Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Jaramino, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl materialinės paramos pilnamečiam besimokančiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo V. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų bei atsakovės atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovo ieškinį dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Medicinos banko mokėjimo nurodymus. Argumentuoja, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas objektyviai neturėjo galimybės laiku rasti visų mokėjimus pagrindžiančių dokumentų, nes jie buvo saugomi fizinėje formoje, o mokėjimai atlikti grynaisiais pinigais įvairiuose bankuose. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui teikia informaciją, kuri buvo žinoma dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei turint galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti visus, jo manymu, bylai išnagrinėti reikalingus papildomus įrodymus. Apeliantas nepagrindė būtinybės naujus įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teismui, neįrodė šių įrodymų pateikimo pirmosios instancijos teismui stokos. Pastebėtina, kad atsakovui atstovavo profesionalus teisininkas ir tokiais savo veiksmais jis prisiėmė riziką, jog įrodymai, esant vėlesniam jų pateikimui, nebus priimti į bylą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo pateiktus įrodymus ir jų nevertina.

12. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia išrašus iš VĮ Registrų centro apie A. V. ir V. V. priklausančio turto vidutines rinkos vertes. Nurodo, kad šie įrodymai patvirtina, jog V. V. turtas yra didesnis, tačiau ne tokiu skirtumu, kaip nurodo atsakovas apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas trečiojo asmens bei atsakovo turtinę padėtį, nenukrypo nuo tėvų lygių dalių principo teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui, todėl mano, kad ieškovo teikiami įrodymai neturi esminės reikšmės aktualaus procesinio klausimo išsprendimui, todėl juos atsisakoma priimti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovui P. V. iš atsakovo A. V. paramą, mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. iki ieškovas studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau nei ieškovui sueis 24 metai, ir 4 629,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu nurodydamas, kad minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijus gali būti taikomas kaip orientacinis kriterijus sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, taip pat, kad atsakovas turi teikti išlaikymą sūnui, kai ieškovo pažangumas žemas. Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė 100,00 Eur paramą bei išlaikymo įsiskolinimą nesant jokių įrodymų. Vertina, kad teismas nepasisakė dėl atsakovo motyvo, kad ieškovas negali būti laikomas pažangiu, nes studijuoja mokamose studijose. Vertina, jog ieškovas patiriamų išlaidų jokiais rašytiniais įrodymais neįrodė ir neišnaudojo visų galimybių siekiant gauti pajamų, todėl mano, kad ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas pagrindo sutikti su šiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais neturi.

14. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

15. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį, pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomi ir CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 3.192¹ straipsniu įstatymo projekto 2010 m. kovo 29 d. aiškinamajame rašte nurodoma, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl vaiko, sulaukusio pilnametystės, teisės į išlaikymą turėtų būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į tai, ar vaikas mokosi pažangiai. Teismų praktikoje nurodoma, kad paprastai laikoma, jog materialinės paramos reikalingas pilnametis besimokantis vaikas mokosi pažangiai ir sąžiningai, jei jo mokymosi dalykų įvertinimai yra bent jau patenkinami, pvz., nors ir nėra įvertinti aukščiausiais balais, tačiau jų vidurkis yra virš 5 balų (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1770-614/2015).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad 3.192¹ straipsnio 1 dalies nuostatos turi būti taikomos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, o paramos pilnamečiam besimokančiam vaikui būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir paramos būtinumas turi būti pagrįstas įrodymais, įvertinus visas CK 3.192¹ straipsnio 1 daliai taikyti reikšmingas aplinkybes: paramos besimokančiam pilnamečiam vaikui būtinumą ir tėvų galimybes ją teikti bei tai, ar paramą priteisti prašantis pilnametis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje mokykloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-194-219/2015).

Dėl materialinės paramos ieškovui būtinumo

18. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, nors ieškovas neišnaudojo visų protingų galimybių gauti pajamų studijoms ir pragyvenimui, tačiau iš dalies sutiko, kad mokydamasis aukštosios mokyklos nuolatinėje programoje jis neturi galimybių savarankiškai visiškai savęs išlaikyti, todėl jam tėvų parama yra būtina. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas konstatuodamas, jog ieškovo pažangumas aukštojoje mokykloje yra žemas, ieškovas turėjo galimybę ieškotis darbo bei gauti pajamų, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas vis tiek turi pagrįstą ir įrodytą teisę į paramos priteisimą, kol jis studijuos aukštojoje mokykloje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems apeliacinio skundo argumentams.

19. Iš (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos 2023 m. lapkričio 23 d. pažymos nustatyta, kad ieškovas P. V. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. yra (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos Finansų ir Investicijų valdymo programos nuolatinių studijų studentas ir studijuoja I kurse, numatoma studijų baigimo datai – 2026 m. birželio 30 d. Iš (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos 2024 m. rugsėjo 11 d. pažymos nustatyta, kad ieškovas P. V. nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. yra II kurso studentas. Ieškovas studijuoja valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, pateikti (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos mokėjimo kvitai patvirtina, kad ieškovas už studijas 2023 m. rugpjūčio 31 d., 2024 m. vasario 12 d. ir 2024 m. rugpjūčio 31 d. sumokėjo po 1 175,00 Eur. Iš pateiktų duomenų apie ieškovo studijų įvertinimus nustatyta, kad ieškovo įvertinimai svyruoja nuo 4 iki 10 balų. Ieškovas nedirba, jokių pajamų ar išmokų negauna. Nors ieškovas konkretaus paskaitų tvarkaraščio nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu tvirtino, kad paskaitos vyksta visomis darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abejonių dėl sąžiningo ieškovo P. V. mokymosi aukštojoje mokykloje abejonių nėra, nes, kaip pagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas, tą patvirtina jau vien vidurinės mokyklos užbaigimo, vidurinio išsilavinimo įgijimo ir įstojimo į aukštąją mokyklą faktas, taip pat tai, kad ieškovas baigė I kurso studijas ir buvo perkeltas į II kursą.

21. Byloje iš esmės nėra duomenų apie ieškovo pastangas ir protingas galimybes gauti pajamas, įsidarbinti, taip pat gauti valstybės remiamą paskolą studijoms ir (ar) pragyvenimo išlaidoms apmokėti ir tokiu būdu pačiam ieškovui bent iš dalies apsirūpinti reikalingomis lėšomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad dieniniame skyriuje besimokančiam studentui yra sudėtinga suderinti mokslą su darbu. Kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą. Nors tikėtina, kad tam tikromis dienomis paskaitos gali trukti ir ne visą dieną, tačiau studentai turi skirti laiko pasiruošimui paskaitoms, užduočių atlikimui ir pan., tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apsunkina galimybes dirbti ir mokytis vienu metu. Nors ieškovo studijuojamų dalykų kai kurie įvertinimai iš esmės nėra aukšti ir byloje nepateikta duomenų apie ieškovo galimybes bent iš dalies užsidirbti pajamų, pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog ši aplinkybė nepaneigia ieškovo paramos būtinumo. Teismai, spręsdami bylas dėl pilnamečių vaikų išlaikymo, nustatę, kad ieškovas neišnaudojo minėtos galimybės, tačiau pripažinę, kad ieškovui reikalingas išlaikymas, gali priteisti mažesnio dydžio išlaikymą, nes ir pats ieškovas turi pareigą bent iš dalies pasirūpinti jam reikalingomis lėšomis.

22. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad paramos būtinumą paneigia ir ta aplinkybė, jog ieškovas nesikreipė dėl valstybės paramos studijoms skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog būtent trečiasis asmuo prisiėmė pareigą dengti ieškovo mokamas studijas, šią pareigą ir toliau vykdo, todėl įvertinus tai, kad ieškovas mokymosi išlaidas dengia trečiojo asmens duotomis lėšomis, taigi ieškovas, viena vertus, pasirūpino studijų kainą padengti kitokiu būdu nei lengvatine paskola studijoms, todėl negalima daryti išvados, kad, ieškovui nesikreipus dėl lengvatinės paskolos studijoms gavimo, būtų pagrindas sumažinti ar iš esmės visai neskirti pirmosios instancijos teismo iš apelianto priteistos materialinės paramos dydį.

23. Atsakovas apeliaciniu skundu akcentuoja, jog skundžiamame teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl atsakovo motyvo, kad ieškovas negali būti laikomas pažangiu, nes studijuoja mokamose studijose. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad mokamomis studijomis studentas gauna paslaugas, už kurias susimoka, o pažangumu iš esmės laikytinas studento akademinis arba turimų žinių lygis, kuris įvertinamas rezultatais. Taigi šiuo atveju mokamos studijos savaime negali paneigti ieškovo pažangumo, kadangi pažangumas vertinamas per studento įdėtas pastangas ir gautus rezultatus.

24. Taip pat, teismo vertinimu, net jei ieškovas vasaros metu ir dirbtų, neturėdamas jokio išsilavinimo, nemanytina, kad uždirbtų pakankamas pajamas, kad galėtų išlaikyti save, susimokėti už studijas. Uždirbtos vasaros metu pajamos iš esmės nekeistų ieškovo išlaidų studijų metu (maistui, rūbams, avalynei, mokslo ir profesinio pasirengimo priemonės, sveikatai, kosmetikai, higienai, transportui, ryšio paslaugoms, laisvalaikiui, poilsiui, kitoms nenumatytos išlaidoms), o tik iš dalies galėtų padengti studijų kainą, kuri per metus sudaro 2 350,00 Eur, kurią šiuo metu dengia trečiasis asmuo.

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje tai, kad ieškovas dirbtų vasaros laikotarpiu, nedaro lemiamos įtakos paramos būtinumui ir jos dydžiui, kuris priteistas pirmosios instancijos teismo.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas ir argumentuotas išvadas dėl šiuo metu materialinės paramos ieškovui reikalingumo ir būtinumo, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškovas neišnaudojo visų galimybių gauti pajamų, atmestinos, kadangi nagrinėjamoje byloje nedaro reikšmingos įtakos pilnamečio vaiko išlaikymo būtinumui ir reikalingumui. Nurodytų argumentų ir byloje nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovas byloje įrodė, kad jis atitinka reikalingo paramos (išlaikymo) pilnamečio asmens kriterijus, t. y. sulaukęs pilnametystės jis studijuoja aukštojoje mokykloje, sąžiningai ir pažangiai vykdo savo pareigą mokytis, neturi jokių santaupų ir turto, jo galimybės gauti savarankiškas pajamas iš darbo veiklos, kurios būtų pakankamos pragyvenimui, šiame gyvenimo etape yra ribotos.

Dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą (materialinę paramą) ieškovui ir išlaikymo dydžio

27. Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės akcentuoja, kad ieškovas nepagrindė būtinų poreikių rašytiniais įrodymais, akcentuoja, kad teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo 100,00 Eur materialinę paramą bei vadovautis minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi. Apeliacinės instancijos teismas pagrindo su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti neturi.

28. Byloje nustatyta, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), užsiima siuntinių vežimo verslu, 2022 metais deklaravo 15 540,00 Eur pajamų, teismo posėdžio metu nurodė, kad jam lieka 1 000,00–1 500,00 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad A. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir butas, esantis (duomenys neskelbtini).

29. Atsakovas nurodo, kad jo pajamos per metus sudaro 14 788,00 Eur sumą, atsakovas patiria nuomos išlaidas (500,00 Eur) ir turi nepilnametę dukrą, kuriai moka 265,00 Eur dydžio išlaikymą. Viena vertus, pastebėtina, kad atsakovo nurodomos nuomos išlaidos sudaro apie pusę jo gaunamų pajamų. Kita vertus, teismui duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes, atsakovas nepateikė (nuomos sutarties ar kt.), taip pat nepateikė duomenų, kad dėl sveikatos būklės negali gauti didesnių pajamų (CPK 178 straipsnis).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas turi galimybę prie pilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo prisidėti 100,00 Eur suma, kadangi priteisto išlaikymo sumos dydis nėra nepagrįstai ar neprotingai didelis. Minėta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kad tiek nepilnamečiams, tiek ir pilnamečiams vaikams, kurie neturi objektyvių galimybių patys save išlaikyti, nes vis dar yra studentai, kaip ir kiekvienam žmogui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, poilsis ir pan.

31. Pažymėtina, kad, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Tai, kad, priteisiant pilnamečiam vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2760-936/2022). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju teismo priteista 100,00 Eur suma sudaro tik apie 1/7 dalį minimaliosios mėnesinės algos (į rankas; nuo 2025 m. sausio 1 d.), kuri laikytina orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti. Taigi teismo priteista suma nebūtų didelė net ir minimalias darbo pajamas gaunančiam asmeniui.

32. Atsakovui argumentuojant, kad jis teikia išlaikymą nepilnametei dukrai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui iš atsakovo teiktinos paramos dydį, įvertino. Pažymėtina, kad kitų išlaikytinių turėjimas nesudaro teisinio pagrindo padaryti išvadą, jog parama ieškovui neturėtų būti teikiama. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30, 3.192 straipsniai). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais, kadangi, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Ši nuostata taikytina ir nagrinėjamoje byloje, nes nustatyta, jog pilnamečiam vaikui parama yra reikalinga.

33. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nenuoseklus. Viena vertus, nurodo, kad pilnamečio vaiko išlaikymo pareiga yra bendra tėvų pareiga, kita vertus, pažymi, jog atsakovo išlaikymo prievolė privalo būti žymiai mažesnė negu trečiojo asmens. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad dėl jo sveikatos jam būtų taikomi kokie nors specifiniai apribojimai, dėl kurių jis negali susirasti geriau mokamo ir (ar) papildomo darbo dėl savo sveikatos būklės ir (ar) būtent dėl šių priežasčių jis nebuvo priimtas dirbti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo mama (trečiasis asmuo), turėdama (duomenys neskelbtini), viena prisideda prie ieškovo mokamų studijų finansavimo, kitų ieškovo būtinų poreikių tenkinimo. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis (100,00 Eur) iš esmės tik maža dalimi prisideda prie ieškovo poreikių tenkinimo.

34. Atsižvelgdamas į minėtas teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, byloje esančius rašytinius įrodymus, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl atsakovo galimybės teikti paramą pilnamečiam studijuojančiam ieškovui, įvertino atsakovo turtinę padėtį, nustatė, kad atsakovas dirba ir gauna nuolatines pajamas, todėl gali teikti paramą pilnamečiam sūnui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 100,00 Eur būtinos paramos, atsižvelgė į jo turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie sūnaus materialinio išlaikymo. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio parama ieškovo poreikių ir jo tėvo materialinės padėties proporcingumo principo nepažeidžia, o mažinti priteistinos paramos dydį, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Dėl materialinės paramos įsiskolinimo pilnamečiam vaikui priteisimo

35. Pirmosios instancijos teismas nusprendė už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. priteisti 3 369,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 1 869,00 Eur (267,00 Eur x 7 mėn.), už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. – 1 500,00 Eur (300,00 Eur x 5 mėn.)), už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 19 d., 1 260,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas (100,00 Eur x 12 mėn. + (100,00 Eur / 30 d. x 18 d.)).

36. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su priteisto išlaikymo laikotarpiu nuo 2 022 m. birželio l d. iki 2023 m. gegužės 31 d. dydžiu, argumentuodamas, kad atsakovas teikė išlaikymą ieškovui minėtu laikotarpiu, jis sudarė 153,57 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais.

37. CK 3.192¹ straipsnio 4 dalyje tiesiogiai nurodyta, jog vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomas ir CK 3.200 straipsnis, kuris numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Tokia pilnametystės sulaukusio asmens teisė pripažįstama ir teismų praktikoje. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Kai tėvai nurodytos pareigos nevykdo, o vaikas jau yra pilnametis ir kreipiasi į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo, teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011).

38. Teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

39. Minėta, kad ieškovas pilnametystės sulaukė 2022 m. gegužės 31 d., tuo metu jis dar mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas po ieškovo pilnametystės būtų teikęs jam išlaikymą. Byloje pateiktas vienintelis 2023 m. liepos 9 d. bankinis pavedimas, kuriuo V. V. pervestas 426,00 Eur dydžio išlaikymas, mokėjimo paskirtyje nurodyta „Alimentai už 2023-06 ir priemoka pagal alimentų indeksavimą“. Daugiau įrodymų, kad atsakovas teikė materialinę paramą sūnui P. V. sulaukus pilnametystės, byloje nėra. Atsakovas šių aplinkybių pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, neteikė duomenų, kad išlaikymas buvo teiktas, neprašė teismo suteikti laiko šių duomenų pateikimui. Šioje nutartyje nurodyta, kad pilnamečiam vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šiuo atveju ieškovui buvo reikalinga materialinė parama laikotarpiu nuo 2022 m. birželio l d. iki 2023 m. gegužės 31 d., kai ieškovas mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą ir dėl to patyrė išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti.

40. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad tuomet, kai ieškovas sulaukė pilnametystės, jis dar mokėsi vidurinėje mokykloje, dirbti ir savęs išlaikyti neturėjo galimybių, objektyvių duomenų, kad atsakovas materialiai rėmė ieškovą, byloje nėra.

41. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo valstybei priteistinos 175,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. V. valstybei 175,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, šią sumą nurodant sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.