- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- eI-3594-609/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00153-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- K. M. V.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei K. M. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiai atsakovei K. M. V. (toliau – ir atsakovė) ir iš atsakovės jai priteisti 55,45 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Prašyme nurodo, kad koncesijos sutarties pagrindu jai suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) teritorijoje. Nurodo, kad atsakovė nėra sumokėjusi 55,45 Eur vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), apskaičiuotos ginčo laikotarpiu. Tik 2022 m. gruodžio 21 d. tapo žinoma, kad palikėja V. M. mirė. Nuo momento, kai tapo žinoma ši aplinkybė, tą pačią dieną patikrino duomenis Testamentų registre, taip pat parengė ir išsiuntė raštą dėl vietinės rinkliavos nepriemokos likusios iki palikėjos mirties. Tačiau iki prašymo pateikimo teismui dienos atsakovė vietinės rinkliavos nepriemokos neapmokėjo.
Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Pareiškėjai ir atsakovei apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 7 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai; su vėlesniais pakeitimais), kurių 35 punktas nustato, kad pareiškėja atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą. Pagal Nuostatų 4, 18 punktus, vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių. Vietinės rinkliavos dydžius sudaro vietinės rinkliavos dedamosios: pastovioji, kurią moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, ir kintamoji, kurią moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga (Nuostatų 10, 23, 24 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau- ir LVAT), aiškindamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, nors ir ginčijamu laikotarpiu negyveno Lietuvoje, o buvo išvykęs į užsienį, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau, tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-538/2014, 2015 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A605-442/2015 ir kt.).
Pareiškėja pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Nuostatų. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Pareiškėja atsakovei apskaičiavo vietinę rinkliavą, mokėtiną ginčo laikotarpiu už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2.1 ir 4.1 punktuose nurodoma, kad nekilnojamojo daikto savininke registre įregistruota atsakovė, kuri nekilnojamojo turto objektą įgijo 2022 m. rugsėjo 29 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu.
Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Aptartas teisinis reguliavimas leidžia konstatuoti, kad pareiškėja į teismą kreipėsi kaip mirusios palikėjos, kurios turtą ir įsipareigojimus pagal įstatymą paveldėjo atsakovė, kreditorius. Šių kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalis).
Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėse bylose Nr. A-2486-602/2016 ir Nr. eA-2488-602/2016 yra konstatavusi, jog Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti kai kurie palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai, kurių vienas – „pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams“. Taigi, vietinės rinkliavos administratoriaus siunčiami mokėjimo pranešimai, kuriuose yra aiškiai nurodytas nekilnojamojo turto objektas, išskirta nesumokėtos vietinės rinkliavos suma (skola, nepriemoka), juos (pranešimus) vertinant kontekste su viešai paskelbtais Savivaldybės tarybos sprendimais (norminiais aktais), susijusiais su aptariama vietine rinkliava, paprastai (atsižvelgiant ir į kitas reikšmingas aplinkybes) gali būti pripažinti, kaip tinkami informuojant įpėdinius apie palikėjo skolines prievoles.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja atsakovei reikalavimą, dėl V. M., (duomenys neskelbtini), vietinės rinkliavos įsiskolinimo, pareiškė 2022 m. gruodžio 21 d. pateikdama pranešimą atsakovei dėl vietinės rinkliavos nepriemokos, todėl darytina išvada, kad pareiškėja atsakovei pareiškė reikalavimą praleidusi trijų mėnesinių terminą, numatytą Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje. Paminėtina, kad pareiškėja šios aplinkybės neneigia ir prašo vadovaujantis Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalimi atnaujinti aukščiau paminėtą terminą.
Pareiškėjos prašyme nurodoma, kad apie V. M. palikimo priėmimą tapo žinoma 2022 m. gruodžio 21 d. patikrinus Testamentų registrą, ir iš karto atsakovė buvo informuota apie prievolę sumokėti vietinę rinkliavą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja tik susipažinusi su Testamentų registro išrašu turėjo realią galimybę nustatyti turto paveldėtoją ir tai įvykdė 2022 m. gruodžio 21 d. pateikdama pranešimą atsakovei.
Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pareiškėja sužinojusi, jog atsakovė priėmė V. M. palikimą, veikė operatyviai bei stengėsi kuo greičiau informuoti atsakovę apie susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Pažymėtina, kad Nuostatų 43.3 punktas įtvirtina pareigą naujiems nekilnojamojo turto savininkams pranešti apie pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją. Byloje nėra raštinių įrodymų, kad atsakovė tinkamai įvykdė šią prievolę. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, jog pareiškėja Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 punkte numatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nuo palikimo atsiradimo dienos nėra praėję daugiau kaip trys metai, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjos prašymas atnaujinti reikalavimo pareiškimo terminą yra tenkinamas.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad šiuo atveju atsakovei kaip palikimą priėmusiam asmeniui tenka prievolė mokėti vietinę rinkliavą už nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl Nuostatų prasme ji yra laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą.
Iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos ir pranešimo dėl vietinės rinkliavos nepriemokos matyti, jog atsakovei už ginčo laikotarpį mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas taikant Nuostatuose nustatytus dydžius ir liko nesumokėta 55,45 Eur skola. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ginčo rinkliavą sumokėjo arba nustatyta tvarka kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai.
Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis).
Kadangi nustatyta, jog už ginčo laikotarpį atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą nėra įvykdžiusi, todėl 55,45 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma pareiškėjai priteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės K. M. V. 55,45 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 45 centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.