Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Titransa“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MV steel group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Titransa“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Atskirojo skundo argumentai

Nagrinėjamoje byloje neegzistuoja nei viena būtinoji sąlyga: laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ieškovo reikalavimas yra prima facie pagrįstas ir dėl kokių nors atsakovo veiksmų ar neveikimo, egzistuoja reali būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo apsunkinimo grėsmė. Nėra jokios realios grėsmės, jog ieškovui galimai palankus teismo sprendimas nebus tinkamai įvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas.Vos 26 375,94 Lt dydžio ieškinio suma, įvertinus atsakovo valdomo turto vertę, pelną bei apyvartą, įstatinio kapitalo dydį ir kitas aplinkybes, nelaikytina didele atsakovo atžvilgiu bei nekelia jokios grėsmės būsimo ir galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas yra pelningai veikianti bendrovė, turinti pakankamai piniginių lėšų ir turto kreditorių reikalavimams vykdyti. Ieškovo reikalavimo atsakovui suma sudaro vos 0,029 dalį viso atsakovui priklausančio turto vertės. Atsakovo turtas nėra areštuotas kituose teismuose vykstančiose civilinėse bylose ar įkeistas hipoteka. Atsakovas neturi įsiskolinimų SoDra biudžetui.Taikant laikinąsias apsaugos priemones turėtų būti atsižvelgiama į įmonės autoritetą ir vardą verslo srityje. Atsakovas yra gerai transporto rinkoje žinoma ir perspektyvi bendrovė, kuri 2011-2012 metais pateko tarp 5 procentus Lietuvoje veikiančių įmonių, turinčių itin aukštą mokumo reitingą. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti ieškinio tenkinimo atveju, įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ginčo esmė – ieškinio sumos dydžio vertinimas ir laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo būtinumas civilinėje byloje Nr. 2-2993-470/2013.

Teismas vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Ji remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus skolininko finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui yra didelė reikalavimo suma, lyginant ją su šio asmens nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis ir turimais įsipareigojimais.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 7 639 EUR (26 375,94 Lt) nuostolių ir 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas. Reikalavimo užtikrinimui prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma, atsakovės nesąžiningumu, vengimu geranoriškai atsiskaityti su ieškove, šiuo metu sudėtinga daugelio Lietuvos subjektų ekonomine ir finansine situacija.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo įvykdymą. Vienas iš pagrindu, preziumuojančių būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra didelė ieškinio (priešieškinio) suma, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kaip matyti, Alytaus rajono apylinkės teismas ginčijama 2013 m. liepos 22 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones jų taikymo būtinumą iš esmės grindė 26 375,94 Lt ieškinio sumos dydžiu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, t. y. tokią išvadą – 26 375,94 Lt suma atsakovei yra didelė – teismas padarė byloje nesant jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį (pvz:. ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių blogą atsakovės turtinę padėtį), kas realiai galėtų lemti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia jo tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentuojant didele ieškinio suma, būtina nustatyti, ar konkrečiam atsakovui – nagrinėjamu atveju UAB ,,Titransa” 26 375,94 Lt suma yra didelė (ar ne), nes pačios savaime ieškinio sumos dydžio vertinimas nesudaro jokio pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgiant į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė, t. y. įvertinti ieškinio sumos ir atsakovo turtinės padėties dydžio santykį. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismas padarė neteisingą išvadą, realiai neįvertinęs (neišsiaiškinęs) įmonės finansinės padėties, t. y. UAB ,,Titransa“ finansinės padėties santykio ginčo sumos atžvilgiu, ir dėl to nepagrįstai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo prezumpciją.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą ir išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, su atskiruoju skundu pateikė nurodytą aplinkybę (mokumą) patvirtinančius įrodymus, kurie apeliacinės instancijos teismo nuomone, paneigia teismo sprendimo neįvykdymo galimybę (tame tarpe ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių teisėtumą ir pagrįstumą).

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad teismui su atskiruoju skundu pateikti duomenys patvirtina pakankamai gerą atsakovės finansinę padėtį, nesukeliančią teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Iš bylos, LITEKO ir kitų teismui prieinamų duomenų bazių duomenų viseto matyti, kad įmonė iš viso turi turto (ataskaitinis laikotarpis 2012.01.01-2012.12.31), kurio vertė 887 298 Lt, iš jų ilgalaikis turtas 477 557 Lt (kuris yra pakankamas garantas teismo sprendimo vykdymui užtikrinti). LITEKO duomenys patvirtina, kad atsakovei nėra iškelta (nagrinėjama) jokių bylų dėl skolų ir t. t. priteisimo. VĮ Regitra duomenys patvirtina, kad įmonei nuosavybė teise priklauso 14 transporto priemonių – puspriekabės, sunkvežimiai, vilkikai ir kt. sunkusis transportas (iš jų dvi KRONE SDP27 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir KRONE SDP27 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotos ginčijama teismo nutartimi). Iš duomenų viseto matyti, kad atsakovė UAB „Titransa“ yra veikianti įmonė, įmonės veikla – tarptautinės bei vietinės transporto paslaugos sausumos keliais, įmonės apdraustųjų asmenų skaičius – 11, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui - 0,00 Lt iš jų 0,00 Lt skolos mokėjimo terminas atidėtas ir dar nesuėjęs.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai gera ir ieškinio suma 26 375,94 Lt (7 639 EUR), įvertinus atsakovės turimo turto mastą, bendrą įmonės finansinę padėtį, veiklos pobūdį, įmonės įsipareigojimus ir kt., apeliacinės instancijos teismo nuomone nėra atsakovei didelė, dėl ko būtų pagrindas taikyti laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, duodančių pagrindą spręsti, jog atsakovė gali imtis veiksmų turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręstinas iš esmės – UAB ,,MV steel group“ prašymas atmestinas (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,MV steel group“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-2993-470/2013 atmesti.