- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-13
- Bylos Nr.
- 1-425-1165/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16503-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Advokatai
- Marius Kuzminovas, Aleksandras Pocius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsiskyrusi, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, pensininkė, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
R. S. 2023 m. vasario 24 d. apie 22.00 val. Kaune, Baltų pr. kryptimi nuo Žemgalių g. link Žemaičių pl., vairuodama kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Toyota Yaris“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir važiuodama antra eismo juosta pažeidė Kelių eismo taisyklų 31 punkto reikalavimus tuo, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai prieš ją jau sustojo kita transporto priemonė, nesustojo, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam ji galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, nepraleido iš kairės pusės, pagal vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje ėjusios pėsčiosios D. S., ją parbloškė, dėl ko D. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šiais veiksmais R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamoji R. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 m. vasario 24 d. apie 22.00 val. važiavo automobiliu po koncentro. Važiavo Baltų pr., nuo „Oazės“, apsisuko ir važiavo link parduotuvės „Taubučiai“. Buvo prastos oro sąlygos, šlapdriba, tamsu, neseniai nukritęs tiltas, bet matomumas normalus. Greitis buvo nedidelis, apie 5 km/val. Matė priešais save pėsčiųjų perėją, jai iš kairės per perėją ėjo žmonės, kurių nepastebėjo, rikiavosi iš trečios į antrą eismo juostą. Persirikiuojant matė, kad priešais ją trečioje juostoje buvęs automobilis sustojo, o ji nepastebėjo pėsčiųjų ir partrenkė nukentėjusiąją, einančią per perėją. Ji nukrito ant jos automobilio kapoto, išdužo automobilio stiklas dėl to, kad nukentėjusiosios galva trenkėsi į stiklą. Po eismo įvykio moteris sėdėjo ant žemės, kažkas mėgino ją pakelti ir pasodinti, o ji įjungė avarinį signalą. Kažkas iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Ji sėdėjo automobilyje ir laukė. Buvo priėjusi ir prie nukentėjusiosios, klausė, ar viskas gerai, bet ji jai nieko neatsakė. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė nukentėjusiąją į gydymo įstaigą. Ikiteisminio tyrimo metu prašė tyrėjos, kad duotų nukentėjusiosios kontaktus, norėjo atsiprašyti. Tyrėja tik po kurio laiko davė nukentėjusiosios telefono numerį, tuomet ji jai paskambino ir atsiprašė. Yra senatvės pensininkė, automobilį vairavo daugiau kaip 30 metų, jokių nuobaudų neturėjo, nebuvo jokių eismo įvykių. Vairavo automobilį „Toyota Yaris“, kuris priklauso jos draugei R. S.. Automobilis šiuo metu jau parduotas. Jį ketino iš draugės nusipirkti, bet nespėjo. Įvykio metu buvo blaivi, gailisi, kad sukėlė eismo įvykį, dėl to išgyvena iki šiol. Jai yra žinoma, kad privalo sustoti tuo atveju, jei kitoje eismo juostoje prie pėsčiųjų perėjos yra sustojęs kitas automobilis. Prašo, kad teismas atleistų ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant dukros atsakomybei. Su dukra santykiai geri, bendrauja, ją myli. Dukra yra atsakinga, tvarkinga, jos viena kitai pataria reikšmingais klausimais. Ji atsižvelgia į dukters patarimus, dukra jai yra geras pavyzdys, galima iš jos pasimokyti. Bendrauja beveik kiekvieną dieną, susitinka. Mano, kad dukra jai gali daryti teigiamą įtaką.
Galima laiduotoja K. S., gimusi (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad palaiko prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, ją perduodant jos atsakomybėn. Nuo pat pradžių, kai įvyko eismo įvykis, bendravo apie tai su motina, matė, kaip ši išgyveno, prašė jos sužinoti apie nukentėjusiosios sveikatos būklę. Motiną ramino, teikė pagalbą. Mano, kad gali daryti motinai teigiamą įtaką, jos bendrauja beveik kiekvieną dieną, kaltinamoji atsižvelgia į jos patarimus. Ji dirba stiliste, yra atsakinga, kruopšti, kelia aukštus reikalavimus sau ir aplinkiniams, todėl mano, kad gali būti motinai pavyzdys ir daryti teigiamą įtaką. Pati turi įgijusi teisę vairuoti, o motina po eismo įvykio visiškai nebevairuoja, todėl ją visur vežioja.
Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jai yra atlyginta 3 400 Eur neturtinės žalos. Civilinis atsakovas yra atlyginęs visą iki šiol patirtą turtinę žalą. Liko neatlyginta tik 3 600 Eur neturtinė žalos suma. Prieš eismo įvykį sveikatos sutrikimų neturėjo, nes tokie nebuvo nustatyti. Po eismo įvykio buvo atliekami magnetinio rezonanso ir kiti tyrimai. Pirmasis buvo atliktas kovo 8 d., o antrasis – spalio mėnesį. Po pirminių sveikatos tikrinimų buvo nustatyta cista, po to atsirado antra, iki šiol akyse mato juodulius, ausyse jaučia ošimą, sutriko atmintis, teko išeiti iš vieno darbo, nes neatliko savo pareigų. Juto veido, žandikaulio skausmus, dėl to dalyvavo reabilitacijoje. Rašytinių dokumentų, kurie patvirtintų, kad šie skausmai susiję su eismo įvykių, neturi, jai tai buvo nurodyta gydytojo žodžiu. Sunku susikoncentruoti, jaučia nuolatinį nuovargį.
Be kaltinamosios parodymų, jos kaltę padarius jai inkriminuotą nusikaltimą patvirtina teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai.
Nukentėjusioji D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. vasario 24 d. po koncerto, kuris vyko pramogų centre „Oazė“, galimai apie 22.00-22.30 val., Kaune, Baltų prospekte, ėjo link automobilio. Buvo tamsus paros metas, lijundra. Kartu ėjo giminaičiai: pusbrolis R. su žmona D.. Išėjus iš pastato, priėjo prie artimiausios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Negali pasakyti, ar prie perėjos buvo daugiau pėsčiųjų. Prie perėjos sustojo. Pažvelgė į kairę pusę. Nuo Žemaičių pl. pusės atvažiuojantys automobiliai sustojo prieš perėją jų praleisti. Būdami tikri, kad juos praleidžia, pradėjo eiti. Iš dešinės ėjo D. ir ji buvo įsikibusi savo sutuoktiniui į kairės rankos parankę. Puikiai pamena, kad praėjo vieną kelio važiuojamosios dalies dalį. Kelio važiuojamoji dalis buvo šlapia. Sustojo priėjusi kitą važiuojamosios dalies dalį. Kartu sustojo ir D. su R.. Pažvelgė į dešinę. Matė, kad visai šalia, iš dešinės, sustojo automobilis juos praleisti. Daugiau automobilių, artėjančių prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, tikrai nematė. Būdama įsitikinusi, kad eiti yra saugu, įžengė į kelio važiuojamąją dalį. Kartu jai iš dešinės ėjo ir giminaičiai. Praėjusi stovintį automobilį dar kartą pažvelgė į dešinę, t. y. kryptimi link Žiemgalių g. Tikrai nematė daugiau atvažiuojančių transporto priemonių. Kuomet jau buvo visai arti pirmosios eismo juostos, pajuto smūgį į dešinę kūno pusę. Užkrito ant automobilio variklio dangčio, galva trenkėsi į automobilio priekinį stiklą, o tada buvo nublokšta ant kelio važiuojamosios dalies. D. ir R. eismo įvykio metu kūno sužalojimų nepatyrė. Pamena, kad tuojau pat pribėgo sutuoktinis, kuris ėjo šiek tiek atsilikęs nuo jų. Matė, kad kryptimi link Žemaičių pl., kelio viduryje stovėjo baltos spalvos lengvasis automobilis. Suprato, kad būtent jis ją ir partrenkė. Labai skaudėjo galvą, girdėjo aplinkui žmonių šūkavimus. Atvykus Greitosios medicinos pagalbos automobiliui buvo nuvežta į Kauno klinikas. Po atliktų tyrimų ir apžiūros išleista į namus. Apie pusantro mėnesio buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris šiuo metu yra jau užbaigtas. Lankėsi pas šeimos gydytoją šeimos klinikoje „(duomenys neskelbtini)“ ir pas specialistus. Iki šiol yra išlikęs galvos skausmas, žvelgiant į šviesą mato juodus apskritimus, sutrikusi atmintis. Iki šiol lankosi pas specialistus, nes tikrai nesijaučia visiškai pasveikusi, nuolat jaučia negalavimus, atsiradusius po eismo įvykio (b. l. 112–113).
Liudytoja S. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. vasario 24 d. apie 21.50 val. vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Automobilyje važiavo viena. Buvo jau tamsus paros metas, šlapdriba, kelio važiuojamoji dalis buvo šlapia. Važiavo Baltų pr., kryptimi nuo Žiemgalių gatvės link Žemaičių pl., antra eismo juosta. Gyvena (duomenys neskelbtini), todėl ši kelio atkarpa puikiai pažįstama. Matė, kad artėja prie nereguliuojamos, kelio ženklais pažymėtos pėsčiųjų perėjos. Pastebėjo, kad iš kitoje pusėje esančio pramogų centro „Oazė“ išeidinėja daug žmonių. Pradėjo lėtinti vairuojamo automobilio važiavimo greitį ir prieš pat perėją visiškai sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę. Aiškiai matė, kad iš kairės pusės, nuo skiriamosios juostos salelės į kelio važiuojamąją dalį įžengė pėstieji. Jų buvo grupelė, galimai 5 žmonės. Tuo metu, jos važiavimo kryptimi, kitose eismo juostose transporto priemonių nebuvo, jokia kita transporto priemonė sustojusi nebuvo. Matė, kaip pro jos stovintį automobilį praėjo vyresnio amžiaus žmonės, o tada vyras, šalia kurio ėjo moteris, tarytum ją patraukė link savęs, kad greičiau praeitų eismo juostą, nes kaip tik tuo momentu, pirma eismo juosta, iš dešinės jos stovinčiam automobiliui, važiavęs automobilis nesustojo ir partrenkė moterį. Aiškiai matė, kad automobilis, partrenkęs pėsčiąją, buvo nedidelis, baltos spalvos „Toyota Yaris“. Įvykus eismo įvykiui, savo automobilį patraukė arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir sustabdė. Pravėrė vairuotojo pusės durų langą ir skambino 112 iš savo asmeninio mobilaus ryšio telefono. Pro pravirą langą bendravo su nepažįstamu vyriškiu, kuris buvo šalia nukentėjusios pėsčiosios. Matė, kad iš sustojusio automobilio „Toyota Yaris“ vairuotojo vietos išlipo vyresnio amžiaus moteris. Akivaizdžiai buvo matyti, kad automobilio vairuotoja yra ištikta šoko. Moteris stovėjo prie savo automobilio, rankomis susiėmusi už veido, verkė. Buvo tikrai akivaizdu, kad moteris yra apimta panikos, išsigandusi. Matė, kad išdaužta šio automobilio priekinio stiklo dešinė pusė. Buvo priėjusi prie gulinčios moters, kuri buvo sąmoninga, sunkiai kvėpavo. Gulinti ant važiuojamosios dalies moteris vilkėjo smėlio spalvos paltuku, avėjo aukštakulniais, mūvėjo tamsios spalvos kelnėmis. Kiek pamena, eismo įvykio vieta buvo apšviesta dirbtiniu gatvės apšvietimu, tačiau galimai įvykio pusėje apšvietimas buvo silpnesnis, nei priešingoje gatvės pusėje. Atvykus specialiosioms tarnybos nukentėjusi mergina buvo paguldyta į medikų automobilį ir iš įvykio vietos išvežta į gydymo įstaigą (b. l. 109–110).
Iš 2023 m. vasario 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo K. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. vasario 24 d. apie 22.01 val. iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Baltų pr. ties pastatu Nr. 17, automobilis „Toyota Yaris“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią moterį, kuri galimai patyrė galvos traumą. Įvykio vietoje medikai nukentėjusiajai D. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., teikė pirmąją pagalbą, išvežė ją į Kauno klinikas. Įvykio vietoje buvusi liudytoja S. K. nurodė įvykio kilimo aplinkybes. Automobilio „Toyota Yaris“ vairuotoja R. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., paaiškino, jog vairuodama automobilį apšviestoje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nepastebėjo einančios pėsčiosios, ją partrenkė. R. S. teigė, kad automobilio langai buvo aprasoję, lijo. Moteris nurodė, kad nesustojo prieš perėją ir nesulėtino greičio. R. S. buvo šoko būsenoje, verkė, kaltino save dėl eismo įvykio, nuoširdžiai gailėjosi, kad partrenkė pėsčiąją. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu nustatyta, kad moteris blaivi, ji medikų pagalbos atsisakė (b. l. 24–25).
Iš 2023 m. vasario 24 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta – Baltų pr,. ties pastatu Nr. 17, Kaunas. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, sudaryta fotolentelė (b. l. 10–18).
2023 m. vasario 24 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Toyota Yaris“", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas R. S., fiksuoti automobilio apgadinimai (b. l. 19-20).
Iš draustumo patikros pažymos matyti, kad automobilis „Toyota Yaris“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ADB „Compensa Vienna Insurance group“, poliso Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 56).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog D. S. konstatuota kaklo trauma su atsitrenkimu galva į kietą buką daiktą, čiurnos sumušimas. Kaklo trauma atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui (b. l. 99–102).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog D. S. 2023 m. vasario 24 d. eismo įvykyje patyrė tiesioginį traumuojantį kontaktą kietu buku daiktu i kairę momeninę galvos sritį, dėl to atsirado minkštųjų audinių sumušimas ir kraujosruva. Nuo to paties traumuojančio kontakto kilo ir kaklo raiščių bei raumenų traumuojanti perkrova, o dėl pastarosios išsivystė kaklo raumenų įtampa, kaklo bei galvos skausmo sindromas ir kiti ilgalaikiai simptomai, dėl kurių trauma buvo įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Izoliuotas vien tik galvos minkštųjų audinių sumušimo (plaukuotos dalies paviršinio sužalojimo, sumušimo) vertinimas nėra tikslingas ir teisingas. Tačiau hipotetiškai toks sužalojimas, jei nebūtų siejamas priežastiniu ryšiu su lydinčiais simptomais ir/ar komplikacijomis, galėtų būti kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 106–107).
III. Dėl R. S. kaltės padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-699/2016).
Teismo vertinimu, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, R. S. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką pasitvirtino.
Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, kad ji važiavo Baltų pr., o kitoje eismo juostoje matė prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį. Pati persirikiuodama pėsčiųjų perėja ėjusių asmenų nematė, todėl partrenkė nukentėjusiąją, einančią per perėją, kuri nukrito ant jos automobilio kapoto. Jos automobilio stiklas išdužo, nes nukentėjusiosios galva trenkėsi į stiklą. Patvirtino, kad jai yra žinoma, jog kitoje eismo juostoje prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sustojus automobiliui, ji taip pat privalo sulėtinti automobilio greitį ar visiškai sustoti, kad įsitikintų, ar pėsčiųjų perėja neina pėstieji, tačiau to nepadarė ir todėl kilo eismo įvykis. Taigi kaltinamoji neneigė nukentėjusiąją partrenkusi būtent pėsčiųjų perėjoje. Šie jos parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, kad ji kito gatvę per pėsčiųjų perėją ir būdama įsitikinusi, kad eiti yra saugu, įžengė į kelio važiuojamąją dalį. Praėjusi stovintį automobilį dar kartą pažvelgė į dešinę, t. y. kryptimi link Žiemgalių g. Kuomet jau buvo visai arti pirmosios eismo juostos, pajuto smūgį į dešinę kūno pusę. Užkrito ant automobilio variklio dangčio, galva trenkėsi į automobilio priekinį stiklą, o tada buvo nublokšta ant kelio važiuojamosios dalies. Liudytoja S. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Tai yra ji patvirtino, kad važiavo Baltų pr., kryptimi nuo Žiemgalių gatvės link Žemaičių pl., antra eismo juosta, matė, kad artėja prie nereguliuojamos, kelio ženklais pažymėtos pėsčiųjų perėjos ir pastebėjo, kad iš kitoje pusėje esančio pramogų centro „Oazė“ išeidinėja daug žmonių. Pradėjo lėtinti vairuojamo automobilio važiavimo greitį ir prieš pat perėją visiškai sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę. Aiškiai matė, kad iš kairės pusės, nuo skiriamosios juostos salelės į kelio važiuojamąją dalį įžengė pėstieji. Matė, kaip pro jos stovintį automobilį praėjo vyresnio amžiaus žmonės, o tada vyras, šalia kurio ėjo moteris, tarytum ją patraukė link savęs, kad greičiau praeitų eismo juostą, nes kaip tik tuo momentu, pirma eismo juosta, iš dešinės jos stovinčiam automobiliui, važiavęs automobilis nesustojo ir partrenkė moterį. Aiškiai matė, kad automobilis, partrenkęs pėsčiąją, buvo nedidelis, baltos spalvos „Toyota Yaris“, o po eismo įvykio iš jo išlipo senyvo amžiaus vairavusi moteris. Būtent tokios markės ir modelio automobilį vairavo ir kaltinamoji, ką patvirtino apklausiama teisiamojo posėdžio metu. Iš 2023 m. vasario 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo K. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad šį automobilį vairavo R. S., kuri ir iš karto po eismo įvykio savo kaltės dėl jo sukėlimo neneigė.
Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad eismo įvykio metu ji ožkrito ant automobilio variklio dangčio, galva trenkėsi į automobilio priekinį stiklą, o tada buvo nublokšta ant kelio važiuojamosios dalies. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog D. S. konstatuota kaklo trauma su atsitrenkimu galva į kietą buką daiktą, čiurnos sumušimas. Kaklo trauma atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 99–102). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog D. S. 2023 m. vasario 24 d. eismo įvykyje patyrė tiesioginį traumuojantį kontaktą kietu buku daiktu i kairę momeninę galvos sritį, dėl to atsirado minkštųjų audinių sumušimas ir kraujosruva. Nuo to paties traumuojančio kontakto kilo ir kaklo raiščių bei raumenų traumuojanti perkrova, o dėl pastarosios išsivystė kaklo raumenų įtampa, kaklo bei galvos skausmo sindromas ir kiti ilgalaikiai simptomai, dėl kurių trauma buvo įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagrindo abejoti dėl nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų pobūdžio ir masto nėra. Iš specialisto išvadų matyti, kad nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 parų. Ji į gydymo įstaigą buvo pristatyta iš karto, greitosios medicinos pagalbos tarnybos automobiliu išvežta iš įvykio vietos.
Įvertinus byloje esančių ir teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuojama, kad R. S. 2023 m. vasario 24 d. apie 22.00 val. Kaune, Baltų pr. kryptimi nuo Žemgalių g. link Žemaičių pl., vairuodama kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Toyota Yaris“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir važiuodama antra eismo juosta pažeidė Kelių eismo taisyklų 31 punkto reikalavimus tuo, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai prieš ją jau sustojo kita transporto priemonė, nesustojo, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam ji galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, nepraleido iš kairės pusės, pagal vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje ėjusios pėsčiosios D. S., ją parbloškė, dėl ko D. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Ši kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kadangi ji savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (nauja nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimą kuris numato, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, ir šie jos veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio metu kilusiais padariniais – nesunkiu nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu. Būtent šie jos veiksmai buvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti. Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo sąlygos įvykio dieną buvo prastos, lijundra, tamsus paros metas, tačiau, kaip patvirtino pati kaltinamoji, tai neribojo jos matomumo. Pėsčiųjų perėja buvo nereguliuojama šviesoforu, tačiau, kaip matyti iš liudytojos S. K. parodymų, įvykio vieta buvo apšviesta, taigi ją kaltinamoji neabejotinai ne tik turėjo, bet ir galėjo matyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad padidinto pavojaus šaltinį valdantis asmuo visais atvejais turi pasirinkti tokį greitį, važiavimo būdą, kad, esant reikalui, galėtų sustoti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Nors nukentėjusioji turi pareigą prieš žengdama į važiuojamąją kelio dalį įsitikinti, jog tai daryti yra saugu, tačiau šiuo atveju būtent kaltinamajai buvo keliami ypatingi atidumo, atsargumo reikalavimai imtis visų įmanomų priemonių tam, kad savalaikiai sustotų prieš pėsčiųjų perėją, o to nepadariusi ji elgėsi neatidžiai, nerūpestingai, pažeidė tokį reikalavimą imperatyviai numatančias Kelių eismo taisykles ir dėl savo nerūpestingumo sukėlė eismo įvykį, kurio metu, atsižvelgiant į liudytojos bei nukentėjusiosios nurodytą pakankamai gausų pėsčiųjų, ketinusių kirsti gatvę, kiekį, tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti dar sunkesnių padarinių.
IV. Dėl BK 40 straipsnio taikymo
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).
Teismo vertinimu, šioje byloje yra visos formaliosios sąlygos spręsti, kad R. S. gali būti taikomas aptariamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas: ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, savo kaltę nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisiamojo posėdžio metu pripažino visiškai, teisę vairuoti įgijusi prieš daugiau kaip 30 metų, ji per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka bausta tik vieną kartą, teisės vairuoti praradusi nebuvo, yra neteista. Draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai turtinę žalą ir dalį prašomos neturtinės žalos, o teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji neišreiškė jokių abejonių dėl to, kad jos veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta žalos, jos atsiprašė.
Kaip minėta, vien šių formaliųjų kriterijų atitikimas nesuponuoja imperatyvo teismui taikyti kaltininkui atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi be šių jau išdėstytų aplinkybių, būtina įvertini ir materialiąsias sąlygas – ar egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje naujų nusikalstamų veikų nebedarys, ar laiduotojas gali būti vertas teismo pasitikėjimo asmuo bei ar jis galės daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalis).
Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecijos teisė individualiai vertinti byloje esančias aplinkybes. Tačiau visgi teismų praktikoje nustatyti tam tikri kriterijai šiam klausimui spręsti: asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).
Vertinant materialiųjų kriterijų egzistavimą nagrinėjamoje byloje, visų pirma pažymėtina, kad kaltinamajai iki šiol nebuvo taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas. Ji ikiteisminio tyrimo metu dėjo pastangas susisiekti su nukentėjusiąja, domėdamasi jos sveikatos būkle, jos atsiprašė ir teisiamojo posėdžio metu. Iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad kaltinamoji yra apibūdinama teigiamai, šiuo metu yra senatvės pensininkė, dėl sukelto eismo įvykio išgyvena ir gailisi, ką patvirtino ir galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu. Jos nusikalstama veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams, jos padarymą sąlygojo nepakankamas kaltinamosios rūpestingumas, neatidumas, tačiau itin sunkių padarinių šiais jos veiksmais nukentėjusiajai nekilo – jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tuo tarpu pati laiduotoja nėra teista, per penkerius metus už administracinių nusižengimų padarymą nebausta. K. S. yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai, yra kaltinamosios dukra. Tiek ji pati, tiek ir R. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji gali daryti ir daro teigiamą įtaką kaltinamajai. Jos po įvykio kalbėjosi apie susiklosčiusią situaciją, po šios situacijos ji nurodė teikianti pagalbą kaltinamajai, ja rūpinasi, jos bendrauja beveik kiekvieną dieną. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios poelgis yra vienkartinio pobūdžio, ji iki šiol buvo pareiginga vairuotoja, nuosekliai besilaikanti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nėra pagrindo abejoti, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pasirinko kaip galimą laiduotoją savo dukrą, nes tai yra jai artimas žmogus, kurio nuomonė jai svarbi ir į kurios patarimus ji atsižvelgia. Aptartos aplinkybės, K. S. charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo motinai ir yra verta teismo pasitikėjimo, todėl nenustatytos jokios aplinkybės, kurios paneigtų galimybę taikyti laidavimo institutą šioje baudžiamojoje byloje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant minimalų BK 40 straipsnyje numatytą laidavimo terminą. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka bausta tik vieną kartą, po eismo įvykio, kaip teigė galima laiduotoja, transporto priemonių nebevairuoja, laidavimas taikytinas be užstato.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai jas pažeidęs arba būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o šioje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta, todėl tiek šios, tiek ir BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas ir nepagrįstas suvaržymas kaltinamajai. Dėl šios priežasties konstatuojama, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekiami kaltinamajai neskiriant aptartų baudžiamojo poveikio priemonių.
V. Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusioji, atstovaujama įgalioto atstovo advokato, šioje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl nusikaltimu jai padarytos turtinės žalos atlyginimo ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią įvertino 7 000 Eur, o atskaičiavus draudimo išmoką, neturtinę žalą vertina 3 600 Eur.
Teisiamojo posėdžio metu iškilus klausimui dėl šios turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji patvirtino, kad iki šiol visa jos prašoma atlyginti turtinė žala buvo atlyginta draudimo bendrovės, ką patvirtina ir į bylą pateiktos mokėjimo nurodymų kopijos. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).
Kaip minėta anksčiau, nukentėjusioji civiliniu ieškiniu taip pat prašo atlyginti ir 3 600 Eur neturtinę žalą. Neabejotina, jog dėl neteisėtų R. S. veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą ir kitus nepatogumus, taip pat sveikatos sutrikdymą, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltininkės veiksmais, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kuri dėl nusikaltimu padaryto sveikatos sutrikdymo privalo būti atlyginama visais atvejais. Tačiau, teismo vertinimu, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis šiuo atveju yra akivaizdžiai per didelis ir neproporcingas nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams bei nepatogumams kompensuoti.
Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad nors nukentėjusiajai eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau itin sunkių liekamųjų šio sveikatos sutrikdymo padarinių nekonstatuota. 2023 m. kovo 26 d. elektroniniu laišku (1 t., b. l. 33) nukentėjusioji tyrėją informavo, kad jos gydymas tęsiamas poliklinikoje, kadangi jaučia skausmą, tempimą galvos, kaklo, pečių srityje. Iš medicinos dokumentų, esančių baudžiamojoje byloje, matyti, kad nukentėjusioji 2023 m. balandžio 21 d. skundėsi maudimu pečiuose, kojose, juosmenyje, dešiniame klube, mirgėjimu akyse, ošimu ausyse. Įvykio metu ji sąmonės praradusi nebuvo, tačiau gydymo metu jai buvo atliekami tyrimai, keletą kartų kreipėsi į gydymo įstaigas dėl juntamo galvos skausmo po eismo įvykio. Medicinos dokumentų išrašo/ siuntimo kopijoje nurodoma, kad nukentėjusioji juntamą skausmą po įvykio įvertino 5 balais VAS skalėje, buvo sąmoninga. 2023 m. vasario 27 d. atvykusi į gydymo įstaigą skundėsi sulėtėjusiu mąstymu, progresuojančiu galvos skausmu, tinimu, dešinio klubo skausmu. Ji buvo gydyta stacionare, taip pat papildomai gydoma ambulatoriškai, iki 2023 m. balandžio 12 d. jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Kaip matyti iš civiliniame ieškinyje išdėstytų aplinkybių, dėl eismo įvykio ji patyrė šoką, buvo konsultuota psichologo. Dėl patirtos traumos nukentėjo jos verslas, teko atsisakyti papildomos darbo veiklos, jaučia baimę dalyvauti eisme.
Iš aptartų duomenų matyti, jog nukentėjusiajai buvo taikomas gydymas, ji buvo stacionarizuota, nors iš karto po įvykio išleista gydytis ambulatoriškai. Nors sumuštos kūno vietos išliko skausmingos pakankamai ilgą laiko tarpą, be to, nukentėjusiosios žodžiais, traumos pasekmės juntamos iki šiol, tačiau, teismo vertinimu, tokių nukentėjusiosios patirtų neigiamų išgyvenimų apimtis nepagrindžia jos prašomo atlyginti neturtinės žalos dydžio. Neabejotina, kad nukentėjusioji patyrė tam tikrus nepatogumus dėl to, kad negalėjo užsiimti įprasta veikla, patyrė stresą situacijoje, kuomet kirsdama gatvę, buvo partrenkta automobilio, tačiau išdėstytos aplinkybes, teismo vertinimu, nepakankamos spręsti, kad nukentėjusioji patyrė tokio dydžio išgyvenimus, dėl kurių civiliniame ieškinyje prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis galėtų būti vertinamas kaip adekvatus ir proporcingas nukentėjusiosios patirtam išgąsčiui, dvasiniams išgyvenimams, patirtam fiziniam skausmui jai nesunkiai sutrikdžius sveikatą, kompensuoti. Teismų praktika, formuojama panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, nesuponuoja priešingo vertinimo. Įvertinus jau aptartą nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų pobūdį ir mastą, nukentėjusiosios patirta neturtinė žala įvertintina 4 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė jau yra atlyginusi 3 400 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajai, iš draudimo bendrovės papildomai nukentėjusiajai priteistinas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o kita civilinio ieškinio dalis atmetama.
VI. Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusiosios įgaliotas atstovas prašė šioje baudžiamojoje byloje priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Iš byloje esančio prašymo bei mokėjimo nurodymo kopijos matyti, kad šias išlaidas sudaro 400 Eur.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atstovas aktyviai dalyvavo procese, nukentėjusiosios interesus atstovaudamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, be kita ko, teikdamas patikslintus civilinius ieškinius, juos pagrindžiančius dokumentus, pasakydamas baigiamąją kalbą. Baudžiamoji byla išnagrinėta dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, ją sudaro du tomai.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, tai, kad byla nėra nei itin sudėtinga, nei didelės apimties, R. S. savo kaltę pripažino visiškai, ji buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat įvertindamas kaltinamosios turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, sprendžia, kad prašomų atlyginti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas ir proporcingas, jos nėra aiškiai per didelės, todėl iš kaltinamosios nukentėjusiosios naudai priteistina 400 Eur suma advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimui.
VIII. Dėl kitų klausimų
Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikyta nebuvo. Jai kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikomas. Kitų proceso išlaidų, kurios nebuvo aptartos šiame nuosprendyje, byloje nėra.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. S., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją K. S., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienų) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Procesą dėl nukentėjusiosios D. S. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti, civiliniam atsakovui savanoriškai atlyginus turtinę žalą.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš R. S. nukentėjusiosios D. S. naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) turėtų advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Išaiškinti atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:
1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.