Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-1-1035/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-05
Bylos Nr.: 1A-1-1035/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-42068-2018-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ugnius Trumpulis, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
Nuteistasis: A. N.
Civilinis ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Šarūnas Jazukevičius

Kategorijos

1.2.16.1.1Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims (BK 196 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-1035/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42068-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.16.1.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Ilonai Lonskai, Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Gyčiui Normantui,nuteistajam A. N., jo gynėjui advokatui Šarūnui Jazukevičiui,

civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui M. D. (M. D.),

civilinės ieškovės asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 196 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda.

Civilinės ieškovės asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jai iš nuteistojo A. N. priteista 2417,49 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jai iš nuteistojo A. N. priteista 3468,09 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 2026,5 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

A. N. nuteistas už tai, kad neteisėtai pašalino elektroninius duomenis padarydamas žalos. Jis, nuo 2018 m. liepos 5 d. 22.08 val. iki 2018 m. liepos 6 d. 11.48 val. būdamas nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamu internetiniu ryšiu ir priskirtu IP adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis jam priklausančiu nešiojamu kompiuteriu ,,(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), įvesdamas jam žinomą iš buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojo vardą ir slaptažodį, neteisėtai prisijungė prie asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vidinio serverio „(duomenys neskelbtini)“ kaip administratorius ir pašalino ten patalpintus elektroninius duomenis, t. y. ištrynė sporto klubo klientų duomenų bazę (iš viso apie 350 klientų registracijos duomenų: kiek, kada klientas mokėjo, iki kada galėjo lankytis sporto klube, jo asmens duomenys: vardas, pavardė, elektroninis pašto adresas, telefono numeris) padarydamas žalos asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, t. y. dėl jo neteisėtai atliktų veiksmų sutriko sporto klubo – asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ internetinis puslapis ir neveikė šio sporto klubo leidimų sistema, dėl ko buvo trumpinamas sporto klubo laikas, turėjo papildomai dirbti administratoriai, dalis klientų atsisakė paslaugų, nukentėjo įmonės reputacija ir tuo asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 2000 Eur neturtinė žala, o taip pat įmonei padaryta 2417,49 Eur turtinė žala, kadangi įmonė negalėjo naudotis įsigyta kompiuterinė technika: serveriu, kurio vertė 250 Eur, jame įdiegta operacine sistema (370,64 Eur) ir licencija – specializuota programine įranga ,,DEVP“ sporto klubui (1796,85 Eur), taip pat UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl minėtų veiksmų tapus vertinama, kaip praradusiu pasitikėjimą, duomenų saugumą negalinčiu užtikrinti paslaugų teikėju ir tokiu būdu nukentėjus įmonės dalykinei reputacijai buvo padaryta 3 000 Eur neturtinė žala, be to, šiai įmonei padaryta 3686,84 Eur turtinė žala, kurią sudaro duomenų atstatymo darbai pagal MB ,,Kodų pasaulis“ 2018 m. spalio 5 d. sąskaitą faktūrą KP Nr. 117 – 350 Eur, duomenų bazių atstatymo darbai pagal 2018 m. rugpjūčio 1 d. LLC „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą – 437,5 Eur, išmokos už darbo laiką sprendžiant klausimus, susijusius su įsilaužimu į klientų duomenų bazę, direktoriui M. D. – 76,17 Eur bei negauti 2823,17 Eur asociacijai ,,(duomenys neskelbtini)“ nutraukus bendradarbiavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nuosprendį, jo veiksmuose nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties; 2) nenustačius pagrindų panaikinti nuosprendį, inicijuoti procesinius veiksmus išsamaus duomenų tyrimo atlikimui, inicijuoti procesinius veiksmus dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, sumažinti paskirtą bausmę, atmesti asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, suteikė jiems nevienodą teisinę reikšmę, civilinių ieškovių atstovų ir jų liudytojų parodymus pripažino įrodymais, o nuteistojo parodymų ir eksperto paaiškinimų nepripažino. Nuteistasis ir jo gynėjas ne kartą prašė apklausti kitus asmenis ir atlikti išsamų duomenų tyrimą dėl faktinių veikos aplinkybių, civilinių ieškovių atstovų parodymų nesutapimo, tačiau teismas šių prašymų netenkino. Civilinių ieškovių atstovų nurodytas veikos laikas nesutampa su faktiškai nustatytu nuteistojo prisijungimo laiku. Ekspertas J. G. nurodė priežastį, dėl kurios prisijungimo laikas gali skirtis, be to, akcentavo, kad nėra duomenų, jog nuteistasis padarė poveikį elektroniniams duomenims. Ekspertas nustatė tik nuteistojo prisijungimo faktą ir patikslino, kad šis faktas neparodo atliktų veiksmų. Taip pat ekspertas tyrimo metu matė kitų asmenų prisijungimus, tačiau jų netyrė. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo P. V. parodymais, kad jis matė nuteistojo vardą ir pavardę bei jo atliktus veiksmus, nors, eksperto teigimu, duomenų, kad prie prisijungimo būtų nurodytas asmens vardas ir pavardė, nebuvo ir savo praktikoje tokių duomenų nėra matęs. Liudytojo P. V. parodymai yra prieštaringi, nes jis taip pat parodė, kad apie tai, kad sunaikino duomenis, jis sužinojo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus. Be to, šis liudytojas kalbėjo apie kitos, t. y. su nagrinėjamu įvykiu nesusijusios, duomenų bazės atstatymą. Teismas ignoravo eksperto nurodytą galimybę ir nuteistojo prašymus atlikti išsamų duomenų tyrimą, kuris galėjo atskleisti reikšmingą informaciją. Byloje nesurinkta duomenų, kad nuteistasis buvo prisijungęs ir (ar) kaip nors pakenkęs sporto klubo internetiniam puslapiui. Liudytoja K. R. (buvusi sporto klubo darbuotoja) teisme patvirtino, kad internetinis puslapis veikė ir po nagrinėjamo įvykio, o klientų skundų buvo ir iki įvykio. Teismas nepagrįstai kaltės įrodymu laikė nuteistojo 2018 m. liepos 4 d. liudytojui M. P. adresuotą žinutę. Iš šios žinutės turinio matyti, kad nuteistasis neįvardijo, kurias duomenų bazes ketina ištrinti. Be to, pats liudytojas M. P. teisme pažymėjo, jog šis susirašinėjimas su nuteistuoju buvo neformalus, abu nemėgo buvusio vadovo ir dažnai panašiomis temomis juokaudavo.

1.2. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 180703 matyti, kad darbo sutartis pasibaigė 2018 m. liepos 3 d. Nuteistasis buvo pateikęs prašymą atleisti jį iš darbo po 7 dienų, nors pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalį reikia įspėti prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka sutrumpinti įspėjimo terminą ar jo netaikyti, todėl tik nuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus priklausę, ar sutiks nuteistąjį atleisti anksčiau. Direktorius nurodė, kad tą padarys, jeigu nuteistasis suspės atlikti ir perduoti visus likusius darbus. Byloje esantis nuteistojo ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. liepos 3–5 d. susirašinėjimas parodo, jog ir po 2018 m. liepos 3 d. buvo išsamiai aptarinėjami ir perduodami kaltinamojo pradėti, tačiau neužbaigti, įvairūs darbai, projektai, daiktai, iš nuteistojo reikalaujama prisijungti, atlikti kitas darbines funkcijas. Pagal DK 65 straipsnio 4 dalį sprendimas dėl atleidimo perduodamas darbuotojui nedelsiant, o šio sprendimo įteikimo įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Iš minėto susirašinėjimo matyti, kad nuteistasis nebuvo informuotas apie sprendimą dėl jo atleidimo. Apklausiamas teisme direktorius negalėjo atsakyti, kada minėtas įsakymas buvo įteiktas nuteistajam. Nuteistojo teigimu, jis įsakymą gavo atvykęs į ofisą 2018 m. liepos 9 d.

1.3. Teismas, skirdamas bausmę, netinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas. Nustatytas baudos dydis neatitinka A. N. gaunamų pajamų ir neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Nei prokuroras, pasiūlęs skirti 200 MGL dydžio baudą, nei teismas, remdamasis prokuroro pasiūlymu, taip ir nepagrindė paskirtos baudos dydžio.

1.4. Asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys pareikštas praleidus reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomą 3 (trejų) metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.)) ir pateiktas po įrodymų tyrimo pradžios. Nagrinėjamu atveju byloje tiriami 2018 m. liepos 5 ar 6 d. įvykiai. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. D. parodė, kad jis, išėjus iš darbo A. N., nekeitė slaptažodžių, susijusių su asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ vidiniu serveriu ir internetiniu tinklalapiu, o 2018 m. liepos 6 d. pranešė asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovams, kad aptiko įsibrovimą į jų vidinį serverį ir kad neveikia jų internetinis tinklalapis. Taigi, 2018 m. liepos 6 d. tiek asociacija ,,(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sužinojo apie jų galimą teisių pažeidimą, todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo būtent nuo šios datos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Tačiau asociacija ,,(duomenys neskelbtini)“ ilgą laiką jokių pretenzijų neturėjo, nors ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo ne kartą buvo skatinama reikšti A. N. turtines pretenzijas, kurias nurodė tik 2021 m. rugsėjo 23 ir 30 d. el. laiškuose, t. y. praleidusi minėtą ieškinio senaties terminą. Be to, 2021 m. gruodžio 21 d. teisiamajame posėdyje buvo pradėtas įrodymų tyrimas ir teismas informavo asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovą A. R., kad pateiktų tinkamai pasirašytą civilinį ieškinį, kadangi civilinis ieškinys buvo pateiktas el. laišku, tačiau civilinis buvo pateiktas tik 2022 m. kovo 3 d. teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškimas ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Taigi, konstatavus, kad praleistas ieškinio senaties terminas ir jis pareikštas po įrodymų tyrimo teisme pradžios, toks civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas.

1.5. Asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys yra nepagrįstas, kadangi nurodyta patirta 250,00 Eur už serverį ir 370,64 Eur už operacinę sistemą žala nėra tiesiogiai susijusi su nuteistojo atliktais veiksmais. Serveris su operacine sistema buvo atiduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Byloje nėra duomenų, kad asociacija rodė iniciatyvą atgauti paimtą serverį su operacine sistema, nors ikiteisminiam tyrimui reikšmingi duomenys iš serverio jau buvo gauti. Pasak eksperto J. G., minėtas serveris buvo klonuotas, padarant jo kopiją ir neprarandant duomenų, o ekspertizė atliekama su serverio kopija, todėl fizinis įrenginys gali būti grąžintas jo savininkui, tačiau pastarasis jokių veiksmų nesiėmė. Visi asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ patirti nepatogumai iš esmės susiję su pernelyg ilgai trunkančiu ikiteisminiu tyrimu (truko ilgiau nei trejus metus) ir pačios asociacijos neveiklumu procese. Nepagrįstu laikytinas ir asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas dėl patirtos 1796,85 Eur turtinės žalos specializuotos programinės įrangos pirkimui. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2018 m. lapkričio 26 d. susitarimą su asociacija ,,(duomenys neskelbtini)“, kuris patvirtina, kad asociacijos 1796,85 Eur reikalavimas jau įvykdytas įskaitymo būdu, padengiant kitus asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ skolinius įsipareigojimus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ deklaratyvūs argumentai dėl patirtos neturtinės žalos, t. y. dėl pinigų grąžinimo klientams, paslaugų atsisakiusių klientų, sutrumpinto darbo laiko ir dėl to netektų pajamų, iš esmės yra susiję su galimos turtinės žalos patyrimu, be to, šie teiginiai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais. Aplinkybės, kad asociacijos vadovas privalėjo neatlygintinai dirbti viršvalandžius, taip pat nėra pagrįstos objektyviais duomenimis.

1.6. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys taip pat yra nepagrįstas. Iš asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 12 d. pranešimo dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo matyti, kad asociacija 2017 m. birželio 21 d. sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nutraukė ir atsisakė sumokėti likusią sutartą 2790 Eur suma (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civiliniame ieškinyje nurodyta šiek tiek didesnė suma – 2823,17 Eur) ne dėl nuteistojo atliktų ir šioje byloje vertinamų veiksmų, o dėl to, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ daugiau kaip 300 dienų vėlavo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, dėl ko asociacija patyrė papildomų nepatogumų ir išlaidų, kurias įvertino 2790 Eur suma. Šias aplinkybes patvirtina ir minėtos sutarties 3.1.1 punktas, pagal kurį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo darbus pabaigti per aštuonias savaites nuo sutarties pasirašymo, t. y. 2017 m. rugpjūčio 16 d., tačiau jų neįvykdė iki pat sutarties nutraukimo. Taigi, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vėlavo vykdyti sutartinius įsipareigojimus nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. liepos 12 d., kai sutartis buvo nutraukta. Nuteistasis jam inkriminuotus veiksmus atliko 2018 m. liepos 6 d., todėl darytina išvada, kad sutartis iš esmės buvo nutraukta ilgalaikio vėlavimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, o ne prieš pat sutarties nutraukimą atliktų nuteistojo veiksmų. Be to, minėtas 2018 m. lapkričio 26 d. susitarimas patvirtina, kad šis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2823,17 Eur reikalavimas jau įvykdytas įskaitymo būdu, padengiant kitus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimus asociacijai „(duomenys neskelbtini)“. Reikalavimas dėl 350 Eur ir 437,50 Eur turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civiliniame ieškinyje nurodyta, kad šios išlaidos patirtos atitinkamai pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 5 d. sąskaitą faktūrą ir LLC „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitą faktūrą duomenų bazių atstatymo darbams, tačiau šie duomenys neatitinka tikrovės. Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 12 d. pranešime dėl sutarties nutraukimo nurodyta, kad perkeltus klientų duomenis į sistemą iš naujo suvedė asociacijos darbuotojai, kurie užtruko apie 40 val., t. y. duomenų bazės atstatymo darbai atlikti savo jėgomis ir dėl to jokių išlaidų nepatirta, todėl minėtose sąskaitose faktūrose nurodytos sumos nėra susijusios su šioje byloje tiriamu įvykiu. Be to, M. D. 2021 m. sausio 21 d. apklausoje parodė, kad pagal LLC „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitą faktūrą LLC „(duomenys neskelbtini)“ realiai atstatė ne asociacijos „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės trikdžius. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad minėtoje sąskaitoje faktūroje nėra išskirta dalis dėl asociacijos „(duomenys neskelbtini)“, todėl teismas iš nuteistojo priteisė pusę nurodytos sumos, t. y. 218,75 Eur. Teismui atsisakius apklausti LLC „(duomenys neskelbtini)“ atstovus, nėra galimybė išskaityti nurodytą sumą, todėl visos abejonės turi būti traktuojamos nuteistojo naudai, visą sumą priskiriant „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės atstatymui. Reikalavimas dėl 76,17 Eur turtinės žalos, patirtos už tariamą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. D. papildomą darbo laiką, atlyginimo yra nepagrįstas, nes UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad dėl tiriamo įvykio direktoriui 2018 m. liepos mėnesį buvo išmokėta net 322,28 Eur suma už viršvalandžius, o 2021 m. sausio 27 d. civiliniame ieškinyje ir 2021 rugpjūčio 8 d. patikslintame ieškinyje nurodyta, kad direktoriui buvo išmokėta tik 76,17 Eur papildoma darbo užmokesčio suma, be to, prie 2021 m. sausio 27 d. ieškinio direktoriaus M. D. 2018 m. liepos mėnesio darbo užmokesčio žiniaraštis, kuris patvirtina tai, kad tuo metu direktorius nedirbo jokių viršvalandžių ir jam buvo išmokėtas standartinis darbo užmokestis. Be to, prokurorų nutarimuose nutraukti ikiteisminį tyrimą išsamiai pasisakyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodytos sumos nėra susijusios su įtariamojo atliktais veiksmais. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pateiktas praleidus sutrumpintą 3 (trejų) metų ieškinio senaties terminą. Minėtina, kad nagrinėjamu atveju tiriami 2018 m. liepos 5 ar 6 d. įvykiai. Apie juos 2018 m. liepos 6 d. 9.35 val. pranešimu ir 2018 m. liepos 13 d. protokolu policijai pranešė pats UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. D., t. y. apie galimai pažeistas teises UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sužinojo jau 2018 m. liepos pradžioje, tačiau civilinį ieškinį 2021 m. sausio 27 d. pateikė tik dėl turtinės žalos atlyginimo, o reikalavimą dėl 3000 Eur neturtinės žalos pareiškė tik 2021 m. rugpjūčio 8 d. patikslintame civiliniame ieškinyje. Toks civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepagrindė ir neturtinės žalos dydžio, nes nerodė, kad dėl nuteistojo veiksmų pablogėjo bendrovės reputacija. Pats direktorius išviešino informaciją apie šį tyrimą.

1.7. Jeigu būtų nustatyta, kad A. N. padarė nusikalstamą veiką, ji turėtų būti pripažįstama mažareikšme. Atsižvelgiant į baudžiamojo proceso trukmę ir nuteistojo charakteristiką, vien jau pradėtas ir tęsiamas baudžiamasis procesas, pareiga dalyvauti teismo posėdžiuose, turės A. N. auklėjamąjį poveikį ir užtikrins, kad ateityje jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius M. D. prašo netenkinti apeliacinio skundo ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą, priteisti iš nuteistojo išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1.8. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 25 d. apeliantas kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2018 m. liepos 6 d. apie 01.00 val. prisijungė prie asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vidinio serverio, pasidarė klientų duomenų bazės kopiją, o serveryje buvusią duomenų bazę ištrynė atlikdamas komandą „delete“. Byloje pateiktas apelianto 2018 m. liepos 4 d. žinutės bendradarbiui M. P. ekrano vaizdas (2 t., b. l. 33). Apeliantas rašo, kad „pasidarysiu appsą kad jeigu nesumoka ant akių dropinu DB“. Bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantas patvirtino, kad tokią žinutę rašė, o žodžiai „dropinti DB“ reiškia „trinti duomenų bazes“. Apeliacinio skundo teiginys, kad minėtoje žinutėje nenurodyta apie kokias duomenų bazes kalbama, neturi reikšmės minėto įrodymo svarbai ir nuosprendžio pagrįstumui, nes žinutė buvo adresuota asmeniui, dirbančiam toje pačioje bendrovėje, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje, pasak paties apelianto, jis dirbo su asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ projektu. Apelianto teiginiai, kad aptariama 2018 m. liepos 4 d. žinutė M. P. buvo parašyta juokais, vertintini tik kaip deklaratyvaus pobūdžio gynybinė pozicija. Apelianto teiginius, kad prie asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ serverio 2018 m. liepos 5–6 d. jis jungėsi veikdamas darbo santykių su civiline ieškove srityje, paneigia šie įrodymai: 1) apeliantas pats nurodė, kad pagal jo rašytinį prašymą darbo santykiai su civiline ieškove turėjo pasibaigti 2018 m. liepos 3 d. Tokia data yra užfiksuota ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje; 2) 2018 m. liepos 4 d. apeliantui buvo pervestas atlyginimas už birželį ir liepą bei atostoginiai (2 t., b. l. 107–108). Be to, skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad 2018 m. liepos 5 d. tarp apelianto ir civilinės ieškovės atstovo M. D. vyko susirašinėjimas, kurio metu apeliantas nurodė, kad jam reikalingas „dokumento, kad nebedirba“ kopija; 3) apklausiamas teismo posėdyje apeliantas negalėjo konkrečiai paaiškinti, kokius darbus atlikinėjo prisijungęs prie asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ serverio nuo 2018 m. liepos 5 d. 22.08 val. iki 2018 m. liepos 6 d. 11.48 val., kodėl reikėjo pasidaryti klientų duomenų bazės kopiją, o esančią serveryje ištrinti ir pan. Be to, apeliantas, atsakydamas į civilinės ieškovės atstovo klausimą, nurodė, kad minėtu laiku atliktų „darbų“ rezultato civilinei ieškovei neperdavė ir dėl perdavimo nebendravo. Tai akivaizdžiai parodo versijos apie „darbinių funkcijų“ vykdymą nelogiškumą. Apeliacinio skundo teiginiai apie kaltinamajame akte netiksliai nurodytą prisijungimo prie asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ serverio laiką, nenustatytą poveikio elektroniniams duomenims pobūdį ir pan. neturi jokios įtakos teismo nuosprendžio pagrįstumui. Byloje nekilo ginčas dėl aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantas skambino civilinės ieškovės atstovui ir siūlė susitarti taikiai. Apklausiamas teismo posėdyje apeliantas nesugebėjo paaiškinti, koks tikslas buvo skambinti ir siūlyti taikytis, jei nusikalstama veika padaryta nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

1.9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad prokuroro siūlomos rūšies ir dydžio bausmė – 200 MGL dydžio bauda, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl jos didinti ar mažinti nėra pagrindo. Apeliantas padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Veika pakenkta elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui. Vertindamas nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas pagrįstai pažymėjo, kad BK 196 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė itin intelektualiai jai pasiruošęs, turėdamas specialių žinių. Atsižvelgiant į tai, negali būti vadovaujamasi apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, kurioje asmenų nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos pagal BK 196 straipsnio 3 dalį, t. y. kaip baudžiamasis nusižengimas, nes nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas atsakomybės pagal BK 196 straipsnio 1 dalį, t. y. atsakomybės už nusikaltimą klausimas.

1.10. Dėl ieškinio senaties. Civilinei ieškovei 2018 m. liepos 6 d. tapo žinoma tik apie nusikalstamos veikos padarymą, tačiau ne apie patirtą žalą. Dėl šios priežasties vienoje iš pirmųjų apklausų civilinės ieškovės atstovas nurodė, kad žala kol kas nėra padaryta. Apie dalykinei reputacijai neturtinę žalą civilinei ieškovei tapo žinoma gerokai vėliau, kai civilinės ieškovės paslaugų, kaip tariamai nepatikimo subjekto, ėmė atsisakinėti potencialūs klientai. Be to, įstatymų leidėjas numatė, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Bylą nagrinėjant teisme apeliantas neprašė taikyti ieškinio senaties, todėl teismas neturėjo pareigos reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti šiuo pagrindu.

1.11. Dėl turtinės žalos atlyginimo. Nepagrįsti yra apeliacinio skundo teiginiai, kad 2823,17 Eur suma, kurios civilinei ieškovei nesumokėjo asociacija „(duomenys neskelbtini)“, nėra susijusi su apelianto neteisėtais veiksmais. Akivaizdu, kad jeigu nebūtų buvę ištrinti duomenys iš asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ serverio, pastaroji būtų pilnai atsiskaičiusi su civiline ieškove be 2823,17 Eur išskaitos. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, civilinės ieškovės ir asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ sutarties nutraukimo priežastimi buvo ne netinkamas civilinės ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas, bet ir apelianto nusikalstami veiksmai. Pareiškime dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, kaip vieną iš sutarties nutraukimo priežasčių, asociacija „(duomenys neskelbtini)“ įvardijo ir vykdytojo (civilinės ieškovės) darbuotojo (apelianto) 2018 m. liepos 6 d. atliktą įsilaužimą į asociacijos serverį bei ten esančių duomenų sunaikinimą. Apeliacinio skundo teiginiai, kad civilinės ieškovės reikalavimas pasibaigė įskaitymu, yra nepagrįstas. 2018 m. lapkričio 26 d. susitarime dėl įskaitymo/užskaitos terminas apskritai nėra minimas. Jeigu būtų atliktas įskaitymas, asociacija „(duomenys neskelbtini)“ vis dar turėtų reikalavimo teisę civilinės ieškovės atžvilgiu, kadangi minėtu pareiškimu sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo reikalavo didesnės sumos, nei turėjo sumokėti. Taip pat nepagrįsti teiginiai, kad 350 Eur išlaidos pagal MB „Kodų pasaulis“ sąskaitą nėra susijusios su tiriamu įvykiu. Nėra ginčo dėl to, kad minėtą sąskaitą civilinė ieškovė gavo ir ją apmokėjo, t. y. patyrė faktines išlaidas. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas P. V. patvirtino, kad 350 Eur vertės paslauga sąskaitoje įvardijama kaip „MS SQL duomenų bazių atstatymo darbai“ buvo asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės atstatymo darbai. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad jam pavyko atkurti tik dalį duomenų, todėl apelianto argumentai, jog dalį duomenų atstatymo darbų atliko ir asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nereiškia, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė LLC „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje nurodytą sumą – 218, 75 Eur, nes iš pridedamo LLC „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. sausio 19 d. rašto matyti, kad išlaidos asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės atkūrimui sudarė 300 Eur (437,5 Eur/17,5 val.*12 val.). Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėta, kad civilinės ieškovės direktorius M. D. dėl ištrintos duomenų bazės turėjo papildomo darbo, kuris būtų jam nepriklausęs, jeigu nebūtų ištrinta minima duomenų bazė, o jo nurodyta 76,17 Eur suma yra nedidelė, protinga, todėl priteistina iš A. N..

1.12. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto veiksmais buvo pakenkta civilinės ieškovės dalykinei reputacijai. Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijoje dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo civilinė ieškovė klientės yra įvardijama kaip praradusi pasitikėjimą paslaugų teikėja, su kuria išreiškiamas ketinimas nutraukti sutartinius santykius. Apie civilinės ieškovės buvusio darbuotojo padarytą nusikalstamą veiką tapo žinoma ir kitam klientui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei analogiškas paslaugas teikiančioms įmonėms. Civilinės ieškovės vadovui yra tekę išgirsti, kad „jo darbuotojai trina klientų duomenų bazes“. Apeliantui ištrynus asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazę, buvo sutrikdytas infoterminalo (atvykusių sporto klubo lankytojų leidimų – užsiregistravimo sistemos) darbas ir prarasta galimybė minėtu laikotarpiu pademonstruoti šį produktą potencialiems klientams – „(duomenys neskelbtini)“ OU bei OOO „(duomenys neskelbtini)“. Minėtos įmonės atsisakė bendradarbiauti su civiline ieškove, laikydamos ją nepatikima tiekėja. Tai, kad tiriamas įvykis nebuvo išviešintas, niekaip nepaneigia neturtinės žalos fakto, nes žinios apie civilinės ieškovės darbuotojo nusikalstamus veiksmus pasiekė trečiuosius asmenis ir to visiškai pakanka, norint konstatuoti žalos dalykinei reputacijai faktą. Kadangi civilinė ieškovė vykdo veiklą informacinių technologijų srityje, kurioje gebėjimas užtikrinti duomenų (asmens duomenų) saugumą yra gyvybiškai svarbus, akivaizdu, kad potencialūs klientai vengs bendradarbiauti su įmone, kurios darbuotojai dėl asmeninių paskatų naikina klientų saugomus duomenis.

1.13. Nepagrįsti yra apeliacinio skundo teiginiai, kad apeliantas turėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Apeliantas nusikalstamą veiką padarė tyčia, turėdamas savavališkų paskatų – pakenkti buvusiam darbdaviui. Nusikalstama veika buvo padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) dviem ūkio subjektams – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir asociacijai „(duomenys neskelbtini)“. Buvo sutrikdyta įprastinė sporto klubo veikla, buvo sukelti nepatogumai kitiems asmenims (sporto klubo lankytojams). Be to, veika nenutrūko rengimosi/pasikėsinimo stadijoje, o buvo baigta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras ir civilinių ieškovių atstovai – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš nuteistojo A. N. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 196 straipsnio 1 dalį, veikos nepripažinimu mažareikšme, paskirtos bausmės dydžiu ir civilinių ieškinių išsprendimu. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl A. N. nuteisimo pagal BK 196 straipsnio 1 dalį

BK 196 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims. Pagal šio straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai sunaikino, sugadino, pašalino ar pakeitė elektroninius duomenis arba technine įranga, programine įranga ar kitais būdais apribojo naudojimąsi tokiais duomenimis padarydamas žalos. Šie neteisėto poveikio elektroniniams duomenims būdai, t. y. sunaikinimas, sugadinimas, pašalinimas, pakeitimas ar naudojimosi apribojimas, yra alternatyvūs. Tai reiškia, kad atlikus bent vieną šių veiksmų, kartu nustačius jų neteisėtumą ir žalos faktą, taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Minėta, kad BK 196 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė taikoma ne už bet kokį, o neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad A. N. veiksmai, pašalinant elektroninius duomenis, turi būti neteisėti. Teismų praktikoje dėl BK 196 straipsnio taikymo yra išaiškinta, kad neteisėtumas, jei jis siejamas su asmens, neturinčio jokio teisinio pagrindo prieiti prie elektroninių duomenų šaltinio (pavyzdžiui, duomenų talpyklos, serverio), veiksmais, gali pasireikšti pačiu veikimo būdo neteisėtumu (pavyzdžiui, neteisėtas prisijungimas prie elektroninių duomenų talpyklos, serverio turinio valdymo sistemos panaudojant programinę įrangą ir ten esančių duomenų tyčinis sunaikinimas, pakeitimas, pašalinimas). Tais atvejais, kai kaltininkas, esant teisiniams santykiams (pavyzdžiui, darbiniams ar kitokiems sutartiniams santykiams), turi galimybę prieiti prie duomenų šaltinio, jam suteiktos atitinkamos teisės disponuoti elektroniniais duomenimis (pavyzdžiui, juos iš dalies ar visiškai administruoti), jo tyčinio veikimo (poveikio) neteisėtumas turi būti nustatomas kaltinime aiškiai nurodant, kokius teisės aktus jis pažeidė, kokių draudimų, susitarimų, įgaliojimų tyčia nesilaikė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2022). Iš kaltinimo turinio matyti, kad A. N. veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog jis, įvesdamas jam iš buvusios darbovietės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinomą vartotojo vardą ir slaptažodį, kaip administratorius prisijungė prie asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir (duomenys neskelbtini) vidinio serverio ir pašalino ten patalpintus elektroninius duomenis, t. y. ištrynė (duomenys neskelbtini) klientų duomenų bazę. Tai reiškia, kad valstybinis kaltintojas A. N. veiksmų neteisėtumą sieja su tuo, jog šis, pasibaigus darbo santykiams, neturėjo jokio teisinio pagrindo prieiti prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio, todėl A. N. veiksmai prisijungiant prie serverio ir elektroninių duomenų iš jo pašalinimas savaime laikytini neteisėtais. Apeliantas skunde kelia klausimą dėl darbo santykių (ne)buvimo jam inkriminuotos veikos padarymo metu, teigdamas, kad jis nebuvo informuotas, jog 2018 m. liepos 3 d. yra atleistas iš darbo ir nebegali prisijungti prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio bei atlikti tam tikrus veiksmus (pažymėtina, kad antros apklausos ikiteisminio tyrimo metu A. N. teigė, kad iš vidinio serverio perkėlė duomenų bazę, kurią pats sukūrė, į savo laikmeną ir tai atliko darbo teisinių santykių srityje). Kaip matyti, šis klausimas tiesiogiai susijęs su apelianto veiksmų vertinimu kaip (ne)teisėtų, todėl jis yra aktualus sprendžiant A. N. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 196 straipsnį klausimą. Klausimas dėl darbo santykių pabaigos momento buvo keliamas ir pirmosios instancijos teisme. Skundžiamame nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad A. N. nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nuo 2018 m. liepos 3 d., o jam inkriminuotus veiksmus atliko 2018 m. liepos 5–6 d., t. y. neturėdamas jokio teisinio pagrindo prisijungti prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio ir atlikti bet kokius su jame esančiais duomenimis susijusius veiksmus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia išvada.

Bylos duomenimis nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad A. N. 2016 m. spalio 5 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties pagrindu 2016 m. spalio 6 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriaus pareigose (1 t., b. l. 101–103). Jis buvo priskirtas prie (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ kliento) projekto, turėjo prisijungimo prie vidinio serverio administratoriaus vardą ir slaptažodį. Šių aplinkybių neneigia ir pats apeliantas. Iš A. N. 2018 m. birželio 26 d. prašymo, adresuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad jis prašė būti atleistas iš darbo (savo noru) nuo 2018 m. liepos 3 d. (1 t., b. l. 170). Pažymėtina, kad pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. N. iš esmės pripažino, kad jungėsi prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio po darbo santykių pasibaigimo. Tai matyti iš šių A. N. pirminių parodymų davimo metu nurodytų aplinkybių: jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016 m. iki 2018 m. liepos 3 d.; 2018 m. liepos mėnesio pradžioje nutarė išeiti iš darbo, nes jam nepatiko darbo sąlygos, t. y. direktorius M. D. sakydavo vieną, o reikalaudavo kito, reikėjo dirbti žymiai daugiau nei nurodyta darbo sutartyje, be to, jis (A. N.) susirado naują darbą; jis 2018 m. birželio 26 d. parašė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2018 m. liepos 3 d. ir tą dieną buvo atleistas, tačiau darbdavys nesumokėjo jam visų pinigų už atostogas, algos ir už vieną projektą; kalbėjo dėl to su M. D., tačiau šis atsisakė mokėti, siūlė dar atlikti tam tikrus darbus, bet jis nesutiko (2 t., b. l. 45–46). Iš šių A. N. parodymų matyti, kad jis sutiko, jog buvo atleistas iš darbo nuo 2018 m. liepos 3 d. Tos pačios apklausos metu paprašytas duoti parodymus apie jam pareikšto įtarimo esmę (atkreiptinas dėmesys, kad pirminiame pranešime apie įtarimą buvo nurodyta, jog A. N. įtariamas tuo, kad 2018 m. liepos 6 d. apie 01.00 val. prisijungė prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio ir sunaikino jame patalpintus elektroninius duomenis, 2 t., b. l. 44), A. N. parodė, kad datos tiksliai nurodyti negali, bet tai buvo paskutinė darbo diena UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai galėjo būti 2018 m. liepos 6 d., jis vakare, tai galėjo būti 01.00 val., būdamas savo namuose iš asmeninio kompiuterio įvedė darbovietėje jam duotus prisijungimo duomenis ir prisijungė prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio bei prie klientų duomenų bazės. Apibendrinant minėtus A. N. pirmos apklausos metu duotus parodymus, matyti, kad pastarasis painiojasi nurodydamas savo paskutinę darbo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau, turint omeny tai, kad 2018 m. liepos 5 d. buvo penktadienis, t. y. paskutinė savaitės darbo diena, darytina išvada, kad bet kuriuo atveju A. N. prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio 2018 m. liepos 6 d. 01.00 val. jungėsi jau pasibaigus darbo santykiams, kurie, jo teigimu, pasibaigė 2018 m. liepos 3 d. arba 2018 m. liepos 5 d. (penktadienį).

A. N. pozicija dėl darbo santykių pabaigos pasikeitė teisme. Apklausiamas kaltinamuoju jis parodė, kad 2018 m. birželio 26 d. prašyme dėl atleidimo iš darbo nurodė konkrečią atleidimo datą – 2018 m. liepos 3 d., t. y. anksčiau nei per dvidešimt dienų (teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal DK 55 straipsnio 1 dalį darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų). Vadovas M. D. atsakė, kad tai priklauso nuo to, kaip jis (A. N.) spės perduoti darbus. Jis perduodavo darbus dalimis ir kiekvieną kartą klausė, kada bus atleistas, tačiau atsakymo negavo. Tą dieną (iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis turėjo omenyje 2018 m. liepos 5 d.) jis galvojo, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Kadangi vadovas delsė spręsti klausimą dėl atleidimo iš darbo datos, jis (A. N.) pareikalavo, kad jam būtų pateiktas dokumentas su tikslia data, kad jam nereikėtų kiekvieną kartą klausti, kada jis bus atleistas. Tą dieną (iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis turėjo omenyje 2018 m. liepos 5 d.) jis atvyko į ofisą perduoti daiktus ir paklausti, ar yra paruoštas dokumentas dėl jo atleidimo, tačiau vadovas atsakė, kad neparuoštas ir pasiūlė atvykti kitą dieną. Tuomet, berods 2018 m. liepos 9 d., jis atvyko į ofisą aptarti klausimą dėl minėto dokumento, kuris jam nebuvo įteiktas 2018 m. liepos 5 d., ir pamatė, kad ant jo darbo stalo buvo jau pasirašytas dokumentas (teisėjų kolegijos pastaba – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 3 d. įsakymas dėl A. N. atleidimo iš darbo nuo 2018 m. liepos 3 d., kuris buvo rastas kratos A. N. gyvenamojoje vietoje metu, 1 t., b. l. 171). Daugiau jokių darbų nevykdė ir darbo santykiai tuo pasibaigė (7 t., b. l. 12). Apelianto teigimu, aplinkybę, kad jis iki 2018 m. liepos 9 d. vykdė vadovo M. D. nurodymus darbo santykių srityje, patvirtina jų susirašinėjimas. Iš byloje esančio A. N. ir M. D. 2018 m. liepos 3–5 d. susirašinėjimo turinio matyti, kad iš tikrųjų jie bendravo nurodytomis dienomis (2 t., b. l. 92–106). Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, šio susirašinėjimo turinys nepatvirtina, kad pastarasis 2018 m. liepos 3 d. ir vėliau atliko darbo funkcijas. Kaip matyti, vadovas M. D. 2018 m. liepos 3–5 d. prašė A. N. patekti tam tikrą informaciją, komentarus, aprašymus ir pan. dėl jo jau atliktų darbų, tačiau A. N. teikti atsakymai, paaiškinimai nelaikytini darbo funkcijų atlikimu darbdavio naudai, t. y darbo teisiniais santykiais. Pavyzdžiui, M. D. klausia A. N., kokios programos būtinos, kad veiktų jo (A. N.) programos, arba paaiškina A. N., kad todėl ir reikalingas aprašymas, kokie programiniai paketai dar reikalingi tam, kad veiktų A. N. sukurtos programos, o šis nurodo programos pavadinimą. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad A. N. tiesiog padeda M. D. suprasti kaip tinkamai naudotis jo (A. N.) darbo santykių metu darbdavio naudai sukurtomis programomis. Pažymėtina, kad minėtame susirašinėjime užfiksuoti M. D. prašymai A. N. nėra susiję su (duomenys neskelbtini). Taigi, apelianto vėlesnė pozicija, kad jis, kaltinime nurodytu laiku prisijungęs prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio ir perkėlęs į asmeninį kompiuterį darbinę klientų duomenų bazės kopiją, veikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir vykdė vadovo nurodymus, vertintina kritiškai, todėl atmestina. M. D. viso proceso metu neigė aplinkybę, kad po 2018 m. liepos 3 d. buvo davęs A. N. nurodymus, susijusius su (duomenys neskelbtini) vidiniu serveriu. Minėtas jų 2018 m. liepos 3–5 d. susirašinėjimas tai patvirtina. Be to, kaip matyti, susirašinėjimas pasibaigė 2018 m. liepos 5 d. 16.10 val. A. N. M. D. išsiųsta žinute, kad jis dabar prie ofiso ketina atiduoti raktus ir pasiimti dokumento apie jo atleidimą kopiją. Prieš tai tą pačią dieną M. D. rašė A. N., kad pastarasis paruoštų raktus nuo ofiso ir automobilio, o A. N. teiravosi, ar raktų atidavimo metu gaus dokumento, kad nebedirba, kopiją. Taigi, iš šio susirašinėjimo turinio ir aplinkybės, kad jis pasibaigė 2018 m. liepos 5 d. 16.10 val., matyti, kad A. N. daugiau jokių pavedimų dėl jo nebaigtų darbų perdavimo negavo, todėl neabejotinai suprato, kad jau nebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Savo ruožtu tai reiškia, kad jis neturėjo teisėto pagrindo naudotis jam buvusioje darbovietėje suteiktais prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio (klientų duomenų bazės) vardu ir slaptažodžiu. Dėl apelianto ir jo gynėjo argumentų, susijusių su tuo, kad pagal DK 65 straipsnio 4 dalį, jeigu darbuotojas ginčija atleidimą iš darbo nustatyta tvarka, darbdavio sprendimo įteikimo įrodinėjimo našta tenka darbdaviui, pažymėtina, kad šiuo atveju nagrinėjama ne iš darbo teisinių santykių kilusi byla dėl A. N. atleidimo iš darbo, o baudžiamoji byla, kurioje visas bylai reikšmingas aplinkybes turi įrodyti valstybinis kaltintojas, o ne buvęs darbdavys. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas, šiuo atveju patvirtina, kad A. N. buvo atleistas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. liepos 3 d., o galutinai suprato, kad nebedirba šioje įmonėje 2018 m. liepos 5 d. 16.10 val., kai atvyko į ofisą priduoti raktų ir pasiimti jo atleidimą patvirtinantį dokumentą. Aplinkybė, kada tiksliai jis šį dokumentą gavo, t. y. 2018 m. liepos 5 d. arba 2018 m. liepos 9 d., nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad iš Swedbank, AB mokėjimo nurodymų matyti, kad darbdavys su A. N. visiškai atsiskaitė dar 2018 m. liepos 4 d., pervesdamas į jo banko sąskaitą atlyginimą už birželio ir liepos mėnesius, taip pat kompensaciją už nepanaudotas atostogas (2 t., b. l. 107, 108). Sodros duomenimis, A. N. valstybinio socialinio draudimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaigos data yra 2018 m. liepos 3 d. (3 t., b. l. 10). Taip pat sutiktina su civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad teisiamajame posėdyje A. N., atsakydamas į atstovo klausimus, negalėjo paaiškinti, kodėl kaltinime nurodytu laiku reikėjo pasidaryti (duomenys neskelbtini) klientų duomenų bazės kopiją, be to, patvirtino, jog minėtu laiku atliktų darbų rezultato UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė ir dėl jo perdavimo nebendravo, todėl tokie apelianto atsakymai akivaizdžiai parodo versijos apie darbinių funkcijų vykdymą nelogiškumą, t. y. apeliantas naktį atlieka tam tikrus darbus, kurių darbdaviui net nebando perduoti. Taigi, A. N. šiuos veiksmus atliko neturėdamas jokio teisinio pagrindo prisijungti prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio ir atlikti bet kokius su jame esančiais duomenimis susijusius veiksmus, todėl tokie jo veiksmai laikytini neteisėtais, kaip nustatyta BK 196 straipsnyje.

Byloje kilo ginčas, kokius būtent veiksmus apeliantas atliko. Skundžiamu nuosprendžiu A. N. nuteistas už tai, kad, neteisėtai prisijungęs prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio, pašalino ten patalpintus duomenis, t. y. ištrynė klientų duomenų bazę (iš viso apie 350 klientų registracijos duomenų: kiek, kada klientas mokėjo, iki kada galėjo lankytis sporto klube, jo asmens duomenys: vardas, pavardė, elektroninis pašto adresas, telefono numeris). Pirmą kartą (2018 m. rugsėjo 25 d.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. N. pripažino kaltę ir parodė, kad, prisijungęs prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio, padarė klientų duomenų bazės kopiją į savo išorinę laikmeną. Neatsimena, ar vidiniame serveryje buvo atsarginės klientų duomenų bazės kopijos. Jeigu buvo, jas irgi ištrynė. Tada jis iš vidinio serverio ištrynė klientų duomenų bazę, tiesiog atlikdamas komandą „delete“. Kai ištrynė duomenų bazę, galėjo sutrikti interneto tinklalapio www.mygym.lt aplikacijų veikimas. Dabar supranta, kad viskas tai buvo kvaila. Pasielgė taip, nes galvojo, kad direktorius M. D. supras, kad tai jis (A. N.) padarė, t. y. ištrynė šiuos duomenis, ir jo ieškos, atsiskaitys su juo, kiek yra skolingas (2 t., b. l. 45–47). Vėliau, kai šis ikiteisminis tyrimas keletą kartų prokuroro nutarimais buvo nutrauktas, tačiau aukštesniajam prokurorui juos panaikinus (dėl šių apelianto ir jo gynėjo akcentuojamų aplinkybių teisėjų kolegija pasisakys vėliau), apklausiamas antrą kartą (2020 m. birželio 5 d.) A. N. pakeitė savo poziciją ir kaltės nepripažino, tačiau parodė, kad pripažįsta, jog iš (duomenys neskelbtini) vidinio serverio perkėlė duomenų bazę, kurią pats kūrė, į savo laikmeną. Duomenų bazė buvo darbinis variantas, ne galutinis. Darbai oficialiai nebuvo baigti ir perduoti (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam išėjus iš darbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada į jį nesikreipė, kad jis perduotų šį nebaigtą projektą (2 t., b. l. 62). Ikiteisminio tyrimo metu atliktose vėlesnėse apklausose (2020 m. gruodžio 4 d., 2021 m. vasario 9 d., spalio 14 d. ir lapkričio 26 d.) A. N. parodė, kad jo pozicija, išreikšta 2020 m. birželio 5 d. (antroje apklausoje), lieka nepakitusi.

Apibendrinant A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus darytina išvada, kad jis visgi neneigė, jog pašalino klientų duomenų bazę iš (duomenys neskelbtini) vidinio serverio, tiesiog, duodamas parodymus, nurodė skirtingus duomenų pašalinimo būdus, t. y. pirmos apklausos metu parodė, kad padarė klientų duomenų bazės kopiją į savo išorinę laikmeną ir tada iš vidinio serverio ištrynė duomenų bazę, atlikdamas komandą „delete“, o antros apklausos metu parodė, jog iš (duomenys neskelbtini) vidinio serverio perkėlė duomenų bazę į savo laikmeną. Pagal Lietuvių kalbos žodyną veiksmažodis „perkelti“, be kita ko, reiškia pergabenti, padėti į kitą vietą (http://www.lkz.lt/?zodis=kelti&id=17075710000), o pagal Enciklopedinį kompiuterijos žodyną komanda „perkelti“ reiškia komandą perkelti failą, aplanką, laišką į kitą vietą nepaliekant jo ankstesnėje vietoje (tuo ši komanda skiriasi nuo kopijavimo komandos) (http://www.ims.mii.lt/EK%C5%BD/enciklo.html). Darytina išvada, kad tiek padarius duomenų bazės kopiją į savo išorinę laikmeną ir tada duomenų bazę ištrynus iš vidinio serverio, tiek tiesiog perkėlus duomenų bazę iš vidinio serverio į savo išorinę laikmeną, rezultatas lieka tas pats, t. y. vidiniame serveryje nebelieka duomenų bazės. Pažymėtina, kad šiai bylai teisingai išspręsti nėra būtina tiksliai nustatyti (turint omeny, kad ir pats A. N. negali tiksliai nurodyti), kokiu būdu klientų duomenų bazė buvo pašalinta iš (duomenys neskelbtini) vidinio serverio. Šiame kontekste pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. D. 2018 m. liepos 13 d. pareiškime policijai ir tos pačios dienos apklausos metu parodė, kad 2018 m. liepos 6 d. apie 01.00 val. buvo prisijungta prie jų kliento (duomenys neskelbtini) vidinio serverio ir sunaikinta duomenų bazė bei atsarginės kopijos. Dėl šios veikos įtaria buvusį darbuotoją A. N., kuris 2018 m. liepos 3 d. savo noru išėjo iš darbo ir buvo nepatenkintas jam išmokėtų atostoginių dydžiu. A. N. 2018 m. liepos 4 d. 16.30 val. susirašinėjo per „Facebook“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju M. P., kad jei jam (A. N.) nebus sumokėta pinigų, tai jis sunaikins jų bendrovės klientų duomenų bazes. M. P. 2018 m. liepos 5 d. išeidinėjo atostogų, todėl pateikė jam (M. D.) savo darbinį telefoną, kuriame nebuvo uždarytas M. P. „Facebook“ profilis ir atsitiktinai buvo aptiktas jo susirašinėjimas su A. N.. Pamatęs šį susirašinėjimą, pradėjo nuotoliniu būdu keisti prisijungimo prie bendrovės klientų kompiuterių slaptažodžius, tačiau (duomenys neskelbtini) dėl techninių priežasčių pakeisti slaptažodžių nepavyko, nes kitaip neveiktų jų interneto tinklalapis, todėl 2018 m. liepos 6 d. apie 05.30 val. pamatęs, kad nebeveikia jų puslapis www.mygym.lt, bandė surinkti visus įmanomus įrodymus (prisijungimo IP adresai ir kt.), apie 09.00 val. parašė per „ePolicija“ pranešimą, tikrino kitų klientų kompiuterius, ar nėra sugadinti duomenys, o apie 13.00 val. parašė el. laišką (duomenys neskelbtini) atstovams, kad yra vykdoma kenkėjiška veikla. (duomenys neskelbtini) sureagavo į el. laišką apie 15.30 val., pranešdamas, kad neveikia jų interneto tinklalapis. Po to jis bendravo su klubo atstovais, siekdamas atstatyti tinklalapio veikimą. Galimai 2018 m. liepos 6 d. buvo prisijungta prie www.mygym.lt interneto tinklalapio ir galimai sunaikinta duomenų bazė, dėl ko nebuvo galima naudotis šiuo tinklalapiu (1 t., b. l. 1, 8–9). Analogiškus parodymus M. D. davė ir vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisme metu, jų nekeitė, tik papildė atsakydamas į patikslinamuosius klausimus. Iš šių parodymų matyti, kad nepaisant to, jog M. D. iš karto ėmėsi veiksmų nustatyti, kas atsitiko, ir atstatyti minėto interneto tinklalapio veikimą, jam to nepavyko. Jam tik pavyko gana tiksliai nustatyti prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio laiką – 2018 m. liepos 6 d. 01.08 val., kompiuterio, iš kurio buvo prisijungta, IP adresą – (duomenys neskelbtini), ir padaryti išvadą, kad galimai buvo panaikinti (duomenys neskelbtini) vidiniame serveryje esantys duomenys, dėl ko sutriko ir klubo interneto tinklalapis.

Apelianto ir jo gynėjo prašymu apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi paskyrė informacinių technologijų ekspertinį tyrimą (8 t., b. l. 47–49). Specialistams (ekspertams) buvo pavesta, be kita ko, atsakyti į klausimus, kokius konkrečius veiksmus su serverio duomenimis atliko asmuo, nuo 2018 m. liepos 5 d. 22.08 val. iki 2018 m. liepos 6 d. 09.35 val. prisijungęs iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (bylos duomenimis, šiuo adresu naudojosi A. N.), ar šis asmuo ištrynė iš serverio konkrečius duomenis, ar šis asmuo ištrynė (perkėlė į kitą laikmeną) iš serverio originalią klientų duomenų bazę. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės akto Nr. 11-2574(22) (toliau – ir Ekspertizės aktas) išvadose (2, 3 punktai) nurodyta, kad fiksuotas vienas prisijungimas su „Windows“ operacinėje sistemoje integruota „Remote Desktop Connection“ nuotolinio darbo programine įranga nuo 2018 m. liepos 6 d. 01:08:03 iki 2018 m. liepos 6 d. 01:10:31 prie operacinės sistemos vartotojo „admin“ iš IP adreso (duomenys neskelbtini); 2018 m. liepos 6 d. 01:10:09 vartotojas ar programa, prisijungusi prie sesijos „spid66“ (sesijos yra sukuriamos ir vartotojams, ir programoms, kurios prisijungia prie duomenų bazės), įjungia „SINGLE_USER“ režimą (vieno vartotojo režimas) duomenų bazėje, tokiu būdu atjungdamas visas kitas duomenų bazės sesijas (vartotojus ir (arba) programas) ir startuoja duomenų bazę; po duomenų bazės režimo pakeitimo į „SINGLE_USER“ kiti vartotojai ir programos negali prisijungti prie duomenų bazės; nuo 2018 m. liepos 6 d. 01:10:27 žurnalo failo įrašuose yra klaidos, rodančios, kad skirtingiems sistemos vartotojams nepavyko prisijungti prie duomenų bazės – duomenų bazė yra neprieinama arba jos nėra (8 t., b. l. 59–69). Nors Ekspertizės akto išvadose (2, 3 punktai), atsakant į teismo klausimą, ar minėtu laikotarpiu prisijungęs asmuo ištrynė (perkėlė į kitą laikmeną) iš serverio klientų duomenų bazę (jos duomenis), konstatuota, kad nėra požymių, rodančių, jog vartotojas, prisijungęs prie serverio nuo 2018 m. liepos 6 d. 01:08:03 iki 2018 m. liepos 6 d. 01:10:31 iš IP adreso (duomenys neskelbtini), ištrynė ar kitaip paveikė duomenų bazę, išvadose taip pat nurodyta, kad minėto vartotojo prisijungimo metu įrašai nuo 2018 m. liepos 6 d. 01:10:27 rodo, jog galimai sutriko duomenų bazės veikimas po „SINGLE_USER“ režimo nustatymo ir galimai turėjo įtakos (duomenys neskelbtini) interneto tinklalapio www.mygym.lt neveikimui, blogam veikimui ir (ar) klubo leidimų sistemos neveikimui. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme ekspertas G. V. paaiškino, kad nors negali kategoriškai teigti, bet galimai taip, kad duomenų bazės neliko ar ji tapo neprieinama po vartotojo su IP adresu (duomenys neskelbtini) prisijungimo metu atliktų veiksmų nuo 2018 m. liepos 6 d. 01:08:03 iki 2018 m. liepos 6 d. 01:10:31. Kitų duomenų, leidžiančių manyti, kad tokios pasekmės atsirado dėl kitų asmenų prisijungimų, nėra, nes tuo metu niekas daugiau nebuvo prisijungęs. Jis nematė įrašų, kad duomenų bazės nebūtų, bet kai bandė pasileisti pačią operacinę sistemą virtualioje aplinkoje, pats prisijungti prie duomenų bazės, jam rašė, kad jos nerado (8 t., b. l. 79–84). Sugretinant A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus su minėtomis Ekspertizės akto išvadomis ir eksperto paaiškinimais, konstatuotina, kad po A. N. prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio ir tam tikrų veiksmų atlikimo (pažymėtina, kad konkrečių A. N. jo prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio metu atliktų veiksmų nėra galimybės tiksliai nustatyti net pasitelkus eksperto žinias) klientų duomenų bazė kitiems vartotojams tapo neprieinama arba nebuvo randama (kitaip tariant, pašalinta), t. y. jos veikimas sutriko tokiu būdu, kad kiti teisėti vartotojai negalėjo ja naudotis.

Aptartų duomenų pakanka išvadai, kad šioje byloje nustatytas alternatyvus BK 196 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymis – elektorinių duomenų pašalinimas, kadangi po byloje įrodyto A. N. neteisėto prisijungimo nuo 2018 m. liepos 6 d. 01:08:03 iki 2018 m. liepos 6 d. 01:10:31 prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio ir neįrodytų konkrečių atliktų veiksmų su klientų duomenų baze, kiti teisėti (duomenys neskelbtini) duomenų bazės vartotojai ((duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, turintys prisijungimo duomenis) negalėjo prisijungti prie duomenų bazės ir ja naudotis, nes, kaip konstatuota Ekspertizės akto išvadose, ji buvo neprieinama ar jos išvis nebuvo. Dėl šių priežasčių (t. y. negalėjimo tiksliai nustatyti elektroninių duomenų pašalinimo būdą – A. N. atliktus veiksmus, kuriais jis arba ištrynė duomenų bazę, arba ją perkėlė į savo laikmeną) iš pirmosios instancijos teismo nustatytų įrodytomis pripažintomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis šalinama aplinkybė, kad A. N. ištrynė (duomenys neskelbtini) duomenų bazę. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės teorijoje BK 196 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos alternatyvus požymis – elektorinių duomenų pašalinimas – reiškia, kad sukuriamos tokios aplinkybės, kurioms esant neįmanomas priėjimas prie duomenų, nors patys duomenys ir nesunaikinami, t. y. duomenys yra išimti iš atitinkamos bylos, kompiuterio disko, išorinės atmintinės ar interneto tinklalapio, tačiau yra nesunaikinami, bet išsaugojami kitoje vietoje ar kitu būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras, Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2004). Nagrinėjamu atveju kaltinime ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) klientų duomenų bazę A. N. ištrynė, laikytina pertekline, todėl šalintina, nes, kaip matyti, jis šią duomenų bazę pašalino tiksliai nenustatytu būdu, ją ištrindamas arba perkeldamas. Vietoj šios pašalintos aplinkybės, atitinkamai keičiant skundžiamą nuosprendį, nustatytina, kad A. N. „neteisėtai prisijungė prie asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vidinio serverio „(duomenys neskelbtini)“ kaip administratorius ir pašalino ten patalpintus elektroninius duomenis, t. y. pašalino sporto klubo klientų duomenų bazę“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad toks A. N. inkriminuotos veikos aplinkybių patikslinimas, šalinant asmens ginčijamą aplinkybę, nelaikytinas aplinkybių nustatymu, apie kurį proceso dalyviai turi būti informuoti BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nes šiuo atveju nurodytos aplinkybės nėra keičiamos iš esmės skirtingomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks veiksmas niekaip nedaro įtakos nei nuteistojo teisinei padėčiai, nei jo teisei į gynybą ir nepažeidžia baudžiamojo proceso nuostatų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-654/2023).

Taip pat tikslintinas A. N. veikos laikas. Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad A. N. prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio prisijungė nuo 2018 m. liepos 5 d. 22.08 val. iki 2018 m. liepos 6 d. 11.48 val., tačiau Ekspertizės akto išvadose nurodytas tikslesnis prisijungimo laikas – nuo 2018 m. liepos 6 d. 01:08:03 iki 2018 m. liepos 6 d. 01:10:31, kuris šiuo atveju ir nustatytinas. Atkreiptinas dėmesys, kad dar ikiteisminio pradžioje apklausiamas M. D. parodė, jog bandydamas išsiaiškinti, kas atsitiko, nustatė, kad prisijungimas įvyko 2018 m. liepos 6 d. 01.08 val., o vėliau pateikė tai patvirtinančius duomenis, t. y. jog prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio laikas yra 2018 m. liepos 6 d. 01:08:03 (4 t., b. l. 106). Šiame kontekste pažymėtina, kad klausimas dėl tikslaus prisijungimo laiko keliamas ir apeliaciniame skunde, apeliuojant į tai, jog laikas nustatytas neatlikus jokio patikrinimo. Apeliacinės instancijos teisme toks patikrinimas buvo atliktas, paskiriant minėtą informacinių technologijų ekspertinį tyrimą, kurio išvados leido nustatyti tikslų prisijungimo laiką.

Nors BK 196 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo tikslas ir motyvai nėra privalomas šios veikos sudėties požymiai, tačiau nagrinėjamu atveju jie yra svarbūs, įrodinėjant ir veikos subjektyviąją pusę – A. N. kaltę. Iš A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų pirminių parodymų matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) klientų duomenų bazę pašalino, nes dėl netinkamų darbo sąlygų nusprendė išeiti iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o atleisdamas A. N. iš darbo bendrovės direktorius nevisiškai su juo atsiskaitė (nesumokėjo visos algos, atostoginių ir dar už vieną projektą). Pasielgė taip, nes galvojo, kad direktorius supras, jog tai jis (A. N.) padarė (ištrynė tuos duomenis), jo ieškos ir visiškai atsiskaitys. Ikiteisminio tyrimo metu pakeitė parodymų dalį dėl duomenų bazės pašalinimo būdo. Apklausiamas antrą kartą parodė, kad šią duomenų bazę kūrė pats, tai buvo darbinis variantas, jo darbai kuriant šią duomenų bazę nebuvo oficialiai baigti ir perduoti nei darbdaviui, nei klientui (duomenys neskelbtini). Šie parodymai sudaro pagrindą išvadai, kad jis (duomenys neskelbtini) klientų duomenų bazę laikė savo nuosavybe, kurios nėra oficialiai niekam perdavęs, todėl ir nepripažįsta, jog savo veiksmais (perkeldamas duomenų bazę į savo laikmeną) padarė nusikalstamą veiką. Nors A. N. teisme paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigė, kad dėl psichologinio spaudimo, jam pareikšto įtarimo neaiškumo neteisingai suprato, kuo yra įtariamas, nes iš tikrųjų jis perkėlė į savo laikmeną ne pačią (duomenys neskelbtini) duomenų bazę, o jos kopiją, su kuria ir dirbo, vykdydamas darbo funkcijas. Visų pirma, teisėjų kolegija primena, kad aplinkybės dėl darbinių santykių (ne)buvimo veikos padarymo metu jau yra išanalizuotos ir padaryta išvada, jog tuo metu A. N. nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antra, kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina A. N. ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisme duotus parodymus. Teisėjų kolegija jau minėjo M. D. parodymus, iš kurių matyti, kad dėl prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) klientų duomenų bazės jis iš karto įtarė buvusį darbuotoją A. N., kuris buvo nepatenkintas jam išmokėtų atostoginių dydžiu. Be to, jis (M. D.) matė A. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo M. P. 2018 m. liepos 4 d. 16.30 val. susirašinėjimą per „Facebook“, kad jei jam (A. N.) nebus sumokėta pinigų, tai jis sunaikins jų bendrovės klientų duomenų bazes. Liudytoju apklaustas M. P. patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog A. N. išėjo iš darbo, o vadovas M. D. nesumokėjo visų A. N. priklausančių duomenų. A. N. išėjus iš darbo, jie toliau bendravo ir susirašinėjo. A. N. 2018 m. liepos 4 d. apie 16.30 val. jam parašė, kad „pasidarysiu appsa kad jei nesumoka ant akiu dropinu visas DB“. Tai reiškė, kad jeigu jis negaus pinigų iš buvusio vadovo, kažką padarys jau padarytuose projektuose, t. y. ištrins duomenų bazes (2 t., b. l. 31–32). Prie liudytojo apklausos protokolo pridėta mobiliojo telefono ekrano nuotrauka, kurioje užfiksuotas minėtas susirašinėjimas (2 t., b. l. 33). Apklausiamas teisme liudytojas M. P. davė iš esmės analogiškus parodymus (6 t., b. l. 196–200). Liudytojas P. V. (taip pat buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas) apie bylai aktualias aplinkybes parodė, kad kai atstatinėjo (duomenys neskelbtini) arba „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazę, jam M. D. pasakė, jog prie sporto klubų vidinio serverio prisijungė A. N., kadangi matėsi, iš kurio kompiuterio buvo prisijungta. Žino, kad vėliau A. N. prisipažino jungęsis prie serverio. Kiek atsimena iš kalbų, A. N. tai padarė, nes pyko, jog su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta ir jis norėjo parodyti koks „kietas“ yra programuotojas (4 t., b. l. 194–196). Apklausiamas teisme šis liudytojas parodė, kad minėtas aplinkybes jam buvo nurodęs M. D. (6 t., b. l. 201–205). Atskleidžiant A. N. tikslą ir motyvus pašalinti (neskelbtini duomenys) klientų duomenų bazę svarbiais laikytini ir klubo vadovo A. R. parodymai. Apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, kad A. N. labai arogantiškas žmogus, iškart po įvykio skambino jam (A. N.) keletą kartų, tačiau šis nekėlė ragelio. Vėliau, kai buvo parašytas pareiškimas policijai, A. N. atsiliepė. Siūlė A. N. susitarti geruoju ir atlyginti padarytą žalą, tačiau jis nesutiko. A. N. aiškino, kad čia buvo jo sukurtas produktas ir jis gali padaryti su juo, ką nori (atkreiptinas dėmesys, kad tai atitinka A. N. antros apklausos metu užimtą poziciją). A. N. buvo pasakyta, kad tai ne jo darbo produktas, nes jis už atliktą darbą gavo atlyginimą (5 t., b. l. 190–191). Įvertinusi aptartus įrodymus, jų visumą, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad visą įrodymų grandinę atitinka A. N. būtent ikiteisminio tyrimo metu parodymai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. N. teisme duotus parodymus vertino kritiškai ir jais nesivadovavo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad iš A. N. pirminių parodymų matyti, kad jis aiškiai atskyrė, kas yra pati duomenų bazė, o kas yra jos kopijos (primintina, kad A. N. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad padarė duomenų bazės kopiją į savo išorinę laikmeną, tada iš vidinio serverio ištrynė duomenų bazę; jeigu buvo jos atsarginės kopijos, jas irgi ištrynė). Vėliau (teisme) atsirado jo gynybinė versija, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nesuprato, jog kalbama apie originalios duomenų bazės ištrynimą, tačiau, kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, A. N. dirbo programuotoju, todėl turėjo specialių žinių, toks A. N. paaiškinimas dėl parodymų keitimo priežasties vertintinas kritiškai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad A. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Aptariama nusikalstama veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Minėti A. N. tikslas ir motyvai (kerštas už netinkamą atsiskaitymą pasibaigus darbo teisiniams santykiams) sudaro pagrindą konstatuoti, kad jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė savo veiksmų (klientų duomenų bazės pašalinimo) pavojingą pobūdį, numatė, kad tokiais veiksmais gali padaryti žalą ir šios žalos norėjo. Analogiška išvada padaryta ir skundžiamame nuosprendyje. Kalbant apie A. N. tyčią būtina atkreipti dėmesį į jo vėlesnius veiksmus, kurie paaiškėjo tik gavus Ekspertizės aktą. Iš akto tiriamosios dalies matyti, kad iš to paties IP adreso, kuriuo naudojosi A. N., nustatyti keletas prisijungimų nuo 2018 m. liepos 7 d. 00:29:54 iki 2018 m. liepos 7 d. 00:31:21. Šių prisijungimų metu, be kita ko, buvo sukurtas katalogas, kurio pakatalogiuose yra įrašyti šnipinėjimo (klaviatūros paspaudimų) programinės įrangos „(duomenys neskelbtini)“ failai, ir ši programinė įranga buvo startuota. Šie vėlesni A. N. veiksmai tik patvirtina jo ketinimus pakenkti buvusiam darbdaviui ir atitinkamai jo klientui (duomenys neskelbtini) ir paneigia apelianto bei jo gynėjo poziciją, kad klientų duomenų bazę galėjo pašalinti ne jis.

Nepaisant to, kad apeliaciniame skunde nurodyti kiti nesutikimo su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl A. N. nuteisimo pagal BK 196 straipsnio 1 dalį argumentai nepaneigia padarytos išvados, teisėjų kolegija dėl jų trumpai pasisako. Apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmėtė jo ir gynėjo prašymus apklausti papildomus asmenis, atlikti išsamų duomenų tyrimą. Teisėjų kolegija, apeliacinės instancijos teismo posėdyje, spręsdama klausimą dėl įrodymų tyrimo atlikimo, patenkino apelianto gynėjo prašymą skirti ekspertinį tyrimą ir atmetė prašymą dėl papildomų liudytojų apklausos. Atliktos ekspertizės išvados ir ją atlikusios eksperto G. V. apklausa apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nors ir sudarė pagrindą patikslinti kaltinime bei skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytas aplinkybes, tačiau nesudarė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl A. N. kaltės. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas išskirtinai rėmėsi tik civilinių ieškovių atstovų parodymais. Kaip matyti, skundžiamame nuosprendyje remiamasi ir paties A. N. parodymais, tačiau duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi būtent jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir civilinių ieškovių atstovų paaiškinimus bei minėtų liudytojų parodymus. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai paaiškino, kodėl nesiremia A. N. teisme pakeistais parodymais, o teisėjų kolegija su tuo sutiko. Apeliantas daug dėmesio skunde skiria specialisto J. G. paaiškinimams, teigdamas, kad specialistas neatliko išsamaus tyrimo, nenustatė, kokį poveikį duomenims A. N. padarė prisijungęs prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio. Minėta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo paskirtas ekspertinis tyrimas, kurio išvados neleidžia konstatuoti, kokius būtent veiksmus A. N. atliko. Kita vertus, šis ekspertinis tyrimas buvo išsamesnis ir sudarė pagrindą teisėjų kolegijai padaryti išvadą, kad A. N. visgi pašalino aptariamą duomenų bazę, nors ir nėra aišku, kokiu konkrečiu būdu tai padarė, t. y. padarydamas kopiją savo laikmenoje ir vėliau duomenų bazę ištrindamas iš vidinio serverio ar tiesiog perkeldamas į savo laikmeną. Apeliantas yra neteisus skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas išskirtinai rėmėsi liudytojo P. V. parodymais, jog jis matė apelianto vardą ir pavardę bei konkrečius veiksmus (duomenų bazės ištrynimą). Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog būtent A. N. minėtu laiku jungėsi prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio, byloje iš esmės neginčijama. Ji nustatyta tiek M. D. parodymais ir pateiktais duomenimis apie IP adresą, iš kurio buvo prisijungta, tiek paties A. N. prisipažinimu. Apklausiamas teisme šis parodė, kad sutinka, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu, nurodytu asmeniniu kompiuteriu ir iš nurodyto IP adreso jungėsi prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio. Taigi, nėra suprantama, kodėl apeliantas atkreipia dėmesį į skundžiamame nuosprendyje tarp daugybės kitų įrodymų nurodytus liudytojo P. V. parodymus, kad jis atstatydamas duomenų bazę matė paskutinio prie serverio prisijungusio asmens, t. y. apelianto, vardą ir pavardę. Sutiktina su apelianto teiginiais, kad šis liudytojas, atstatinėdamas duomenų bazę, negalėjo matyti anksčiau prisijungusio vartotojo vardo ir pavardės, kadangi tokie duomenys nėra fiksuojami. Šią aplinkybę patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas G. V.. Kita vertus, kaip minėta, byloje yra kitų įrodymų, patvirtinančių, kad tai buvo būtent A. N.. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog jis buvo prisijungęs ir kaip nors pakenkęs (duomenys neskelbtini) interneto tinklalapiui. Visų pirma, pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas suprato, jog kažkas galėjo prisijungti prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio ir atlikti kenkėjišką veiklą, kai būtent nustojo veikti klubo interneto tinklalapis. Antra, Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad sutrikus duomenų bazės veikimui (primintina, kad tai įvyko po to, kai A. N. neteisėtai prisijungė prie vidinio serverio), tai galėjo turėjo įtakos ir interneto tinklalapio www.mygym.lt neveikimui, blogam veikimui ir (ar) sporto klubo leidimų sistemos neveikimui, kadangi interneto tinklalapio tinkamam veikimui būtinas ryšys su klientų duomenų baze. Trečia, pats A. N. pirminiuose parodymuose pripažino, kad ištrynus (duomenys neskelbtini) klientų duomenų bazę galėjo sutrikti interneto tinklalapio apeliacijų veikimas. Apeliantas, siekdamas sumenkinti jo ir liudytojo M. P. 2018 m. liepos 4 d. susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad apeliantas pažadėjo ištrinti visas duomenų bazes, jeigu su juo darbdavys tinkamai neatsiskaitys, nurodo, kad šis susirašinėjimas buvo neformalus, abu nemėgo buvusio vadovo ir dažnai panašiomis temomis juokaudavo, be to, nėra nurodyta, kurias duomenų bazes ketina ištrinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto argumentai nesudaro pagrindo susirašinėjimą vertinti kitaip nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nors A. N. ir liudytojo bendravimas iš tikrųjų buvo neformalus ir vyko juoko forma, tačiau vėlesnis A. N. elgesys pasibaigus darbo santykiams neteisėtai jungiantis prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio, šalinant klientų duomenų bazę ir įdiegiant šnipinėjimo programinę įrangą, parodo apie šiame susirašinėjime užfiksuotų A. N. ketinimų pakenkti buvusiam darbdaviui rimtumą. Apelianto gynėjas savo baigiamojoje kalboje daug dėmesio skyrė šioje byloje ikiteisminį tyrimą organizavusių ir jam vadovavusių prokurorų, kurių vienas vėliau palaikė ir valstybinį kaltinimą bylą nagrinėjant teisme, priimtiems nutarimams nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurie (nutarimai) aukštesniųjų prokurorų buvo panaikinti. Pasak gynėjo, tokiu būdu prokurorai buvo priversti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis vertinti priešingai ir tai kelia abejonių dėl šių duomenų teisingumo, objektyvumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi gynėjo nurodyti prokurorų nutarimai, kuriais buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas šioje byloje, buvo panaikinti kaip nepagrįsti ir neteisėti aukštesniųjų prokurorų nutarimais, todėl šiuo atveju neturi teisinės reikšmės minėtuose prokurorų nutarimuose pateiktas tuo metu byloje surinktų duomenų teisinis įvertinimas. Kaip matyti, ikiteisminis tyrimas šioje byloje pasibaigė kaltinamojo akto surašymu, kuris prokuroro surašomas tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių asmens kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Be to, pagal BPK 20 straipsnį įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

Būtinas aptariamos nusikalstamos veikos požymis taip pat yra padariniai. Tai reiškia, kad visi veiksmai, kuriais daromas poveikis elektroniniams duomenims, turi sukelti žalą, kuri gali būti įvairaus pobūdžio: turtinė, socialinė, moralinė ir pan. Žalos dydis yra vertinamasis požymis, kurį lemia bendrieji baudžiamosios atsakomybės principai ir konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybės: elektroninių duomenų pobūdis, jų statusas, kiekis, nukentėjusiojo ypatybės ir pan. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras, Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2004). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad A. N. veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, šį sprendimą tinkamai motyvavo, nurodydamas, kad dėl A. N. veiksmų buvo sutrikusi (duomenys neskelbtini) veikla, dėl klientų duomenų bazės pašalinimo neveikė klubo interneto tinklalapis ir leidimų sistema, dėl to buvo trumpinamas klubo darbo laikas, papildomo darbo turėjo administratoriai, dalis klientų atsisakė paslaugų, nukentėjo klubo reputacija, klubas taip pat patyrė turtinę žalą. Be to, žala buvo padaryta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes dėl A. N. atliktų veiksmų ši bendrovė tarp klientų prarado pasitikėjimą, duomenų saugumą negalinčiu užtikrinti paslaugų tiekėju, t. y. nukentėjo bendrovės reputacija. Šalindama A. N. neteisėtų veiksmų neigiamas pasekmes bendrovė patyrė ir turtinę žalą. Aptariami veikos padariniai yra aktualūs sprendžiant byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo klausimą, kuris keliamas ir apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau pasisakys revizuodama skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių išsprendimo.

Dėl civilinių ieškinių pareiškimo laiko

Apelianto teigimu, (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikšti praleidus reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.)). Be to, (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys pareikštas po įrodymų tyrimo pradžios (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Todėl, pasak apelianto, (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti palikti nenagrinėtais. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, o sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 1, 8 dalys). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje tiriami 2018 m. liepos 5 ar 6 d. įvykiai, M. D. 2018 m. liepos 6 d. pranešė (duomenys neskelbtini) atstovams, kad aptiko įsibrovimą į jų vidinį serverį, neveikė jų internetinis tinklalapis, todėl, pasak apelianto, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 6 d. sužinojo apie jų galimą teisių pažeidimą ir pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasidėjo būtent nuo šios dienos, tačiau (duomenys neskelbtini) ilgą laiką jokių pretenzijų A. N. neturėjo, nors buvo ne kartą tyrėjo skatintas reikšti turtines pretenzijas A. N., o jas nurodė tik 2021 m. rugsėjo 23 ir 30 d. el. laiškuose, tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė tik 2021 m. rugpjūčio 8 d. patikslintame ieškinyje, t. y. taip pat praleisdamas trejų metų ieškinio senaties terminą.

Apelianto ir jo gynėjo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas turėjo besąlygiškai taikyti CK nuostatas dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo pradžios bei šiuo pagrindu atmesti (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nesiderina su baudžiamojo proceso ypatumais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas ir jo gynėjas, ignoruodami baudžiamojo proceso ypatumus, neteisingai nurodo ieškinio senaties skaičiavimo pradžios datą – 2018 liepos 6 d., kai, pasak jų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) sužinojo apie jų galimą teisių pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje dėl ieškinio senaties termino taikymo baudžiamosiose byloje pažymėta, kad esant faktiniam pagrindui ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas ir praėjus ilgesniam laikui nuo nusikaltimo padarymo momento. Tai, kad nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs ir dėl to patyręs žalą asmuo praneša apie tai teisėsaugos institucijai praėjus ilgesniam laikui, bet nesuėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nėra pagrindas atsisakyti vykdyti ikiteisminį tyrimą arba siaurinti jam baudžiamojo proceso garantuojamų teisių apimtį. Viena iš tokių jam garantuojamų teisių yra gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Baudžiamajame procese taip pat įtvirtintas ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo principas (BPK 177 straipsnis). Proceso dalyviams neribota galimybė susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis atsiranda tik tada, kai ikiteisminis tyrimas baigtas ir yra rašomas kaltinamasis aktas (BPK 181 straipsnio 2 dalis). Užtikrinant civiliniam ieškovui, kuris dažniausiai yra ir nukentėjusysis, galimybę tinkamai pagrįsti savo turtines pretenzijas, o atsakovui galimybę nuo jų gintis, BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys turi būti pareikštas ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali atmesti paduotą ir priimtą civilinį ieškinį tik remdamasis įrodymais dėl jo pagrįstumo ir dydžio. Kasacinės instancijos teismo praktikoje dar nebuvo nagrinėta atvejų, kad toks sprendimas baudžiamojoje byloje būtų priimtas vien tik dėl praleisto civilinio ieškinio senaties termino (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023). Be to, minėtoje kasacinėje nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad civilinėje teisėje ieškinio senaties termino praleidimas nėra besąlyginė priežastis netenkinti ieškinio, nes terminas gali būti atnaujintas, jei buvo praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis); civilinių bylų praktikoje pabrėžiama, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis.

Pagal bendrąją taisyklę ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-89-689/2021). Nagrinėjamu atveju svarbiausi yra ne pačios A. N. nusikalstamos veikos padarymo laikas ir (arba) momentas, kai apie (duomenys neskelbtini) klientų duomenų bazės pašalinimą sužinojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), nes tuo metu šie asmenys negalėjo tiksliai žinojo nei kas pašalino duomenų bazę, nei ar patyrė dėl to žalą. Pažymėtina, kad pirmą kartą liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. D. tik įtarė, jog prisijunti prie (duomenys neskelbtini) vidinio serverio ir sunaikinti klientų duomenų bazę bei jos kopijas galėjo buvęs darbuotojas A. N., taip pat negalėjo pasakyti, ar bendrovė patyrė žalos. Parodė, kad dėl šio įvykio kol kas jo bendrovei tiesioginė materialinė žala nepadaryta (1 t., b. l. 8–9). Taigi, skaičiuoti sutrumpinto ieškinio senaties termino pradžią nuo 2018 m. liepos 6 d., kaip siūlo apeliantas ir jo gynėjas, nukentėjusiems juridiniams asmenims nežinant, kas tai padarė ir kokią žalą sukėlė, nėra pagrindo. Siekiant atsakyti į šiuos klausimus ir buvo pradėtas baudžiamasis procesas, kurio metu nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniu, be kita ko, garantuojama teisė gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis), t. y. teisė reikšti civilinį ieškinį bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškė 2020 m. gegužės 15 d. (1 t., b. l. 112), t. y. po to, kai vyriausiojo tyrėjo 2020 m. gegužės 7 d. raštu buvo informuota apie teisę pareikšti civilinį ieškinį pradėtame ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 107–109). Atkreiptinas dėmesys, kad šiame pranešime UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat išaiškina, kad civilinis ieškinys gali būti paduotas bet kuriuo proceso metu, t. y. ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisminio nagrinėjimo metu ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teismo pradžios. Apie tai, kad baudžiamojoje byloje reikšdamas civilinį ieškinį nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) papildomai turi laikytis dar CK įtvirtintų ieškinio senaties terminų, pranešime nenurodyta. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaudamasi teisėtų lūkesčių principu, turėjo pagrįstą lūkestį, kad galės reikšti (pildyti naujais reikalavimais) civilinį ieškinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Patikslintas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pateiktas 2020 m. gegužės 15 d. (4 t., b. l. 79–100). 2021 m. vasario 5 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta civiline ieškove (4 t., b. l. 101). Nagrinėjamu atveju nauju reikalavimu, kuris akcentuojamas apeliaciniame skunde, dėl neturtinės žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys buvo papildytas 2021 m. rugpjūčio 9 d., pateikus patikslintą civilinį ieškinį (5 t., b. l. 153–163). 2021 m. spalio 1 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta civiline ieškove (5 t., b. l. 164). A. N. gynėjas apskundė abu minėtus nutarimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo civiline ieškove, tačiau abu skundai prokuroro nutarimais buvo atmesti (4 t., b. l. 171–172, 178–182). Pažymėtina, kad prokuroras išsamiai pasisakė ir dėl gynėjo argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino taikymu naujam reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad teikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje žalą dėl nusikalstamos veikos patyręs asmuo gali tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, pateikiant jį iki įrodymų tyrimo pradžios, taip pat baudžiamajame procese galimas civilinio ieškinio tikslinimas, dalyko ir pagrindo keitimas (iki įrodymų tyrimo pradžios). Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintas civilinis ieškinys pagrįstai buvo priimtas ir perduotas nagrinėti teismui kartu su baudžiamąja byla.

Apelianto teigimu, (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys apskritai buvo pareikštas po įrodymų tyrimo teisme pradžios, todėl negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) vyriausiojo tyrėjo analogiškas pranešimas dėl teisės pareikšti civilinį ieškinį išsiųstas 2021 m. rugpjūčio 31 d. (5 t., b. l. 193–195). Atsakydamas į šį pranešimą (duomenys neskelbtini) vadovas A. R. 2021 m. rugsėjo 23 d. išsiuntė vyriausiajam tyrėjui el. laišką, kuriame nurodė, kad siunčia civilinį ieškinį įtariamajam dėl įsilaužimo į jų įmonės serverį (5 t., b. l. 196–203). Šiame el. laiške nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuo ji pasireiškė, tačiau nenurodyti žalų dydžiai, pateiktos tik sąskaitos faktūros. Vyriausiojo tyrėjo 2021 m. rugsėjo 29 d. pranešimu iš (duomenys neskelbtini) pareikalauti skubiai pateikti dokumentus, patvirtinančius civilinį ieškinį (6 t., b. l. 8–9). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 109 straipsnį, kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Šiuo atveju vyriausiasis tyrėjas vykdė įstatyme numatytą pareigą surinkti reikšmingus duomenis. Atsakydamas į šį pranešimą A. R. 2021 m. rugsėjo 30 d. išsiuntė vyriausiajam tyrėjui el. laišką (su priedais), kuriame nurodė konkrečius patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžius (6 t., b. l. 10–15). 2021 m. spalio 1 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) pripažintas civiliniu ieškovu (6 t., b. l. 20). Pažymėtina, kad A. N. gynėjas apskundė ir šį nutarimą, tačiau prokuroro nutarimu skundas buvo atmestas (6 t., b. l. 32–36). Prokuroras motyvuotai pasisakė dėl skundo argumentų dėl ieškinio senaties termino taikymo ir netinkamos civilinio ieškinio formos, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) duomenis apie žalą buvo pateikęs anksčiau, poziciją dėl ketinimo reikšti civilinį ieškinį taip pat buvo išreiškęs, o dėl ieškinio formai ir turiniui taikomų reikalavimų nurodydamas, jog tikslinti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje galima iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Aptartos aplinkybės (nutarimo pripažįstant (duomenys neskelbtini) civiliniu ieškovu priėmimas, gynėjo skundo dėl šio nutarimo atmetimas, kaltinamajame akte duomenų, kad (duomenys neskelbtini) yra pareiškęs civilinį ieškinį, nurodymas) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį šioje byloje yra pareiškęs laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Aplinkybė, kad įrodymų tyrimo metu šis ieškinys buvo patikslintas (6 t., b. l. 169), neturi teisinės reikmės. Iš 2022 m. sausio 20 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismas prašė (duomenys neskelbtini) atstovo A. R. pateikti pasirašytą civilinį ieškinį, kadangi jis buvo pateiktas el. paštu ir tyrėjas tinkamai neįformino (6 t., b. l. 162). Teismo nurodymu pasirašytas civilinis ieškinys teisme gautas 2022 m. vasario 9 d. (6 t., b. l. 169–171). Priešingai nei teigia apeliantas ir jo gynėjas, šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, kad (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys pareikštas po įrodymų tyrimo teisme pradžios. Įrodymų tyrimo teisme metu buvo pašalintas tik civilinio ieškinio turinio trūkumas – parašo nebuvimas (ieškinys buvo atsiųstas el. paštu be parašo), tačiau civilinio ieškinio reikalavimai, kurie buvo nurodyti el. paštu atsiųstame civiliniame ieškinyje, nepasikeitė, todėl nėra pagrindo laikyti, kad nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys pareikštas praleidus BPK 112 straipsnio 1 dalyje nurodytą civilinio ieškinio pareiškimo baudžiamajame procese terminą, t. y. po įrodymų tyrimo teisme pradžios.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio pagrįstumo

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-50-1073/2019).

Nagrinėjamoje byloje (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 2417,49 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (5 t. b. l. 196–204; 6 t., b. l. 10–15, 169–171). Civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad po įvykio vidinis serveris (250 Eur vertės), į kurį buvo įsilaužta, buvo atiduotas tirti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, jame buvo įdiegta operacinė sistema (370,64 Eur vertės) ir specializuota programinė įranga sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“ (1796,85 Eur vertės). (duomenys neskelbtini) atstovo A. R. teigimu, klubas nebegalėjo naudotis šiuo serveriu su jame įdiegta operacine sistema ir specializuota programine įranga, o pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytas sutarties sąlygas už šią įrangą (duomenys neskelbtini) negali reikalauti pinigų grąžinimo. Prie civilinio ieškinio pateiktos PVM sąskaitos faktūros, patvirtinančios vidinio serverio, jame įdiegtos operacinės sistemos ir specializuotos programinės įrangos įsigijimo faktą ir kainą, t. y. 2417,49 Eur. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti šios turtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad 250 Eur už serverį ir 370,64 Eur už operacinę sistemą nėra tiesiogiai susijusios su jo atliktais veiksmais, kadangi (duomenys neskelbtini) nepatogumai, patirti dėl negalėjimo naudotis serveriu, iš esmės susiję su labai ilgai atliekamu ikiteisminiu tyrimu ir paties (duomenys neskelbtini) neveiklumu procese, siekiant įgyvendinti savo interesus, t. y. siekiant anksčiau atgauti ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateiktus daiktinius įrodymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia apelianto pozicija. Apeliantas yra neteisus, teigdamas, kad serverio savanoriškas pateikimas pareigūnams nelaikytina žala, susijusia su tiriamais įvykiais. Pritartina prokuroro apeliacinės instancijos teisme išsakytos baigiamosios kalbos argumentams, kad, visų pirma, be A. N. nusikalstamų veiksmų serveris nebūtų buvęs paimtas. Antra, tai, kad serveris buvo paimtas ne poėmio, o savarankiško pateikimo metu, yra tik procesinio bendradarbiavimo pavyzdys, be to, jeigu serveris (duomenys neskelbtini) prašymu ir būtų grąžintas, būtų prašyta jo nenaudoti, siekiant užtikrinti informacijos tapatumą su padaryta kopija. Taigi, serverio pateikimą ikiteisminio tyrimo pareigūnams, t. y. atitinkamai ir galimybės juo naudotis praradimą, nulėmė būtent A. N. atlikti nusikalstami veiksmai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su (duomenys neskelbtini) padaryta turtine žala, šiam netekus galimybės naudoti serverį pagal paskirtį. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodyta pradiniame (duomenys neskelbtini) civiliniame ieškinyje, kadangi būtų sustojusi klubo veikla po įsilaužimo ir reikėjo papildomai palaikyti praėjimo kontrolę, registraciją ir mokėjimus, jie buvo priversti ieškoti kito operatoriaus, kuris teiktų identiškas paslaugas. Buvo pasirašyta sutartis su Lenkijos įmone „(duomenys neskelbtini)“, kuriai (duomenys neskelbtini) įsigyta įranga iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ netiko (5 t., b. l. 196–204). Iš prie civilinio ieškinio pridėtų sąskaitų faktūrų matyti, kad (duomenys neskelbtini) įsigijo naują įrangą, o tai reiškia, kad minėtas vidinis serveris su jame įdiegta operacine sistema ir specializuota programine įranga ir po jos grąžinimo teisėtam savininkui, t. y. (duomenys neskelbtini), nebetinkamas naudoti jo veikloje.

K. Š. klubui iš A. N. priteistą 1796,85 Eur sumą už specializuotą programinę įrangą apeliantas ginčija tuo pagrindu, kad pagal (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio 26 d. susitarimą (toliau – ir Susitarimas, 4 t., b. l. 88) šis (duomenys neskelbtini) reikalavimas jau buvo padengtas (įvykdytas) įskaitymo būdu, padengiant kitus (duomenys neskelbtini) įsiskolinimus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįsta. Priešingai nei teigia apeliantas, Susitarimu nėra atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymai. Iš jo turinio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pareiškusi (duomenys neskelbtini) reikalavimą dėl 2823,17 Eur apmokėjimo už darbus, kuriuos atliko pagal tarp jų 2017 m. birželio 21 d. sudarytą sutartį dėl sporto klubo įeigos kontrolės ir valdymo sistemos pardavimo bei šios sistemos montavimo darbų (toliau – ir Sutartis, 1 t., b. l. 36–39), o (duomenys neskelbtini) yra pareiškęs reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 630 Eur delspinigių, 3789,50 Eur nuostolių, kildinamų iš Sutarties vykdymo, atlyginimo ir sumokėtų 2384,91 Eur grąžinimo; šalys ginčija viena kitos reikalavimų pagrįstumą, tačiau siekia ginčą išspręsti taikiai, todėl susitarė, kad atsisako Susitarime nurodytų reikalavimų viena kitos atžvilgiu ir su jais susijusių išvestinių reikalavimų bei laiko, jog nuo Susitarimo sudarymo dienos neturi viena kitai jokių neįvykdytų turtinių prievolių. Taigi, šiuo atveju joks priešpriešinių reikalavimų įskaitymas neįvyko. Priešingai, kiekviena Susitarimo šalis pagal jo sąlygas liko su kitos šalies neįvykdytu reikalavimu, t. y. patirtais nuostoliais, kurių (reikalavimų) dalis šioje byloje pagrįstai nukreipta į apeliantą. Apibendrinant darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai dėl (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio reikalavimo dėl 2417,49 Eur turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti, todėl atmetami.

(Duomenys neskelbtini) reikalavimas dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo grindžiamas tuo, kad nukentėjo klubo reputacija, socialiniuose tinkluose pasirodė klientų blogi atsiliepimai, klientai rašė skundus ir prašė grąžinti pinigus, vadovas neatlygintinai dirbo viršvalandžius, po įsilaužimo buvo sutrumpintas klubo darbo laikas, dėl šios priežasties daug klientų atsisakė klubo paslaugų ir nebepratęsė narystės, nauji klientai rinkosi šalia esančius sporto klubus, kurių darbo laikas ilgesnis, po įsilaužimo, nebeturint duomenų apie klientų galiojančius abonementus, reikėjo pratęsti abonementų galiojimą tik iš klientų žodžių, todėl susitarė didelės eilės prie administratorės, kuriai vadovas turėjo padėti ir raminti susierzinusius bei skubančius klubo narius.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, ji turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo prašo ne fizinis, o juridinis asmuo, o minėtame CK 6.250 straipsnyje nurodyti neturtinės žalos pavyzdžiai, išskyrus reputacijos pablogėjimą, labiau būdingi fiziniam asmeniui. Juridinių asmenų atveju neturtinės žalos objektu gali būti šio asmens dalykinė reputacija, kuri suprantama kaip juridinio asmens, jo veiklos ir rezultatų, vertinimas ir požiūris į jį visuomenėje, grindžiamas egzistuojančia teisinga ar klaidinga informacija apie juridinį asmenį, paties juridinio asmens veiksmais, ankstesne veikla. Pažymėtina, kad dalykinės reputacijos reikšmė juridinio asmens veiklai yra didelė, nes teigiama reputacija gali daryti palankia įtaką juridinio asmens veiklai ir jos rezultatams, o neigiama reputacija – apsunkinti ar net sustabdyti veiklą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmėsi į tai, kad (duomenys neskelbtini) atstovo A. R. nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad jam teko dirbti viršvalandžius, padėti administratoriams, taip pat kad patiems administratoriams teko didesnis darbo krūvis, siekiant suvaldyti klientų srautus ir užtikrinti tinkamą sporto klubo veiklą, nėra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl (duomenys neskelbtini) dalykinės reputacijos pablogėjimo. Tačiau kitos atstovo nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad dėl klientų duomenų bazės pašalinimo iš esmės sutriko sporto klubo veikla, dėl ko buvo nepatenkinti klientai, yra tiesiogiai susijusios su (duomenys neskelbtini) dalykine reputacija. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad (duomenys neskelbtini) atstovas dalykinės reputacijos pablogėjimą įrodinėjo vien deklaratyviais teiginiais. Visų pirma, atstovo paaiškinimai taip pat laikytini duomenimis, kuriuos teismas gali pripažinti įrodymais ir jais remtis darydamas atitinkamas išvadas. Antra, pirmosios instancijos teisme buvo apklausta buvusi (duomenys neskelbtini) administratorė K. R., kuri parodė, kad iš tikrųjų buvo situacija, kai sistema buvo sugadinta ir patirta daug nepatogumų bei konfliktų su klientais, nes jie negalėjo ateiti ir sportuoti kada norėjo. Klientai skambindavo ir sakydavo, kad negali pateikti į sporto klubą, žmonės buvo pikti, skųsdavosi ir el. paštu, rašė jai. Mano, kad po įvykio klube žmonių skaičius sumažėjo, nes kai kurių veidų nebematydavo. Be to, atsimena atvejus, kai klientai po įvykio buvo atsisakę narystės ir nutraukę sutartį. Pati neatlaikė tokios įtampos, todėl išėjo atostogų, o vėliau ir iš darbo (6 t., b. l. 192–196). Dėl aptartų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra abejonių, jog dėl neteisėtų A. N. veiksmų nukentėjo (duomenys neskelbtini) reputacija. Atsižvelgiant į tai, kad dalis atstovo nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nėra susijusios su klubo dalykine reputacija, o labiau su paties atstovo ar klubo darbuotojų patirta neturtine žala, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį sumažino iki 500 Eur, kuris laikytinas teisingas ir proporcingas, jo mažinti nėra pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas (duomenys neskelbtini) patirtos neturtinės žalos dydį iki 500 Eur, skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nepagrįstai paliko kaltinime nurodytą aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) patyrė 2000 Eur neturtinę žalą. Teisėjų kolegija šią klaidą ištaiso.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio pagrįstumo

Nagrinėjamoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3686,84 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 112; 4 t., b. l. 79–100; 5 t., b. l. 153–163). Civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl A. N. nusikalstamų veiksmų patyrė išlaidų, susijusių su: 1) duomenų bazių atstatymu pagal MB „Kodų pasaulis“ 2018 m. spalio 5 d. sąskaitą (350 Eur); 2)duomenų bazių atstatymu pagal LLC „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitą (437,50 Eur); 3) (duomenys neskelbtini) pagal Sutartį nesumokėta 2823,17 Eur suma; 4) išmokomis už darbo laiką (24 val.) vadovui M. D., šiam sprendžiant klausimus, susijus su įsilaužimu į (duomenys neskelbtini) duomenų bazę (76,17 Eur). Pirmosios instancijos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies – per pusę sumažino reikalavimą dėl išlaidų, susijusių duomenų bazių atstatymu pagal LLC „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, priteisimo ir vietoj prašomos priteisti 437,50 Eur sumos priteisė 218,75 Eur. Kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas ir prašomas priteisti išlaidas pripažino pagrįstomis. Apeliantas ginčija visas šias išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skubiai ėmėsi pašalintos (duomenys neskelbtini) klientų duomenų bazės atstatymo veiksmų – kreipėsi į MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri konstatavo faktą, kad klientų duomenų bazė ištrinta, tačiau nieko padaryti negali. Už šio fakto konstatavimą ir konsultavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ 350 Eur, kurie skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo priteisti iš A. N., motyvuojant tuo, kad jeigu nebūtų atlikti A. N. veiksmai, kreiptis į ekspertus (MB „(duomenys neskelbtini)“) dėl problemos serveryje suradimo nebūtų reikėję. Šios išvados nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, kad pats (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 12 d. pranešime dėl Sutarties nutraukimo (toliau – ir Pranešimas, 1 t., b. l. 10–11) nurodė, jog perkeltus klientų duomenis į sistemą iš naujo suvedė paties klubo darbuotojai, kurie užtruko apie 40 val., t. y. duomenų bazės atstatymą atliko savo jėgomis. Priešingai nei teigia apeliantas, tai nereiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko (duomenys neskelbtini) klientų duomenų bazės atstatymo darbų ir dėl to jokių išlaidų nepatyrė. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Pranešimo turinio matyti, kad jame kalbama apie prarastų klientų duomenų suvedimą iš naujo į sistemą po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pačiai ar pasitelkiant kitas bendroves nepavyko kitu būdu (t. y. be duomenų suvedimo iš naujo) atstatyti bazės. Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kuriais, remiantis paties liudytojo M. D. parodymais, įrodinėjama, kad minėta MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita buvo pateikta ne už duomenų bazės atstatymo darbus, kaip nurodyta pačioje sąskaitoje, o už konsultaciją. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės kaip apibūdinamos MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paslaugos pagal aptariamą sąskaitą. Teisme liudytoju apklaustas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas P. V. patvirtino, kad 350 Eur vertės paslauga sąskaitoje įvardijama kaip „(duomenys neskelbtini)“ buvo (duomenys neskelbtini) duomenų bazės atstatymo darbai. Akivaizdu, kad atliekant šiuos darbus užsakovas konsultuojasi su darbų vykdytoju, todėl M. D. apklausos metu galėjo šiuos darbus apibūdinti ir kaip konsultaciją. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas P. V. teisme parodė, jog pavyko atkurti tik dalį duomenų, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad dalį duomenų iš naujo suvedė paties (duomenys neskelbtini) darbuotojai, nepaneigia šio ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Ta pati išvada darytina ir dėl kito apelianto argumento dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų suteikimo datos (2018 m. liepos 7 d.) ir sąskaitos išrašymo datos (2018 m. spalio 5 d.). Svarbiausia ir tai, kad ši sąskaita yra apmokėta, t. y. UAB „(duomenys neskeltini)“ realiai patyrė išlaidas.

Analogišku argumentu (kad duomenų bazės atstatymą (duomenys neskelbtini) atliko savo jėgomis) grindžiamas ir apeliacinio skundas dėl LLC „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitos faktūros, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat yra apmokėjusi. Teisėjų kolegija dėl šio argumento jau yra pasisakiusi, atmesdama jį kaip nepagrįstą, todėl nesikartoja. Kitas apelianto argumentas, kuriuo jis įrodinėja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, apmokėjus šią sąskaitą, patirtos išlaidos nėra susijusios su byloje nagrinėjamu įvykiu, taip pat yra nepagrįstas. Pasak apelianto, M. D. parodė, kad LLC „(duomenys neskelbtini)“ pagal minėtą sąskaitą realiai atstatė ne (duomenys neskelbtini), o „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės trikdžius. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas tyrė aplinkybes, susijusias su tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į bendrovę LLC „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios buvo įsigijusi specializuotą programinę įrangą, ne tik dėl (duomenys neskelbtini), bet ir dėl „(duomenys neskelbtini)“ (kito UAB „(duomenys neskelbtini)“ kliento) duomenų bazės atstatymo. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatyta, kad prie abiejų sporto klubų klientų duomenų bazių atstatymo LLC „(duomenys neskelbtini)“ pradirbo 17,5 val. ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 437,50 Eur sumos sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai įvertinęs, kad nagrinėjamojoje byloje A. N. nėra pareikšti kaltinimai dėl „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės pašalinimo, o pačioje minėtoje sąskaitoje nėra išskirtos dalys dėl šios sporto klubo ir (duomenys neskelbtini) duomenų bazių atstatymo darbų, sąskaitoje nurodytą sumą padalino į dvi lygias dalis ir civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš A. N. priteisė pusę sąskaitoje nurodytos sumos, t. y. 218,75 Eur. Apelianto teigimu, teismui atsisakius apklausti LLC „(duomenys neskelbtini)“ atstovus, nėra galimybės išskaidyti sąskaitoje nurodytą sumą, o visos abejonės traktuojamos kaltinamojo asmens naudai, t. y. visa sąskaitoje nurodyta suma turi priskirta prie „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės atstatymo darbų. Iš prie civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikto LLC „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 19 d. rašto (kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė pridėti prie bylos medžiagos, tačiau apeliacinės instancijos teismas pridėjo, 8 t., b. l. 7–9) matyti, kad išlaidos būtent (duomenys neskelbtini) duomenų bazės atkūrimui sudarė 300 Eur (437,50 Eur / 17,5 val. x 12 val.), t. y. daugiau nei priteisė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai priteistų 218,175 Eur išlaidų pagal minėtą LLC „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą atmestini.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2823,17 Eur, kurių (duomenys neskelbtini) nesumokėjo civilinei ieškovei pagal šalių sudarytą Sutartį. Pasak apelianto, (duomenys neskelbtini) nesumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ suma yra susijusi ne su apelianto veiksmais, o su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėlavimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Iš tiesų (duomenys neskelbtini) Pranešimu informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad vienašališkai nutraukia Sutartį. Pranešime nurodė, kad sporto klubo įeigos kontrolės ir valdymo sistema, kurią pagal Sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo parduoti ir atlikti montavimo darbus, neveikia ir (duomenys neskelbtini) klubas negali ja naudotis; (duomenys neskelbtini) yra sumokėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9722,21 Eur, todėl laikytina, kad klubas yra tinkamai atsiskaitęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. sumokėjo sumą, proporcingą suteiktoms paslaugoms. Taip pat informavo, kad likęs 2790 Eur mokėjimas nebus mokamas, dar pareikalavo grąžinti 2384,91 Eur, sumokėtus už licencijas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties šalys visus klausimus, kilusius nutrauktus Sutartį, išsprendė Susitarimu, kuriame apibrėžė viena kita pareikštus reikalavimus po Sutarties nutraukimo. Iš Susitarimo turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukus Sutartį šis liko nesumokėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2823,17 Eur už jos pagal Sutartį atliktus darbus ir perduotą įrangą. Apeliaciniame skunde pagrįstai keliamas klausimas, dėl kokių priežasčių Sutartis buvo vienašališkai nutraukta, t. y. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamo įsipareigojimų vykdymo ar dėl jos buvusio darbuotojo atliktų nusikalstamų veiksmų, pašalinant duomenų bazę. Iš Pranešimo (apie Sutarties vienašališką nutraukimą) turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo nepatenkintas tuo, jog pagal Sutarties, kuri pasirašyta 2017 m. birželio 21 d., sąlygas (3.1.1 punktas) visus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėliausiai turėjo atlikti 2017 m. rugpjūčio 22 d., tačiau Pranešimo surašymo dieną (2018 m. liepos 12 d.) sistema tinkamai neveikia, todėl vėlavimas tinkamai atlikti darbus trunka 11 mėnesių; aiškiai matėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų arba pasitelktų subrangovų nekompetencija; kelis kartus šie siekė pakenkti (duomenys neskelbtini) veiklai, buvo pradanginti klubo klientų duomenys, nepadarant jų atsarginės kopijos, sistema buvo užkrėsta virusu; paskutinis kartas užfiksuotas 2018 m. liepos 6 d., kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas tyčiniais veiksmais įsilaužė į (duomenys neskelbtini) sistemą ir ištrynė joje esančius duomenis; dėl šios susiklosčiusios situacijos (duomenys neskelbtini) prarado bet kokį pasitikėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamomis paslaugomis ir neturi pagrindo manyti, kad ši bendrovė galės užtikrinti tinkamą sistemos darbą ateityje. Taigi, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais, kad Sutarties vienašališką nutraukimą ir iš to civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilusias neigiamas pasekmes nulėmė ne vien apelianto nusikalstami veiksmai, pašalinus (duomenys neskelbtini) klientų duomenų bazę. Iš (duomenys neskelbtini) vadovo A. R. apklausos teisme matyti, kad jis nebuvo patenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sutarties vykdymu, nes sistema neveikė tinkamai, nuolat kildavo problemų, kurias reikėjo šalinti, produktas nebuvo tinkamas naudoti, o paskutinė Sutarties nutraukimo priežastis buvo tai, jog klubo veikla nutruko galutinai dingus klientų duomenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sutarties nutraukimo priežastimi negalima laikyti vien tik A. N. nusikalstamus veiksmus. Be abejonės, jie priežastiniu ryšiu yra susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtais nuostoliais, atsiradusiais (duomenys neskelbtini) nutraukus Sutartį ir nesumokėjus visų pagal Sutartį priklausančių pinigų, tačiau tai nebuvo vienintelė priežastis. Kita priežastis yra pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesugebėjimas, pasitelkiant tinkamus darbuotojus ir (ar) subrangovus, tinkamai ir laiku įvykdyti Sutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas dėl 2823,17 Eur priteisimo turėjo būti tenkinamas iš dalies, priteisiant pusę šios sumos, t. y. 1411,59 Eur. Visiškai atmesti šį reikalavimą, kaip prašo apeliantas, nėra pagrindo, kadangi jo veiksmai taip pat prisidėjo prie šių UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų nuostolių, o, pasak (duomenys neskelbtini) atstovo, tai buvo paskutinė priežastis, nulėmusi Sutarties vienašalį nutraukimą. Dėl kitų apelianto argumentų dėl šio reikalavimo padengimo įskaitymo būdu teisėjų kolegija iš esmės jau pasisakė, t. y. apelianto akcentuojamu Susitarimu nebuvo įskaityti jokie (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešpriešiniai reikalavimai.

Pirmosios instancijos teismas patenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą dėl 76,17 Eur išlaidų, t. y. išmokos už vadovo M. D. darbo laiką (24 val.), sprendžiant klausimus, susijusius su įsilaužimu į klientų duomenų bazes, priteisimo. Šį sprendimą motyvavo tuo, kad neabejotina, jog bendrovės vadovas dėl pašalintos (duomenys neskelbtini) duomenų bazės turėjo papildomo darbo, kuris būtų jam nepriklausęs, jeigu ji nebūtų pašalinta. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, prašoma priteisti suma yra nedidelė, protinga, todėl priteistina į A. N.. Teisėjų kolegija neabejoja, kad M. D. turėjo papildomo darbo dėl A. N. nusikalstamų veiksmų, tačiau reiškiant tokį reikalavimą civilinė ieškovė turėjo pateikti duomenis, kad ji dėl jos vadovo papildomo darbo faktiškai patyrė išlaidų. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad iš prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio pridėto direktoriaus M. D. darbo užmokesčio žiniaraščio už 2018 m. liepos mėn. matyti, jog vadovui buvo išmokėtas jam priklausantis darbo užmokestis, koks buvo mokamas kiekvieną mėnesį, ir viršvalandžių jis tą mėnesį nedirbo. Tai reiškia, kad dėl byloje nagrinėjamo įvykio UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatyrė papildomų išlaidų išmokėdama jos vadovui didesnį darbo užmokestį. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad galimus nepatogumus patyrė pats bendrovės vadovas, tačiau šiame proceso jis nėra civilinis ieškovas. Papildomai pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jos vadovas papildomai dirbo būtent 24 val. Be to, pačiame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad šias valandas vadovas išdirbo spręsdamas klausimus, susijusius ne tik su (duomenys neskelbtini) duomenų bazės atstatymu, bet ir „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šis civilinio ieškinio reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas dėl 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo grindžiamas tuo, kad A. N. veiksmais buvo pakenkta UAB „(duomenys neskelbtini)“ reputacijai, kadangi bendrovė klientų įvardijama kaip pasitikėjimą praradęs paslaugų teikimas, ji nėra vertinama kaip duomenų saugumą galintis užtikrinti paslaugų teikėjas. Pažymėtina, kad šiuos civilinės ieškovės argumentus patvirtina ne tik jos atstovo paaiškinimai, bet ir byloje pirmosios, taip pat apeliacinės instancijų teismuose surinkti duomenys. M. D. paaiškino, kad apie buvusio darbuotojo padarytą žalą tapo žinoma ir kitai klientei – UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam teko išgirsti, kad jo darbuotojai trina klientų duomenų bazes. Jau minėtame Pranešime apie sutarties nutraukimą (duomenys neskelbtini) tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvardijo kaip pasitikėjimą praradusį paslaugų teikėją. Primintina, kad Sutartis vienašališkai buvo nutraukta ir dėl A. N., kaip buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, neteisėtų veiksmų. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad M. D. pats pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie įvykį, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalykinė reputacija pablogėjo dėl paties atstovo veiksmų, nepaneigia neturtinės žalos fakto. Svarbu, kad žinios pasiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientus. Apeliacinės instancijos teismui kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti kitų dviejų bendrovių raštai, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė pridėti prie bylos medžiagos, iš kurių matyti, kad jos atsisakė bendradarbiauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikydamos bendrovę nepatikima tiekėja. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikia informacinių technologių srityje, kurioje gebėjimas užtikrinti duomenų (ypač asmens duomenų) saugumą yra labai svarbus. Akivaizdu, kad potencialūs klientai gali vengti bendradarbiauti su bendrove, kurios darbuotojai dėl asmeninių paskatų naikina klientų saugomus duomenis. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nusprendė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytą neturtinės žalos dydį sumažinti iki 500 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, neturi pagrindo šį dydi dar labiau sumažinti.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžius atitinkamai iki 3468,09 Eur ir 500 Eur, skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nepagrįstai paliko kaltinime nurodytą aplinkybę, jog ši bendrovė patyrė 3686,84 Eur turtinę ir 2000 Eur neturtinę žalą. Teisėjų kolegija šią klaidą ištaiso.

Dėl įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių

Minėta, kad teisėjų kolegija nusprendė šioje byloje patikslinti veikos padarymo laiką, taip pat pašalinti iš kaltinimo ir skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies aplinkybę, jog A. N. ištrynė duomenų bazę, vietoj jos nurodant, jog jis ją pašalino. Be to, kaltinime nurodyti (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės bei neturtinės žalos dydžiai pasikeitė, pirmosios instancijos teismui iš dalies tenkinant civilinių ieškinių atitinkamus reikalavimus, taip pat apeliacinės instancijos teismui dar labiau sumažinant priteistų sumų dydžius. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija iš naujo išdėsto byloje įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes.

A. N. nuo 2018 m. liepos 6 d. 01:08:03 iki 2018 m. liepos 6 d. 01:10:31 būdamas nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamu internetiniu ryšiu ir priskirtu IP adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis jam priklausančiu nešiojamu kompiuteriu ,,Toshiba“ Nr. PSKTCE-02900DG3, įvesdamas jam žinomą iš buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojo vardą ir slaptažodį, neteisėtai prisijungė prie asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vidinio serverio „(duomenys neskelbtini)“ kaip administratorius ir pašalino ten patalpintus elektroninius duomenis, t. y. pašalino sporto klubo klientų duomenų bazę (iš viso apie 350 klientų registracijos duomenų: kiek, kada klientas mokėjo, iki kada galėjo lankytis sporto klube, jo asmens duomenys: vardas, pavardė, elektroninis pašto adresas, telefono numeris) padarydamas žalos asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, t. y. dėl jo neteisėtai atliktų veiksmų sutriko sporto klubo – asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ internetinis puslapis ir neveikė šio sporto klubo leidimų sistema, dėl ko buvo trumpinamas sporto klubo laikas, turėjo papildomai dirbti administratoriai, dalis klientų atsisakė paslaugų, nukentėjo įmonės reputacija ir tuo asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 500 Eur neturtinė žala, o taip pat įmonei padaryta 2417,49 Eur turtinė žala, kadangi įmonė negalėjo naudotis įsigyta kompiuterinė technika: serveriu, kurio vertė 250 Eur, jame įdiegta operacine sistema (370,64 Eur) ir licencija – specializuota programine įranga ,,(duomenys neskelbtini)“ sporto klubui (1796,85 Eur), taip pat UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl minėtų veiksmų tapus vertinama, kaip praradusiu pasitikėjimą, duomenų saugumą negalinčiu užtikrinti paslaugų teikėju ir tokiu būdu nukentėjus įmonės dalykinei reputacijai buvo padaryta 500 Eur neturtinė žala, be to, šiai įmonei padaryta 1980,34 Eur turtinė žala, kurią sudaro duomenų atstatymo darbai pagal MB ,,Kodų pasaulis“ 2018 m. spalio 5 d. sąskaitą faktūrą KP Nr. 117 – 350 Eur, duomenų bazių atstatymo darbai pagal 2018 m. rugpjūčio 1 d. LLC „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą – 218,75 Eur bei negauti 1411,59 Eur asociacijai ,,(duomenys neskelbtini)“ nutraukus bendradarbiavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl veikos mažareikšmiškumo ir bausmės

Apelianto teigimu, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso trukmę ir jo charakteristiką, vien jau pradėtas ir tęstas baudžiamasis procesas, pareiga dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose turės auklėjamąjį poveikį ir užtikrins, kad ateityje jis elgsis atsakingai ir panašių veikų nebedarys, todėl yra BK 37 straipsnyje numatytu pagrindu jis turėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Teisėjų kolegija nesutinka su šia apelianto nuomone.

BK 37 straipsnyje numatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-128-489/2020). Nors apeliaciniame skunde pateikiami atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo teismų praktikos pavyzdžiai, vis dėlto pabrėžtina, kad teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, jog atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

Pažymėtina, kad A. N. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia vedinas keršto motyvo, siekdamas pakenkti buvusiam darbdaviui. Savo veiksmais padarė turtinės ir neturtinės žalos dviem juridiniams asmenims. Buvo sutrikdyta sporto klubo veikla, dėl to nepatogumų patyrė ne tik klubo vadovas ir darbuotojai, bet ir klubo klientai. A. N. viso baudžiamojo proceso metu keitė parodymus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pats jo dalyvavimas procese turės jam auklėjamąjį poveikį. Be to, A. N. buvo pasiūlyta susiklosčiusią situaciją išspręsti taikiai, šiam atlyginant jo veiksmais padarytą žalą, tačiau jis tai ignoravo ir laikė, kad žalos nepadarė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. N. padaryta nusikalstama veika negali būti pripažinta mažareikšme.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 196 straipsnio 1 dalies sankcijoje (2015 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XII-1777 redakcija) numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nagrinėjamu atveju A. N. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad A. N. veikė tiesiogine tyčia, nenustatė atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Iš pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų taip pat matyti, kad skiriant bausmę A. N. buvo įvertinti ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys. Jis yra pakankamai jauno amžiaus, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, turintis pastovią gyvenamąją vietą, nevedęs, neturintis vaikų, neteistas, baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti A. N. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus antrą pagal švelnumą BK 196 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant kiek didesnį nei šios bausmės rūšies minimalus dydis, numatytas už nesunkų nusikaltimą t. y. 200 MGL. Ši bausmė, atsižvelgiant į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, iš tiesų nėra per griežta, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai A. N. gali būti pasiekti paskiriant jam dar švelnesnę bausmę. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas baudos dydis neadekvatus kaltinamojo gaunamoms pajamoms. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantas nepateikė teismui duomenų apie gaunamas pajamas. Kita vertus, ši aplinkybė nesudaro pagrindo mažinti teismo nustatytą baudos dydį, kuris, kaip minėta, yra arti minimalaus įstatymo numatyto už nesunkų nusikaltimą baudos dydžio.

Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos A. N. už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 196 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir teisingai nustatė jos dydį.

Dėl civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų bylinėjimosi išlaidų

Civilinės ieškovės atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl išlaidų advokato teisinėms paslaugos apmokėti atlyginimo (8 t., b. l. 17–21). Prie prašymo pateiktos dvi PVM sąskaitos faktūros ir jose nurodytų sumų sumokėjimą patvirtinantys mokėjimo nurodymai. Iš vienos iš sąskaitų matyti, kad ji išrašyta už atstovavimą pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 23 d. teisiamajame posėdyje (163,35 Eur), o kita – už susipažinimą su skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniu skundu ir už atsiliepimo į jį parengimą (726 Eur). Vėliau apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinės ieškovės atstovas pateikė dar vieną PVM sąskaitoje faktūrą ir joje nurodytos sumos sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą (8 t., b. l. 86–87, 90). Šioje sąskaitoje nurodyta, kad ji išrašyta už susipažinimą su teismo ekspertizės aktu, teisines konsultacijas ir klausimų ekspertui rengimą (242 Eur).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2021, Nr. 2K-70-942/2022). Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, tenkinama būtent ta jo dalis, kuri susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštu civiliniu ieškiniu. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti iš nuteistojo civilinei ieškovei 3468,09 Eur turtinei žalai pakeitė ir priteistą sumą sumažino iki 1980,34 Eur. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamu atveju galėtų pretenduoti tik į dalies patirtų proceso išlaidų atlyginimą. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad advokatas R. K. turėjo įgaliojimus atstovauti (teikti teisines paslaugas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinės instancijos teisme. Iš pirmosios instancijos teismui pateikto advokato orderio matyti, kad advokatas 2021 m. gruodžio 20 d. sutarties pagrindu yra įgaliotas atstovauti tik Vilniaus miesto apylinkės teisme (6 t., b. l. 135). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija, neturėdama duomenų apie advokato R. K. įgaliojimus atstovauti ir teikti minėtose sąskaitose nurodytas teisines paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinės instancijos teisme, neturi pagrindo civilinės ieškovės patirtas proceso išlaidas (jų dalies) priteisti iš apelianto. Netenkinamas ir prašymas dėl civilinės ieškovės išlaidų, patirtų už advokato dalyvavimą pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 23 d. teisiamajame posėdyje, kadangi šis prašymas ir išlaidas patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti laiku pirmosios instancijos teisme. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad klausimas dėl proceso dalyvių patirtų išlaidų paskutiniame teisiamajame posėdyje buvo keliamas pirmosios instancijos teisme, kuris aiškiai nurodė, kad visi prašymai turi būti pateikti iki įrodymų tyrimo pabaigos (7 t., b. l. 80).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Tenkinti iš dalies nuteistojo A. N. apeliacinį skundą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nuosprendžio dalį, kurioje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, patikslinant A. N. veikos padarymo laiką, būdą ir sukeltą žalą, kaip nurodyta šios nutarties 41 punkte.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių išsprendimo – iš nuteistojo A. N. civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą 3468,09 Eur sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 1980,34 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimties eurų ir 34 ct) sumos.

Palikti nepakeistą kitą nuosprendžio dalį.

Atmesti civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Marijus KursevičiusValerij LaušUgnius Trumpulis