- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- 2S-1564-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05260-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, A. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys A. K., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė A. S. (toliau – antstolė) prašė skirti skolininkui A. K. (toliau – ir skolininkas) 300 Eur baudą valstybės naudai už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną nuo 2018-11-17. Nurodė, kad vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018-05-16 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teigė, kad skolininkas įpareigojimo neįvykdė, nors įvykdymo terminas baigėsi 2018-11-17.
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad skolininkui neįvykdžius privalomojo nurodymo, inspekcija 2019-12-19 perdavė antstolei privalomąjį nurodymą vykdyti priverstinai. Pažymėjo, kad privalomojo nurodymo neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio, todėl yra pagrindas skirti baudą už visą neįvykdymo laikotarpį. Teigė, kad skolininkas neįrodė kliūčių nurodymo įvykdymui, be to, kitų asmenų trukdymas neatleidžia skolininko nuo pareigos veikti aktyviai.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo skolininkas A. K. prašė pareiškimą atmesti. Pažymėjo, kad negali įvykdyti įpareigojimų dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių – pastato bendrasavininkai neleidžia skolininkui patekti į tam tikras patalpas. Pabrėžė, kad liko neįvykdyta tik maža įpareigojimų dalis, kuri susijusi su namo viduje esančios pertvaros pašalinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pareiškimą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2018-05-16 privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-593, atlikusi statybvietės (duomenys neskelbtini), patikrinimą, nustatė statinio laikančių konstrukcijų neatitiktis projektui (įrengtos papildomos angos perdangoje iš pirmo aukšto į antrą aukštą, užmūryti praėjimai), bei fasado pakeitimus (įrengti papildomi langai, durys). Statytojas įpareigotas pašalinti trūkumus pagal projekto sprendinius. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2018-11-16. Antstolė A. S. 2019-12-20 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo pateiktą 2018-05-16 privalomąjį nurodymą, o 2020-02-20 aktu nustatė, kad įpareigojimas atlikti veiksmus nėra įvykdytas.
6. Nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl skolininko nurodomų faktinių aplinkybių, jog privalomasis nurodymas didžiąja dalimi jau įvykdytas ir liko pašalinti-išgriauti vieną pertvarą pastato vidaus sienoje. Iš skolininko pateikto 2018-09-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nustatė, kad 2018-09-05 skolininkas nebuvo įleistas į kitiems pastato bendrasavininkiams priklausančią patalpą (tikslu pašalinti Inspekcijos nurodytus trūkumus). Pažymėjo, kad ši faktinė aplinkybė užfiksuota 2018-09-05 dar nepasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam jo įvykdymo terminui (iki 2018-11-16). Atsižvelgdamas į šiuos aktyvius skolininko veiksmus, taip pat į tai, kad didžioji dalis privalomajame nurodyme nustatytų pažeidimų jau pašalinta, teismas nekonstatavo skolininko nesąžiningumo vykdant (stengiantis įvykdyti) Inspekcijos nustatytus įpareigojimus. Nurodė, kad skolininkas veikė aktyviai ir siekė įvykdyti privalomąjį nurodymą, realiai įvykdė tą privalomojo nurodymo dalį, kurios įvykdymui kiti asmenys nekėlė kliūčių, o likusios įpareigojimų dalies negali įvykdyti dėl kitų asmenų sudaromų kliūčių. Nesant pagrindo konstatuoti skolininko kaltės, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas sprendė, kad nėra pagrindo skirti baudą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti, tenkinti antstolės pareiškimą ir skirti skolininkui 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2018-05-16 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-593 įvykdymo termino pasibaigimo valstybės naudai.
8. Paaiškino, kad byloje yra pateiktas 2020-05-22 P. V. prašymas, kuriame nurodytos aplinkybės, reikšmingos skolininko elgesio vertinimui, paneigiančios skolininko argumentus dėl negalėjimo įvykdyti privalomojo nurodymo dėl kitų asmenų sudaromų kliūčių, kurios, be kita ko, yra priešingos teismo padarytoms išvadoms. P. V. nurodė, kad yra pastato (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas ir jame gyvena, todėl yra tiesiogiai suinteresuotas, kad skolininkas nevilkintų ir kuo skubiau įvykdytų privalomąjį nurodymą. P. V. prašė įtraukti jį į nagrinėjamą bylą kaip suinteresuota (trečiąjį) asmenį, leisti pateikti paaiškinimus bei įrodymus. Teismas netenkino P. V. prašymo. Pažymėjo, kad teismas be skolininko pateikto 2018-09-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, turėjo papildomos informacijos apie aplinkybes dėl bendrasavininkų sudaromų kliūčių privalomojo nurodymo įvykdymui, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Vadovaujantis įrodymų sąsajumo principu, P. V. paaiškinimai turi loginį ryšį su nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyku, ir turi būti vertinami kaip informacija (faktiniai duomenys), sudarantys įrodymų turinį, galintį patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos šioje civilinėje byloje. Teigė, kad teismas turėjo pareigą apklausti P. V. kaip liudytoją, turintį reikšmingos informacijos nagrinėjamoje byloje ir/arba išreikalauti jo turimus įrodymus, juolab, kad apie tai pats teismas pasisakė 2020-06-16 nutartyje. Nurodė, kad teismas turėjo pareigą įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą, tačiau to nepadaręs, neapklausęs P. V., neišreikalavęs jo turimų įrodymų, nevertinęs įrodymų viseto, teismas pažeidė CPK 185 įtvirtintą įrodymų vertinimo taisykles ir padarė esminį proceso taisyklių pažeidimą.
9. Nurodė, kad skolininko pateiktas 2018-09-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina, jog skolininkas visą laikotarpį nuo jam surašyto 2018-05-16 privalomojo nurodymo iki 2020-08-20 bylos nagrinėjimo teisme dienos veikė aktyviai ir dėjo visas pastangas, kad privalomasis nurodymas būtų įvykdytas. Skolininkas neįrodė kliūčių nurodymo įvykdymui, be to, kitų asmenų trukdymas neatleidžia skolininko nuo pareigos veikti aktyviai.
10. Konstatavus aplinkybę, kad skolininkas privalomojo nurodymo nebuvo ir iki šiol nėra įvykdęs, ši aplinkybė jau pati savaime pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį sudaro pagrindą skirti skolininkui baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą. Pažymėjo, kad skolininkui nevykdant privalomojo nurodymo Inspekcija pagal privalomąjį nurodymą neturės teisės šalinti neteisėtos statybos padarinių, nes tokia teisė privalomajame nurodyme nenumatyta.
Atsiliepimas
11. Pareiškėja antstolė A. S. atsiliepimu nurodė, kad palaiko atskirąjį skundą, prašė jį tenkinti.
12. Suinteresuotas asmuo skolininkas A. K. atsiliepimu prašė atmesti išieškotojo Inspekcijos atskirąjį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodė, kad teismas nepažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių ir nepadarė esminio proceso taisyklių pažeidimo. Paaiškino, kad viso civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Inspekcija elgėsi pasyviai. Inspekcija pateikė šabloninį atsiliepimą į pareiškimą dėl baudos skyrimo. Posėdžio metu, Inspekcija neturėjo jokių prašymų, nepateikė jokių naujų įrodymų ar rašytinių paaiškinimų. Inspekcija nematė jokio poreikio elgtis aktyviai ir siekti, kad skolininkui būtų paskirta bauda. Teigė, kad inspekcija turėjo pareigą aktyviai veikti ir teikti prašymą teismui dėl P. V. apklausos, jei manė, kad egzistuoja poreikis apklausti šį asmenį ir, kad šis asmuo padės pagrįsti Inspekcijos poziciją. To nepadarius, teismas tinkamai, laikydamasis visų proceso teisės normų taisyklių, ir pagrįstai išsprendė civilinę bylą pateiktų į bylą įrodymų pagrindu ir priėmė teisingą sprendimą.
14. Nurodė, kad faktinę aplinkybę, iog skolininkas negali galutinai įvykdyti privalomąjį nurodymą, t. y. išgriauti vieną pertvarą pastato vidaus sienoje, įrodo ne tik skolininko pateiktas 2018-09-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris patvirtina, kad būtent P. V. neįleidžia į nuosavybės teise valdomas patalpas ir tokiu būdu užkerta kelią skolininkui įvykdyti privalomąjį nurodymą.
15. Paaiškino, kad I. V., R. K., L. ir K. S. ir J. M. 2016-08-08 sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu šalys sutarė pastatyti vieną dvibutį gyvenamąjį namą ir pagalbinius statinius / tinklus, kurie vėliau būtų išdalinti taip: vienas butas atitektų I. V. (kartu su P. V.) ir R. K., o kitas butas atitektų L. ir K. S. ir J. M.. Šalys sutarė, kad jungtinės sutarties pagrindu bus sukurtas dvibutis namas, kuris vėliau faktiškai bus padalintas į keturis butus. Dvibučio namo faktiniu statytoju tapo skolininkas (nors statybos leidimas buvo išduotas R. K.). Statant dvibutį namą buvo nukrypta nuo statybų projekto ir, be kitų nukrypimų, buvo užmūrytas praėjimas I. ir P. V. bei R. K. nuosavybes teise priklausančiame bute, kuris leido faktiškai atskirti bendrasavininkų valdomas patalpas ir taip sukurti nepriklausomą vienas nuo kito gyvenamąją patalpą. P. V., iš pradžių apskundęs skolininką, vėliau taip ir neleido skolininkui nugriauti minėtos pertvaros ir padaryti duris, kaip yra numatyta statybos projekte.
Šalies argumentai
16. Atkreipė dėmesį, kad Inspekcijos privalomasis nurodymas, dėl kurio nevykdymo prašoma skirti baudą, surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes surašytas ne statytojui, nurodytam statybos leidime – R. K., tačiau formaliai už tai neatsakingam asmeniui A. K..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl baudos skolininkui skyrimo už Inspekcijos privalomojo nurodymo neįvykdymą.
19. CPK 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. <...>Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną, uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną, išieškotojo naudai.
20. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai ši teisinė sankcija yra bauda, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka ir kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija 2018-05-16 surašė privalomąjį nurodymą statytojui A. K., kuriame nurodė, kad atliko statybvietės (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir nustatė statinio laikančių konstrukcijų neatitiktis projektui (įrengtos papildomos angos perdangoje iš pirmo aukšto į antrą aukštą, užmūryti praėjimai), fasado pakeitimus (įrengti papildomi langai, durys) bei įpareigojo statytoją pašalinti trūkumus pagal projekto sprendinius. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2018-11-16. 2019-11-29 Inspekcija privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akte padarė išvadą, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Antstolė A. S. 2019-12-20 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo Inspekcijos pateiktą 2018-05-16 privalomąjį nurodymą, o 2020-02-20 aktu nustatė, kad įpareigojimas atlikti veiksmus nėra įvykdytas, įpareigojimo įvykdymo terminas baigėsi 2018-11-17.
22. Šalių pateikti paaiškinimai pagrindžia bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad privalomasis nurodymas didžiąja dalimi jau įvykdytas ir liko pašalinti-išgriauti pertvarą pastato vidaus sienoje.
23. Skolininkas teigė, kad negali iki galo įvykdyti privalomojo nurodymo dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, kadangi pastato bendrasavininkai neleidžia skolininkui patekti į tam tikras, jų naudojamas patalpas. Paaiškino, kad pertvara, kuria yra įpareigotas nugriauti yra tarp jo naudojamų patalpų ir kitų bendrasavininkų naudojamų patalpų. Aplinkybėms pagrįsti skolininkas pateikė antstolio 2018-09-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris patvirtina, kad pastato bendrasavininkas P. V. 2018-09-05 neįleido skolininko į jo naudojamas patalpas.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktas įrodymas pagrindžia, jog skolininkas stengėsi įvykdyti privalomąjį nurodymą nepasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam jo įvykdymo terminui, t. y. iki 2018-11-16. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad skolininkas ėmėsi efektyvių priemonių privalomajam nurodymui įvykdyti po to, kai pastato bendrasavininkas P. V. neįleido skolininko į jo naudojamą pastato dalį.
25. Kasacinio teismo išaiškinta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis), remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad pastato bendrasavininkas P. V. teikė pirmosios instancijos teismui prašymus įtraukti jį į bylą suinteresuotu arba trečiuoju asmeniu, leidžiant pateikti bylai reikšmingus paaiškinimus ir įrodymus. P. V. nurodė, kad yra pastato bendrasavininkas, ten gyvena, kad yra tiesiogiai suinteresuotas, jog skolininkas nevilkintų ir kuo skubiau įvykdytų privalomąjį nurodymą. Pirmosios instancijos teismas P. V. prašymų netenkino.
27. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekiant atskleisti ginčo esmę bei skolininko nurodomas aplinkybes, kad privalomas nurodymas nėra įvykdomas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, o dėl P. V. veiksmų, kuris skolininko teigimu, trukdo jam įvykdyti privalomąjį nurodymą, privalėjo civilinėje byloje kaip liudytoją apklausti P. V.. To nepadarius nėra atskleista bylos esmė, t. y. nėra nustatytos svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės, leidžiančius daryti pagrįstą išvadą, kad skolininkas ėmėsi efektyvių priemonių įvykdyti privalomą nurodymą, todėl nėra pagrindo jam skirti baudos. Kadangi šiuo atveju nagrinėjant prašymą dėl baudos skyrimo pirmosios instancijos teismas iki galo neatskleidė bylos esmės, byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
28. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl baudos skyrimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.