Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovų atstovui Augustui Platūkiui, atsakovo atstovei Eglei Puronaitei

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų UAB Antakalnio būstas ir UAB Namų priežiūros centras ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB Verkių būstas dėl įsakymo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas palaikė reikalavimus iš esmės ieškinyje ir patikslintame išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas visiškai

Savivaldybė pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją vykdo gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūrą ir kontrolę. Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, savivaldybės administracijos filialams – seniūnijoms ir į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais - savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams (Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktas, 29 straipsnio 8 punktas).

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, šios aplinkybės – prejudiciniai faktai – laikytinos įrodytomis, todėl teismui draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutavusi A. J. IĮ v. UAB „Jurgio baldai“, bylos Nr. 3K-3-41/2014).

Šiuo atveju daliai ieškovų dėstomų argumentų bylai prejudicinę galią turi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1133-614/2019. Civilinėje byloje dėl administratoriaus rinkimo procedūros ir terminų pasisakyta, kad „Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (LR VAĮ) 6 straipsnio 4 dalį privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai. Savivaldybės administracijos direktorius yra viešo administravimo subjektas, todėl savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais (minimo Įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (LR VSĮ) 4 straipsnio 6 punktas nustato, kad vietos savivalda grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principu, todėl savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262; 2012, Nr. 57-2828) 4.84 straipsnio 2 dalimi, 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 nutarė patvirtinti Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašą (Aprašas). Aprašas taikomas savivaldybių vykdomosioms institucijoms, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams ir asmenims, pretenduojantiems teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Administratorius daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams administruoti skiriamas daugiabučiuose namuose, kuriuose butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarė jungtinės veiklos sutarties, taip pat jeigu bendrija yra likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis. Pagal Aprašo 4 – 26 punktus, asmenys, pretenduojantys teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, savivaldybės vykdomai institucijai savivaldybės interneto svetainėje paskelbus dėl administratorių atrankos savivaldybės teritorijoje, teikia prašymus. Kartu su prašymais savivaldybės vykdomajai institucijai pateikiama užpildyta Aprašo priede nurodyta Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus deklaracija. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi prašymą, įvertina, ar prašymą pateikusio asmens deklaracijoje nurodyta informacija atitinka Apraše nurodytas sąlygas, ir priima sprendimą šį asmenį įtraukti į savivaldybės vykdomosios institucijos sudaromą Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą. Jeigu prašymą pateikusio asmens deklaracijoje nurodyta informacija neatitinka Apraše nurodytų sąlygų, savivaldybės vykdomoji institucija priima motyvuotą sprendimą neįrašyti šio asmens į sąrašą. Savivaldybės vykdomoji institucija, organizuodama butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar susirinkimą dėl administratoriaus pasirinkimo. Pasirinktu administratoriumi laikomas asmuo, už kurį per butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar susirinkime savininkai atitinkamai balsavo. Jeigu nė vienas iš savivaldybės sąraše nurodytų administratorių nesurenka šiame punkte nurodyto butų ir kitų patalpų savininkų balsų skaičiaus, laikoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai administratoriaus nepasirinko. <...> savivaldybė turėjo prievolę atlikti administratorių atranką pagal galiojančius teisės aktus ir vykdyti naujas administravimo paskyrimo procedūras dėl iki 2013 m. paskirtų administratorių, išskyrus tuos atvejus kai dėl konkretaus pasirinkimo/paskyrimo butų ir kitų patalpų savininkai po 2013 m. sausio 1 d. yra priėmę sprendimą juos pasirinkti ar juos pakeisti ir tik tuo atveju jei pasirinkti administratoriai buvo įvertinti pagal CK 4.84 straipsnio 7 dalį ir savivaldybė tai patvirtino administraciniu aktu. <...> Naujos redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui. <...> Vadovaudamasi išdėstytu reglamentavimu, apeliacinio teismo teisėjų kolegija spendžia, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdyti turėjo iki 2014 m. liepos 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnį, iki 2014 m. liepos 1 d. turėjo būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai, atrinkti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtinto Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Šią išvadą teisėjų kolegija grindžia aplinkybe, jog minimomis įstatymo nuostatomis nustatytas terminas savivaldybių vykdomosios institucijoms, iki kada jos turi pasiekti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4,85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme įtvirtintą rezultatą: gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas turi teikti asmenys, (1) nesusiję su šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjais, asmenimis, teikiančiais atliekų vežimo paslaugas, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas (išskyrus namus, kuriuose nėra liftų), jeigu jie dirba tos pačios savivaldybės teritorijoje, taip pat kitus asmenis, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiais su išvardytais asmenimis pagal Konkurencijos įstatymą; (2) juos, Vyriausybės nustatyta tvarka atrinkus, turi pasirinkti daugiabučių namų bendraturčiai. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta išvada, kad nagrinėjamam ginčui reguliuoti turi būti vadovaujamasi naujos redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalimi. <...> Manytina, kad savivaldybė turėjo prievolę atlikti administratorių atranką pagal galiojančius teisės aktus ir vykdyti naujas administravimo paskyrimo procedūras dėl iki 2013 m. paskirtų administratorių, išskyrus tuos atvejus kai dėl konkretaus pasirinkimo/paskyrimo butų ir kitų patalpų savininkai po 2013 m. sausio 1 d. yra priėmę sprendimą juos pasirinkti ar juos pakeisti ir tik tuo atveju jei pasirinkti administratoriai buvo įvertinti pagal CK 4.84 straipsnio 7 dalį ir savivaldybė tai patvirtino administraciniu aktu. Priešingu atveju tokia padėtis reikštų, jog ieškovai įgytų teisę Vilniaus miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių administravimo veiklą neribotą laiką vykdyti nediferencijuojant esamų administratorių pagal jų atitiktį 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusiai Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 7 daliai.“

Taigi minėtame įsiteisėjusiame teismo sprendime aiškiai pasisakyta dėl savivaldybės teisės ir pareigos organizuoti konkursą bei sąlygų laikymuisi.

Esant šioms aplinkybėms, teismas vadovaujasi aukščiau nurodytu teismo sprendimu kaip prejudiciniu ir pakartotinai nemotyvuoja aplinkybių, susijusių su paties konkurso organizavimu ir bendra konkurso tvarka ir terminais, laikydamas, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovas kaip vykdomoji institucija, priimdama įsakymą dėl namo administratoriaus skyrimo, veikė neteisėtai, pažeidė teisės aktuose įtvirtintą tvarką ir terminus, todėl šioje dalyje ieškinys laikytinas nepagrįstu.

Ieškovai patikslintame ieškinyje, be kitų, papildomai motyvuoja, jog klaidingos informacijos balsavimo biuleteniuose pateikimas, galimas balsų klastojimas ir kitos aplinkybės sąlygojo butų ir kitų patalpų savininkų priimtą neteisėtą sprendimą dėl administratoriaus pakeitimo.

Teismas su šiais ieškovų argumentais taip pat nesutinka toliau nurodytais motyvais.

Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

Šiuo atveju ieškovų teiginiai apie klaidinamos informacijos teikimą yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais ir prieštaraujantys byloje esančiai medžiagai.

Iš daugiabučio namo Antavilių g. 7 (Vilniuje) patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuletenių ir 2018-08-28 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, jog nurodyto daugiabučio savininkai išreiškė valią pasirinkti namo administratoriumi UAB „Verkių būstas“ (9 balsai UAB Verkių būstas naudai, 2 balsai UAB ADMI naudai, iš viso įteikta 14 biuletenių) (I tomas, elektroninės bylos lapai 69, 74-84). Tokiu atveju matyti, kad daugiau nei pusė savininkų išreiškė savo valią ir teisėtai pasirinko namo administratorių.

Iš daugiabučio namo Popieriaus g. 58 (Vilniuje) patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuletenių ir 2018-09-18 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, jog nurodyto daugiabučio savininkai išreiškė valią pasirinkti namo administratoriumi UAB „Verkių būstas“ (6 balsai pritarė administratoriaus keitimui vietoje ieškovo UAB Namų priežiūros centras, 6 balsai nutarė UAB Verkių būstas naudai, iš viso įteikta 10 biuletenių). Tokiu atveju matyti, kad daugiau nei pusė savininkų išreiškė savo valią ir teisėtai pasirinko kitą namo administratorių (pagal savininkų atskirą prašymą esant suklaidinimui skelbti naują balsavimą ir rinktis naują administratorių) (II tomas, elektroninės bylos lapai 76-86).

Iš daugiabučio namo Popieriaus g. 66 (Vilniuje) patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuletenių ir 2018-09-18 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, jog nurodyto daugiabučio savininkai išreiškė valią pasirinkti namo administratoriumi UAB „Verkių būstas“ (7 balsai pritarė administratoriaus keitimui vietoje ieškovo UAB Namų priežiūros centras, 7 balsai nutarė UAB Verkių būstas naudai, iš viso įteikta 10 biuletenių). Tokiu atveju matyti, kad daugiau nei pusė savininkų išreiškė savo valią ir teisėtai pasirinko kitą namo administratorių (pagal savininkų atskirą prašymą esant suklaidinimui skelbti naują balsavimą ir rinktis naują administratorių) (II tomas, elektroninės bylos lapai 87-98).

Iš daugiabučio namo Popieriaus g. 106 (Vilniuje) patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuletenių ir 2018-09-18 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, jog nurodyto daugiabučio savininkai išreiškė valią pasirinkti namo administratoriumi UAB „Verkių būstas“ (7 balsai pritarė administratoriaus keitimui vietoje ieškovo UAB Namų priežiūros centras, 7 balsai nutarė UAB Verkių būstas naudai, iš viso įteikta 13 biuletenių). Tokiu atveju matyti, kad daugiau nei pusė savininkų išreiškė savo valią ir teisėtai pasirinko kitą namo administratorių (pagal savininkų atskirą prašymą esant suklaidinimui skelbti naują balsavimą ir rinktis naują administratorių) (II tomas, elektroninės bylos lapai 99-109).

Iš daugiabučio namo Popieriaus g. 108 (Vilniuje) patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuletenių ir 2018-09-18 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, jog nurodyto daugiabučio savininkai išreiškė valią pasirinkti namo administratoriumi UAB „Verkių būstas“ (7 balsai pritarė administratoriaus keitimui vietoje ieškovo UAB Namų priežiūros centras, 7 balsai nutarė UAB Verkių būstas naudai, iš viso įteikta 9 biuletenių). Tokiu atveju matyti, kad daugiau nei pusė savininkų išreiškė savo valią ir teisėtai pasirinko kitą namo administratorių (pagal savininkų atskirą prašymą esant suklaidinimui skelbti naują balsavimą ir rinktis naują administratorių) (II tomas, elektroninės bylos lapai 110-122).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Iš byloje surinktų įrodymų aiškiai matyti, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų nevykdė ir neatliko. Priešingai, daugiau kaip pusė aukščiau minėtų daugiabučių namų (Antavilių g. 7, Popieriaus g. 108, Popieriaus g. 106, Popieriaus g. 66, Popieriaus g. 58) gyventojų išreiškė savo valią aktyviai, pasirinkdami namo administratoriumi trečiąjį asmenį, o ne vieną iš ieškovų. Butų (patalpų) savininkų ginčų dėl paskirto naujo namo administratoriaus nėra. Priešingai, dalis gyventojų pageidavo pakeisti ieškovus trečiuoju asmeniu teigdami, jog nesurinktas kvorumas arba kitais atvejais esant suklydimui dėl pasirinkimo, prašant organizuoti naują balsavimą.

Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

Paminėtina ir tai, kad ieškovai, teigdami, jog biuleteniai buvo klastoti, tam pagrįsti nepateikė nei tai paaiškinančių argumentų bei jokių įrodymų. Dar labiau akcentuotina tai, kad patys ieškovai sutiko su Vilniaus miesto savivaldybės taikyta administratorių parinkimo procedūra tų daugiabučių, kurių administratoriais buvo paskirti, atžvilgiu ir šių įsakymų neginčija. Toks nenuoseklumas ieškovų veiksmuose ir skundžiant jiems nepalankius įsakymus tik įrodo nenorą susitaikyti, jog butų (patalpų) savininkai galėjo namo administratoriumi pasirinkti ir kitą asmenį, o ne įrodinėjimą, jog visos atsakovo organizuotos balsavimo procedūros buvo neteisėtos.

Kaip anksčiau minėta, byloje jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas netinkamai organizavo balsavimo procedūras ar pateikė informaciją apie paslaugų tarifus, neatitinkančią tikrovės, nėra.

Be to, atskirai pasisakytina ir dėl balsavimo raštu biuletenių formos ir turinio. Iš bet kurio balsavimo biuletenio (visiems butų savininkams biuleteniai teikti vienodos formos ir turinio) matyti, kad atsakovas, apklausdamas daugiabučių namų gyventojus, laikėsi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų, kadangi visi tiekėjai išvardinti abėcėlės tvarka (neteikiant kuriam nors potencialiam administratoriui pirmenybės), visų įmonių nurodyta administravimo patirtis, siūlomas paslaugių tarifas, atsižvelgiant į naudingą patalpų plotą, taip pat kontaktiniai duomenys (adresas bei telefono numeris). Iš balsavimo biuletenio turinio nematyti jokio atsakovo protegavimo kurio nors iš dalyvių ar kitų galimų pageidavimų, nusistatymų, kas būtų paskirtas nauju namo administratoriumi, apie visus pasirinktinus paslaugos teikėjus suteikiama vienoda informacija. Vertinant susidariusią situaciją bei pateiktus įrodymus akivaizdu, kad nebuvo pažeistas sąžiningo dalyvių varžymosi principas, ko pasekoje visi potencialūs daugiabučių namų administratoriai galėjo sąžiningai konkuruoti. Akcentuotina, kad apklausos metu niekas nekliudė nei ieškovams (ar kitiems potencialiems namo administratoriams) tiesiogiai bendrauti su daugiabučio namo (įskaitant ir ginčo daugiabutį namą) gyventojais, tiek teikti papildomus paaiškinimus žodžiu, raštu, skrajutėmis, savo interneto svetainėje ar kitomis teisėtomis priemonėmis.

Nagrinėjamoje byloje jau aukščiau nurodyta, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų nevykdė ginčo daugiabučio namo savininkams pasirinkus paslaugos teikėją, priešingai, esant aiškiai išreikštai valiai laikėsi teisės aktuose numatytos tvarkos ir terminų ir priėmė teisėtą įsakymą, kurio pagal ieškovų argumentus, teismas nemato jokio teisinio pagrindo naikinti, todėl konstatuotina, kad pagal surinktus duomenis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 įsakymas dėl UAB Verkių būstas skyrimo daugiabučio namo Antavilių g. 7, Popieriaus g. 108, Popieriaus g. 106, Popieriaus g. 66, Popieriaus g. 58, Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administravimo laikomas teisėtu ir galiojančiu. Dėl šios priežasties ieškovų ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas visiškai.

Papildomai pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas savo turiniu iš esmės identiškus ieškinius (tame tarpe tiek ieškovų, tiek kitų tiekėjų, pralaimėjusių daugiabučio namo administratoriaus rinkimą), laikėsi analogiškos pozicijos bei nuomonės, laikydami panašius deklaratyvius teiginius nepagrįstais (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4035-845/2019, 2019 m. liepos 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3055-545/2019, 2019 m. balandžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019 ir kiti). Šiais teismų sprendimais kaip prejudiciniais bylą nagrinėjantis teismas nesivadovauja, tačiau pažymi, kad ir panašias bylas nagrinėdami teismai nenustatė jokių pažeidimų kaip ir nagrinėjamoje byloje teismas ieškovų atžvilgiu.

Kiti šalių pasisakymai neturi ryšio su nagrinėjamu bylos dalyku, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).

Ieškovų ieškinys atmestas visiškai, todėl ieškovams nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93 straipsniai).

Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovų ieškinį atmetus, jokios teisinės pagalbos ar kitos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų atsakovui nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš ieškovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi išlaidos neviršija nurodytos sumos (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovų UAB Antakalnio būstas, juridinio asmens kodas 121449152, ir UAB Namų priežiūros centras, juridinio asmens kodas 125596783, ieškinį, pareikštą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, atmesti visiškai.

Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.