Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui D. F. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

10. Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovė su sūnumi J. T. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), kuris priklauso ieškovės tėvams. Kartu bute gyvena ieškovės tėvai ir pilnametis brolis. Butas yra per du aukštus, keturių kambarių, su patogumais. J. T. turi atskirą kambarį, kuriame yra vaikui skirta lova ir kiti baldai, tačiau miega kartu su ieškove (b. l. 40-41). Motinos gyvenamojoje vietoje vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos augti, vystytis, poilsiui, kitiems vaiko poreikiams tenkinti. Pateiktoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone išvadoje sutinkama, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nurodyta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų vaiko interesus (b. l. 34-39). Be to, Tarnybai išklausius J. T. nuomonę, matyti, kad vaikui patinka gyventi su motina (b. l. 44-46). Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindą spręsti, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu šalių sūnumi, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

14. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: atsižvelgiant į tai, kad vaikas jau du metus nebendrauja su tėvu, bendrauti su vaiku tik Lietuvoje dalyvaujant motinai G. K..

15. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Teismo vertinimu, tikslios, aiškios ir konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas gali padėti išvengti konfliktinių situacijų, todėl siekiant užkirsti kelią galimam konfliktinių situacijų kilimui ateityje, teismas sprendžia, jog reikalinga nustatyti konkretesnę atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Juolab, kad ir išvadą byloje teikianti institucija konstatavo, kad bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti išsamesnė, apibrėžianti ir vaiko galimybę su tėvu bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis.

16. Kiekvienu konkrečiu atveju nustatant skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką būtina įvertini vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgti į vaikų amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad bylos duomenimis, atsakovo ir sūnaus bendravimas apsunkintas dėl kalbos barjero (atsakovas nekalba lietuviškai), atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje ((duomenys neskelbtini)), atsakovas su sūnumi bendrauja retai, kartais jam paskambina, nustatytina, jog tėvo ir vaiko bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis neribojamas, jei tai nekenkia vaiko interesams ir jo dienos režimui, atsakovas ir ieškovė dėl atsakovo susitikimų su vaiku susitaria bendru sutarimu, apie susitikimų laiką atsakovas informuoja ne vėliau kaip dvi dienos prieš planuojamą susitikimą, o susitikimai su vaiku vyksta tik Lietuvoje, dalyvaujant motinai G. K.. Toks bendravimo tvarkos nustatymas užtikrina vaiko ir tėvo emocinio ryšio susiformavimą ir palaikymą, tėvo teisės bei pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant bei vaiko teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą (CK 3.170 straipsnis). Pasikeitus aplinkybėms, bendravimo tvarka gali būti patikslinta.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

17. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 400,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

19. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

21. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

22. Atsižvelgiant į tai, kad, sprendžiant iš ieškovės gaunamų pajamų, jos turtinė padėtis vertinama kaip sudėtinga, jai tenka finansinė našta išlaikyti nepilnametį sūnų, todėl iš jos gaunamos nedarbo socialinio draudimo išmokos išlaikyti sūnų yra sudėtinga, o byloje nesant duomenų apie atsakovo darbingumo ribojimą, išsilavinimą, galimybių gauti pajamas iš darbo teisinių santykių ir pan. neturėjimą (ieškovė nurodė, kad atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini)), teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybes didesne dalimi nei nedirbanti ir vaiką auginanti ieškovė prisidėti prie vaiko išlaikymo ir teikti nepilnamečiam vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, kuriems tenkinti atsakovui prisidedant 400,00 Eur (ieškovei gaunant išmoką vaikui ir prisidedant mažesne dalimi), būtų užtikrinami ne tik vaiko būtinieji, bet ir J. T. laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos, gabumų lavinimo, etc. poreikiai, o išlaikymas iš esmės atitiktų orientacinį minimalios mėnesinės algos (šiuo metu 1 038,00 Eur bruto) kriterijų, tai, kad atsakovui taip pat tenka pareiga išlaikyti nepilnametį sūnų, sprendžia, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas visiškai, ir iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistina po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2025 m. balandžio 3 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodytas išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus, neteikė įrodymų, į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl daro išvadą, kad teismo sprendimui jis yra indiferentiškas.

23. Pažymėtina, kad CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iki ieškinio padavimo teismui dienos teiktinas išlaikymas priteisiamas kaip išlaikymo įsiskolinimas (ieškovė ieškinyje prašė priteisti išlaikymą nuo 2022 m. balandžio 1 d., todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje vertintinas kaip reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą). Todėl, nesant duomenų, kad atsakovas nuo 2022 m. balandžio 3 d. būtų teikęs nepilnamečiam sūnui išlaikymą, už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 3 d., iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2025 m. balandžio 3 d., priteistinas 14 400,00 Eur (36 mėn. x 400,00 Eur) išlaikymo įsiskolinimas.

24. Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

26. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 700,00 Eur suma už teisines paslaugas (b. l. 7) bei 80,00 Eur suma už vertimo paslaugas (b. l. 8) (88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Viso iš atsakovo ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 780,00 Eur.

27. Ieškovei 2025 m. balandžio 23 d. teismo nutartimi buvo atidėtas 148,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išvestinį reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką (b. l. 15-16). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo. Byloje mokėtinas 144,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 432,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 724,00 Eur žyminio mokesčio.

28. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 8,00 Eur dydžio sumos (minimali valstybei priteistina suma), todėl iš atsakovo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, ieškove G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo D. F. T., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką – tėvo D. F. T. ir vaiko J. T. bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis neribojamas, jei tai nekenkia vaiko interesams ir jo dienos režimui; atsakovas D. F. T. ir ieškovė G. K. dėl atsakovo susitikimų su vaiku susitaria bendru sutarimu, apie susitikimų laiką atsakovas telekomunikacinėmis priemonėmis ieškovę informuoja ne vėliau kaip 2 (dvi) dienos prieš planuojamą susitikimą, susitikimai su vaiku vyksta tik Lietuvoje, dalyvaujant motinai G. K..

Priteisti iš atsakovo D. F. T., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui J. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 0 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. balandžio 3 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo D. F. T., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui J. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 14 400,00 Eur (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų eurų 0 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti ieškovei G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. F. T., gim. (duomenys neskelbtini), 780,00 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. F. T., gim. (duomenys neskelbtini), 724,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 0 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.