Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Agnės Tikniūtės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių E. J., E. J. ir G. J. bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nėgė“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių E. J., E. J. ir G. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nėgė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „SDG“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius sprendimu dėl G. J. nelaimingo atsitikimo darbe Nr. VPASP5-1500 2018 m. lapkričio 21 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu, 2019 m. gegužės 21 d. išmokėjo ieškovėms 36 391,50 Eur draudimo išmoką.

4. Atsakovė pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius darbdavio pareigą pasirūpinti tinkamomis priemonėmis, kad būtų užtikrintas darbuotojų saugumas. Šie neteisėti veiksmai (neveikimas) lėmė G. J. žūtį, todėl ieškovėms, patyrus labai stiprius išgyvenimus ir dvasines kančias, padaryta neturtinė žala. Ieškovės savo patirtą neturtinę žalą įvertino iš viso 240 000 Eur suma, t. y. kiekvienai po 80 000 Eur, mokant vienkartinėmis išmokomis. Kadangi dėl nelaimingos atsitikimo darbe iš dalies buvo kaltas ir žuvęs darbuotojas, kuris, darbdavio naudai stengdamasis apsaugoti sujudėjusį krovinį jį prilaikė rankomis, krito ir užgriūtas krovinio žuvo, ieškovių teigimu, atsakomybė už šį nelaimingą atsitikimą turėtų būti paskirstyta taip, jog 90 proc. atsakomybės už nelaimingą atsitikimą turėtų atitekti atsakovei, o likę 10 proc. – žuvusiam G. J. Todėl neturtinė žala vertintina iš viso 216 000 Eur, t. y. po 72 000 Eur kiekvienai iš ieškovių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

22.5. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių yra galimi, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia šioje byloje iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių į didesnę, bet ne į mažesnę pusę.

23.9. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu. Atstovavimas teisme neapima tik dalyvavimo teismo posėdyje. Tam, kad klientas būtų tinkamai atstovaujamas, advokatas turi susipažinti su bylos medžiaga, pasirengti bylos nagrinėjimui, teikti klientui konsultacijas ir visas šis darbas taip pat yra priskiriamas prie atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo indėlį bei pirmiau nurodytus argumentus, nėra jokio pagrindo mažinti Atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.

24.10. Pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius šalių pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus, dėl ko liko neatskleista bylos esmė.

26.2. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes.

26.3. Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentų dalimi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nevisapusiškai ištyrė ir įvertino reikšmingas aplinkybes, kas sudaro pagrindą apeliantei teigti, jog teismo sprendimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir formuojamos kasacinio teismo praktikos. Tačiau atsakovė siekia, kad, kad byloje faktinės aplinkybės būtų tiriamos platesniu aspektu, nei tai apibrėžia ieškinio ribos. Iš atsakovės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad atsakovė siekia įrodyti, jog atsakovės atsakomybę besąlygiškai šalina trečiojo asmens veiksmai, tai yra siekia, kad būtų įvertintos ne tik deliktinės atsakomybės klausimas, tačiau ir minėtos paslaugų teikimo sutarties pagrindu kylančios sutartinės atsakomybės sąlygos trečiojo asmens atžvilgiu. Trečiasis asmuo turi veikti šalies, kurios pusėje įstojo, naudai. Todėl sutartinių įsipareigojimų tinkamumo svarstymo klausimas ir UAB „SDG“ sutartinės atsakomybės klausimas objektyviai negali būti šios bylos dalykas, nes tai, be kita ko, nepagrįstai suvaržytų trečiojo asmens teises ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Todėl neturi teisinio pagrindo atsakovės teiginys, kad sutarties su UAB „SDG“ sudarymas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo, kaip vienas iš esminių UAB „Nėgė“ argumentų, pagrindžiantis atsakovės tinkamus ir pakankamus veiksmus bei kaltės nebuvimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos bylos nagrinėjimo ribos.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

29. Byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 21 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovės E. J. sutuoktinis ir ieškovių E. J. bei G. J. tėvas, atsakovės UAB „Nėgė“ darbuotojas G. J. buvo mirtinai sužalotas – apie 22.30 val. atsakovės teritorijoje iš puspriekabės iškraunamas metalinių strypų krovinys nuslydo nuo krautuvo šakių ir prispaudė G. J.

30. VDI Kauno skyriaus 2019 m. sausio 21 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nustatytos šios nelaimingo atsitikimo priežastys:

30.1. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas: iškraunant krovinį iš puspriekabės, krovinys nuslydo nuo autokrautuvo šakių ir mirtinai sužalojo šalia buvusį darbininką-krovėją G. J.. Pažeistas Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos atliekant krovos rankomis ir sandėliavimo darbus Nr. 11, patvirtintos 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. DS-13-1, 39.2 punktas, nustatantis, kad „darbuotojui draudžiama landžioti po pakeltu kroviniu arba stovėti arti jo“. Pažeistas Saugos ir sveikatos instrukcijos vairuojant autokrautuvą Nr. 8, patvirtintos 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. DS-13-1, 57 punktas, nustatantis, kad „darbuotojas turi būti vienintelis asmuo krautuve. Įsitikinti, kad nieko nėra ant ar šalia krautuvo“; 79 punktas, nustatantis, kad „keliamas ir transportuojamas krovinys nesiūbuotų ir nesisuktų, jį reikia prilaikyti virvėmis arba specialiais kabliais. Draudžiama prilaikyti krovinį rankomis arba balansuoti jo svoriu“; 47 punktas, nurodantis, kad „ esant nestandartiniam kroviniui ar pastebėjus bet kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesiogini vadovą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi trūkumai, neišsiaiškinta ir nepriimtas sprendimas kaip saugiai atlikti darbą“;

30.2. Netinkamas pavojingų darbų organizavimas: įmonėje nebuvo nustatyta ir patvirtinta krovinių iškrovimo–pakrovimo darbų organizavimo tvarka ir jos kontrolė, nenumatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, kaip saugiai vykdyti šiuos darbus. Profesinės rizikos įvertinimas atliktas nesilaikant DSSĮ 39 straipsnio nuostatų, neatlikti ir neįvertinti visų galimų profesinės rizikos veiksnių tyrimai. Autokrautuvo vairuotojas V. Č. nebuvo instruktuotas pagal Saugos ir sveikatos instrukciją vairuojant autokrautuvą Nr. 8, nežinojo šios instrukcijos reikalavimų, iškraunant nestandartinius krovinius, nors pagal įmonėje nustatytą tvarką turėjo būti instruktuotas. Pažeista: DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 20 straipsnio 2 dalis ir 25 straipsnio 6 punktas; Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. gegužės 24 d. UAB „Nėgė“ direktoriaus įsakymu Nr. DS-09.

31.1. Netinkamas pavojingų darbų organizavimas. Iškraunant krovinį iš puspriekabės, stabilumo netekęs metalinių strypų krovinys nuslydo nuo autokrautuvo šakių ir mirtinai sužalojo pavojingoje zonoje buvusį sandėlio darbininką-krovėją G. J. UAB „Nėgė“ nebuvo nustatyta krovinių iškrovimo-pakrovimo darbų organizavimo tvarka, nenumatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, kaip saugiai vykdyti šiuos darbus. Pažeista: DSSĮ 14 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

31.2. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Iškraunant krovinį iš puspriekabės autokrautuvu, sandėlio darbininkas-krovėjas G. J. buvo pavojingoje zonoje arti krautuvo, rankomis bandė prilaikyti sujudėjusį krovinį. Pažeista: Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos atliekant krovos rankomis ir sandėliavimo darbus Nr. 11, patvirtintos 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. DS-13-1, 39.2 punktas, nustatantis, kad „darbuotojui draudžiama landžioti po pakeltu kroviniu arba stovėti arti jo“.

32. VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2019 m. spalio 1 d. išvadose dėl įvykio papildomo tyrimo Nr. EVD-58 konstatuota, kad pavojingi darbai (Krovinių tvarkymas mechaniniais krautuvais) buvo organizuojami ir vykdomi pažeidžiant darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Darbdavys turėjo parengti nestandartinių krovinių iškrovimo tvarką, kurioje turėjo būti numatytos ir įgyvendintos priemonės, užtikrinančios saugų tokių darbų atlikimą. Darbuotojai turėjo būti tinkamai apmokyti ir instruktuoti, kaip saugiai atlikti pavojingus darbus, žinoti kokių konkrečių saugumo priemonių reikia imtis šakiniu krautuvu iškraunant nestandartinius krovinius, kokiais būdais užtikrinti krovinio stabilumą. Nei vienoje iš pareiškėjo nurodytų instrukcijų, pagal kurias iki nelaimingo atsitikimo buvo instruktuojami V. Č. ir G. J., nėra nurodyta, kaip darbuotojai turi saugiai atlikti nestandartinių krovinių krovos darbus, kaip turi būti užtikrintas krovinio stabilumas, kad jis negalėtų nukristi nuo krautuvo šakių, kokiu atstumu turi pasitraukti pagalbiniai darbuotojai, kad būtų užtikrintas jų saugumas.

33. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2019 m. spalio 2 d. sprendimu pripažino, kad papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimais; nusprendė laikyti Papildomo tyrimo aktą, Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 ir visą pirminio bei papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi; administracinę procedūrą baigti. Byloje nėra duomenų apie minėto sprendimo apskundimą administraciniam teismui, todėl jis laikytinas galiojančiu.

34. Byloje taip pat nustatyta, kad VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. vasario 15 d. sprendimu G. J. 2018 m. lapkričio 21 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu, 2019 m. gegužės 21 d. išmokėjo ieškovėms 36 391,50 Eur draudimo išmoką.

35. Be to, iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-110-888/2021 A. M. nuteistas už tai, kad būdamas darbdaviu – UAB „Nėgė“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų darbuotojams sudarymą visais su darbu susijusiais aspektais, kaip tai numato DSSĮ 11 straipsnio 1 dalis, nenustatė UAB „Nėgė“ pavojingų darbų – krovinių iškrovimo-pakrovimo mechaniniais krautuvais – organizavimo tvarkos, neaprūpino UAB „Nėgė“ darbuotojų, autokrautuvais atliekančių nestandartinių krovinių iškrovimo-pakrovimo darbus, papildomomis priemonėmis (virvėmis arba specialiais kabliais) keliamo krovinio stabilumui užtikrinti, bendrovės sandėlio darbininko-krovėjo-vairuotojo V. Č. nesupažindino ir jo neinstruktavo pagal UAB „Nėgė“ direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. DS-13-1 patvirtintą Saugos ir sveikatos instrukciją vairuojant autokrautuvą Nr. 8, nekontroliavo, kaip pavaldūs darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų, tuo pažeidė: DSSĮ 20 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (2005 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. A1-271 redakcija, įsigaliojusi nuo 2005 m. spalio 21 d.) 6 ir 7 punktų, UAB „Nėgė“ Direktoriaus pareiginių nuostatų Nr. 1, patvirtintų 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 10/105, 28 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu mirė darbuotojas G. J. Šis nuosprendis įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartimi atmetus nuteistojo A. M. apeliacinį skundą.

36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl darbdavio atsakomybės už ieškovėms padarytą neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje įrodytos visos būtinos tokios atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), ieškovėms padaryta neturtinė žala, priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, atsakovės kaltė. Teismas nusprendė, kad atsakovė privalo atlyginti mažesnę neturtinės žalos sumą nei reikalavo ieškovės, todėl ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde ginčija teismo išvadas tiek dėl jos neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės, tiek dėl neturtinės žalos dydžio. Ieškovės apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, taip pat ginčija sprendimo dalį dėl atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodytais aspektais patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl darbdavio atsakomybės už neturtinę žalą, padarytą žuvus darbuotojui, sąlygų

37. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos DSSĮ. Pareigą sudaryti tokias sąlygas turi darbdavys (DSSĮ 3 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 1 dalis). DK 158 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais.

38. Pagal DK 151 straipsnį kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Toje pačioje normoje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju, darbo metu žuvus darbuotojui, neturtinę žalą priteisti iš darbdavio prašo žuvusiojo sutuoktinė ir nepilnamečiai vaikai. Byloje nėra ginčijama, kad šie asmenys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.284 straipsnio 1 dalis).

39. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tam, jog atsirastų darbdavio deliktinė atsakomybė dėl žalos, padarytos darbuotojo gyvybės atėmimu, atlyginimo, būtina nustatyti tokios atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2010).

40. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad VDI nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kaip specialus dokumentas, kuriuo nustatomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, turi lemiamą reikšmę vertinant, buvo ar nebuvo pažeistos darbo saugą ir sveikas darbo sąlygas reglamentuojančios teisės normos ir ar tie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo mirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008).

41. Nagrinėjamu atveju Papildomo tyrimo akte, kuris, teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčijus Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. spalio 2 d. sprendimo dėl administracinės procedūros pabaigos (žr. šios nutarties 33 punktą), laikytinas galutiniu VDI atlikto tyrimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe aktu, viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių, dėl kurios buvo mirtinai sužalotas sandėlio darbininkas-krovėjas G. J., nurodyti darbdavio, t. y. atsakovės padaryti DSSĮ 14 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimai dėl netinkamo pavojingų darbų organizavimo – UAB „Nėgė“ nebuvo nustatyta krovinių iškrovimo-pakrovimo darbų organizavimo tvarka, nenumatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, kaip saugiai vykdyti šiuos darbus.

42. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, įvertinęs byloje pateiktus pirminius įrodymus, kurie buvo tiriami ir VDI atliekant minėtąjį tyrimą, atmetė atsakovės argumentus, kuriais kvestionuojamos VDI tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, ir pripažino Papildomo tyrimo akte nurodytas išvadas pagrįstomis. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kuriais iš esmės teigiama, kad teismas netinkamai įvertino ar neįvertino tam tikrų įrodymų. Tai reiškia, kad atsakovė nesutinka su VDI Papildomo tyrimo akte nustatytais darbdavio padarytais pažeidimais, kurie nurodyti kaip nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, nors, kaip minėta, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. spalio 2 d. sprendimo dėl administracinės procedūros pabaigos neskundė administraciniam teismui. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Papildomo tyrimo aktu kaip nenuginčytu įrodymu, kuris patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų bei ieškovėms padarytos žalos.

43. Be to, pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-110-888/2021 atsakovės vadovas nuteistas už tai, kad būdamas darbdaviu ir atsakingu už saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų darbuotojams sudarymą visais su darbu susijusiais aspektais, kaip tai numato DSSĮ 11 straipsnio 1 dalis, nenustatė UAB „Nėgė“ pavojingų darbų – krovinių iškrovimo-pakrovimo mechaniniais krautuvais – organizavimo tvarkos, neaprūpino UAB „Nėgė“ darbuotojų, autokrautuvais atliekančių nestandartinių krovinių iškrovimo-pakrovimo darbus, papildomomis priemonėmis (virvėmis arba specialiais kabliais) keliamo krovinio stabilumui užtikrinti, bendrovės sandėlio darbininko-krovėjo-vairuotojo V. Č. nesupažindino ir jo neinstruktavo pagal UAB „Nėgė“ direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. DS-13-1 patvirtintą Saugos ir sveikatos instrukciją vairuojant autokrautuvą Nr. 8, nekontroliavo, kaip pavaldūs darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų, tuo pažeidė: DSSĮ 20 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (2005 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. A1-271 redakcija, įsigaliojusi nuo 2005 m. spalio 21 d.) 6 ir 7 punktų, UAB „Nėgė“ Direktoriaus pareiginių nuostatų Nr. 1, patvirtintų 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 10/105, 28 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu mirė darbuotojas G. J. Šis nuosprendis įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartimi atmetus nuteistojo apeliacinį skundą.

44. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, asmens nusikalstamų veikų padariniai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, nėra susiaurinami aiškinant juos kaip apimančius tik faktą, kad atitinkamas asmuo buvo pripažintas padariusiu nusikaltimą. Prejudicinę galią civilinėje byloje turi ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių faktas, t. y., pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t., taip pat ir tai, ar tuos veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas; 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018, 33 punktas).

45. Nagrinėjamu atveju, po skundžiamo pirmosios instancijos teismo priėmimo įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis minėtoje baudžiamojoje byloje turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, todėl juo remiantis taip pat yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų bei nusikalstamos veikos padarinių, lėmusių žalos atsiradimą ieškovėms.

46. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas dėl minėto teismo nuosprendžio buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti ir šioje byloje pateiktame atsakovės apeliaciniame skunde. Minėtoje baudžiamojoje byloje Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi, atmesdamas apelianto argumentus, išsamiai pasisakė tiek dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gegužės 27 d. specialisto išvados Nr. 11-891 (šiuo įrodymu taip pat vadovavosi VDI, atlikdama papildomą tyrimą, ir pirmosios instancijos teismas šioje byloje) įrodomosios reikšmės, tiek dėl ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. L., N. G., K. S., kurių apklausos protokolais remiais atsakovė šioje byloje, parodymų vertinimo; taip pat išanalizavo ir įvertino darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, su kuriomis buvo supažindinti įvykio metu darbus vykdę G. J. ir autokrautuvo vairuotojas V. Č., ginčui aktualias nuostatas, šių darbuotojų išklausytų apmokymų programų turinį. Šioje civilinėje byloje teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti minėtus įrodymus darbdavio deliktinės atsakomybės taikymo aspektu, todėl atsakovės argumentus dėl šių įrodymų netinkamo vertinimo ar neįvertinimo atmeta kaip nepagrįstus.

49. Be to, pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo teismai atsižvelgia į darbdavio (skolininko) veiksmus, kurie nors minimaliai turi įtakos šios žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2005; 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008). Taigi, nagrinėjamu atveju paties nukentėjusiojo asmens veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo visiškai atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį ir (ar) DSSĮ 46 straipsnio 2 dalį. Tačiau ši aplinkybė gali būti reikšminga sprendžiant dėl žalos dydžio, tai tam tikra apimtimi pripažino ir ieškovės.

50. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje yra įrodytos visos būtinos sąlygos taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę, t. y. aptarti darbdavio pareigų pažeidimai, kurie laikytini neteisėtais veiksmais (neveikimu), dėl jų atsiradę neigiami padariniai – darbuotojo G. J. žūtis ir iš to kylanti žala jo sutuoktinei bei vaikams (priežastinis ryšys). Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia nei jos kaltės dėl darbuotojo žūties, nei kitų minėtų darbdavio deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl toliau spręstinas ginčo klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio

51. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK nuostatose neįtvirtintas nei tiksliai apibrėžtas, nei minimalus ar maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti nustatytas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).

52. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus bei konkrečiu atveju teismo reikšmingais pripažįstamus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

53. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

54. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

55. Nagrinėjamu atveju ieškovės jų patirtą neturtinę žalą dėl sutuoktinio (tėvo) žūties darbo metu įvertino bendra 240 000 Eur suma, t. y. kiekvienai po 80 000 Eur. Tačiau pripažindamos, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe iš dalies buvo kaltas ir pats G. J., ieškovės prašė priteisti kiekvienai po 72 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, priteisė iš atsakovės kiekvienai ieškovei po 21 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde ieškovės laikosi pozicijos, kad jų ieškinys turi būti tenkinamas visiškai. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė argumentus, kuriais ginčija teismo nustatytą neturtinės žalos dydį, laikydamasi pozicijos, kad ieškovėms priteista per didelė suma.

56. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovėms padarytos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į jų argumentus, kad dėl vyro (tėvo) mirties šeimą ištiko didelis emocinis šokas ir dvasinis skausmas, nes ieškoves ir žuvusįjį siejo itin glaudūs ryšiai. Teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais ir ieškovių paaiškinimais, nustatė, kad žuvus G. J., jo dukterys buvo devynių ir septynių metų amžiaus, t. y. pakankamai didelės, kad suprastų ir suvoktų, jog savo tėvo niekada nepamatys. Ieškovė E. J. su G. J. iki jo mirties buvo susituokusi vienuolika metų, gerai sutarė, planavo ateitį kartu, džiaugėsi dukromis, abu jas auklėjo ir kartu leisdavo laiką. Dėl netikėtos vyro (tėvo) mirties buvo pažeisti ieškovių lūkesčiai, siejami su šeimos ateitimi bei galimybėmis turėti visavertę šeimą. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės teiginiai apie itin glaudžius šeimyninius ryšius yra deklaratyvūs, nes jų nepatvirtina bylos medžiaga, tačiau šių aplinkybių atsakovė pirmosios instancijos teisme neginčijo, todėl ieškovei nebuvo poreikio jų papildomai įrodinėti kitais įrodymais. Pagal CK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, atsakovė negali apeliaciniame skunde remtis tokiais argumentais, jeigu minėtų aplinkybių anksčiau neginčijo.

57. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovei E. J. po vyro mirties prasidėjo nerimo priepuoliai, sutriko miegas, suprastėjo sveikata, atsirado nepasitikėjimo ir beviltiškumo jausmas. Byloje pateikti įrodymai, t. y. 2020 m. vasario 7 d. medicinos dokumentų išrašas ir VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės 2019 m. liepos 2 d. sudaryta neurologo epikrizė, patvirtina, kad ieškovė E. J. dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi į gydymo įstaigą 2018 m. gruodžio 7 d., nuo tada lankosi pas gydytojus, reguliariai vartoja skiriamus medikamentus.

58. Ieškovių apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, t. y. į žalą padariusio asmens kaltę, atsakovės turtinę padėtį. Nors skundžiamame sprendime tokių aplinkybių vertinimas neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektu nėra nurodytas, teisėjų kolegijos vertinimu, šie kriterijai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo padidinti ieškovėms priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą.

59. Civilinės atsakomybės taikymo atveju kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Pastaroji kaltės forma dar skirstoma į didelį neatsargumą ir paprastą neatsargumą. Didelis neatsargumas yra paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas, neprotingas arba išskirtinis rūpestingumo nebuvimas, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis.

60. Nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), lėmę mirtiną darbuotojo nelaimingą atsitikimą, nėra tyčiniai, kuriais kryptingai būtų siekiama padaryti žalos. Ieškovių teigimu, atsakovės kaltė yra didelis neatsargumas, nes neįvykdyti darbdaviui teisės aktuose keliami reikalavimai, kad būtų užkirstas kelias nelaimingam atsitikimui darbe nutikti. Su tuo iš dalies galima sutikti. Kaip minėta, VDI, atlikusi tyrimą, nustatė, kad viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių – darbdavio pažeidimai dėl netinkamo pavojingų darbų organizavimo – UAB „Nėgė“ nebuvo nustatyta krovinių iškrovimo-pakrovimo darbų organizavimo tvarka, nenumatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, kaip saugiai vykdyti šiuos darbus. Tačiau kita priežastimi Papildomo tyrimo akte nurodytas ir paties darbuotojo padarytas saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas – iškraunant krovinį iš puspriekabės autokrautuvu, sandėlio darbininkas-krovėjas G. J. buvo pavojingoje zonoje arti krautuvo, rankomis bandė prilaikyti sujudėjusį krovinį. Nors pastarojo veiksmai, kaip nurodyta minėtoje specialisto išvadoje (žr. šios nutarties 48 punktą), nebuvo lemianti nelaimingo atsitikimo sąlyga, tačiau tai patvirtina ir paties nukentėjusiojo kaltę (tai pripažino ir pačios ieškovės savo ieškinyje). Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį žalos atlyginimas gali būti sumažinamas, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti.

61. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą darbuotojo žūties atveju, atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo priėmusi tam tikrus lokalinius aktus, susijusius su darbuotojų sauga, ir supažindinusi su jais savo darbuotojus, taip pat buvo sudariusi sutartį, kuria trečiajam asmeniui pavedė užtikrinti ir kontroliuoti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų laikymąsi. Šios aplinkybės darbdavio kaltės aspektu gali būti vertinamos kaip pagrindas sumažinti civilinę atsakomybę.

62. Ieškovės apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad minėti atsakovės vadovo pažeidimai buvo vertinami baudžiamąja tvarka. Tačiau šiuo atveju tai, kad buvo priimtas ir įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis atsakovės vadovui, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovėms moraline prasme taip pat turi suteikti tam tikrą satisfakciją, todėl ši aplinkybė nelaikytina pagrindu padidinti neturtinės žalos atlyginimą.

63. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Taigi, vien tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl šio konkretaus kriterijaus vertinimo, nereiškia, jog nustatytas neteisingas neturtinės žalos dydis. Anot ieškovių, priteistas žalos atlyginimas atsakovei, atsižvelgiant į jos metinę apyvartą, nesukelia jokių turtinių apsunkinimų ir neturi jokio prevencinio poveikio, nes tokia suma atsakovei nėra reikšminga. Šis argumentas atmestinas dėl to, kad civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, o ne nubausti asmenį už neteisėtus veiksmus. Juolab kad šiuo atveju, kaip minėta, atsakovės vadovui buvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė už tuos pačius neteisėtus veiksmus.

64. Ieškovės taip pat teigia, kad teismas neatsižvelgė į žalą padariusio asmens elgesį po žalos padarymo, t. y. kad atsakovė neatsiprašė nukentėjusiųjų, nepripažino savo atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ieškovėms net iš dalies neatlygino turtinės ir neturtinės žalos. Kasacinio teismo praktikoje tokie kriterijai nepripažintini reikšmingais nustatinėjant neturtinės žalos dydį (sprendžiant dėl priteisto žalos dydžio atlyginimo padidinimo) CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, nes jie, nors ir gali sukelti neigiamas ar nemalonias emocijas ieškovėms, nelaikytini sukeliančiais pakankamai stiprius išgyvenimus ir darančiais neturtinę žalą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

65. Šalių apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teismas neindividualizavo žalos atlyginimo kiekvienai iš ieškovių. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino individualias šiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir iš esmės atsižvelgė į konkrečiu atveju reikšmingus turtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (žr. šios nutarties 56–57 punktus). Jokių kitų aplinkybių, kurios turėtų esminės reikšmės individualizuojant kiekvienai ieškovei padarytą neturtinės žalos dydį, ieškovių procesiniuose dokumentuose nenurodyta ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikta. Be to, pažymėtina, kad pačios ieškovės kiekvienai iš jų padarytą neturtinę žalą įvertino tokia pačia pinigų suma, todėl jų argumentai apie netinkamą žalos individualizavimą yra nepagrįsti.

66. Atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai kiekvienai iš ieškovių priteisė vienodą neturtinės žalos sumą, nes byloje pateikti medicininiai dokumentai tik apie ieškovės E. J. sveikatos būklę po nelaimingo atsitikimo, o duomenų apie kitų dviejų ieškovių sveikatos būklę ir jos pasikeitimus nėra pateikta. Kaip minėta, individualizuojant neturtinės žalos dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis (žr. šios nutarties 54 punktą). Ieškovės E. J. sveikatos būklės pablogėjimas po netikėtos vyro žūties yra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgtina sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, tačiau ši aplinkybė nepaneigia ieškovės vaikų, atsižvelgiant į jų amžių nelaimingo atsitikimo metu, susiformavusio artimo ryšio su tėvu ir jų patirtų išgyvenimų bei dvasinio skausmo jo netekus. Be to, pablogėjusi motinos sveikatos būklė gali turėti neigiamos įtakos ir vaikų emocinei savijautai. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad byloje nėra jokių medicininių dokumentų ar kitų duomenų apie ieškovių E. J. ir G. J. sveikatos būklės pablogėjimą po tėvo žūties, šiuo atveju nėra pagrindas nustatyti joms mažesnį nei ieškovei E. J. neturtinės žalos atlyginimą.

67. Ieškovės ieškinyje nurodė, kad sprendžiant dėl jų patirtos neturtinės žalos dydžio, kaip orientacinis kriterijus gali būti laiko prasme aktualiausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018. Šia nutartimi ieškovės remiasi ir apeliaciniame skunde kaip vienu iš pavyzdžių, kad nagrinėjamu atveju teismas priteisė gerokai mažesnį neturtinės žalos dydį, nei jis, anot ieškovių, vyrauja teismų praktikoje. Tačiau nurodytoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Toje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl gydymo įstaigos darbuotojos kaltais veiksmais padarytos žalos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. 11 mėnesių kūdikiui per klaidą suleidus mirtiną injekciją, neturtinę žalą prašė priteisti kūdikio tėvai ir sesuo. Kasacinis teismas toje byloje konstatavo, kad motinos patirta neturtinė žala įvertintina 80 000 Eur, tėvo – 60 000 Eur, sesers – 10 000 Eur (galutinai priteistos sumos buvo sumažintos atsižvelgiant į priteistas draudimo išmokas neturtinei žalai atlyginti). Individualizuodamas neturtinės žalos dydį kiekvienam ieškovui, kasacinis teismas toje byloje atsižvelgė į tai, kad patys ieškovai pripažino, jog kūdikio motinos prisirišimo laipsnis buvo intensyvesnis, be to, buvo nustatyta, kad būtent motinos akivaizdoje buvo suleista injekcija, nuo kurios mirė kūdikis, ji tiesiogiai matė sūnų ištikusią klinikinę mirtį. Dėl to minėtoje byloje buvo padaryta išvada, kad motina patyrė didesnę neturtinę žalą negu tėvas. Nagrinėjamu atveju, kaip jau pirmiau nurodyta, jokių tokio pobūdžio aplinkybių nenustatyta. Be to, kasacinis teismas minėtoje byloje iš dalies sutiko su ieškovų argumentais dėl faktinės situacijos išskirtinumo, atsižvelgdamas į tai, kad slaugytoja, atėmusi kūdikiui gyvybę, ėmėsi veiksmų, siekdama nuslėpti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, dėl to buvo apsunkintas tyrimas; ligoninė pirmiausia iš esmės pripažino savo darbuotojos kaltę ir tą atskleidė mirusio kūdikio tėvams, tačiau vėliau pakeitė savo poziciją ir ėmė tai neigti, taip pailgino ieškovų dvasines kančias ir sukėlė stiprius emocinius išgyvenimus. Nagrinėjamoje byloje jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie susidariusios faktinės situacijos išskirtinumą lyginant su kitomis bylomis, kuriose buvo sprendžiami ginčai dėl neturtinės žalos atlyginimo būtent nelaimingo atsitikimo darbe atveju, nenustatyta. Be to, apeliaciniame skunde pačios ieškovės kaip vieną iš argumentų nurodo būtinybę vadovautis teismų praktika būtent analogiško pobūdžio bylose. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta aptartą ieškovių argumentą ir konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo vadovautis minėtoje kasacinio teismo nutartyje nustatytais neturtinės žalos atlyginimo dydžiais kaip orientaciniais, nustatant ieškovėms padarytos neturtinės žalos dydį.

68. Ieškovės taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008, kurioje žuvusio darbuotojo tėvams priteista po 70 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Ši suma, konvertavus ją pagal oficialų valiutų kursą, yra panaši į nagrinėjamoje byloje kiekvienai ieškovei priteistą sumą. Ieškovės akcentuoja, kad minėtoje byloje buvo nustatyta, jog ir pats darbuotojas pažeidė nustatytas darbo sąlygas, elgėsi neatsargiai ir nerūpestingai. Tačiau šioje byloje taip pat nustatyta, kad G. J. įvykio metu nesilaikė saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų. Iš dalies sutiktina su ieškovių argumentu, kad per daugiau nei dešimt metų ekonominė situacija šalyje gali pasikeisti (pvz., gali sumažėti pinigų vertė dėl infliacijos). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nepagrįstai prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą sieja su pasikeitusiu Vyriausybės nustatytu minimaliu mėnesiniu atlyginimu (toliau – MMA) ir jo santykiu, lyginant su ankstesnėse bylose priteistomis neturtinės žalos atlyginimo sumomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad MMA kriterijus, kaip ir bet koks kitas statistinis ar valstybės institucijų nustatomas dydis, savaime nėra tinkamas apskaičiuojant neturtinę žalą, nes nėra susijęs su konkretaus asmens patiriamais išgyvenimais, todėl jis laikytinas tik viena iš aplinkybių, apibūdinančių valstybės ekonominę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014).

70. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo teismų praktikos pavyzdžius, kurie, anot jos, patvirtina, kad bylose, kurių faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su nagrinėjama byla, priteistos mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos. Atsakovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008, kurioje žuvusio darbuotojo žmonai ir vaikams iš darbdavio priteista po 15 000 Lt (4 344,30 Eur); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013, kurioje žuvusio darbuotojo motinai priteistas 32 000 Lt (9 267,84 Eur), o tėvui – 25 000 Lt (7 240,50 Eur) neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau skirtingai nei nagrinėjamu atveju, abiejose minėtose bylose nustatyta, kad žuvęs darbuotojas nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus, ir į šią aplinkybę buvo atsižvelgta sumažinant neturtinės žalos dydį. Be to, pastarojoje nutartyje kasacinis teismas, remdamasis ankstesne savo praktika, nurodė, kad bylose dėl neturtinės žalos, padarytos žuvus darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 15 000–70 000 Lt (atitinkamai 4 344,30–20 273,40 Eur).

71. Taigi, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo ieškovėms priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra išskirtinai mažesnis ar didesnis nei kitose pagal faktines aplinkybes panašaus pobūdžio civilinėse bylose priteistos sumos. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliančių argumentus dėl teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, kaip vieno iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti netinkamo taikymo, dėl lygiateisiškumo, proporcingumo, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų pažeidimo.

72. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingą ieškovėms padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį ir dėl to jį reikėtų padidinti ar sumažinti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

73. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovių reikalavimus, teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, t. y. iš esmės tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai nustatė visas būtinas sąlygas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, teismo nustatytas ieškovėms atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka visus reikšmingus kriterijus. Šalių apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą (jo dalį, kuria išspręsti materialiniai reikalavimai), todėl skundai atmetami, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

74. Ieškovės apeliaciniame skunde nesutinka ir su skundžiamo sprendimo dalimi dėl atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

75. Atsakovė byloje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato S. Baltrušaičio suteiktas teisines paslaugas. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir prašyme nurodytų išlaidų detalizacijų matyti, kad šias išlaidas sudaro: 847 Eur (700 Eur + PVM) už susipažinimą su bylos medžiaga, situacijos teisinę analizę, atstovavimą mediacijos procese, konsultacijas; 181,50 Eur (150 Eur + PVM) už prašymo dėl bylos sustabdymo parengimą; 181,50 Eur (150 Eur + PVM) už prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo ir liudytojų apklausos parengimą; 1 573 Eur (1 300 Eur + PVM) už atstovavimą teismo posėdžiuose, įskaitant pasirengimą bylai; 1 331 Eur (1 100 Eur + PVM) už baigiamosios kalbos parengimą, atstovavimą teisme, įskaitant pasirengimą bylos nagrinėjimui.

76. Ieškovių teigimu, teismas turėjo sumažinti atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovės advokatas S. Baltrušaitis dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose, atsižvelgiant į bendrą posėdžių trukmę, maksimali priteistina suma yra 1 376 Eur. Advokatas taip pat yra pateikęs du prašymus byloje, kurių rengimui nereikalingos specialios žinios ir didelės laiko sąnaudos. Visi įrodymai jau buvo pateikti byloje, kai advokatas įstojo į bylą. Šalių pateikti dokumentai dubliuojasi, todėl susipažinimas su jais ir pasirengimas bylos nagrinėjimui vertintinas kaip viena kompleksinė paslauga.

77. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors išlaidų detalizacijoje nėra išskirtos sumos, apskaičiuotos už atstovavimą teismo posėdžiuose ir už pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, nėra pagrindo pripažinti, kad tokių išlaidų bendra suma yra neprotingai didelė ir viršytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius už atitinkamo pobūdžio advokato teikiamas teisines paslaugas. Nurodytos išlaidos už dviejų procesinių dokumentų parengimą taip pat atitinka Rekomendacijas. Pažymėtina, kad atsakovės patirtų išlaidų suma apima ir atstovavimą mediacijos procese šioje byloje, o tai irgi pareikalavo tam tikrų advokato darbo ir laiko sąnaudų. Taigi, sumažinti atsakovei priteistas bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas nėra pagrindo (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Todėl ši skundžiamo sprendimo dalis taip pat paliekama nepakeista.

78. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, kiekvienai iš jų lieka apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.