Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. K. (D. K.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

5. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai. Atsakovui apie teismo posėdį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko. Ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė prašymus bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant. Atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla nagrinėtina ieškovei, atsakovei ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė su pradine kreditore UAB „Be kredito“ 2020 m. spalio 29 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-024126, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – Baldai Halmar Sp-Kavos staliukas Nina 5 su pufais-HM-2010001142003186 12 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 15,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. 2022 m. spalio 29 d. turto perdavimo – priėmimo aktu atsakovui perduotas naudotis kilnojamasis daiktas – Baldai Halmar Sp-Kavos staliukas Nina 5 su pufais-HM-2010001142003186. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų nuomos mokesčio įmokų, todėl ieškovė atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. 2021 m. sausio 19 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-01/01, pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas apie kreditoriaus pasikeitimą informuotas 2021 m. sausio 20 d. pranešimu, išsiųstu sutartyje nurodytu atsakovo elektroniniu paštu. Duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, ar būtų grąžinęs baldus, byloje nėra.

Dėl nuomos sutarties pripažinimo vartojimo kredito sutartimi

7. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

8. Teismas, prieš spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, atsižvelgdamas į tai, kad Sutartis buvo sudaryta tarp fizinio asmens (atsakovo), ir trečiojo asmens, kuris yra juridinis asmuo ir kurio vienas iš veiklos tikslų yra vartojimo prekių (tame tarpe buitinės technikos, elektroninės ir telekomunikacinės įrangos ir pan.), kitų prekių didmeninė ir mažmeninė prekyba bei nuoma, vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmiausia yra spręstina, ar Sutartis yra laikytina vartojimo kredito sutartimi.

9. Ieškovė nurodo, kad Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai, o Sutartyje nėra numatyta atsakovo pareiga pasibaigus nuomos terminui įsigyti nuomojamą prekę.

10. Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą (Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022, Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022 ir kt.).

11. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.503 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad įstatymai ar nuomos sutartis gali numatyta, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.504 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

12. Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 3 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą, įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022).

13. Atkreiptinas dėmesys, kad VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien ta aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1182-343/2022).

14. Siekiant nustatyti, ar trečiojo asmens ir atsakovo sudaryta sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis, neįeinanti į VKĮ taikymo apimtį, ar vartojimo kredito sutartis, yra reikalinga įvertinti, koks buvo šalių tikslas sudarant sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022).

15. Byloje nustatyta, kad sutarties šalys susitarė, jog atsakovas už jai perduotus baldus staliuką ir pufus kas mėnesį 12 mėnesių turėjo mokėti po nustatyto dydžio įmoką. Taigi tinkamu sutarties vykdymo atveju atsakovas po 12 mėnesių būtų sumokėjęs pradinei kreditorei viso 191,88 Eur sumą, kuri yra didesnė nei perduotos prekės kaina (139 Eur). Sutarties dalyje „Sutarties objektas“ numatyta, kad nuomininkui (atsakovui) tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą (elektrinį paspirtuką) už 1 Eur. Tačiau nors sutartyje nėra numatyta tiesioginė atsakovo pareiga, tinkamai ir laiku sumokėjus visas sutartyje numatytas įmokas, perimti nuosavybės teisę į baldus, tačiau akivaizdu, kad atsakovui sumokėjus minėtas įmokas, kurių bendra suma viršija prekės kainą, nustatytasis 1 Eur mokestis, kurį sumokėjus atsakovui galutinai pereitų nuosavybės teisė į paspirtuką, yra nustatytas tik formaliai. Atsakovui sumokėjus įmokas, viršijančias prekės kainą, jis neturėtų jokio pagrindo ir intereso nesumokėti nurodyto 1 Eur tam, kad jam pereitų nuosavybės teisė į daiktą. Teismo vertinimu, sutarties sąlyga dėl nuomininkui suteikiamos teisės tinkamu sutarties įvykdymo (visų įmokų sumokėjimo) atveju už 1 Eur įsigyti daiktą, į sutartį yra įtraukta siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Todėl teismas daro išvadą, kad, nepriklausomai nuo to, kad atsakovui nėra tiesiogiai numatyta pareiga įsigyti nuomojamą daiktą, sutarčiai vis tiek yra taikytinos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

16. Teismas atkreipia dėmesį, kad sutarties dalyje „Turto grąžinimas“ numatyta, jog „pasibaigus sutarčiai ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti Turto šios sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nurodyta tvarka, ar nutraukus šią sutartį prieš terminą, Turtas grąžinamas Nuomotojui ne vėliau kaip sekančią dieną po sutarties pasibaigimo ar nutraukimo Sutarties sudarymo vietoje arba Turto naudojimo vietoje; <...> Nuomininkas Nuomotojui savo sąskaita grąžina Turtą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o taip pat visiškai sukomplektuotą ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu ir kurie nurodyti sutarties specialiojoje dalyje. Jei per Turto perdavimą Nuomotojui nustatomi grąžinamo turto defektai ar gedimai, jie nurodomi Turto grąžinimo akte. Turto defektai ar gedimai gali būti nustatyti ir per 10 (dešimt) darbo dienų po turto grąžinimo akto pasirašymo ir apie tai nuomotojas informuoja nuomininką raštu“.

17. Teismo vertinimu, ši sutarties nuostata (sutarties pasibaigimo atveju, kai nuomininkas nepareiškia noro įsigyti prekės) numato pernelyg sudėtingas prekės grąžinimo nuomotojui sąlygas (grąžinimo tvarka, daikto sukomplektavimas, dokumentai, inventorius ir pan.), be to, tinkamo visų pagal sutartį numatytų įmokų sumokėjimo atveju sutartimi nustatyta neproporcinga alternatyva (arba grąžinti prekę, kurios visa kaina bei jos perviršis jau sumokėti nuomotojui arba sumokėti 1 Eur, už kurį prekė galėtų pereiti atsakovui valdyti nuosavybės teise), vertinamos kaip sąlygos, įtrauktos į sutartį, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

18. Pažymėtina, kad sutarties dalyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ numatyta, jog atsakovui ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal sutartį, ji yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos.

19. Tinkamu sutarties įvykdymo atveju atsakovas už prekę būtų sumokėjęs 191,88 Eur, 52,88 Eur daugiau nei prekės kaina (139 Eur). Netinkamo sutarties vykdymo atveju nuomotojas (trečiasis asmuo, o perleidus reikalavimo teisę į atsakovą – ieškovė) turėtų teisę rinktis tarp daikto, kurio vertė 139 Eur, susigrąžinimo arba 191,88 Eur sumos pareikalavimo. Tikėtina, jog verslo subjektas (tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovė) pasirinktų jam ekonomiškai naudingesnį variantą, t. y. 52,88 Eur didesnę sumą nei daikto vertė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo ar ieškovė būtų reikalavusi atsakovo kaip alternatyvos grąžinti nuomojamą daiktą. Bylos duomenys patvirtina, kad į atsakovą buvo nukreipti reikalavimai tik dėl skolos ir delspinigių sumokėjimo. Kas reiškia, kad nuomotojo (trečiojo asmens, o vėliau ieškovės) tikrieji ketinimai buvo ne pagal sutartį išnuomoti, perduoti ar perduotą daiktą susigrąžinti, tačiau gauti jo įsigijimui skirtas mokėtinas įmokas, viršijančias daikto vertę.

20. Teismas, atlikęs sutarties sąlygų analizę, neturi pagrindo išvadai, kad atsakovas sutartimi kaip pagrindinio tikslo siekė išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, atvirkščiai sutarties sąlygos rodo, kad atsakovo pagrindinis tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (o trečiojo asmens – suteikti) finansavimą sutarties objektui (staliukui ir pufams) įsigyti. Pažymėtina, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022). Todėl, įvertinus šiame sprendime išdėstytus motyvus, šalių sudaryta sutartis pagal savo esmę yra vartojimo kredito sutartis, kuriai turi būti taikomos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio reikalavimų

21. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 191,88 Eur nesumokėtų nuomos įmokų (už staliuką ir pufus) ir 172,80 Eur delspinigių. Reikalavimas dėl nesumokėtų įmokų grindžiamas tuo, kad atsakovas ilgą laiką nemokėjo įmokų, o reikalavimas dėl delspinigių priteisimo kildinamas iš sutarties specialiųjų sąlygų, kuriose numatytas 0,5 proc. delspinigių dydis už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos sumos. Ieškovė už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną delspinigių sumą apskaičiavo už 180 dienų skaičiuodama 0,25 procentų delspinigių dydį, kadangi, kaip ieškovė nurodė šalindama trūkumus, kad 0,5 procentų delpinigių dydis yra per didelis.

22. Teismas konstatavo, kad pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytai sutarčiai yra taikytinos VKĮ nuostatos. VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. VKĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenys.

23. Nagrinėjamoje byloje teismas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, įtraukė pradinę kreditorę UAB „Be kredito“, kuri pateikė atsiliepimą bei nurodė, kad pagrindinis nuomos sutarties tikslas yra daikto nuoma. Nurodo, kad trečiasis asmuo teikia nuomos paslaugas, o ne vartojimo kredito, todėl jam nėra taikomi vartojimo kredito įstatymo ir Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingo skolinimo nuostatų reikalavimai. Taip pat trečiasis asmuo nėra įtrauktas į vartojimo kredito davėjų sąrašą.

24. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė prieš sudarydama su atsakovu sutartį būtų vertinusi jo kreditingumą, be to, ji nėra įtraukta į vartojimo kredito davėjų sąrašą, kaip to reikalauja VKĮ 22 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat tai, kad teismas šiuo sprendimu nustatė, jog sudaryta sutartis pagal savo esmę yra vartojimo kredito sutartis, kurios sudarymui ir vykdymui yra taikytinos VKĮ nuostatos, darytina išvada, jog trečiasis asmuo, sudarydamas su atsakovu sutartį, neįgijo teisės iš jo reikalauti nei ieškiniu prašomų priteisti delspinigių, nei pinigų sumos nuomos mokesčio įmokų forma, kuri viršija prekės kainą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalis). Tokia pati išvada yra daroma teismų praktikoje, kurioje pažymima, kad teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų) (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1138-657/2022; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1054-555/2022; 2022 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1055-587/2022; 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1084-894/2022 ir kt.).

25. Atsižvelgiant į tai, kas yra nurodyta aukščiau, laikytina, kad pradinė kreditorė, sudariusi su atsakovu sutartį, nebūdama įrašyta į vartojimo kredito davėjų sąrašą ir nepatikrinusi atsakovo kreditingumo, įgijo teisę iš atsakovo atgauti tik pagal sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą perduoto staliuko su pufais kainą, iš jo atėmus atsakovo sumokėtas įmokas. Sutarties specialiosiose nuostatose nurodyta, kad daikto vertė yra 139 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas jokių įmokų už gautas prekes nesumokėjo. Taigi vienintelė suma, į kurią reikalavimo teisę sutarties pagrindu įgijo trečiasis asmuo (o po reikalavimo perleidimo – ir ieškovė) yra 139 Eur suma.

26. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Teismas pažymi, kad šios įstatymo nuostatos reiškia, jog pradinis kreditorius negali perleisti naujajam kreditoriui daugiau teisių į skolininką, nei jis turi. Taigi, teismui nustačius, kad pradinė kreditorė neturėjo teisės pagal sutartį reikalauti iš atsakovės nei delspinigių, nei skolos dydžio, kuris viršija atsakovuii perduotos prekės kainą, ieškovė, perėmusi iš UAB „Be kredito“ reikalavimo teisę, teisės į šiuos reikalavimus taip pat neįgijo.

27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl skolos priteisimo tenkintina iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 139 Eur skola, o likusi ieškinio reikalavimų dalis dėl skolos (nesumokėtų nuomos įmokų) ir delspinigių atmestina.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

28. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

29. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo priteisti 19 Eur žyminį mokestį ir 242 Eur teisinės pagalbos išlaidas, iš viso 261 Eur.

30. Ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 38,12 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 99,49 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo D. K. (D. K.) 139 Eur (vieno šimto trisdešimt devynių eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 139 Eur (vieno šimto trisdešimt devynių eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 99,49 Eur (devyniasdešimt devynių eurų 49 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.