teismų praktika, telefono numerio išklotinė neatspindi visų naudojimosi telefonu duomenų, nes naudojimasis telefonu apskritai gali būti neužfiksuotas, pvz., tikrinant telefono žurnalo numerius ar žiūrint kitą mobiliojo ryšio priemonėje esančią informaciją. Telefoninių pokalbių išklotinėje išeinančių skambučių ir (ar) trumpųjų SMS žinučių neužfiksavimas nereiškia, kad tuo metu asmuo nesikalbėjo mobiliuoju telefonu, kadangi kalbėti galima per vieną iš mobiliųjų programėlių, naudojant mobiliuosius interneto duomenis, ar, kaip minėta, kitaip naudotis telefonu (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-231-462/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-160-382/2018, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-12-531/2018 ir kt.).
Dėl vaizdo įrašų nepateikimo Pareiškėjui ir jų nebuvimo byloje teismas pažymi, kad teismui jokie vaizdo bei garso įrašai nebuvo pateikti, dėl to paaiškinimus teisme davė Institucijos atstovas ir administracinį nusižengimą užfiksavę policijos pareigūnai. Kaip matyti, skundžiamą nutarimą priėmusiam pareigūnui nekilo abejonių dėl padaryto administracinio nusižengimo įrodymų pakankamumo, šiai išvadai pritartina ir skundą nagrinėjančio teismo. Teismo manymu, vien vaizdo bei garso įrašų neišsaugojimas ir jų nebuvimas byloje nesuponuoja absoliučių ir objektyvių aplinkybių dėl skundžiamo nutarimo neteisėtumo.
Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad Institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino T. V. padarius jam inkriminuotą ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, taip pat, įvertinęs T. V. charakterizuojančius ir nuobaudos skyrimui reikšmingus duomenis, anksčiau jam skirtų administracinių nuobaudų neefektyvumą jo elgesiui, teisingai paskyrė jam šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą bei ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę. Pareiškėjui paskirtą baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą laikyti per griežtomis ir dėl to neteisingomis, teismas neturi pagrindo.
Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, kad Pareiškėjo skundo motyvais tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo T. V. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.