- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-1300-260/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02518-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Raimondas Buzelis (pran.), Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MV steelgroup“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Titransa“
- Trečiasis asmuo
- Ergo Insurance SE Lietuvos filialui, uždarajai akcinei bendrovei „TVS LT“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MV steelgroup“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-320-470/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MV steelgroup“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Titransa“, tretiesiems asmenims Ergo Insurance SE Lietuvos filialui, uždarajai akcinei bendrovei „TVS LT“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Titransa“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MV steelgroup“ dėl pervežimo paslaugų apmokėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu (b.l. 2–6, t. II) prašė priteisti jai iš atsakovės 7 639 EUR (26 375,94 Lt) nuostolius ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovės ir UAB „Yusyp&Co“ buvo sudaryta vežimo organizavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo organizuoti 4 vienetų garažo vartų vežimą maršrutu Italija-Lietuva-Didžioji Britanija. 2012 m. rugsėjo 5 d. tarp ieškovėsir atsakovės buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis – užsakymas, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei pervežti krovinį maršrutu Lietuva-Didžioji Britanija. Atsakovei vykdant sutartimi prisiimtą prievolę, 2012 m. rugsėjo 11 d. Doverio muitinėje krovinys ir kiti atsakovės autovežiu vežti daiktai buvo sulaikyti nuodugniam patikrinimui, kurio metu folijos rulonuose, kurie nebuvo ieškovėskrovinio dalis, buvo rasta kontrabandinių cigarečių. Ieškant kontrabandinių cigarečių ir ieškovės krovinyje, buvo sugręžioti vieni garažo vartai. Jiebuvo sugadinti nepataisomai. UAB „Yusyp&Co“, kuri yra krovinio gavėja, patyrė 7 639 EUR žalą, kurią sudaro garažo vartų vertė – 5 877 EUR bei jų gabenimo maršrutu Italija-Lietuva-Didžioji Britanija išlaidos – 1 762 EUR. Ieškovė 2012 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovėnurodytų nuostolių neatlygino. 2013 m. kovo 12 d. ieškovė ir UAB „Yusyp&Co“ sudarė įsiskolinimo grąžinimo ir regreso teisės perėjimo sutartį, pagal kurią ieškovė savanoriškai atlygino žalą ją patyrusiai UAB „Yusyp&Co“, todėl ieškovei perėjo teisė regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusios atsakovės. Ieškovė pakartotinai 2013 m. balandžio 22 d. kreipėsi į atsakovę dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė nurodytų reikalavimų neįvykdė.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (b.l. 57–63, t. II) prašė ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovėsbylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl kontrabandinių cigarečių gabenimo yra atsakinga ne ji, o trečiasis asmuo UAB „TVS LT“, todėl tik ši įmonė ir privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Be to, ieškovė neįrodė patirtosžalos dydžio ir reikalavimo teisės egzistavimo.
Trečiasis asmuo Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikianti per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepimu į ieškinį (b.l. 42–43, t. II) su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, kadangi atsakovė nėra atsakinga dėl krovinio sugadinimo. Visa atsakomybė tenka krovinio siuntėjui UAB „TVS LT“.
Šalies argumentai
Priešieškiniu (b.l. 92–95, t. II) atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 4 595,68 Lt skolą už suteiktas pervežimo paslaugas, 6 procentų dydžio metinespalūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismeiki teismo sprendimo visiško įvykdymo irbylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. atsakovė ir ieškovė sudarė krovinio pervežimo sutartį - užsakymą, pagal kurią atsakovė, kaip vežėja, įsipareigojo pervežti ieškovės krovinį (garažo vartus) maršrutu Lietuva-Didžiojo Britanija, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už pervežimo paslaugas sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Garažo krovinysbuvo pristatytas gavėjui, tačiau atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi 3 258,75 Lt už krovinio pervežimą. 2012 m. liepos 11 d. šalys sudarė krovinio pervežimo sutartį – užsakymą dėl langų pervežimo, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Lietuva-Didžioji Britanija. Krovinysbuvo pristatytas gavėjui, tačiau iki šiol ieškovė nėra sumokėjusi už suteiktas pervežimo paslaugas 336,93 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį (b.l. 123–124, t. II) prašė priešieškinį atmesti, nurodė, kad atsakovei sugadinus krovinį – garažo vartus – jai kilo pareiga kompensuoti sugadinto krovinio pervežimo išlaidas maršrutu Lietuva-Didžioji Britanija, todėl atsakovė nepagrįstai priešieškiniu šias išlaidas prašo priteisti iš ieškovės. Dėl likusios skolos sumos sutiko, tačiau nurodė, kad ji artimiausiu metu bus sumokėta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu (b.l. 21–25, t. III) ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, priteisė iš ieškovės atsakovei 4 595,68 Lt skolą ir 6 procentų dydžio metinespalūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 929,16 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 138 Lt žyminį mokestį. Iš ieškovės valstybei priteisė 66 Lt pašto išlaidas. Teismas nustatė, kad ekspedijavimo sutartimi UAB „Yusyp&Co“ (siuntėjas CMR konvencijos prasme) susitarė su UAB „MV steelgroup“ (vežėjas CMR konvencijos prasme) dėl garažo vartų pervežimo iš Italijos per Lietuvą į Didžiąją Britaniją. UAB „MV steelgroup“ 2012 m. rugsėjo 5 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį-užsakymą Nr. U-Kt 11-112885 su UAB „Titransa“ (faktinis vežėjas CMR konvencijos prasme), kuri įsipareigojo pervežti po perkrovimo garažo vartus iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis, o UAB „MV steelgroup“ įsipareigojo sumokėti už tarptautinio pervežimo paslaugą 780 EUR + PVM. Atsakovėkartu su garažo vartų kroviniu gabeno ir trečiojo asmens UAB „TVS LT“ krovinį. Visas krovinys 2012 m. rugsėjo 11 d. Doverio muitinėje Didžiosios Britanijos valstybės valdžios institucijų pareigūnų buvo sulaikytas nuodugniam patikrinimui. Patikrinimo metu autovežyje siuntėjo UAB „TVS LT“ siuntoje – folijos rulonuose - buvo rasta kontrabandinių cigarečių. Dėl šios priežasties buvo patikrintas ir siuntėjo UAB „Yusyp&Co“ krovinys, tuo tikslu pergręžti vieneri garažo vartai. Garažo vartuose kontrabandinių prekių nerasta, tačiau jie buvo nepataisomai sugadinti. Teismas nustatė, kad ieškovė savanoriškai atlygino žalą siuntėjui UAB „Yusyp&Co“ sudarydama įsiskolinimo grąžinimo ir regreso teisės perėjimo sutartį, pagal kurią ieškovė UAB „MV steelgroup“ pripažino siuntėjui 7 639 EUR įsiskolinimą, atsiradusį iš jo nuostolių už apgadintą krovinį (5 877 EUR) ir nuostolių dėl pervežimo užmokesčio kompensavimą (1 762 EUR), ir įsiskolinimo padengimui įsipareigojo atlikti paslaugų uždarajai akcinei bendrovei UAB „Yusyp&Co“ už 7 639 EUR. Šalys pripažino, jog krovinys buvo sugadintas dėl trečiosios šalies valstybės institucijų pareigūnų veiksmų, tačiau teismas sprendė, kad pats krovinio muitinės patikrinimo faktas savaime nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, nes būtent vežėjas turi įrodyti, kad padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas, siekiantis išvengti žalos. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad atsakovės elgesys buvo pakankamai sąžiningas ir atsargus saugiam krovinio pervežimui, kadangi nenustatyta duomenų apie tai, kad atsakovė iš anksčiau būtų siejama su kontrabandinių prekių gabenimu. Muitinės kontrolę atlikę Jungtinės Karalystės pareigūnaiatsakovės kaltės dėl kontrabandos gabenimo neįžvelgė ir nusprendė grąžinti autovežį atsakovei, kas įrodo, jog šios įmonės kaltės dėl kontrabandos gabenimo nebuvo įžvelgta. Be to, teismas nurodė, kad nėra nustatyta, jog atsakovės vairuotojas kokiu nors būdu būtų susijęs su kontrabandinių prekių gabenimu ar būtų žinojęs apie tokių prekių buvimą jo vairuojamame autovežyje. Pagal sutartį folijos rulonus į automobilį pakrovė trečiasis asmuo siuntėjas UAB „TVS LT“, o vairuotojo pareigos apsiribojo krovinio vietų skaičiaus sutikrinimu su CMR važtaraštyje nurodytu vietų skaičiumi bei krovinio ir pakuotės išorinės būklės įvertinimu, todėl teismas sprendė, kad vairuotojas neturėjo pareigos tikrinti pakuočių turinio. Kadangi cigaretės buvo paslėptos folijos rulonų viduje, teismas sprendė, kad jos nebuvo matomos be nuodugnaus patikrinimo ar be specialios įrangos, todėl vizualiai vairuotojas negalėjo jų pastebėti. Taip pat teismas atsakovėskaltę paneigiančia aplinkybe laikė ir tai, kad atsakovė su UAB „TVS LT“ bendradarbiavo nuo 2011 metų, dėl jos veiklos teisėtumo dar anksčiau atliko oficialiai prieinamos informacijos patikrinimą. Teismas padarė išvadą, kad muitinės patikrinimo metu padaryta žala siuntėjo prekėms negali būti vertinama kaip žala dėl vežėjo kaltės, kadangi ji atsirado dėl ne nuo vežėjo priklausančių aplinkybių. Teismas konstatavo, kad atsakovė įrodė aplinkybes, numatytas CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje, šalinančias jos atsakomybę dėl krovinio dalies sugadinimo, todėl atmetė ieškovės reikalavimą atlyginti 5 877 EUR nuostolius dėl vartų sugadinimo. Nustatęs atsakovės atsakomybę eliminuojantį požymį – kaltės nebuvimą, teismas atskirai dėl nuostolių dydžio nepasisakė. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo atlyginti 1 726 EUR nuostolių dėl pervežimo užmokesčio, nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. tarptautinio pervežimo sutarties šalys yra siuntėja UAB „Yusyp&Co“ ir ekspeditorėUAB „MV steelgroup“, t.y. pagal šią sutartį jos, bet ne UAB „Titransa“yra kreditorius ir skolininkas. Dėl garažo vartų pervežimo apmokėjimo skolininkė UAB „Yusyp&Co“ įsipareigojo kreditorei UAB „MV steelgroup“, bet ne UAB „Titransa“. Teismas nurodė, kad būdamos sutarties šalys, jos negali būti laikomos trečiuoju asmeniu, sumokėjusiu skolą CK 6.112 straipsnio 4dalies prasme, todėl sprendė, kad regreso teisė šiame teisiniame santykyje negalima. Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo teismas nurodė, kad ieškovė neneigia skolos už langų pervežimą, todėl nesant įrodymų apie langų pervežimo apmokėjimą, teismas 1 226,95 Lt skolą už suteiktas pervežimo paslaugas priteisė atsakovei. Teismasnustatė, kad pagal 2012 m. rugsėjo 5 d. krovinio pervežimo sutartį-užsakymą ieškovės krovinys – garažo vartai pasiekė gavėją Didžiojoje Britanijoje, todėl sprendė, kad vežėjas UAB „Titransa“ įvykdė savo prievolę pervežti krovinį, kas patvirtinama įrašais CMR važtaraštyje TR Nr. 001135. Teismas, nustatęs šias aplinkybes, pripažino, kad UAB „MV steelgroup“ kyla pareiga apmokėti už atliktą krovinio pervežimo paslaugą, neatsižvelgiant į tai, kad dėl krovinio dalies sugadinimo siuntėjas patyrė tam tikrų nuostolių (CK 6.38 straipsnio 1dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė (b.l. 28–31, t. III) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškinys ir patenkinta priešieškinio dalis dėl 3 258,75 Lt skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, apskaičiuotų nuo šios sumos, priteisimo bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinio dalį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisėsnormą, nepagrįstai atsakovės atžvilgiu taikė šią teisėsnormą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė įrodė aplinkybes, numatytas CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje, šalinančias jos atsakomybę dėl krovinio sugadinimo. Atsakovė nepadarė visko, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad būtų galima išvengti žalos, o teismo sprendime šios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos ir vertinamos. Atsakovė prisiėmė įsipareigojimus ne tik apeliantės, bet ir kitų asmenų atžvilgiu, todėl visa rizika, susijusi su kitų asmenų kroviniais, teko atsakovei, o ne apeliantei. Atsakovė, sudarydama sutartį su keliais siuntėjais, turėjo dėti maksimalias pastangas, kad nei vienas iš jų nenukentėtų. Apeliantė sutarties sudarymo metu neturėjo duomenų apie tai, kokie ir kokių asmenų kroviniai bus vežami ta pačia transporto priemone, todėl neturėjo galimybės įvertinti rizikos. Trečiasis asmuo UAB „TVS LT“ yra fiktyvi įmonė, neturinti faktinio veiklos adreso, pagal registro duomenis ilgiau nei 24 mėnesius neteikianti metinių finansinės atskaitomybėsdokumentų, joje dirba tik vienasdarbuotojas, todėl atsakovė turėjo patikrinti šiuos viešai skelbiamus duomenis ne tik bendradarbiavimo su trečiuoju asmeniu pradžioje, tačiau šiuos duomenis turėjo tikrinti nuolat, bet šios pareigos neatliko.Kontrabanda yra gana paplitęs nusikaltimas Lietuvoje, todėl atsakovė, veždama prekes į kitą valstybę, turi irgali numatyti riziką, jog ji gali būti pasitelkta nusikaltimo vykdymui atlikti. Ši rizika ypač turi būti įvertinta tada, kai vežėjasprisiima vežti fiktyvios, veiklos nevykdančios įmonės krovinį. Aplinkybė, kad bendradarbiaujant su šia įmone nebuvo paaiškėję kontrabandos atvejų, nesudaro pagrindo manyti, kad šių atvejų nebuvo, o kartu besąlygiškai pasitikėti šia užsakove. Aplinkybė, kad pagal su UAB „TVS LT“ sudarytą sutartį krovinį pakrovė ne atsakovė, o trečiasis asmuo, kad vairuotojas neturėjo pareigos tikrinti pakuočių turinio, o kontrabandinės cigaretės buvo paslėptos folijos rulonų viduje, dėl ko nebuvo vizualiai matomos, nesudaro pagrindo eliminuoti atsakovės atsakomybės pagal su apeliante sudarytą vežimo sutartį. Atsakovės, veikiančios didesne rizika, tokių sutarties sąlygų numatymas galėjo sąlygoti atsakovės pasirinkimą nusikalstamai veiklai vykdyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje dėl CMR konvencijos taikymo kontrabandos atvejisnurodytas kaip grubus vežėjo aplaidumas.Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes atsakovės pateiktiems įrodymams teikė didesnę įrodomąją galią nei kad apeliantėspateiktiems įrodymams.Draudimo bendrovės paaiškinimas, jog ji neįžvelgė atsakovėsveiksmuose kaltės, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės, kadangi draudimo bendrovė yra suinteresuota bylos baigtimi, o jos paaiškinimai yra pateikti jai naudingapozicija. Trečiojo asmens nuomonė negali daryti įtakos teismo išvadų ir sprendimų priėmimui.Teismas nepagrįstai nurodė, kad į žalos sumą be pagrindo buvo įtrauktos sugadinto krovinio gabenimo išlaidos. Nurodyta suma turi būti laikoma žala. Kadangi užsakovo atžvilgiu nebuvo tinkamai įvykdytos krovinio vežimo sutarties sąlygos ir dalis krovinio buvo sugadinta, apeliantėneteko teisės reikalauti iš UAB „Yusyp&Co“ sumokėti sugadinto krovinio gabenimo išlaidų, nors šios išlaidos buvo patirtos apeliantės. Nurodytos išlaidos yra apeliantėsnuostoliai, patirti dėl atsakovėsneteisėtų veiksmų, t. y. negautos pajamos iš UAB „Yusyp&Co“.Teismas nepagrįstai tenkino priešieškinio reikalavimų dalį dėl 3 258,75 Lt skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų nuo šios sumos priteisimo. Atsakovei praradus dalį krovinio, jai kilo pareiga kompensuoti sugadinto krovinio pervežimo išlaidas maršrutu iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją, todėl ši suma nepagrįstai priteista atsakovei iš ieškovės.Teismo sprendimu nepagrįstaiatsakovei priteist iš ieškovės 5 929,6 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidos. Įvertinusbylos sudėtingumą, apimtį ir trukmę, priteista sumaneatitinka Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir yra per didelė. Todėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis turi būti perskaičiuotas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 37–44, t. III) prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantėsbylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas pagrįstai nusprendė, kad už kontrabandinių cigarečių gabenimą yra atsakinga ne atsakovė, o trečiasis asmuo UAB „TVS LT“, dėl ko ne atsakovė, o trečiasis asmuo yra atsakingas ir už apeliantėskrovinio dalies sugadinimą. Atsakovė negali būti atsakinga už žalą, kadangi kontrabandinės prekėsbuvo rastos ne atsakovei, o trečiajam asmeniui priklausančiose prekėse. Trečiasis asmuo organizavo prekiųpakrovimą į transporto priemonę, o pagal CMR Konvenciją siuntėjui pakraunant prekes vežėjo pareigos apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole. Kontrabanda gabentos cigaretės buvo paslėptos tokiu būdu, kad krovinį apžiūrint iš išorės jų pastebėti nebuvo įmanoma nesinaudojant rentgenu ar kitomis specialiomis priemonėmis, tačiau pagal CMR Konvenciją tokių priemonių panaudojimo pareiga vežėjui priimant krovinį nėranumatyta. Atsakovės atsakomybės nebuvimą patvirtinair Didžiosios Britanijos Sienos apsaugostarnybos sprendimas, pagal kurį atsakovei transporto priemonė buvo grąžinta be jokio papildomo mokesčio, o taip būna tik tais atvejais, kai įsitikinama, kad nei vairuotojas, nei transporto priemonės savininkas nebuvo susiję su neleistinų prekių gabenimu ir ėmėsi priemonių siekiant užkirsti kelią neleistinų prekių gabenimui. Apeliantė byloje neįrodė patirtosžalos dydžio. Apeliaciniame skundenepagrįstai teigiama, kad atsakovėnesiėmė būtinų ir pakankamų, protingų priemonių užtikrinti, kad transporto priemone nebūtų gabenamos kontrabandinės prekės. Trečiasis asmuo nebuvo atsitiktinis siuntėjas, prieš pradedant bendradarbiauti su šiaįmone buvo atlikta šios įmonėspatikra siekiant įsitikinti bendrovės veikos teisėtumu ir patikimumu. Be to, su įmone bendradarbiauta nuo 2011 m. gruodžio mėnesio ir per visą šį laikotarpį nepasitaikė atvejų, kad šios įmonės pakrautuose kroviniuose būtų kontrabandos prekių. Vadovaujantis apeliantės logika, atsakovė, priimdama gabenti prekes, turėtų krovinius patikrinti kaip muitinės pareigūnai net ir galimai jas sugadindama, tačiau tokia krovinių gabenimo praktika būtų nelogiška, ydinga ir neatitinkanti normalios verslo praktikos. Teismui konstatavus, kad atsakovė nėra atsakingauž krovinio sugadinimą, pagrįstai priteista atsakovei iš apeliantėsuž krovinio gabenimą. Nepagrįsti argumentai ir dėl įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimo. Byloje buvo pateiktasDidžiosios Britanijos Sienos apsaugos tarnybos 2013 m. sausio 24 d. sprendimas, kuris laikytinas oficialiu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Įrodymais gali būti ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, todėl teismui vertinant byloje esančius įrodymuspagal vidinį įsitikinimą, teismas pagrįstai įvertino atsakovėsir trečiojo asmens pateiktus paaiškinimus.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d.sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Apeliaciniu skundu yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės UAB „MV steelgroup“ ieškinys atsakovei UAB „Titransa“, tretiesiems asmenims Ergo Insurance SE Lietuvos filialui, UAB „TVS LT“ dėl žalos atlyginimo, ir kuria patenkintas atsakovės UAB „Titransa“ priešieškinis dalyje dėl 3 258,75 Lt skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, apskaičiuotų nuo šios sumos, priteisimo iš ieškovės UAB „MV steelgroup“. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.
Faktinės bylos aplinkybės
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. apeliantė ir UAB „Yusyp&Co“ sudarė ekspedijavimo sutartį (b.l. 9, t. II), pagal kurią apeliantė įsipareigojo pervežti maršrutu Italija-Lietuva-Didžioji Britanija garažo vartų krovinį perkraunant jį Lietuvoje, o UAB „Yusyp&Co“ įsipareigojo sumokėti už krovinio pervežimą maršrutu Italija-Lietuva 882 EUR neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio bei maršrutu Lietuva-Didžioji Britanija – 880 EUR neįskaitant PVM. Tą pačią dieną, t. y. 2012 m. rugsėjo 4 d. apeliantė ir UAB „Yusyp&Co“ sudarė krovinio pervežimo sutartį – užsakymą (b.l. 12, t. II) dėl nurodyto krovinio pervežimo maršrutu Italija-Lietuva-Didžioji Britanija. 2012 m. rugsėjo 5 d. apeliantė ir atsakovė sudarė krovinio pervežimo sutartį-užsakymą (b.l. 14, t. II), pagal kurį atsakovė, kaip vežėja, įsipareigojo pervežti maršrutu Lietuva-Didžioji Britanija krovinį – garažo vartus, o apeliantė įsipareigojo sumokėti už pervežimą 780 EUR neįskaitant į šią sumą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio. Kroviniui gabenti išrašytas CMR važtaraštis Nr. TR 00135 (b.l. 26, t. II), kuriame nurodyta, kad krovinys vežamas transporto priemone, kurios valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugsėjo 7 d. atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „TVS LT“ sudarė krovinio pervežimo sutartį (b.l. 15, t. II), pagal kurią atsakovė įsipareigojo pervežti maršrutu Lietuva-Anglija plėvelę. Atsakovė nurodytus krovinius priėmė ir juos gabeno, tačiau 2012 m. rugsėjo 11 d. Doverio muitinėje atlikus patikrinimą trečiojo asmens UAB „TVS LT“ krovinyje – folijos rulonuose - buvo aptikta kontrabandinių prekių (cigarečių). Siekiant nustatyti, ar kontrabandinių prekių nėra paslėpta ir siuntėjos UAB „Yusyp&Co“ krovinyje, šis krovinys buvo patikrintas pergręžiant vienus garažo vartus. Kontrabandinių prekių garažo vartuose nebuvo rasta, tačiau vartai buvo sugadinti, jie tapo netinkami naudoti, todėl UAB „Yusyp&Co“ dėl to patyrė nuostolių. Dėl nuostoliųatlyginimo UAB „Yusyp&Co“ kreipėsi į apeliantę (b.l. 18, t. II), kuri tuopačiu dėl patirtų nuostolių atlyginimo kreipėsi į atsakovę (b.l. 16, t. II). Atsakovei nuostolių gera valia neatlyginus, 2013 m. kovo 12 d. įsiskolinimo grąžinimo ir regreso teisėsperėjimo sutartimi (b.l. 19–20, t. II) apeliantė pripažino bei patvirtino dėl sugadinto krovinio 7 639 EUR UAB „Yusyp&Co“ patirtų nuostolių dydį (kuriuos sudaro 5 877 EUR nuostolių dėl sugadinto krovinio ir 1 762 EUR nuostolių dėl pervežimo užmokesčio kompensavimo) ir nuostolius kaip skolą apeliantė įsipareigojo padengti UAB „Yusyp&Co“ suteikiant krovinių pervežimo paslaugų ar prekių už nurodytą sumą per dvejus metus, o apeliantė įgijo regreso teisę reikalauti nurodyto dydžio nuostolių iš atsakovės. Sudarius minėtą sutartį apeliantė dar kartą kreipėsi su pretenzija įatsakovę (b.l. 17, t. II), tačiau atsakovė nuostolių neatlygino. 2013 m. sausio 24 d. Didžiosios Britanijos Sienos apsaugos tarnybos sprendimu (b.l. 65–70, t. II) nutarta atsakovei grąžinti transporto priemonę ir puspriekabę, kuria buvo gabentas sugadintas krovinys, be jokių mokesčių pripažinus, kad dėl folijos rulonuose rastos kontrabandos nėra nei transporto priemonės valdytojo, nei vairuotojo kaltės, t. y. pripažinus, kad tiek atsakovė, tiek transporto priemonės vairuotojas atliko tinkamus pirminius patikrinimus siekiant išsiaiškinti krovinio teisėtumą bei aptikti bet kokių neteisėtų krovinių. 2013 m. vasario 19 d. sprendimu (b.l. 21–22, t. II) draudimo kompanija, apdraudusi atsakovės atsakomybę, t. y. trečiasis asmuo Ergo Insurance SE Lietuvos filialas atsisakė tenkinti apeliantės pretenziją dėl nuostolių atlyginimo nenustačius atsakovės kaltės dėl nuostolių atsiradimo. Garažo vartų krovinys buvo pristatytas gavėjui, todėl 2012 m. rugsėjo 25 d. atsakovė išrašė apeliantei apmokėjimui už suteiktas transporto paslaugas sąskaitą faktūrą 3 258,75 Lt sumai (b.l. 89, t. II), kurią apeliantė turėjo apmokėti iki 2012 m. spalio 16 d.
Dėl tinkamo įrodymų vertinimo
Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės kasacinio teismo praktikoje yra suformuotos. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 str. 2 d.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Apeliaciniame skunde keliamas tinkamo įrodymų vertinimo klausimas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę, kadangi atsakovės pateiktiems įrodymams buvo suteikta didesnė įrodomoji galia, nei kad apeliantės pateiktiems įrodymams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacine tvarka skundžiamą sprendimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nagrinėjamoje byloje nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu, sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, bei tinkamai įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą. Apeliaciniame skunde nėra konkrečiai nurodyta, kuo pasireiškė teismo veiksmai suteikiant atsakovės pateiktiems įrodymams didesnę įrodomąją galią nei kad apeliantės pateiktiems įrodymams, o vien aplinkybė, kad teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas byloje įrodymus įvertino netinkamai ir pažeisdamas CPK numatytas įrodymų vertinimo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino tiek apeliantės, tiek ir atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, išvadas byloje padarė remdamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl faktas, kad teismas laikė labiau tikėtinomis aplinkybes, paneigiančias atsakovės kaltę dėl žalos atsiradimo, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas šias aplinkybes patvirtinantiems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią.
Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl trečiojo asmens draudimo bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialo paaiškinimų netinkamo vertinimo. Teismas trečiojo asmens paaiškinimus vertino visų byloje esančių įrodymų kontekste, išvadas byloje padarė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, todėl negalima sutikti, kad teismo išvada dėl atsakovės kaltės dėl žalos atsiradimo nebuvimo yra pagrįsta tik trečiojo asmens nuomone ir jo paaiškinimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas išvadą, jog muitinės patikrinimo metu padaryta žala siuntėjo prekėms negali būti vertinama kaip žala dėl vežėjo, t. y. atsakovės kaltės, kadangi ji atsirado dėl ne nuo vežėjo priklausančių aplinkybių, padarė įvertinęs kitas reikšmingas bylai aplinkybes ir tik po to paminėjo apie trečiojo asmens draudimo kompanijos atsisakymą atlyginti žalą būtent dėl to, kad jis vežėjo veiksmuose neįžvelgė draudiminio įvykio požymių.
Dėl iš tarptautinio vežimo sutarties kylančios vežėjo atsakomybės už krovinio sugadinimą taikymo
Visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka CMR konvencijos 1 straipsnyje nurodytus požymius, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų bei atsakomybės klausimai sprendžiami pagal CMR konvencijos nuostatas. CMR konvencijos, kaip specialiojo teisės akto, pobūdis lemia tai, kad joje įtvirtintais pagrindaisatsirandanti vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė laikytina reglamentuota išsamiai tiek atsakomybės sąlygų, tiek atsakomybės ribų požiūriu. Vežėjo atsakomybė aktualiu nagrinėjamai bylai atveju – kai krovinys vežimo metu sugadinamas– nustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų 17 straipsnio 2 dalyje. Pagal CMR 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui, t. y. vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė su atsakove sudarė tarptautinio krovinių vežimo sutartį, kuriai taikoma CMR konvencija. Pagal sutartį atsakovės gabento krovinio – garažo vartų – dalis buvo sugadinta dėl krovinio vežimo metu atlikto Didžiosios Britanijos sienos apsaugos tarnybos pareigūnų patikrinimo, t. y. siekiant nustatyti, ar gabenamame krovinyje nėra kontrabandinių prekių (cigarečių), garažo vartai buvo pragręžti. Apeliantės reikalavimui dėl žalos, atsiradusios dėl dalies krovinio sugadinimo, taikytina CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis, pagal kurią įtvirtinta objektyvioji vežėjo sutartinė atsakomybė. Atsakovė, kaip vežėja, pareigą atlyginti atsiradusią žalą neigė remdamasi CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis teigdama, kad ji negalėjo išvengti aplinkybių, dėl kurių žala atsirado, o žalos atsiradimui negalėjo užkirsti kelio, kadangi kontrabandinės cigaretės, kurias radus buvo atliktas ir garažo vartų krovinio patikrinimas, buvo rastos trečiojo asmens krovinyje paslėptos taip, kad iš išorės apžiūrint krovinį jų nebuvo galima pamatyti. Atsakovės teigimu, ji padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas, siekiantis išvengti žalos, kadangi buvo patikrinusi trečiojo asmens UAB „TVS LT“, kurio krovinyje rastos kontrabandinės cigaretės, veiklą, krovinį patikrino vairuotojas, o kadangi bendradarbiavimo su trečiuoju asmeniu UAB „TVS LT“ metu nepasitaikė kontrabandos atvejų, jos veiksmai laikytini pakankamais siekiant išvengti žalos. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė įrodė CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą aplinkybę, šalinančią jos atsakomybę dėl atsiradusiosžalos ir apeliantės ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmetė. Apeliaciniu skundu ginčijama ši pirmosios instancijosteismo išvada teigiant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškindamas ir taikydamas CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 daliesnuostatas be pagrindo padarė išvadą, kad atsakovė padarė viską, kad būtų išvengta žalos. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, civilinėsbylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė įrodė egzistavus aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę dėl atsiradusios žalos, yra teisinga ir pagrįsta.
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurios, apeliantės teigimu, sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovė nagrinėjamu atveju nepadarė visko, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad būtų galima išvengti žalos, laikytinos nepagrįstomis. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė, prieš pradėdama bendradarbiauti su trečiuoju asmeniu, buvo patikrinusi trečiąjį asmenį UAB „TVS LT“, t. y. patikrinusi duomenis apie įmonės egzistavimą, įmonės veiklos vykdymą ir rizikas, kad vairuotojas patikrino trečiojo asmens pakrautą krovinį laikydamasis CMR Konvencijos nuostatų, kad nėra duomenų apie atsakovės ir krovinį gabenusio vairuotojo prisidėjimą prie kontrabandos sudaro pagrindą teigti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė buvo sąžininga ir pareiginga vežėja, padariusi viską, kad būtų galima išvengti žalos. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad civilinėje teisėje egzistuoja sąžiningumo prezumpcija, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, todėl tiek, kiek ji nepaneigta, ja būtina vadovautis. Apeliaciniame skunde teigiama, kad aplinkybė, jog atsakovei bendradarbiaujant su trečiuoju asmeniu UAB „TVS LT“ nebuvo nustatyta kontrabandos atvejų, nesudaro pagrindo panaikinti atsakovės atsakomybę dėl atsiradusios žalos, kadangi trečiasis asmuo yra fiktyvi, veiklos nevykdanti įmonė, dėl ko atsakovė, prisiimdama vežti tokios įmonės krovinį, turėjo įvertinti galimą riziką dėl jos pasitelkimo nusikalstamai veiklai įvykdyti. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl įmonės faktinio veiklos adreso neturėjimo (trečiojo asmens buveinės adresu nurodyta Vilniaus miesto savivaldybė), metinės finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar įmonėje dirbančių darbuotojų skaičius nesudaro pagrindo pripažinti, kad įmonė nevykdo veiklos ir yra fiktyvi. Kaip galima spręsti iš atsakovės paaiškinimų, ji su minėta įmone bendradarbiavo nuo 2011 m. gruodžio mėnesio, bendradarbiavimas nebuvo vienkartinis, todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ši įmonė žalos atsiradimo metu buvo fiktyvi ar kad nevykdė veiklos. Kaip nurodė atsakovė, ji jokios neigiamos informacijos apie trečiąjį asmenį neturėjo, atsiskaitymo ar kitokių problemų su trečiuoju asmeniu neturėjo, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė netinkamai elgėsi papildomai netikrindama trečiojo asmens veiklos. Pažymėtina, kad nuo atsakovės su trečiuoju asmeniu bendradarbiavimo iki ginčo įvykio nebuvo praėjęs labai ilgas laiko tarpas, kad būtų pagrindas tikrinti trečiąjį asmenį, o aplinkybė, kad bendradarbiaujant su trečiuoju asmeniu jokių problemų neiškildavo, nesudarė pagrindo atsakovei abejoti šia įmone. Atsakovei patikrinus duomenis apie trečiąjį asmenį ir bendradarbiavimo metu neiškilus jokių abejonių dėl šios įmonės nesąžiningumo ar jos vykdomos veiklos teisėtumo, negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovė turėjo dažniau tikrinti duomenis apie trečiąjį asmenį UAB „TVS LT“, o kartu ir vertinti riziką dėl atsakovės pasitelkimo galimai nusikalstamai veiklai vykdyti. Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės pareigos tikrinti gabenamus krovinius. Apeliantės teigimu, atsakovė, atsisakydama teisės tikrinti krovinių turinį ir apsiribodama tik krovinių vietos parinkimu ir išorės apžiūra veikė savo rizika, todėl turi prisiimti galimą neigiamų pasekmių riziką, o tokios liberalios sutarties nuostatos galimai sąlygojo trečiojo asmens apsisprendimą pasirinkti atsakovę neteisėtai veiklai vykdyti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal atsakovės su trečiuoju asmeniu UAB „TVS LT“ sudarytą sutartį krovinį, t. y. folijos rulonus į transporto priemonę pakrovė trečiasis asmuo, t. y. siuntėjas, todėl pripažino, kad atsakovės vairuotojo pareiga remiantis CMR konvencijos 8 straipsnio nuostatomis apsiribojo krovinio vietų skaičiaus sutikrinimu su CMR važtaraštyje nurodytu vietų skaičiumi bei krovinio ir pakuotės išorės būklės įvertinimu. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada negalima nesutikti, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, jog tokiais atvejais vežėjas, priimdamas krovinį, neprivalo patikrinti jo turinio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimas nagrinėjamu atveju atsakovei imtis papildomų veiksmų krovinio turiniui patikrinti, kai tokia pareiga nėra numatyta ir CMR Konvencijos 8 straipsnyje, būtų nepagrįstas ir nesąžiningas atsakovės atžvilgiu. Negalima suabsoliutinti vežėjui taikomų krovinio pervežimo reikalavimų bei numatyti jam pareigos užtikrinti visišką krovinio saugumą transportavimo atveju, todėl negalima sutikti, kad atsakovė, sutartyje su trečiuoju asmeniu nesusitarusi dėl krovinio turinio tikrinimo, prisiėmė bet kokią galimą riziką dėl krovinių sugadinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo pačiu ir apeliantė, būdama sąžininga, atidi ir rūpestinga teisinių santykių dalyvė, kurios veikla susijusi su krovinių pervežimu, turėjo įvertinti galimas rizikas transportuojant krovinį. Nors apeliantė nurodė, kad sudarant sutartį su atsakove jai nebuvo žinoma, kokie ir kokių asmenų kroviniai bus vežami ta pačia transporto priemone, dėl ko ji neturėjo galimybės įvertinti rizikos, tačiau pripažintina, kad aplinkybė, jog vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą yra preziumuojama, nereiškia, kad krovinio saugiu nugabenimu turi rūpintis tik vežėjas. Tai tuo pat metu ir krovinio siuntėjo (gavėjo) rūpestis, kuris, siekdamas išvengti galimų nuostolių (jei vežėjas įrodytų CMR Konvencijos 17 str. 2 p. nurodytas ar kitas atleidžiančias vežėją nuo atsakomybės aplinkybes), galėtų vežimo sutartyje susitarti dėl papildomų apsaugos priemonių, kurias turėtų taikyti vežėjas (pavyzdžiui, kad krovinys vežamas atskirai nuo kitų krovinių) arba tiesiog apdrausti gabenamą krovinį. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad apeliantė, kuriai tikėtinai buvo žinoma, kad jos krovinys bus gabenamas kartu su kitais kroviniais, būdama atidi ir rūpestinga teisinių santykių dalyve, turėjo domėtis siunčiamu kroviniu ar imtis papildomų apsaugos priemonių. Todėl apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, veždama kelis krovinius ta pačia transporto priemone, visais atvejais yra atsakinga už krovinio sugadinimą, net jei tai ir įvyko dėl trečiojo asmens kaltės. Pažymėtina, kad atsakovės ir jos vairuotojo kaltės nebuvimas dėl kontrabandos vežimo yra patvirtintas ir Didžiosios Britanijos kompetentingų institucijų sprendimais.
Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė nagrinėjamu atveju įrodėCMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę dėl krovinio dalies sugadinimo, t. y. jog ji laiku ir tinkamai ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų galima išvengti žalos atsiradimo vežant krovinį, o apeliacinio skundo argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.
Apeliaciniame skundeteigiama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje dėl CMR konvencijos taikymo kontrabandos atvejis nurodytas kaip grubus vežėjo aplaidumas, kas yra laikomavežėjo kalte, tačiau apeliantė nepagrįstai savo poziciją apeliaciniame skunde grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ bei šiuo Senato nutarimu aprobuota Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalga, nes tai yra metodinė medžiaga, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika formuojama kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis. Todėl dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisakytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009).
Dėl prašomos atlyginti žalos dėl krovinio dalies sugadinimo dydžio
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad į žalos sumą be pagrindo buvo įtrauktos sugadinto krovinio gabenimo išlaidos. Apeliantės teigimu, nurodyta suma turi būti laikoma nuostoliais, kadangi tai yra apeliantės negautos už krovinio gabenimą pajamos. Pažymėtina, kad apeliantė ieškinyje reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo dalyje už krovinio gabenimą grindė regreso teise teigdama, kad ji kompensavo UAB „Yusyp&Co“ garažo vartų pervežimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas išlaidų už krovinio gabenimą į nuostolių sumą neįskaitė pripažinęs, kad regreso teisė šiuo atveju negalima. Apeliaciniame skunde ši pirmosios instancijos teismo išvada nėra ginčijama, tačiau nurodomas naujas reikalavimo priteisti iš atsakovės išlaidas už krovinio gabenimą pagrindas, t. y. kad šios išlaidos yra ne apeliantės UAB „Yusyp&Co“ sumokėta vežimo išlaidų kompensacija, bet negautos apeliantės pajamos. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Be to, CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, todėl apeliaciniame skunde negali būti keičiamas ieškinio pagrindas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dėl šio apeliacinio skundo argumento teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl pareigos apmokėti krovinio pervežimo išlaidas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ir dėl užmokesčio už vežimą, kurio metu buvo sugadinta daliskrovinio, priteisimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės priešieškinį ir priteisė jai iš apeliantės užmokestį už garažo vartų pervežimą. Šis teismas nustatė, kad nors ir sugadinus dalį krovinio, jis buvo pristatytasgavėjui. Ginčo dėl to byloje nėra, tačiau apeliantė, remdamasi CMR Konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teigia, kad jai neatsirado pareiga sumokėti už atsakovės įvykdytą vežimą. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. CMR Konvencijos 23 straipsnyje reglamentuojamas kompensacijos sumos apskaičiavimas tais atvejais, kai vežėjas, praradus dalį ar visą krovinį, privalo atlyginti žalą. Šio straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, kad be to turi būti kompensuojamas visas užmokestisuž vežimą, muitų rinkliavos ir mokesčiai beikitos su krovinio vežimu susijusius išlaidos, jei prarastas visaskrovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui praradus dalį krovinio. Tačiau, kaip jau buvo minėta, šio straipsnio nuostatos taikomostais atvejais, kai vežėjas privalo atlyginti žalą, t. y. kai nėra nustatyta aplinkybių, kuriospašalina vežėjo atsakomybę dėl nuostolių atsiradimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, šalinančios vežėjo atsakomybę dėl nuostolių atsiradimo, todėl atsakovei neatsiranda pareiga kompensuoti užmokesčiouž vežimą proporcingai nuostolio dydžiui, dėl ko ji turi teisę reikalauti atlyginti jai už krovinio pervežimą. Be to, pažymėtina, kad apeliantė prašo netenkinti viso reikalavimo dėl užmokesčio už pervežimą priteisimo, nors buvo sugadintas ne visas, o tik dalis krovinio. Kaip jau buvo nurodyta, tais atvejais, kai prarasta tik dalis krovinio, vežimo išlaidos kompensuojamos proporcingai nuostolio dydžiui, todėl nagrinėjamu atveju esant sugadintai tik krovinio daliai, apeliantės reikalavimas nepriteisti visos už krovinio pervežimą mokėtinos sumos, yra nepagrįstas.
Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iš apeliantės visas išlaidas, kurias atsakovė turėjo advokato pagalbai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apmokėti. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko šį apeliacinio skundo argumentą. Nors apeliantė teigia, kad priteista bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra per didelė, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, o įvertinusi bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas byloje pateiktiems procesiniams dokumentams parengti, pateiktų procesinių dokumentų apimtį bei skaičių, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yrapagrįsta, atitinka protingumo, sąžiningumo principus, todėl ją mažinti nėra jokio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
Kadangi apeliacinis skundas atmestas, apeliantei nepriteistinas iš atsakovės žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė priteisti jai iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, tačiau nei duomenų apie turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį, nei bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų atsakovė teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė, todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 185 str., 263 str.), jį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.