Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo R. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu R. G. nubaudė 60 Eur bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, t. y. už tai, kad 2017 m. birželio 17 d. 10.15 val. Palangoje, Plytų g. 29, vairuodamas automobilį „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone be laisvųjų rankų įrangos ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 20 punktą.

Teismo posėdyje R. G. prieš liudytojų apklausą patikslino savo skundą, pažymėdamas, jog skunde klaidingai nurodyta, kad važiuodamas jis prasilenkė su policijos automobiliu, nes jie neprasilenkė, policijos automobilis važiavo jam iš paskos. R. G. važiuodamas kirto Vytauto g. ir važiavo link Plytų g. Policijos automobilis važiavo Vytauto g., nuo senosios vaistinės link centro, tarp apelianto ir policijos automobilio važiavo dar du automobiliai. Vienas jų nusuko Plytų g. sankryžoje į dešinę, o R. G. tuo metu pasuko į Plytų g. kairę pusę. Policijos automobilis visą laiką važiavo iš paskos per dar du automobilius iš galo.

Skunde nurodoma, jog tik pasukus į Plytų g., policijos automobilis įjungė švyturėlius ir sustabdė R. G. Priėjęs pareigūnas R. G. apkaltino kalbėjus telefonu be laisvųjų rankų įrangos, tačiau apeliantas tai paneigė, nurodydamas, kad jam skaudėjo sprandą, todėl, važiuodamas iki pat sankryžos, masažavosi sprandą dešine ranka. Pareigūnui siūlė patikrinti skambučių išklotinę, paduodamas savo telefoną, tačiau jis atsisakė tai daryti. Su padarytu pažeidimu R. G. nesutinka.

Teismo posėdžiu metu liudytojas E. B. patvirtino, kad jokių įrodymų, jog R. G. galbūt kalbėjosi telefonu be laisvųjų rankų įrangos, pateikti negali, nes dėl neaiškių priežasčių policijos pareigūnai, pradėdami savo patruliavimą tarnybiniu automobiliu, kuris aprūpintas visomis reikalingomis priemonėmis, neįjungė vaizdo registratoriaus, nors policijos pareigūnas liudydamas patvirtino, kad vaizdo registratorius buvo veikiantis ir jis buvo įjungtas vėliau. Apeliaciniame skunde pažymima, kad liudytojas E. B. teismo posėdžio metu davė melagingus parodymus, nurodydamas, kad policijos automobilio važiavimo kryptis buvo Plytų g. nuo Kretingos g. link Vėžių g. Apeliantas tvirtina, kad iš tikrųjų policijos automobilio važiavimo kryptis buvo nuo Vytauto g. link Plytų g., t. y. dvi skirtingos kryptys. Tai lengvai galima būtų įrodyti, jeigu būtų buvęs įjungtas vaizdo registratorius arba Institucijos atstovas būtų pateikęs teismui policijos automobilio judėjimo maršrutą, kuris yra fiksuojamas policijos navigacinėje sistemoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde ginčijamas R. G. kaltės klausimas ir tvirtinama, kad jo veiksmuose nesama ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis ir tyrėjo nutarimas administracinio nusižengimo byloje turi būti panaikinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisako būtent šiuo klausimu.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas) nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. 60ANN-111204384-17 R. G. buvo nubaustas 60 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad, vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone be laisvųjų rankų įrangos.

Apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nors R. G. tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek skunde ir teismo posėdyje savo kaltę neigė, tvirtindamas, jog telefonu nekalbėjo, o vairuodamas tik masažavosi sprandą, todėl pareigūnui galėjo pasirodyti, kad jis kalba telefonu, be to, policijos pareigūnai važiavo jo automobiliui iš galo, tarp jų važiavo dar du automobiliai, todėl pareigūnas niekaip negalėjo aiškiai matyti, ką jis veikia vairuodamas, tačiau šiuos apelianto argumentus paneigia policijos pareigūno E. B. tarnybiniai pranešimai bei teisme duoti parodymai.

2017 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime vyriausiasis patrulis E. B. nurodė, jog 2017 m. birželio 17 d. 10.15 val., važiuodamas Palangoje, Plytų g., kartu su V. M., pastebėjo automobilį „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas R. G., vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone be laisvųjų rankų įrangos, todėl automobilis buvo sustabdytas dėl protokolo surašymo (b. l. 11). 2017 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime vyriausiasis patrulis E. B. papildomai patikslindamas nurodė, jog 2017 m. birželio 17 d. 10.15 val., važiuodamas Palangoje, Plytų g., pastebėjo priešais atvažiuojantį „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas akivaizdžiai rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone be laisvųjų rankų įrangos. Nedelsiant apsisukus ir priartėjus prie minėto automobilio, per automobilio galinių durelių langą akivaizdžiai buvo matyti, kad automobilio vairuotojas R. G. dešine ranka laiko telefoną ir juo kalba, be to, automobilio galiniai stiklai nebuvo tamsinti, oro sąlygos buvo palankios, matomumas buvo geras (b. l. 12). Liudytojas E. B. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad, kiek pamena, įvykis buvo praėjusių metų birželio mėnesį. Važiuodamas Plytų g. nuo Kretingos g. link Vėžių g. jis pamatė, kaip apeliantas automobiliu „Opel Vivaro“ pasuko į kairėn į Plytų gatvę važiuoti link Kretingos gatvės. Prasilenkiant, važiuodamas priešpriešiais, akivaizdžiai matė, kaip vairuotojas kalbėjo telefonu, jį laikydamas dešine ranka. Matė, kad judėjo lūpos, telefonas buvo pridėtas prie ausies. Jis važiavo kartu su Organizuotų tyrimų valdybos viršininku, kurio vardo ir pavardės nepamena, ir pažeidimą pamatė abu. Jis sankryžoje apsisuko ir važiuodamas automobiliui iš galo matė, jog vairuotojas ir toliau kalba telefonu. Jokių automobilių tarp jų nebuvo. Automobilio stiklas nebuvo tamsintas. Buvo diena. Įjungęs švyturėlius, automobilį sustabdė. Priėjus prie vairuotojo, šis jau nekalbėjo, bet telefoną laikė rankoje, neigė kalbėjęs telefonu, siūlė patikrinti skambučius, tačiau šiais laikais galima kalbėti ir internetu. Jiems prasilenkiant su R. G. automobiliu, greitis nebuvo didelis – 20–30 km/h. Apsisuko tik dėl pastebėto pažeidimo. Iš paskos važiavo neilgai, gal 20 sekundžių. Vairuotojo jis anksčiau nepažinojo. Vaizdo registratorius nebuvo įjungtas, nes ką tik buvo pradėtas budėjimas (b. l. 50–51). Taigi matyti, kad tiek liudytojo policijos pareigūno duoti parodymai pirmosios instancijos teisme posėdžio metu, tiek įvykio aplinkybės, nurodytos tarnybiniuose pranešimuose, iš esmės sutampa, yra tikslios bei detalios, patys parodymai išsamūs ir nuoseklūs. Be to, apeliantas skunde tvirtino, jog jis neprasilenkė su policijos automobiliu, o policijos automobilis važiavo jam iš paskos. Pažymėtina, jog vyriausiasis patrulis E. B. taip pat nurodė, kad važiavo R. G. iš paskos, bet prieš tai, pastebėjęs daromą pažeidimą, automobiliams prasilenkiat, turėjo apsisukti, kad galėtų R. G. vairuojamai transporto priemonei važiuoti iš paskos ir ją sustabdyti.

Apeliantas teigia, kad policijos pareigūno E. B. parodymai yra klaidingi, kadangi pareigūnų važiavimo kryptis įvykio metu buvo ne nuo Kretingos g. link Vėžių g., o nuo Vytauto g. link Plytų g. Liudytojas pareigūnas E. B. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog važiavo Plytų g. nuo Kretingos g. link Vėžių g., tačiau pastebėjęs, kaip R. G. daro administracinį nusižengimą, t. y. vairuoja transporto priemonę, naudodamasis mobiliojo ryšio priemone be laisvųjų rankų įrangos, tarnybinį automobilį apsuko. Taigi išeitų, kad tuomet tarnybinio automobilio važiavimo kryptis buvo link Plytų g. ir pareigūnai pradėjo važiuoti R. G. iš paskos. Darytina išvada, kad liudytojo pareigūno E. B. parodymai yra teisingi ir iš esmės atitinka apelianto R. G. nurodomas įvykio aplinkybes, tiesiog apeliantas paties nurodomas įvykio aplinkybes bando iškraipyti bei interpretuoti savo naudai. Taigi akivaizdu, jog pareigūnas E. B. administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes atsimena tiksliai. Taip pat negalima tvirtinti, jog pareigūnas E. B. yra subjektyvus. Savaime suprantama, jog pareigūnas, sulaikęs pažeidėją, turi procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti dėl pareigūno asmeninio suinteresuotumo ar fakto, kad jis duodamas parodymus rėmėsi prielaidomis, o ne duomenimis. Apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu, jog nėra pagrindo netikėti liudytojo parodymais, nėra nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamą R. G. liudytojas apkalbėtų, be to, nėra aplinkybių, kurios rodytų, kad pareigūnas gali būti suinteresuotas duoti melagingus ar klaidingus parodymus.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas aptarta, ir kitas reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytam vertinimui, jog apelianto paaiškinimai yra prieštaringi, R. G. nepatvirtino visų savo skunde nurodytų aplinkybių. Nors skundas patvirtina policijos pareigūno nurodytas aplinkybes, kad jis prasilenkė su priešpriešiais važiuojančiais policijos pareigūnais (b. l. 4–5), tačiau teisme pareiškėjas tvirtino, kad skunde buvo padaryta klaida – iš tiesų policijos pareigūnai visą laiką važiavo jam iš paskos. Teigė, kad automobilio galinis langas yra tamsintas, tačiau teismo posėdyje šių aplinkybių jau nepatvirtino, o policijos pareigūnas nurodė, kad automobilio langai nebuvo tamsinti. Be to, pareiškėjo skunde nėra nurodomos ir kitos aplinkybės – kad paskui jo automobilį važiavo dar bent du automobiliai, per kuriuos policijos pareigūnai negalėjo matyti jo automobilio salono. Šią aplinkybę paneigė ir policijos pareigūnas, nurodęs, jog paskui R. G. automobilį iki jo sustabdymo važiavo tik labai trumpą laiką ir tarp jų jokių kitų automobilių nevažiavo (b. l. 50–51). Taigi akivaizdu, jog apelianto parodymai nebuvo nuoseklūs, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis nurodė ir aiškino aplinkybes sau naudingesne linkme, o tai vertintina kaip siekis išvengti atsakomybės.

Apygardos teismas taip pat tik kaip gynybinę versiją vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. G. teiginius, jog jis ne kalbėjosi telefonu be laisvųjų rankų įrangos, o dešine ranka masažavosi sprandą. Tokia įvykių versija yra nepagrįsta jokiais įrodymais ir laikytina itin deklaratyvaus pobūdžio, nes negali būti niekaip patikrinta. Be to, nors apeliantas tvirtina, jog pareigūnas E. B. nepatikrino jo telefoninių skambučių sąrašo, tačiau pats prie bylos medžiagos taip pat nepridėjo savo mobiliojo telefono skambučių 2017 m. birželio 17 d. išklotinės, Kita vertus, pareigūnas E. B. yra visiškai teisus tvirtindamas, jog vien aplinkybė, kad telefoninių pokalbių išklotinėje galbūt nebūtų užfiksuotas išeinantis skambutis administracinio nusižengimo padarymo laiku, nereiškia, kad R. G., vairuodamas automobilį, nesikalbėjo mobiliuoju telefonu, kadangi kalbėti galima per vieną iš mobiliųjų programėlių, naudojant mobiliuosius interneto duomenis. Pritartina ir vertinimui, jog R. G. elgesys rodo jo nenorą laikytis Kelių eismo taisyklių. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. G. versiją daro visiškai neįtikėtiną ir nepagrįstą, nes matyti, jog R. G. sistemingai daro administracinius nusižengimus, ypač Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis be laisvųjų rankų įrangos vairuojant transporto priemonę.

Papildomai pažymėtina, jog apelianto R. G. teiginiai dėl to, kad pareigūnai nebuvo įjungę vaizdo registratoriaus, nepaneigia fakto, jog jo veiksmuose buvo ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma. Be to, R. G. kaltė yra visiškai įrodyta kitų duomenų visuma – liudytojų parodymais, tarnybiniais pranešimais, administracinio nusižengimo protokolu. Apygardos teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų nėra jokio pagrindo abejoti liudytojo pareigūno E. B. parodymais, jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, neprieštaringi, taigi nesudarė prielaidos tvirtinti, kad pareigūnas buvo subjektyvus. Apygardos teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje nesama abejonių bei neaiškumų, kurie nebuvo pašalinti. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Patikrinus pirmosios instancijos teismo nutartį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, darytina išvada, kad ji yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.