Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1741-480/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-09
Bylos Nr.: e2A-1741-480/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-12435-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas: M. B. M.
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „MAKVETA“, G. Z., L. M., uždaroji akcinė bendrovė „Surfkolita“, uždaroji akcinė bendrovė „Elbingos transportas“, uždaroji akcinė bendrovė „Butai ir biurai“, Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. V., I. V.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Saverda“, uždarajai akcinei bendrovei „Žakona“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1741-480/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12435-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.1.4; 2.4.2.13; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. M., trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „MAKVETA“ ir G. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-200-475/2021 pagal ieškovo M. B. M. patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Saverda“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Žakona“ dėl pažeistų teisių, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „MAKVETA“, L. M., G. Z., uždaroji akcinė bendrovė „Surfkolita“, uždaroji akcinė bendrovė „Elbingos transportas“, uždaroji akcinė bendrovė „Butai ir biurai“, Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saverda“ patikslintą priešieškinį ieškovui M. B. M., atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žakona“ dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „MAKVETA“, L. M., G. Z., uždaroji akcinė bendrovė „Surfkolita“, uždaroji akcinė bendrovė „Elbingos transportas“, uždaroji akcinė bendrovė „Butai ir biurai“, Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir pagal trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „MAKVETA“ ir G. Z. ieškinį ieškovui M. B. M., atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Saverda“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Žakona“ dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys L. M., uždaroji akcinė bendrovė „Surfkolita“, uždaroji akcinė bendrovė „Elbingos transportas“, uždaroji akcinė bendrovė „Butai ir biurai“, Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. V. ir I. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. B. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino. Patikslintu ieškiniu prašė nustatyti, kad žemės sklypo formavimas pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), turi būti vykdomas pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) inžinierės V. J. 2021 m. balandžio 26 d. parengtą Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių patikslintą (patikslintas pastato adresas – (duomenys neskelbtini)) brėžinį, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Patiksliname ieškinyje nurodė, kad yra negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Šiame pastate negyvenamąsias patalpas taip pat turi UAB „Žakona“, UAB „Surfkolita“ ir G. Z.. Pastatui (duomenys neskelbtini), o tai reiškia ir ieškovo nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, nesuformuotas žemės sklypas, todėl ieškovas negali be apribojimų naudotis ir disponuoti jam priklausančiomis patalpomis. Į ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančias patalpas patenkama per 3 m pločio bendrą koridorių, kurio 38/100 dalys priklauso ieškovui, o 62/100 dalys – UAB „Žakona“. UAB „Žakona“ visiškai užtvėrė (užmūrijo) bendrą koridorių ir ieškovas neturi jokio patekimo į jam priklausančias gamybines patalpas. Kad būtų bent praėjimas į ieškovo patalpas, jis pasidarė duris per UAB „Surfkolita“ nuosavybės teisėmis priklausančią patalpą, tačiau ieškovo patalpos yra gamybinės ir norint jas naudoti pagal paskirtį (atsivežti reikalingas medžiagas ir įrengimus), būtinas ne tik praėjimas, bet ir įvažiavimas su transporto priemone. Dėl nurodytų aplinkybių yra parengtas paprastojo remonto projektas, kuriame numatyta įrengti vartus į kiekvieną patalpą. 2018 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo prie pastato formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą – 2018 m. rugsėjo 21 d. priimtas įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos byla Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB (duomenys neskelbtini) inžinierė V. J. parengė Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė derinti projektą tokiais pagrindais: 1) neatsižvelgta į 2018 m. spalio 4 d. žemės sklypo prie pastato formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą pastabą; 2) parengti sprendiniai nederinti su rengiamais žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais; formuojamų sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), sprendiniai persidengia; sprendinius derinti su rengiamais žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais bei kitų gretimų pastatų savininkais (pastatai pažymėti plane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.); 3) projekto sprendiniai nederinti su kitais pastato (duomenys neskelbtini) savininkais bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojais, kuriems turi įtakos parengti sprendiniai. Dėl antrojo punkto reikalavimų – gretimų pastatų patalpų savininkai yra: 1) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), – UAB „Surfkolita“ ir UAB „Saverda“; 2) pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini) – G. Z. ir UAB „MAKVETA“; 3) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini) – L. M., UAB „Elbingos transportas“, UAB „Butai ir biurai“ ir ieškovas. UAB „Surfkolita“ ir G. Z., atstovaujantis ir UAB „MAKVETA“, derinimo raštus pasirašė kaip pastato (duomenys neskelbtini) patalpų bendraturčiai ir pastatų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai. L. M., UAB „Elbingos transportas“, UAB „Butai ir biurai“ derinimo raštą pasirašė 2019 m. gegužės 29 d. UAB „Saverda“ yra pastato (duomenys neskelbtini) ir pastato (duomenys neskelbtini) patalpų savininkė bei rengiamo žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto iniciatorė. UAB „Saverda“ ant ieškovo užsakymu UAB (duomenys neskelbtini) inžinierės V. J. parengto Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinio užrašė, kad su juo nesutinka, ir nenurodydama motyvų sprendinį atsisakė derinti. Dėl trečiojo punkto reikalavimų – UAB „Žakona 2019 m. gegužės 6 d. pasirašė ant plano, kad su sprendiniais sutinka; UAB „Surfkolita“ derinimo raštus pasirašė 2018 m. balandžio 18 d. ir 2019 m. balandžio 30 d.; G. Z., atstovaujantis save ir UAB „MAKVETA“, derinimo raštą pasirašė 2019 m. balandžio 19 d. elektroniniu parašu).

3. Atsakovė UAB „Saverda“ byloje pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino. Patikslintu ieškiniu prašė nustatyti, kad žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), suformavimas turi būti vykdomas pagal architektės I. T. 2021 m. kovo 31 d. paruoštą Žemės sklypo prie statinio ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodė, kad UAB „Saverda“ taip pat paruošė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato (duomenys neskelbtini), kuris yra prie pastato (duomenys neskelbtini). Su šiuo atsakovės užsakymu parengtu projektu, kurį parengė architektė I. T., sutinka trečiasis asmuo UAB „Žakona“, dalies patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), savininkė. Ji sutikimą raštu pateikė 2019 m. gegužės 6 d., pasirašydama ant atsakovės projekto, ir kuri 2019 m. gegužės 2 d. raštiškai atsisakė duoti sutikimą ieškovui ir tai nurodė ant ieškovo projekto. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo bei architektūros skyrius nederino atsakovės projekto tik nurodant vienintelį motyvą, kad neišpildyti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. vasario 8 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punkte nurodyti nederinimo motyvai, t. y. neatsižvelgta į žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo 2018 m. spalio 31 d. parengtuose reikalavimuose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą pastabą, kad tuo pačiu metu rengiamas žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas (paslaugos byla Nr. (duomenys neskelbtini)); parengti sprendiniai nederinti su rengiamais žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais; manytina, kad formuojamų sklypų sprendiniai gali persidengti; dėl parengtų sprendinių prie pastato (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijoje gauti pastato (duomenys neskelbtini) savininkų prieštaravimai (2019 m. balandžio 15 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi tarp ieškovo ir atsakovės yra ginčas, kuris jų užsakymu paruoštas projektas yra teisingas ir kuriuo mažiau yra pažeidžiamos kito nekilnojamojo turto savininko teisės. Esminis nesutarimas tarp šalių formuojant žemės sklypus prie jiems priklausančių pastatų (duomenys neskelbtini) (ieškovo dalis jame) ir (duomenys neskelbtini) (atsakovės pastatas) – prie šių pastatų esanti laisva žalia veja. Atsakovės nuomone, jos paruoštas projektas yra priimtinesnis, nes: 1) ieškovo žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) riba nubrėžta glaudžiantis prie sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ribos ir apima visą teritoriją, esančią tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nors šioje pusėje pastate (duomenys neskelbtini) nėra įrengta jokio įėjimo ar privažiavimo prie pastato (abiejų projektų, dėl kurių užsakovai (ieškovas ir atsakovė) ginčijasi, tikslas – suformuoti sklypus prie esamų pastatų, įvertinus esamų pastatų būklę); 2) priešingai nei ieškovo, UAB „Saverda“ užsakymu parengtame projekte žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) riba yra nubrėžta per vidurį teritorijos, esančios tarp pastato (duomenys neskelbtini) ir pastato (duomenys neskelbtini), atsitraukiant nuo pastato (duomenys neskelbtini), kurio dalis priklauso ieškovui, net 4,50 m atstumu, kad šio pastato patalpų savininkai ateityje galėtų įsirengti pageidaujamus įvažiavimus (riba atsakovės projekte pažymėta taškais (duomenys neskelbtini)); ši sklypo riba atitraukta nuo pastato (duomenys neskelbtini)būtent atsižvelgus į ieškovo pageidavimus; 3) ginčo zona (žalia veja), kurią ieškovas siekia priskirti tik prie pastato (duomenys neskelbtini), iki šiol prižiūrėta, ja rūpinasi ir naudojasi tik atsakovė UAB „Saverda“; 4) UAB „Saverda“ užsakymu paruoštame projekte prie pastato (duomenys neskelbtini)paliekamas 1 metro atstumas (pažymėtas skaičiais (duomenys neskelbtini)), kad būtų galima atsakovei tinkamai prižiūrėti, remontuoti jai priklausantį pastatą (duomenys neskelbtini); ieškovo pateiktame projekte šioje vietoje sklypo riba nubrėžta lygiai su pastato (duomenys neskelbtini)siena ir numatytas 1 m pločio servitutas atsakovei priklausančiam pastatui aptarnauti; toks sprendimas nėra protingas bei teisingas, nes bet kuriuo atveju pastato savininkui žymiau geriau, kai 1 m pločio žemės sklypas suformuotas prie jo pastato, o ne nustatant servitutą, tuo labiau kai santykiai tarp šalių nėra normalūs; tik nuosavame sklype galima rengti nuogrindas, lietvamzdžius, stogelius ar kitus pastato fasado elementus, išsikišančius į sklypo pusę, kuris pagal ieškovo užsakymu parengtą projektą, priklausytų visiškai kito pastato savininkams ir tai sudarytų sąlygas kilti naujiems konfliktams ateityje; 5) UAB „Saverda“ užsakymu paruoštame projekte sklypo riba (žr. (duomenys neskelbtini)) nubrėžta taip, kad prie pastato (duomenys neskelbtini)suformuotas sklypas atsiremtų į jau įregistruotą sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sklypas Nr. l pratęsiamas iki sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); atsižvelgiama į tai, kad atsakovei priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) paskirtis yra gamybinė, pramonės (pastatas – gamybinis pastatas), prie jo reikės privažiuoti sunkvežimiams, sustoti ir pasikrauti pagamintas prekes, todėl projektuojamame sklype Nr. 1 nurodytas platus servitutinis kelias (S1/191 kv. m) (patikslintame 2020 m. gegužės mėn. projekte, atsižvelgiant į šalia ginčo sklypo esančio jau suformuoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), savininko R. V. prašymą, servituto S1 plotas nuo 191 kv. m padidintas iki 236 kv. m), kurio užtverti automobiliais negalima; dėl šios priežasties sklypas Nr. 1 pratęsiamas į vakarus už servitutinio kelio, kad žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) naudotojai turėtų galimybę laikyti autotransporto priemones. Vadovaujantis 2021 m. kovo 9 d. projektu, bus visos galimybės tiek UAB „Saverda“ patekti į jai priklausantį pastatą (duomenys neskelbtini) per pastato iš abiejų pusių įrengtus vartus per šiam pastatui priskiriamą žemės sklypo dalį, tiek ieškovui – per naujai įrengiamus vartus į pastato (duomenys neskelbtini) pirmojo aukšto patalpas, kitiems šio pastato bendraturčiams (UAB „Žakona, UAB „Surfkolita“ ir G. Z.) į savo patalpas, esančias kituose šio pastato aukštuose. Be to, pagal šį planą bus visos galimybės patekti ir G. Z. bei UAB „MAKVETA“ prie jiems priklausančio pastato (duomenys neskelbtini), bei R. V. prie jam priklausančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl naujai į bylą pateiktas patikslintas projektas neturės jokios neigiamos įtakos nei ieškovo, nei atsakovų, nei trečiųjų asmenų teisėms. Pagal ieškovo pateiktą projektą formuojamame sklype prie pastato (duomenys neskelbtini) yra nustatomi net 8 servitutai, iš jų net du servitutai (S1/0,010 ha ir S2/0,0019 ha), numatyti prie atsakovei UAB „Saverda“ priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) dviejų šoninių sienų (1 m nuo pastato sienos), o tai tik dar labiau sudarys sąlygas tolimesniems konfliktams tarp šalių kilti. Ieškovo inicijuojamas suformuoti sklypas neracionalus, neatsižvelgta į daug metų nusistovėjusį žemės sklypo prie pastatų faktinį naudojimąsi, neužtikrins ne tik visų pastato (duomenys neskelbtini) bendraturčių, bet ir šalia šio pastato esančio pastato (duomenys neskelbtini) savininkės UAB „Saverda“ poreikių bei interesų, užkertant kelią jai, kaip savininkei, turėti teisę į normalų priėjimą prie savo pastato (duomenys neskelbtini).

4. Tretieji asmenys UAB „MAKVETA“ ir G. Z. byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad pagal trečiųjų asmenų pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) inžinierės V. J. 2020 m. birželio 25 d. parengtą projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, ir prašė priešieškinį atmesti. Ieškinyje ir atsiliepime nurodė, kad UAB „MAKVETA“ ir G. Z. nuosavybės teise valdo tris nekilojamojo turto objektus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas yra 1 226,77 kv. m (neskaičiuojant 422,75 kv. m patalpos pastate (duomenys neskelbtini) M. B. M. formuojamame žemės sklype). Tretieji asmenys 2020 m. liepos 20 d. pateikė pakartotinį prašymą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2020 m. liepos 29 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Trečiųjų asmenų, nuosavybės teise valdančių pastatą (duomenys neskelbtini), užsakymu yra parengtas UAB (duomenys neskelbtini) inžinierės V. J. žemės sklypo sprendinių projektas, atitinkantis savo plotu jau daugelį metų nuomojamai žemei iš Kauno savivaldybės, t. y. 0,2022 ha tame tarpe įskaitant 5 servitutus S1–S5, kurių bendras plotas yra 0,0347 ha. Skaičiuojant be servitutų S1–S5 plotų, šiame projekte pastatui (duomenys neskelbtini) tenkantis žemės sklypo plotas yra net faktiškai mažesnis už tą plotą kuris buvo priskirtas Kauno savivaldybės žemės mokesčio skaičiavimams. Visų UAB „MAKVETA“ ir G. Z. nuosavybės teise valdomų nekilojamojo turto objektų bendras patalpų plotas yra 1 649,52 kv. m. UAB „MAKVETA“ daugiau nei 17 metų nuomojasi iš Kauno miesto savivaldybės 0,2445 ha valstybinės žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), jai priskirtą Kauno savivaldybės keturiems nekilnojamo turto objektams, kuriuos nuosavybės teise valdo tretieji asmenys. Vienam UAB „MAKVETA“ ir G. Z. nuosavybės teise valdomų patalpų kvadratiniam metrui pagal žemės nuomos sutartį tenka 1,48 kv. m žemės ploto (2 445 kv. m : 1 649,52 kv. m). Atsakovė UAB „Saverda“ priešieškiniu prašo nustatyti, kad pastatui, pažymėtam indeksu (duomenys neskelbtini), kurio patalpų plotas yra 214,62 kv. m, būtų formuojamas 0,0874 ha žemės sklypas pagal atsakovės UAB „Saverda“ pateiktą projektą. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodoma, kad UAB „Saverda“ pastatui (duomenys neskelbtini) yra priskirta 0,0385 ha valstybinės žemės plotas, t. y. 2,33 karto mažesnis plotas už UAB „Saverda“ pateiktame priešieškinio projekte. Pagal priešieškinio reikalavimą atsakovės (duomenys neskelbtini) pastato patalpų ploto vienam kvadratiniam metrui tektų 4,07 kv. m žemės sklypo plotas (874 kv. m : 214,62 kv. m). Atsakovės pastatui (duomenys neskelbtini) suformavus žemės sklypą pagal atsakovės pateiktą planą, trečiųjų asmenų UAB „MAKVETA“ ir G. Z. nuosavybės teise valdomam pastatui (duomenys neskelbtini) žemės sklypo formavimui liktų 0,1326 ha žemės plotas, įskaitant neišvengiamus servitutus, kas sudarytų 1,08 kv. m žemės sklypo ploto vienam (duomenys neskelbtini) pastato patalpų ploto kvadratiniam metrui (1 326 kv. m : 1 226,77 kv. m). Patenkinus priešieškinio reikalavimą, būtų pažeista trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdančių pastatą (duomenys neskelbtini) teisė formuoti tokio dydžio žemės sklypą prie pastato (duomenys neskelbtini), kuris butų proporcingas jau daugelį metų nuomojamai žemei iš Kauno savivaldybės, tai yra 1,48 kv. m vienam patalpų kvadratiniam metrui. Pagal šį 1,48 koeficientą pastatui (duomenys neskelbtini) turėtų priklausyti apie 0,1815 ha ploto žemės sklypas, t. y. 0,049 ha (37 proc.) didesnis, nei kad lieka 0,1326 ha patenkinus UAB „Saverda“ priešieškinį. UAB „Saverda“ pateiktas žemės sklypo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3D-40 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ III skyriaus 6 ir 10 punkto nuostatoms, kuriose yra nurodoma kaip yra apskaičiuojamas valstybinės žemės sklypo dydis reikalingas statiniams eksploatuoti – UAB „Saverda“ priešieškinyje pateiktame žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) projekte, sklypo plotas nurodomas 870 kv. m, įskaitant 238 kv. m plotą, skirtą servitutams. Išskaičiavus iš viso 870 kv. m žemės sklypo ploto servitutų užimamą plotą (870 – 238), likęs 632 kv. m sklypo plotas yra didesnis 59,1 proc. arba 234,7 kv. m už įstatymų didžiausią leidžiamą 397,3 kv. m plotą. Teismui patvirtinus įstatymams prieštaraujantį UAB „Saverda“ parengtą žemės sklypo planą ir ieškovo M. B. M. pateiktą žemės sklypo projektą prie pastato (duomenys neskelbtini), likęs niekam nepriskirtas valstybinės žemės plotas, esantis prie pastato (duomenys neskelbtini), būtų apie 1 326 kv. m. Tame likusiame 1 326 kv. m žemės sklypo plote yra privalomi trys kelio servitutai, reikalingi tam, kad būtų galima patekti į šalia esančius pastatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Servitutų bendras plotas užimtų apie 154 kv. m. Išskaičiavus iš likusios valstybinės žemės prie pastato (duomenys neskelbtini) kelio servitutų plotus, pastatui (duomenys neskelbtini) liktų 1 172 kv. m žemės sklypo plotas. Apskaičiuotasis mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, kurį sudaro (duomenys neskelbtini) statinio užimamas plotas ir plotas (duomenys neskelbtini) statiniui prižiūrėti, yra lygus 1 428.3 kv. m, kai tuo tarpu patvirtinus UAB „Saverda“ žemės sklypo projektą, likęs nepaskirstytas valstybinės žemės plotas, esantis šalia pastato (duomenys neskelbtini), būtų lygus 1 172 kv. m, tai yra 256,3 kv. m mažesnis nei tai numato teisės aktai. Pritaikius 10 punkto nuostatas į pastato (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas teoriškai gali būti įtrauktas papildomas valstybinės žemės plotas, bet ne didesnis kaip 142,8 kv. m. Apskaičiuotas žemės sklypo plotas (1 571,1 kv. m) pastatui (duomenys neskelbtini) savo dydžiu yra artimas nurodytam nuomojamos žemės plotui Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 20 d. pateiktoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje patvirtinama, kad UAB „MAKVETA“ pastatui (duomenys neskelbtini) ir 430 kv. m patalpai pastate (duomenys neskelbtini) priskirta 2 445 kv. m valstybinės žemės plotas, už kurį UAB „MAKVETA“ apie 20 metų valstybei moka žemės nuomos mokestį. Teismui patvirtinus UAB „Saverda“ pateiktą žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) projektą, valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), liktų niekam nepriskirtos valstybinės žemės plotas į šiaurės pusę nuo UAB „Saverda“ žemės sklypo projekte pažymėtos linijos tarp 1 ir 2 taškų. Teismui patvirtinus trečiųjų asmenų teikiamą žemės sklypo projektą prie pastato (duomenys neskelbtini) ir ieškovo teikiamą žemės sklypo projektą prie pastato (duomenys neskelbtini) neliktų jokių nepriskirtų valstybinės žemės plotų ir užkirstų kelią tolimesniems šalių teisiniams ginčams ir neracionaliam valstybinių lėšų bei resursų naudojimui.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas M. B. M. nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad priešieškinyje nurodoma, jog su ieškovo pateiktu UAB (duomenys neskelbtini) inžinierės V. J. parengtu patikslintu Žemės sklypų formavimo projektu nesutinka UAB „Žakona“, tačiau UAB „Žakona“ ginčijamoje žemės sklypo dalyje tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neturi patalpų, tai reiškia ji neturi ir jokio pagrįsto ir teisėto intereso, o nesutikimas reiškiamas dėl kitų sumetimų. Jokio teisinio suinteresuotumo neturi ir kiti trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukti patalpų savininkai. Priešieškinyje nurodoma, kad pastate (duomenys neskelbtini), tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nėra įrengta jokio įėjimo ar privažiavimo prie šio pastato, taigi atsakovė patvirtina ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančios dvi gamybinės patalpos, kuriose yra stambiagabaritiniai įrengimai, neturi jokio patekimo į jas ir ieškovas negali šiomis patalpomis naudotis, tačiau atsakovė nutyli tą aplinkybę, kad iš pastato (duomenys neskelbtini), ne tik, kad nėra jokio išėjimo į ginčijamą žemės sklypo dalį, bet ir nėra jokio poreikio, nes pastate vykdoma tik sandėliavimo veikla. Patvirtinus atsakovės priešieškinyje siūlomą žemės sklypo formavimo projektą, kuriame žemės sklypo riba yra nubrėžta per vidurį teritorijos, į vieną ieškovo gamybinę patalpą negalės įvažiuoti joks sunkvežimis. Atsakovė priešais įvažiavimą į ieškovo gamybinę patalpą pageidautų laikyti automobilius, tačiau žemės sklypo formavimo planas tikrai nesumažins konfliktų ateityje. Dėl servituto S1 nustatymo ieškovas neturi jokio intereso. Šį servitutą siūloma nustatyti tik todėl, kad žemės sklype daug pastatų ir yra tokie reikalavimai žemės sklypo formavimui. Ieškovas nesutinka su I. T. 2020 m. gegužės mėn. paruoštu Žemės sklypo prie statinio ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu, kadangi UAB „Saverda“ prašomas suformuoti žemės sklypas persidengia su kito bendro naudojimo objekto – rezervuaro – žemės sklypu.

6. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Žakona“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad byloje UAB „Žakona“ nepagrįstai patraukta atsakove, kadangi ieškovo reikalavimas su UAB „Žakona“ teisėmis ar pareigomis nesusijęs. UAB „Žakona“ tik atšaukė sutikimą ieškovui formuoti žemės sklypą pagal jo projektą, tačiau šioje byloje ieškovas leisti tai daryti be UAB „Žakona“ sutikimo neprašo. Ieškovo pateiktas rekonstrukcijos projektas, pagal kurį vakariniame fasade būtų įrengti dveji vartai, su UAB „Žakona“ nederintas ir apie jį UAB „Žakona“ nieko nebuvo žinoma, todėl jam UAB „Žakona“ nepritaria. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad neva UAB „Žakona“ kliudo jam patekti į patalpas. Tokių pretenzijų ieškovas UAB „Žakona“ nėra reiškęs, nei pateikia tokius teiginius patvirtinančius įrodymus. Ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi jo pateiktame projekte ir veiksmuose nesilaikoma principinės nuostatos, užtikrinančios, kad bendraturčiai išnaudotų visas galimybes suderinti savo valią dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo. Jo inicijuojamas suformuoti sklypas neracionalus, neužtikrins visų bendraturčių poreikių ir interesų, užprogramuos tik bereikalingus ginčus, pavyzdžiui, ties UAB „Žakona“ nuosavybės teise (pietvakarinėje pastato (duomenys neskelbtini) pusėje) norimas formuoti sklypas gali riboti greta esančių statinių naudotojų teises, be to, yra neracionalios puslankio formos. Iš ieškovo projekto matyti, kad jis siekia įgyvendinti savo teises per kitų bendraturčių teisių suvaržymą. UAB „Saverda“ inicijuojamame sklypo formavimo sprendinyje derinami abiejų šalių, ieškovo ir atsakovės UAB „Saverda“ interesai, todėl toks planas, vadovaujantis geros ir teisingos kaimynystės principu, UAB „Žakona“ būtų priimtinesnis, todėl UAB „Žakona“ jį ir palaiko.

7. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašė ieškinio pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi byloje pateiktus dokumentus, mano, kad ginčas tarp bylos šalių galimai kilo ieškovui negalint įgyvendinti 2019 m. balandžio 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto reikalavimo dėl parengtų sprendinių suderinimo su rengiamais žemės sklypo prie pastato ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais, t. y. iš esmės ginčas kilo nesant taikaus ieškovo ir atsakovės susitarimo dėl sklypų ribų formuojant žemės sklypus prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracija, atsižvelgdama į ginčo esmę, nepasisako dėl ieškovo teiginių, kad kiti 2019 m. balandžio 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti reikalavimai yra įgyvendinti, nes tai nesusiję su šio ginčo dalyku bei tai bus vertintina ieškovui kreipiantis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo, pateikiant visus dokumentus, pagrindžiančius nederinimo reikalavimų įvykdymą. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į tai, kad formuojant naudojamą žemės sklypą pastatui ((duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį ir formuojant naudojamą žemės sklypą pastatui ((duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesiogine paskirtį, projektų sprendiniai persidengia ir nei vienas projektas negali būti derinamas, kol nebus pasiektas pastatų savininkų susitarimas dėl žemės sklypų, ieškovui ir atsakovui buvo nustatytas reikalavimas suderinti formuojamų žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sprendinius, kurie bus priimti, kai bus gauti ginčo šalių susitarimai dėl projektinių sprendinių arba tai bus nustatyta teismo sprendimu.

8. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Surfkolita“ nurodė, kad su ieškiniu sutinka, ir prašė ieškinį pripažinti atitinkančiu proporcingumo ir teisingumo principams ir pagrįstu, įpareigoti Kauno miesto savivaldybę derinti (duomenys neskelbtini) projektą pateiktame variante. Nurodė, kad UAB „Surfkolita“ teisės yra nelygiavertės UAB „Saverda“ teisėms. (duomenys neskelbtini) projekte reikalaujamos ribos neatitinka nei proporcingumo, nei teisingumo, nei sąžiningų bendraturčių interesų sampratos. Ieškovas turi patalpas pastate (duomenys neskelbtini), į kurias neturi įėjimo ir patenka tik laikinu UAB „Surfkolita“ sutikimu per UAB „Surfkolita“ priklausančią patalpą. Tam, kad jis galėtų įsirengti tiesioginį patekimą į jam priklausančias patalpas, būtinas žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) suformavimas, kuriame būtų atsižvelgta į ieškovo interesus. Teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad miesto formuojama įvaža į sklypą (duomenys neskelbtini) ir naujai formuojamą sklypą prie (duomenys neskelbtini) faktiškai atima žemę iš pastato (duomenys neskelbtini) bendrasavininkų, ko pasėkoje teks perduoti (duomenys neskelbtini) šiuo metu eksploatuojamo sklypo dalį, kas yra parodyta (duomenys neskelbtini) projekte. Atsiliepime į priešieškinį trečiasis asmuo UAB „Surfkolita“ nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, ir prašė ieškovo M. B. M. ieškinį pripažinti atitinkančiu proporcingumo ir teisingumo principams ir pagrįstu, įpareigoti Kauno miesto savivaldybę derinti (duomenys neskelbtini) projektą pateiktame variante, o patikslintą priešieškinį atmesti. Nurodė, kad servitutas S1 yra didinamas nuo 191 kv. m iki 236 kv. m tam, kad vienas iš gretimo sklypo savininkų galėtų privažiuoti prie savo pastatų su sunkvežimiais ir kita didesnių gabaritų technika. Neužstatyta sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žemės sklypo plotas yra 271 kv. m, tik 85 kv. m yra neužstatyta pastatais, kurių vieno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas tik 251,3 kv. m, o kito (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tik 32,36 kv. m. Į šią neužstatytą sklypo dalį negali tilpti vilkikas su priekaba, nes jo ilgis 12,6 m, o sklypo kraštinės ilgis 11 m. Dėl šios priežasties UAB „Surfkolita“ laiko šį prašymą fiktyviu, nes 191 kv. m. servitutas S1 turi važiuojamosios dalies plotį 6 m (tai dvipusio judėjimo gatvė), o papildomas servitutas suformuotas taip, kad gretimo sklypo savininkas galėtų vykdyti veiklą naudodamas servitutą kaip jo sklypo priklausinį. Atsakovė UAB „Saverda“ net pateikdama patikslintą priešieškinį toponuotraukoje nenurodo visiems šio sklypo naudotojų bendroje nuosavybėje esančio rezervuaro. Projekte minimas rezervuaras nėra rodomas. Realiai egzistuojantis kelias yra 1 m atstumu nuo UAB „Saverda“ priklausančio pastato, prie kurio formuojamas sklypas, kai tuo tarpu projekte servituto S1 riba nutolusi nuo pastato nuo 3 iki 4 m. Įskaitant rodomą servituto S1 plotą – 6 m, gaunasi, kad pusė rezervuaro patenka po servituto S1 keliu, taigi turi būti likviduotas, nes kitaip negalės važiuoti ne tik didelės mašinos, bet ir mažos. Neišsprendus rezervuaro – kiemo statinio, kurio bendrasavininkai yra visos šioje byloje dalyvaujančios šalys, UAB „Saverda“ neturi teisės į jį kėsintis. (duomenys neskelbtini) projekte reikalaujamos ribos neatitinka nei proporcingumo, nei teisingumo, nei sąžiningų bendraturčių interesų sampratos. UAB „Surfkolita“ nuo patalpos pastate (duomenys neskelbtini) įsigijimo momento 2003 m. iki šiol Kauno miesto savivaldybei mokėjo žemės mokestį. UAB „Surfkolita“ valdomai patalpai pastate (duomenys neskelbtini), kurios plotas 860,54 kv. m, buvo priskirtas žemės mokestis už žemės sklypo plotą 1 259 kv. m. Šiame plote po pastato (duomenys neskelbtini) patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 860,54 kv. m žemės, o likusi 398,46 kv. m yra neužstatytame plote, kurio vieta nebuvo konkrečiai nustatyta. Formuojant žemės sklypą prie pastato (duomenys neskelbtini) UAB „Surfkolita“ tenka 229 kv. m, kurie randasi (duomenys neskelbtini) projekte tarp taškų (duomenys neskelbtini), esantis 229 kv. m plotas ir 169,54 kv. m kitoje sklypo vietoje, kuri bus nustatyta suformuoto pastato (duomenys neskelbtini) sklypo vietoje bendrasavininkų sutarimu. Kadangi faktinis žemės sklypo plotas buvusiu adresu – (duomenys neskelbtini), yra sumažėjęs dėl didinamos (duomenys neskelbtini) gatvės apsauginės zonos išplėtimo Kauno miesto savivaldybės iniciatyva, teisingumas reikalauja, kad formuojamų žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dydžiai turėtų būti proporcingi mokėtam žemės mokesčio dydžiui. Ginčo žemės sklypo dalis priešais ieškovo gamybines patalpas yra pusiau uždaras kiemas – sklypo dalis, iš trijų pusių užstatyta tarpusavyje sujungtais pastatais. UAB „Saverda“ įsirengus šiame kieme papildomus vartus, padidės transporto srautai ir bus apsunkinta krovinių apyvarta. Ginčo žemės sklypo dalimi atsakovė UAB „Saverda“ šiuo metu nesinaudoja. UAB „Saverda“ gamybinio pastato paprastojo remonto projektas yra parengtas dirbtinai, siekiant užimti žemės sklypo dalį priešais ieškovo gamybines patalpas, kas padarys neįmanomą įvažiavimą į jas krovininiams automobiliams. UAB „Saverda“ gamybinis pastatas (duomenys neskelbtini) iš fasadinės pusės turi dvejus vartus, yra naudojamas sandėliavimo veiklai, todėl nėra jokios būtinybės įsirenginėti dar trejus vartus priešingoje pastato pusėje.

9. Atsiliepime į trečiųjų asmenų ieškinį atsakovė UAB „Saverda“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad trečiųjų asmenų pateiktas projektas nėra suprantamas. Projekto sutartiniuose ženkluose nurodoma, jog formuojamo žemės sklypo riba žymima raudonai su tam tikrais tarpeliais (punktyrine linija). Pateiktame projekte ribos pažymėtos daugiausiai ištisinėmis linijomis raudonai, apima ir pastatą (duomenys neskelbtini), jokia įvaža į žemės sklypą projekte nepažymėta. Tretieji asmenys turėtų į bylą pateikti aiškų ir suprantamą 2020 m. birželio 25 d. žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) formavimo projektą, kuriame būtų aiškios linijos, kokią prie šio (duomenys neskelbtini) pastato siūloma suformuoti žemės sklypo dalį. UAB (duomenys neskelbtini) inžinierės V. J. 2020 m. birželio 25 d. parengta Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinio schema M 1:500 ((duomenys neskelbtini)) prieštarauja jau pradėtų rengti toje pačioje (duomenys neskelbtini) teritorijoje žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) schemoms ir jau parengtiems sprendinių brėžiniams (www.zpdris.lt sistemoje pradėti procesai Nr. (duomenys neskelbtini) (prie (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (prie (duomenys neskelbtini))). Tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, jog pagal jų pareikštą ieškinio reikalavimą jų prašymu paruoštas žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektas būtų pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijai ir, jei buvo pateiktas, koks atsakymas buvo gautas. Trečiųjų asmenų projektas pažeis ne tik UAB „Saverda“, bet ir pastato (duomenys neskelbtini) savininkų (M. B. M., UAB „Žakona“, UAB „Surfkolita“, G. Z.) bei greta esančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų R. V. ir I. V. teises, nes trečiųjų asmenų UAB „MAKVETA“ ir G. Z. pateiktame žemės sklypo suformavimo projekte nurodomų servitutų S1, S2, S3 ir S4 privažiuoti prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir prie R. V. bei I. V. priklausančių pastatų plotis, matuojant mastelyje, yra tik 3,50 m, kai šiuo metu visi minėtų pastatų savininkai naudojasi 6 m pločio pravažiavimu, todėl UAB „Saverda“ pateiktame projekte servituto S1/236 kv. m plotis yra 6 m (asfaltuotas pravažiavimas). Trečiųjų asmenų siūlomame projekte 3,5 m pločio servitutinis kelias gali būti skirtas tik lengviesiems automobiliams važiuoti tiesiai be galimybės net pasukti į šonus prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tuo labiau, jog servitutinis kelias brėžiamas su 90 laipsnių posūkiu prie pastatų. Esant tokiems servitutams, pastatų savininkų veikla bus apribota ir jie negalės naudotis nuosavybės teise priklausančiais pastatais pagal jų paskirtį. Sprendžiant servituto klausimą, tretieji asmenys visiškai neatsižvelgė ir į faktinį visų pastatų savininkų naudojimąsi žemės sklypu patekimui prie savo nuosavybės teise priklausančių pastatų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, proporcingai bendram pastato plotui yra dalinami jau įregistruoti, o ne projektuojami sklypai. Trečiųjų asmenų pateiktas projektas parengtas 2020 m. birželio 25 d., tačiau su juo nebuvo supažindintas nei vienas suinteresuotas asmuo.

10. Atsiliepime trečiasis asmuo R. V. nurodė, kad jis yra vienintelis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), savininkas (pagal 2019 m. spalio 3 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-23408-1107/2019). Trečiasis asmuo sutinka su tokiu planu, kuriame yra numatytas tinkamas kelio servitutas patekimui į jam priklausantį žemės sklypą ir jame esančius statinius, t. y. kelio servitutas turi būti toks, kad sunkiasvorė transporto priemonė galėtų privažiuoti prie pastatų. 2020 m. kovo 26 d. trečiasis asmuo pasirašė ant jam pateikto projekto, kurį parengė architektė I. T. ir jam pateikė UAB „Saverda“ direktorius, kuriame yra numatytas servitutas S1 (236 kv. m kelio servitutas) ir pažymėtas tinkamas (ir sunkiasvorėms transporto priemonėms) įvažiavimas į jam priklausantį žemės sklypą ir pastatus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus atmetė, priešieškinį tenkino – nustatė, kad žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), suformavimas turi būti vykdomas pagal architektės I. T. 2021 m. kovo 31 d. paruoštą Žemės sklypo prie statinio ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą; priteisė atsakovei UAB „Saverda“ iš ieškovo 1 025 Eur, iš trečiojo asmens G. Z. 1 025 Eur, iš trečiojo asmens UAB „MAKVETA“ 1 025 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovo 55,13 Eur, iš trečiojo asmens G. Z. 55,13 Eur, iš trečiojo asmens UAB „MAKVETA“ 55,13 Eur bylinėjimosi išlaidas.

12. Teismas konstatavo, kad ginčas byloje iš esmės kilęs dėl sklypų ribų formuojant valstybinės žemės sklypus prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

13. Teismas sprendė, kad valstybinio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos nėra aiškios, nes nesuformuoti žemės sklypai pastatams, plane pažymėtiems (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

14. Teismas nurodė, kad teisinis reguliavimas numato, jog žemės sklypo dalis reikalinga pastatui ar patalpoms eksploatuoti, gali būti nustatoma tik suformuotiems žemės sklypams.

15. Teismas ieškovo ir trečiųjų asmenų G. Z. ir UAB „MAKVETA“ argumentus, kad atsakovės UAB „Saverda“ prašomas patvirtinti projektas yra netinkamas, nes priskirtos valstybinės žemės plotas pagal atsakovės siūlomą projektą neatitinka faktiškai nuosavybės teise valdomų pastatų, patalpų dalių proporcijų ir iki šiol naudotų valstybinės žemės plotų, už kuriuos buvo mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis, atmetė kaip nepagrįstus, nes šiuo metu valstybinės žemės sklypas nėra suformuotas, todėl žemės sklypo dalis reikalinga pastatui ar patalpoms eksploatuoti negali būti nustatoma.

16. Teismo vertinimu, pagrįsta, kad žaliąja zona ir toliau naudotųsi atsakovė UAB „Saverda“, kadangi atsakovės vadovas paaiškino, jog žaliąją zoną jis prižiūri.

17. Teismas sprendė, kad ieškovo pateiktame projekte sklypo ribą nubrėžiant lygiai su pastato (duomenys neskelbtini) siena ir numatant 1 m pločio servitutą atsakovei UAB „Saverda“ priklausančiam pastatui aptarnauti, nėra protinga bei teisinga, nes pastato savininkui yra reikalinga naudoti bent 1 m pločio žemės sklypą prie jo pastato, norint rengti nuogrindas, lietvamzdžius, stogelius ar kitus pastato fasado elementus, išsikišančius į sklypo pusę. Šioje vietoje nustačius servitutą, būtų sudarytos sąlygos kilti naujiems konfliktams ateityje.

18. Ieškovui ir tretiesiems asmenims neginčijant aplinkybių, kad servitutinio kelio plotis 3,50 m yra aiškiai per siauras, nes stambaus gabarito transporto priemonės (sunkvežimiai) prie pastatų privažiuoti negalės, teismas sutiko, jog esant tokiems servitutams (pagal trečiųjų asmenų pateiktame žemės sklypo suformavimo projekte nurodomą servitutų S1, S2, S3 ir S4 privažiavimą prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir prie R. V. bei I. V. priklausančių pastatų), pastatų savininkų veikla bus apribota ir jie negalės naudotis nuosavybės teise priklausančiais pastatais pagal jų paskirtį.

19. Teismas konstatavo, kad architektės I. T. patikslintu 2021 m. kovo 31 d. projektu sudaromos galimybės tiek atsakovei UAB „Saverda“ patekti į jai priklausantį pastatą, pažymėtą (duomenys neskelbtini), per pastate iš abiejų pusių įrengtus vartus per šiam pastatui priskiriamą žemės sklypo dalį, tiek ieškovui patekti per naujai įrengiamus vartus į pastato, pažymėto (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpas, kitiems šio pastato bendraturčiams (UAB „Žakona“, UAB „Surfkolita“ ir G. Z.) į savo patalpas, esančias kituose šio pastato aukštuose, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, šio projekto sprendiniai sudaro galimybes tinkamai patekti ir G. Z. bei UAB „MAKVETA“ į jiems priklausantį pastatą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei savininkui R. V. į jam priklausantį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

20. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovės parengtas sklypo planas neatitiktų įstatymų reikalavimų, taip pat nėra duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog patvirtinus atsakovės UAB „Saverda“ prašomas sklypo ribas pagal jos pateiktą planą, būtų neproporcingai pažeisti ieškovo ir trečiųjų asmenų interesai.

21. Teismas sprendė, kad atsakovės UAB „Saverda“ siūlomas sklypo planas vertintinas kaip teisingesnis, sąžiningesnis ir racionalesnis.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

22. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „MAKVETA“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti ir tenkinti trečiojo asmens UAB „MAKVETA“ savarankiškus reikalavimus, prijungti teikiamus dokumentus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Sprendimas ne tik neatitinka visų bendraturčių interesų, neproporcingai pažeidžia kitų, išskyrus atsakovės UAB „Saverda“ (kurios reikalavimas buvo tenkintas), bendraturčių interesus, tačiau patvirtinto projekto sprendiniai prieštarauja galiojantiems teisės aktams, jų teisėtumas yra abejotinas. Taip pat priimant sprendimą, teismas padarė ir civilinio proceso pažeidimų. Priimtas sprendimas nepagrindžiamas nei proporcingumo principu, nei interesų derinimu tarp bendraturčių, o vienam iš jų nepagrįstai teikiamas prioritetas.

22.2. Sprendimo priėmimo (o ir atsakovės projekto, parengto 2021 m. kovo 21 d. pateikimo metu) aktualus teisės aktas, kuriuo privalėjo būti vadovaujamasi – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. 3D-40 (toliau – Metodika), kuriuo yra patvirtinta metodika, valstybinės žemės sklypo dydžio, reikalingo statiniams eksploatuoti, nustatymui. Kauno miesto savivaldybės administracija, kaip kompetentingas subjektas, nurodė, kad būtent šiuo teisiniu pagrindu turi būti vadovaujamasi vertinant projektų sprendinius, susijusius su valstybinės žemės naudojimu (2020 m. rugsėjo 15 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau teismas, priimdamas procesinį sprendimą, šiuo teisiniu pagrindu nesivadovavo ir nepagrindė savo sprendimo dėl patvirtinto plano atitikimo šios Metodikos reikalavimams.

22.3. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino, kad bylos nagrinėjimo metu keitėsi teisės aktų redakcijos, buvo priimti nauji poįstatyminiai aktai, nepaisė teisės aktų galiojimo laike taisyklės vertindamas įrodymus ir šalių paaiškinimus, nepagrindė sprendimu tvirtinamo žemės sklypo pertvarkymo projekto atitikimo galiojantiems teisės aktams (teiginys – „neprieštarauja“ yra absoliučiai nemotyvuotas) ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą `procesinį sprendimą.

Atsiliepimas

22.4. Teismas remiasi trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos pozicija, išreikšta 2019 m. rugpjūčio 7 d. atsiliepime į ieškovo ieškinį, tačiau Metodika buvo patvirtinta vėliau. Dėl to Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į ieškovo ieškinį neišsakytos pastabos dėl projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams, negali būti vertinama, kad atsakovės UAB „Saverda“ teikiamas žemės sklypo pertvarkymo projektas atitinka visus teisės aktų reikalavimus, įskaitant ir Metodikos.

22.5. Teismas, priimdamas neteisėtą sprendimą, nemotyvavo ir ignoravo nuosekliai tiek ieškovo, teik trečiųjų asmenų argumentus, susijusius su atsakovės UAB „Saverda“ pateikto žemės pertvarkymo projekto neatitikimu teisės aktams. Sprendime niekur neakcentuojami projektinių sprendinių plotai (kurie yra ypač svarbūs, vertinant patvirtintą būtent atsakovės UAB „Saverda“ projektą – ženkliai pažeidžia tiek teisingumo, tiek proporcingumo ir kitus principus).

Žemesnės instancijos teismas

22.6. Teismo sprendimu patvirtintas atsakovo projektas yra neįvertintas. Nėra išpildyti teisės aktų reikalavimai (2004 m. spalio 4 d. įsakymo „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Įsakymas) 2, 16, 50, 58 punktai), nes atsakovės UAB „Saverda“ su 2021 m. kovo 10 d. patikslintu priešieškiniu pateiktas žemės sklypo pertvarkymo projektas nėra įkeltas į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemą (toliau – ŽPDRIS) (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Prie UAB „Saverda“ teikiamo projekto nėra aiškinamojo rašto, kas yra neatskiriama žemės sklypo projekto bylos dalis.

22.7. UAB „Saverda“ 2021 m. kovo 9 d. projektas skiriasi nuo vėliausi 2019 m. balandžio 10–11 d. įkelto į ŽPDRIS sistemą (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) prieš daugiau nei du metus I. T. projekto 2019 m. kovo mėn. (projekte pakeisti sprendiniai – servitutai) (teismas šios aplinkybės nevertino, dėl jos nepasisakė), ir todėl pagal Įsakymo 74(1) ir 74(2) punktuose išdėstytas nuostatas, UAB „Saverda“ turi pradėti sklypo rengimo procedūrą nuo pat pradžių, tai yra teikiant prašymą pakeisti projektą ir teikiant pakeistą projektą. Trečiasis asmuo pagrįstai mano, kad tvirtinant projektus, susijusius su valstybinės žemės naudojimu, vertinant jų atitikimą teisės aktams yra ir viešo intereso aspektas, dėl to teismas turi ne teisę išeiti už reikalavimų ribų, jei to reikalauja viešas interesas.

22.8. Priimtas sprendimas, kuriuo patvirtintas UAB „Saverda“ teiktas projektas, gana grubiai pažeidžia Įsakymo 33 punkto nuostatą, nes būtent pagal patvirtintą projektą trečiajam asmeniu UAB „MAKVETA“ apribojamas naudojimasis žemės sklypu, skirtu UAB „MAKVETA“ priskirtam statiniui naudoti. Tai yra pagrįsta tiek paaiškinimais, tiek byloje pateiktais dokumentais, kurių teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.

22.9. UAB „MAKVETA“ priklausantis pastatas yra sandėliavimo paskirties, o UAB „Saverda“ – gamybinės. Teismas nemotyvavo, kodėl „sandėliavimo“ paskirtis gali pareikalauti mažiau resursų nei „gamybinė“, nes patekimui į patalpas atvyksta ir išvyksta vilkikai, konteineriai, sunkusis transportas ir pan. Be to, trečiasis asmuo jau daugiau kaip 20 metų moka už jam priklausančio pastato eksploatacijai priskirto sklypo naudojimą ir nėra jokių objektyviai būtinų aplinkybių, dėl kurių šis plotas turi būti sumažintas atsakovės naudai ir tuo pablogintų kitų bendraturčių sąlygas ūkinei komercinei veiklai vykdyti.

22.10. Skirtingai nei UAB „Saverda“, trečiųjų asmenų G. Z. ir UAB „MAKVETA“ teiktas žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) formavimo projektas yra įkeltas į ŽPDRĮS sistemą (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Kartu su projektu, kaip to reikalauja teisės aktai, yra pateiktas ir projekto aiškinamasis raštas. Pastato eksploatacijai nustatytas plotas atitinka Metodiką. Teismo sprendime nepaneigtas trečiųjų asmenų teikto projekto atitikimas teisės aktams. Šis projektas teismo atmetamas argumentuojant vienintele ir akivaizdžiai tiesos neatitinkančia aplinkybe, jog „Atsakovė teigia, kad trečiųjų asmenų UAB „MAKVETA“ ir G. Z. pateiktame žemės sklypo suformavimo projekte nurodomų servitutų S1, S2, S3 ir S4 privažiuoti prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir prie R. V. bei I. V. priklausančių pastatų plotis, matuojant mastelyje, yra tik 3,50 m“. 2020 m. lapkričio 24 d. tretieji asmenys pateikė teismui prašymą prie bylos prijungti „Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius detalizuojantį brėžinį, įkeltą ŽPDRĮS, paslaugos bylą Nr. (duomenys neskelbtini).“ Sprendinius detalizuojančiame brėžinyje servitutai S1, S2, S3, S4 yra pavaizduoti 6 m pločio. Teismas neturėjo pagrindo remtis spėjamais duomenimis, o ne objektyviais apskaičiavimais.

22.11. Trečiųjų asmenų 2020 m. spalio 26 d. ir 2020 m. lapkričio 24 d. pateikti prašymai prijungti prie bylos projekto aiškinamąjį raštą ir sprendinius detalizuojantį brėžinį, kartu nurodant ŽPDRĮS sistemos paslaugos bylos numerį (byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra toks pats, koks yra nurodytas 2020 m. spalio 12 d. trečiųjų asmenų savarankiškame ieškinyje ir ieškinio priede pateiktame Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme 2020 m. liepos 29 d. 10:26 Nr. (duomenys neskelbtini), yra to paties žemės sklypo formavimo projekto (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) dokumentai, kuriuos tretieji asmenys teismo prašė patvirtinti kaip savarankiškai teikiamą reikalavimą. Būtent pagal šiuos reikalavimus ir detalizuotus dokumentus teismas turėjo vertinti trečiųjų asmenų teikiamą projektą. Dėl to teismas, vertindamas (ir atmesdamas) trečiųjų asmenų pateiktų teismui ir viešai paskelbtų ŽPDRIS sistemoje projektinių sprendinių, t. y. servituto plotą „pagal atsakovės paaiškinimus ir /../ pagal mastelį“, o ne pagal dokumentus byloje akivaizdžiai ir nepagrįstai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes toks sprendimas negali atitikti nei teisės aktų, nei kompetentingo teismo „vidinio įsitikinimo“. Teismas vienašališkai vertino atsakovų teiginius kaip tiesą, tačiau nenurodė argumentų, kodėl atmetė ieškovo, trečiųjų asmenų parodymus, grindžiamus projektiniuose dokumentuose nurodytais duomenimis. Neteisingai įvertinęs objektyvius bei viešus duomenis, teismas padarė absoliučiai klaidingą išvadą, kad prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir R. V. bei I. V. priklausančių pastatų per servitutus S1, S2, S3, S4 negalės privažiuoti stambaus gabarito transporto priemonės, nes servitutinio kelio plotis yra 3,5 m ir todėl sutiktina, kad esant tokiems servitutams, pastatų savininkų veikla bus apribota ir jie negalės naudotis nuosavybės teise priklausančiais pastatais pagal jų paskirtį.

22.12. Kaip vieną iš argumentų, dėl ko tvirtinamas atsakovės projekto variantas su ženkliai didesniu, nei teisės aktai numato plotu statinio eksploatacijai, teismas nurodė, jog „Atsakovės UAB „Saverda“ vadovas paaiškino, kad žaliąją zoną jis prižiūri. Šios aplinkybės bylos šalys neginčijo, todėl teismo vertinimu, yra pagrįsta, kad ja ir toliau ir naudotųsi atsakovė“, tačiau teismas net nepaklausė kitų byloje dalyvaujančių šalių, ar jos sutinka, jog šis plotas būtų priskirtas atsakovės naudojimui. Pagal trečiųjų asmenų (tame tarpe – UAB „MAKVETA“) pateiktus detalizuotus projekto sprendinius ši žalia zona priskirtina būtent tretiesiems asmenims ir ieškovui, nes tik tokiu būdu susidaro reikalingas plotas (duomenys neskelbtini) statiniui eksploatuoti, artimas tam, už kurį daugiau kaip 20 metų UAB „MAKVETA“ mokėjo žemės nuomos mokesčius, ir tik tokiu būdu, teisingai, atsižvelgiant į nusistovėjusį sklypo naudojimą bei proporcijas, paskaičiuojamas pagal statinių plotą ir Metodikos kriterijus, bei atitinkantis daugumos bendraturčių interesus (išskyrus atsakovės interesą eksploatuoti dvigubai didesnį plotą nei priklauso maksimaliai pagal Metodiką). Tretieji asmenys, priešingai nei teigia teismas, neturėjo nei intereso nei ketinimo sutikti su tokiu atsakovės projektiniu sprendiniu ir tam motyvuotai prieštarauja.

Atsiliepimas

22.13. Trečiasis asmuo nesutinka su teismo išvada, jog sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos nėra aiškios. Valstybinio, kad ir nesuformuoto, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos yra labai aiškios ir aiškus jo plotas, nes šis sklypas iš visų pusių ribojasi su jau suformuotais žemės sklypais ir valstybiniu keliu (duomenys neskelbtini). Tarp bylos šalių nėra ginčo dėl valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), išorinių ribų nustatymo ir to žemės sklypo ploto. Ginčas tarp bylos šalių yra apie tai, kur turi būti nustatomos naujų formuojamų valstybinės žemės sklypų ribos prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kas reiškia, kad bylos šalys tarpusavyje nesutaria kokiomis proporcijomis tarp jų turi būti padalintas valstybinės žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra jų nuosavybės teise valdomi pastatai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

23. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo G. Z. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Teismas patvirtino atsakovės pateiktą 2021 m. kovo 31 d. projektą, kuris net niekada nebuvo įkeltas į ŽPDRIS sistemą, kaip to reikalauja Taisyklių Nr. 3D-452/D1-513 17 ir 58 punktuose, ir dėl to, šio projekto atžvilgiu Kauno miesto savivaldybės tarnautojai negalėjo pateikti bei nepateikė jokio savo vertinimo, kaip (ar) šis projektas (ne)pažeidžia teisės aktų reikalavimų, nepaisant jau ir to, kad jis nesuderintas su kitais tos pačios teritorijos valstybinės žemės naudotojais. Tokiu būdu atsakovė, apeidama įstatyme nustatytą privalomą parengtų projektų patikrinimo savivaldybėje procedūrą, nepateikdama nei projekto aiškinamojo rašto, kas yra privaloma pagal Taisyklių Nr. 3D-452/D1-513 50.2 punktą, iš esmės suklaidino teismą, neva tokiam projektui iš esmės neprieštarauja ir privalomai projektą turinti patikrinti savivaldybės institucija. Atsakovės teismui teiktuose projektuose, kurie buvo rengiami vėliau nei ŽPDRIS įkeltas paskutinis projektas 2019 m. kovo mėn., buvo pakeisti sprendiniai – sklypo servitutai ir sklypo ribos, tačiau teismas šios aplinkybės nepagrįstai nepastebėjo ir nevertino, dėl jos nepagrįstai nepasisakė. Todėl pagal Taisyklių Nr. 3D-452/D1-513 74.1 ir 74.2 punktų nuostatas, UAB „Saverda“ turi / turėjo pradėti sklypo formavimo projekto rengimo procedūrą nuo pat pradžių, tai yra teikiant prašymą organizatoriui pakeisti projektą. Tvirtinant projektus, susijusius su valstybinės žemės formavimu ir naudojimu, vertinant jų atitikimą teisės aktams, yra ir viešo intereso aspektas, dėl to teismas turi teisę išeiti už pareikštų reikalavimų ribų, jei to reikalauja viešas interesas. Tuo tarpu ieškovo ir trečiųjų asmenų projektai yra įkelti į ŽPDRIS sistemą, jau buvo peržiūrėti Kauno miesto savivaldybės kompetentingų tarnautojų ir netgi teismo sprendime yra konstatuojama, kad jokių esminių pastabų, išskyrus nesuderinimą su šiam projektui natūraliai, tačiau nepagrįstai prieštaraujančia atsakove, savivaldybės tarnautojai nenurodė.

23.2. Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnis nereglamentuoja atvejų, kai žemės sklypai yra dar nesuformuoti ir apskritai toje vietovėje niekada nebuvo suformuoti. Kriterijai, kuriuos teisės normoje pateikia įstatymo leidėjas, yra visiškai netinkami esamam šioje byloje ginčui išspręsti. Dėl to byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas buvo priimtas nepagrįstų išvadų, kurios grindžiamos byloje joje netaikytinų teisės normų pagrindu. Nagrinėjamo ginčo atveju nei vienas iš joje ieškinio reikalavimus vienaip ar kitaip pareiškusių bylos dalyvių neturi nuosavybės teisių į jokią valstybinės žemės sklypo ar teritorijos dalį; jiems priklauso tik atskiri pastatai arba patalpos pastatuose, esančiuose valstybinėje žemėje. Dėl to taikyti teisės normas, skirtas jau įregistruotų sklypų savininkų tarpusavio ginčams spręsti, šioje byloje niekaip negalima ir netenka.

23.3. Tarp visų teismo įvardintų teisės aktų nėra paminėtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. 3D-40 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“, kuriame yra pateikta valstybinės žemės sklypo dydžio, reikalingo statiniams eksploatuoti nustatymo metodika. Teismo sprendime neįvardinus 2020 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3D-40 kaip būtino teisės akto, kurio nuostatų privaloma laikytis rengiant žemės sklypų projektus, matyti, kad teismas byloje visiškai nesivadovavo šiuo privalomu minėtam ginčui nagrinėti teisės aktu. Dar daugiau, teismas visiškai ignoravo trečiųjų asmenų ir ieškovo paaiškinimus ir jų nuosekliai teiktus teismui įrodymus, kad UAB „Saverda“ projektas prieštarauja minėto įsakymo Nr. 3D-40 nuostatoms.

23.4. Teismas nesivadovavo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalies imperatyvu. Teismas visiškai nevertino trečiųjų asmenų G. Z. ir UAB „MAKVETA“ valdomo atskiro pastato (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis „Sandėliavimo“, 7 869 kub. m. tūrio, 1 226,77 kv. m ploto, 2 aukštų aukštingumo ir kitų šio pastato parametrų, taip pat naudojimo intensyvumo, jam eksploatuoti racionaliai reikalingo sklypo ploto, praeityje žemės mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas už G. Z. 2020 m. birželio 25 d. parengtame projekte numatytą teritorijos plotą. Taip pat teismo sprendime apskritai nebuvo aptariama ir analizuojama nusistovėjusi faktinė šalių naudojimosi visa ginčo teritorija tvarka, nors G. Z. byloje dėl jų ir davė išsamius savo paaiškinimus. Priešieškiniu dėstomas bei projekte atvaizduotas atsakovei naudotis priskirtino žemės ploto reikalavimas bei siekis be pagrindo suvaržytų G. Z. įgytas teises, neatitiktų jo interesų ir teisėtų lūkesčių, įgytų ilgą laiką faktiškai naudojant savo sandėliavimo paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), turintį du aukštus, bei lyginant su siekiamais suformuoti žemės sklypų plotais – maždaug šešis kartus daugiau ploto ir tūrio, negu atsakovės pastatas (duomenys neskelbtini).

23.5. Trečiųjų asmenų G. Z. ir UAB „MAKVETA“ bei ieškovo teismui teikti argumentai, kad UAB „Saverda“ teikiamas projektas prieštarauja Metodikos Nr. 3D-40 nuostatoms, teismo sprendime buvo ignoruoti. Teismas visiškai nepagrįstai jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Akivaizdu, kad UAB „Saverda“ projektas prieštarauja Metodikos Nr. 3D-40 6 ir 10 punktams bei kitoms teisės normoms ir negalėjo teismo būti patvirtintas kaip racionaliausias ir tinkamiausias šioje byloje, projektas prieštarauja ir Taisyklių Nr. 3D-452/D1-513 2 punkto nuostatoms.

23.6. Patvirtinus UAB „Saverda“ teikiamą projektą, valstybinės žemės plotų dalys tenkančioms pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patalpų ploto vienam kvadratiniam metrui skirsis daugiau nei tris kartus, kai tuo tarpu pagal nusistovėjusią per 20 metų tvarką jos yra beveik lygios. Tai prieštarauja paties teismo sprendimo 32 punkte išsakyto būtinumo, kad sprendžiant bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo būdo, teismas turi remtis proporcingumo ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Toks didžiulis valstybinės žemės ploto tenkančio vienam kvadratiniam metrui patalpų ploto pastatams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skirtumas įrodo, kad teismo sprendimas neatitinka nei proporcingumo, nei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų.

23.7. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ir trečiųjų asmenų argumentus, nes tiek ieškovas, tiek ir tretieji asmenys, išsakydami argumentus dėl neproporcingai didelio UAB „Saverda“ formuojamo žemės sklypo dydžio, nereikalavo teismo, kad UAB „Saverda“ žemės sklypo plotas būtų lygiai toks, koks buvo priskirtas Kauno miesto savivaldybės administracijos, kad būtų lygus valdomų pastatų idealiosioms dalims, bet prašė, kad sprendžiant ginčą teisme būtų atsižvelgtą į ginčo šalių pastatų patalpų plotus ir iki šiol priskirtus valstybinės žemės plotus, tai yra į nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką.

Atsiliepimas

23.8. Trečiųjų asmenų G. Z. ir UAB „MAKVETA“ teismui teikti argumentai ir įrodymai dėl neproporcingai didelio UAB „Saverda“ formuojamo žemės sklypo išdėstyti 2020 m. birželio 23 d. atsiliepime į atsakovės priešieškinį. Teismas jais visiškai nesivadovavo ir dėl jų nepasisakė.

23.9. Skirtingai nei UAB „Saverda“, trečiųjų asmenų teismui teiktas žemės sklypo formavimo projektas yra įkeltas į ŽPDRIS sistemą (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Kartu su projektu, kaip to reikalauja teisės aktai, yra įkeltas ir šio projekto aiškinamasis raštas. Projekto rengėja V. J. 2020 m. spalio 20 d. įkėlė į ŽPDRIS sistemą (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) projekto aiškinamąjį raštą kartu su papildomais dokumentais: projekto sprendinius detalizuojančiu brėžiniu ir statinių išdėstymo planu. Teismo sprendime nepaneigtas trečiųjų asmenų teikto projekto atitikimas teisės aktams.

23.10. 2020 m. lapkričio 24 d. tretieji asmenys pateikė teismui prašymą prie bylos prijungti „Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius detalizuojantį brėžinį, įkeltą ŽPDRIS paslaugos bylą Nr. (duomenys neskelbtini).“ Priede: 1. Sprendinius detalizuojantis brėžinys. Sprendinius detalizuojančiame brėžinyje servitutai S1, S2, S3, S4 yra pavaizduoti 6 m pločio. Teismas neturėjo pagrindo remtis spėjamais ir atsakovės nurodomais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie, neva, vos 3 m pločio servitutus, bei privalėjo vertinti įrodymus objektyviai, atsižvelgti į juose pateiktus duomenis ir skaičiavimus.

23.11. Laikytina, kad faktiškai nenagrinėdamas šių aplinkybių, argumentų ir G. Z. pateikto projekto teismas atmetė trečiųjų asmenų priimtą į šią bylą nagrinėti jų 2020 m. spalio 12 d. savarankišką reikalavimą jo niekaip neišanalizavęs ir dėl jo (ne)pagrįstumo nepadaręs jokių teismo išvadų, t. y. teismo sprendimas yra be motyvų ir teisinių argumentų. Be to, nemotyvuotas teismo sprendimas yra visiškai nesuprantamas. Teismo sprendime visiškai neaptariant nei G. Z. su UAB „MAKVETA“ valdomo pastato ir patalpų ploto, nei pastato paskirties įtakos jų siūlomo patvirtinti sklypo formavimo projekto pagrįstumo, racionalumo ar nepagrįstumo ir neracionalumo, lieka visiškai neaišku, kokią bylą teismas sprendė. Nutardamas atmesti trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus, teismas kaip ir išsprendė G. Z. pateikto projekto likimą, tačiau liko neaišku, dėl ko toks sprendimas buvo priimtas; neįvykdyta pareiga sprendimą pakankamai ir suprantamai motyvuoti, įtikinti suinteresuotus asmenis, kad jis yra teisingas ir teisėtas. Priimtas sprendimas taip pat pažeidžia ir apelianto, ir kitų bylos dalyvių teises ir teisėtus lūkesčius.

23.12. Atsakovė žaliosios zonos neprižiūri, G. Z. ir ieškovas ginčijo šią aplinkybę, tačiau teismas to nevertino ir dėl to sprendime nepasisakė. Taip pat nepagrįstas teismo motyvas, kad mokesčių už tam tikro ploto valstybinę žemę mokėjimas ilgą laiką nesukėlė asmenims teisėtų lūkesčių dėl atitinkamo nepakitusio ploto žemės sklypo suformavimo ateityje.

Šalies argumentai

24. Apeliaciniu skundu ieškovas M. B. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai remiasi CK 4.45 straipsnio norma, nes šiame straipsnyje nustatomos žemės sklypų ribų nustatymo taisyklės tarp nuosavybės teise valdomų sklypų, o konkrečiu atveju žemės sklypai formuojami valstybinėje žemėje, tai reiškia, kad savininkas yra valstybė, bet ne ginčo šalys, o teisiškai įtvirtintų žemės sklypų nėra, nes jie dar nesuformuoti. Dėl tos pačios priežasties pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriuose nagrinėjamos visiškai skirtingos faktinės aplinkybės: 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010 nagrinėjamas ginčas tarp bendraturčių dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (teisiškai įtvirtinto), o 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014 nagrinėjamas ginčas dėl suformuotų ir įregistruotų, faktiškai valdomų žemės sklypų ribų nustatymo. Be to, nurodytos bylos buvo nagrinėjamos vadovaujantis galiojančiais norminiais aktais, kurie ginčo atveju yra pakeisti.

Žemesnės instancijos teismas

24.2. CK 4.75 bei 4.80 straipsniai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį ir trečiųjų asmenų savarankišką reikalavimą, reguliuoja bendraturčių teises ir pareigas įgyvendinant bendrosios nuosavybės teises. Žemė, kurioje formuojami žemės sklypai, yra valstybės nuosavybė, todėl žemės sklypų, reikalingų pastatams ar patalpoms eksploatuoti, formavimas negali būti vertinamas kaip atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl tos pačios priežasties pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriuose nagrinėjamos visiškai skirtingos faktinės aplinkybės: 2006 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006 ir 2016 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016); nagrinėjamas ginčas tarp bendraturčių dėl atidailijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (teisiškai įtvirtinto), o 2011 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K.-3-213/2011 nagrinėjamas ginčas dėl suformuotų ir įregistruotų, faktiškai valdomų žemės sklypų ribų nustatymo.

24.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo: „Taigi teisinis reguliavimas numato, kad žemės sklypo dalis reikalinga pastatui ar patalpoms eksploatuoti, gali būti nustatoma tik suformuotiems žemės sklypams“ ir „Teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes šiuo metu valstybinės žemės sklypas nėra suformuotas, todėl žemės sklypo dalis reikalinga pastatui ar patalpoms eksploatuoti negali būti nustatoma“. Iš teismo sprendimo visiškai neaišku kuo remiantis pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvadą, nes teismas nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, kuriuo patvirtintos taisyklės ginčo klausimo visiškai nereguliuoja.

24.4. Teismas, šališkai remdamasis niekuo nepagrįstais atsakovų paaiškinimais, visiškai atmetė ieškovo ir trečiųjų asmenų argumentus, tačiau dėl faktinių aplinkybių ir šios bylos ginčo nepasisakė ir neišaiškino, kad: 1) ginčo žemės sklypo dalis priešais ieškovo gamybines patalpas yra pusiau uždaras kiemas – sklypo dalis iš trijų pusių užstatyta tarpusavyje sujungtais pastatais (UAB „Saverda“ įsirengus šiame kieme papildomus vartus bus parkuojami automobiliai, padidės transporto srautai ir bus apsunkinta krovinių apyvarta); 2) ginčo žemės sklypo dalimi UAB „Saverda“ iki šiol visiškai nesinaudoja, nes neturi iš savo pastato jokio patekimo į nurodytą teritoriją (UAB „Saverda“ nėra poreikio ir būtinybės į sandėliavimo patalpą įsirengti 5 įvažiavimo vartus ir užimti žemės sklypo dalį priešais ieškovo gamybines patalpas); 3) UAB „Saverda“ šiuo metu moka mokesčius už naudojamą 385 kv. m valstybinės žemės plotą (tokio ploto žemės sklypas ir laikytinas faktiškai naudojamu); 4) patvirtinus žemės sklypo planą pagal UAB „Saverda“ parengtą projektą, į ieškovo gamybines patalpas nebus galimybės įvažiuoti sunkvežimiams; 5) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ nustatyta kaip privalo būti apskaičiuojamas valstybinės žemės sklypo dydis reikalingas statiniams eksploatuoti (UAB „Saverda“ pateiktame žemės sklypo plane nurodytas pageidaujamas žemės sklypo plotas (870 kv. m) neatitinka nurodytos metodikos reikalavimų); 6) nesuformuotas valstybinės žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra riboto dydžio (suformavus žemės sklypą pagal UAB „Saverda“ planą bus pažeisti proporcingumo, lygybės principai ir kitų pastatų (patalpų) savininkų teisės.

24.5. Teismas patenkino priešieškinį ir nustatė, kad žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), suformavimas turi būti vykdomas pagal architektės I. T. 2021 m. kovo 31 d. paruoštą Žemės sklypo prie statinio ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau šis brėžinys nebuvo įkeltas į ŽPDRIS sistemos paslaugos bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių reikalavimų.

24.6. Skundžiamo sprendimo 28 punkte nurodyti teismo argumentai yra nukopijuoti iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio, tačiau yra visiškai nepagrįsti, nes pastatui aptarnauti visiškai nereikalingas daugiau nei 8 m pločio žemės sklypas; numatytas 1 m pločio servitutas pagal nusistovėjusią praktiką yra pakankamas pastatui aptarnauti (tame tarpe valstybinėje žemėje įsirengti nuogrindas); atsakovė savo prieštaravimuose šios aplinkybės nenurodė, o pastabų į ŽPDRIS sistemos paslaugos bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikė.

24.7. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 12 punkte nustatyta, kad projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius- organizatorius, o 16 punkte – kad Projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, Projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą. Nurodyti asmenys į bylą yra įtraukti trečiaisiais asmenimis, tačiau pagal savo funkcijas šie asmenys yra ir išvadą teikiančios institucijos, tačiau išvadų nepateikė. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Toliau – NŽT) nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį (galimai dėl interesų konflikto).

Atsiliepimas

25. Atsakovė UAB „Saverda“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens UAB „MAKVETA“ apeliacinį skundą, kuriame prašo netenkinti prašymo dėl naujai pateiktų dokumentų prijungimo, UAB „MAKVETA“ apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

25.1. Teismas pagrįstai ir teisingai sprendimo 20 ir 26 punktuose nurodė, kad teisinis reguliavimas numato, kad žemės sklypo dalis reikalinga pastatui ar patalpoms eksploatuoti, gali būti nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 260 tik suformuotiems žemės sklypams, todėl ir UAB „MAKVETA“ teiginiai dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Metodikos, kuri susijusi su jau suformuotais žemės sklypais, netaikymo nepagrįsti. Teismas pagrįstai nurodė, jog šio ginčo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 6 d. nutarimas Nr. 260 ir Metodika netaikomi.

25.2. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismo sprendimu patvirtintas projektas neįvertintas, neįkeltas į ŽPDRĮS, projekte nėra aiškinamojo rašto, visiškai nepagrįsti. Kai šalys tarpusavyje nesusitaria ir kyla ginčas, šis ginčas spręstinas teismine tvarka. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos ir sąžiningos šalių interesų pusiausvyros principais, o sprendimai dėl Projektų, kuriais siekiama suformuoti naudojamą žemės sklypą pastatui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), derinimo bei tvirtinimo su atitinkamomis institucijomis bus gauti teismui išsprendus šį šalių ginčą.

25.3. Priešingai nei teigia UAB „MAKVETA“, į bylą yra pateiktas žemės sklypo prie statinio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamasis raštas (1 t. b. l. 129–132), kuriame nurodytos formuojamo sklypo gretimybės, galimybės ieškovui patekti į jam priklausančias patalpas pirmajame pastato (duomenys neskelbtini) aukšte, įsirengiant jam ateityje įėjimą bei įvažiavimą, nurodant, jog formuojamo sklypo plotas prie pastato (duomenys neskelbtini) yra 0,0874 ha, kuris vėliau patikslinus projektą, atsižvelgiant į trečiojo asmens R. V. prašymą dėl servituto ploto padidinimo, pagal 2021 m. kovo 31 d. architektės I. T. projektą buvo sumažintas ir nurodytas žemės sklypo plotas 0,0870 ha.

25.4. UAB „MAKVETA“ nurodyti teiginiai dėl architektės I. T. parengtame 2019 m. kovo mėn. projekte nurodyto servituto S1/191 kv. m. 2021 m. kovo 31 d. projekte padidinimo nurodant servitutą S1/236 kv. m, visiškai nesusiję su UAB „MAKVETA“ reikalavimais ir tai nepažeidžia jokių jos teisių.

25.5. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas 2018 m. spalio 31 d. patvirtino UAB „Saverda“ išduotus žemės sklypų formavimo ir tvarkymo projekto rengimo reikalavimus (ZPDRIS šios paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie galioja viso projekto rengimo metu (bet ne ilgiau kaip 5 metus, todėl UAB „MAKVETA“ argumentai, jog UAB „Saverda“ turi pradėti sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) rengimo procedūrą nuo pat pradžių, visiškai nepagrįsti.

25.6. UAB „MAKVETA“ nurodo, kad UAB „Saverda“ projektas negalėjo būti savivaldybės administracijos direktoriaus vertinamas kompleksiškai. Tai reiškia, kad UAB „MAKVETA“ teigia naujus savo teiginius, kurių nereiškė bylos nagrinėjimo metu nei UAB „Saverda“, nei trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai ir kurie nesusiję nei su pačios UAB „MAKVETA“, nei su ieškovo ieškinio reikalavimais.

25.7. Teiginiai dėl žemės sklypų sąlygų pablogėjimo, kad tai neigiamai atsilieps jų galimybėms ūkinei veiklai vystyti, yra neįrodyti, nepagrįsti ir atmestini, taip kaip ir neteisingi aiškinimai dėl žemės sklypų plotų priskyrimo. Jokios žemės nuomos sutartys žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), su šiame sklype esančių pastatų savininkais nėra sudarytos.

25.8. Teismui pateiktas trečiųjų asmenų projektas, parengtas 2020 m. birželio 25 d., neatitinka teisės aktuose nurodytų reikalavimų, todėl pagrįstai teismo buvo atmestas. Tai, kad apeliaciniame skunde UAB „MAKVETA“ iš esmės vadovaujasi tais teisės aktais, kurie netaikomi nesuformuotiems žemės sklypams, nepagrįstai skaičiuoja (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatams skiriamus žemės sklypo plotus pagal šioje byloje netaikomus teisės aktus, vadovaujasi tik byloje suinteresuotų asmenų (G. Z., jo atstovo advokato R. L.) duotais paaiškinimais, tai nesudaro pagrindo teismo sprendimą pripažinti nepagrįstu ir jį naikinti, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

26. Ieškovas M. B. M. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens UAB „MAKVETA“ apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį bei trečiųjų asmenų savarankišką reikalavimą patenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

26.1. Apeliacinis skundas yra išsamus, jame objektyviai ir detaliai nurodytos faktinės aplinkybės ir apeliacinio skundo argumentai, tačiau, ieškovo nuomone, šioje byloje nėra teisinių pagrindų, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes proceso dalyviai bylos medžiagoje pateikė visus turimus įrodymus.

26.2. Visiškai pagrįstas trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentas, kad išvadą teikianti institucija NŽT, pažeisdama savo kompetencijos ribas, nepateikė išvados dėl Projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams, tačiau ši spraga gali būti išspręsta ir apeliacinės instancijos teisme. Šioje dalyje atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Saverda“ žemės sklypo formavimo projektą rengė architektė I. T., o NŽT Kauno skyriuje patarėju dirba K. T., todėl siekiant išvengti galimo interesų konflikto, esant būtinybei, išvadą turėtų teikti ne Kauno skyrius, atstovaujantis NŽT, o betarpiškai pati tarnyba.

27. Atsakovė UAB „Saverda“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens G. Z. apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

27.1. Argumentai, jog pakartotinai parengtas projektas neturint (duomenys neskelbtini) žemės sklype esančių kitų pastatų savininkų sutikimų, privalėjo būti pakartotinai įkeltas į ŽPDRIS sistemą prieš kreipiantis su ieškiniu į teismą, yra visiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo teigti, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, jog į šios bylos nagrinėjimą buvo įtrauktos trečiaisiais asmenimis Kauno miesto savivaldybės administracija ir NŽT, kurios tokių argumentų, kokius už minėtas institucijas savo apeliaciniame skunde nurodo G. Z., jos nenurodė. Įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje, bus iš naujo teikiamas architektės I. T. 2021 m. kovo 31 d. paruoštas projektas Kauno miesto savivaldybės administracijai per ŽPDRIS sistemą ir derinamas su šia institucija.

27.2. Teismas ne CK 4.75 straipsniu vadovaujantis atmetė tiek ieškovo, tiek trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinius. Priešingai nei teigia G. Z., šioje byloje ginčas ne tik tarp pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkų, bet ir tarp pastato (duomenys neskelbtini) bendraturčių. Teismas, spręsdamas taip šalių ginčą, būtent vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 ir 6 dalimis, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, įvertino atsakovo faktinį naudojimąsi bei priežiūrą žemės sklypo dalimi (žaliąja juosta), esančia taip jau suformuoto žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovei priklausančio pastato (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

27.3. G. Z. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad teismas privalėjo vadovautis Metodika sprendžiant ginčą dėl parengtų trijų projektų tarpusavio suderinamumo ar kurio nors iš projektų pripažinimo tinkamiausiu atitinkamam žemės sklypui formuoti, visiškai nepagrįsti. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrius G. Z. nurodytame 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) būtent pateikė informaciją dėl žemės sklypų formavimo ir nurodė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Nors šiame rašte minėta institucija paminėjo ir Metodiką, kuri taikoma nustatant žemės sklypų dydžius, tačiau 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtinta Metodika yra susijusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kuriuo vadovaujantis proporcingai bendram pastato plotui yra dalijami tik jau suformuoti, o ne projektuojami sklypai.

27.4. Priešingai nei teigia G. Z., kad teismas nevertino trečiųjų asmenų valdomo atskiro pastato (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Saverda“ pateiktą projektą aiškiai matyti, kad abu pastato (duomenys neskelbtini) bendraturčiai prie savo pastato turi galimybę patekti plane nurodytu įvažiavimu į kiemą nuo (duomenys neskelbtini) pusės iki atsakovo projekte nuodytos šiaurinės žemės sklypo ribos, pažymėtos skaičiais 9 ir 10, toliau kelio servitutu, plane pažymėtu S1/236 kv. m, kuriuo iki šiol naudojasi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir suformuoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai V., toliau iki prie pastato (duomenys neskelbtini) suformuotos pietinės žemės sklypo dalies, plane pažymėtos skaičiais 7 ir 14, toliau per iki šiol niekam nepriskirtos valstybinės žemės dalį, į kurią pretenduoja tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatų savininkai, patenkama prie apeliantui priklausančio pastato (duomenys neskelbtini). UAB „Saverda“ pateiktas projektas nepažeidžia jokių G. Z. teisių.

27.5. Teiginiai dėl mokesčių už žemę mokėjimo neturi reikšmės formuojant prie visų ginčo pastatų žemės sklypus, nes jokios žemės nuomos sutartys nei su vienu iš pastatų savininkų nėra sudarytos. Apeliacinio skundo 5.6 punkte nurodytos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose priimtos nutartys liečia bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, tačiau nei ieškovas, nei atsakovė, nei G. Z. nėra bendraturčiai ir šioje byloje yra visiškai skirtingos faktinės aplinkybės. UAB „Saverda“ pateiktas projektas atitinka faktinį žemės sklypu naudojimąsi.

Motyvuojamoji dalis

27.6. Visi apeliacinio skundo 6.1–6.11 punktuose nurodyti teiginiai nepagrįsti ir atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

27.7. G. Z. nepagrįstai nurodo, kaip turėjo būti skaičiuojami formuojamų žemės sklypų plotai prie jiems priklausančių pastatų. Jokios žemės nuomos sutartys su patalpų savininkais nebuvo sudarytos ir tai patvirtino atitinkamos institucijos, sklypai prie pastatų formuojami vadovaujantis teisės aktais nustatyta tvarka, todėl teismas pagrįstai atmetė šiuos teiginius. G. Z. ir šioje dalyje vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika išnagrinėtose bylose, kuriose faktinės aplinkybės bei reikalavimai yra visiškai skirtingi ir nesusiję su šios bylos nagrinėjimu.

27.8. Trečiųjų asmenų 2020 m. birželio 25 d. projektas negali būti patvirtintas, nes: 1) jis prieštarauja jau anksčiau pradėtam rengti ne tik žemės sklypo formavimo projektui prie atsakovui priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) (ŽPDRĮS sistemoje Nr. (duomenys neskelbtini)), bet ir prie pastato (duomenys neskelbtini); 2) pastatai, prie kurių formuojami žemės sklypai yra gamybos, pramonės paskirties ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir sandėliavimo ((duomenys neskelbtini)); 3) projekte ir aiškinamajame rašte skiriasi ne tik projektuojamo žemės sklypo plotas, bei servitutų plotai; 4) visų pastatų savininkai faktiškai naudojasi esamu 6 m pločio asfaltuotu pravažiavimu nuo (duomenys neskelbtini) Pusės; 5) tiek UAB „MAKVETA“, tiek G. Z. savo atsiliepimuose į ieškovo ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo metu teigė, jog sutinka su ieškovo pateiktu projektu dėl žemės sklypo suformavimo prie pastato (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovo projekto žemės sklypo pietinė dalis nesutampa su UAB „MAKVETA“ ir G. Z. žemės sklypo pateikto projekto šiaurine dalimi prie pastato (duomenys neskelbtini); 6) ieškovas ir tretieji asmenys savo projektų su greta jau suformuoto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), savininkais R. V. ir I. V. nederino ir jų atžvilgiu jokių reikalavimų šioje byloje nereiškė.

27.9. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia G. Z., sprendime išsamiai nurodė tiek faktines aplinkybes, tiek šalių reikalavimus bei teisės aktus, kuriais vadovaujantis priimamas teismo sprendimas tenkinant UAB „Saverda“ priešieškinį ir netenkinant ieškovo ir trečiųjų asmenų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl sprendimo panaikinimo yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

28. Atsakovė UAB „Saverda“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame prašo neprijungti naujai pateiktų dokumentų, apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

28.1. Ieškovas ne visiškai teisingai nurodė faktines bylos aplinkybes. Su ieškovo pateiktu projektu dėl žemės sklypo suformavimo prie pastato (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio pirmajame aukšte esančios patalpos priklauso ieškovui, nesutiko ne tik pastato (duomenys neskelbtini) savininkė UAB „Saverda“, bet ir pastate (duomenys neskelbtini) priklausančių patalpų savininkė UAB „Žakona“.

28.2. Nors teismas savo sprendime nurodė CK 4.75 straipsnį, paminėjo ir apelianto nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, tačiau ieškinys buvo atmestas, o atsakovės priešieškinis buvo patenkintas vadovaujantis ne šiomis nuostatomis.

28.3. Ieškovo teiginys, jog teismas, šališkai remdamasis niekuo nepagrįstais atsakovų paaiškinimais, visiškai atmetė ieškovo ir trečiųjų asmenų argumentus, tačiau dėl faktinių aplinkybių nepasisakė, nepagrįstas ir atmestinas.

28.4. Nors tretieji asmenys UAB „MAKVETA“ ir G. Z. sutiko su ieškovo pateiktu projektu, tačiau ieškovo pietinėje formuojamo žemės sklypo dalyje ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais šiaurinėje prie pastato (duomenys neskelbtini) dalyje žemės sklypai persidengia. Priešingai nei ieškovo projekte, pagal UAB „Saverda“ pateiktą projektą, žalioji žemės sklypo zona, esanti tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra padalinta – dalis jos palikta naudotis pastato (duomenys neskelbtini) bendraturčiams, dalis UAB „Saverda“, kad būtų galima patekti prie pastato (duomenys neskelbtini) ir tinkamai naudotis pagal jo paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre. Ieškovo projekte nurodyti servitutai S1 ir S2 prie UAB „Saverda“ priklausančio pastato (duomenys neskelbtini)šiaurinės ir pietinės sienų dalies akivaizdžiai sudarys sąlygas kilti konfliktams tarp šalių.

29. Trečiasis asmuo UAB „MAKVETA“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, apeliacinį skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

29.1. Po ginčijamo sprendimo priėmimo buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 25 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame kompetentinga institucija pasisako jog: „Rengiant projektus ir nustatant žemės sklypų dydžius, vadovaujamasi Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40. Metodika nustato požymius, kuriais vadovaujantis vertinama, ar valstybinės žemės sklypas ar jo dalis atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ar 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nurodytas sąlygas dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo ne aukciono būdu. Metodikos III skyriuje pateiktas valstybinės žemės sklypo dydžio, reikalingo statiniams eksploatuoti, nustatymas.“

29.2. UAB „Saverda“ argumentai (dalyje sutampantys su teismo argumentais) – visiškai neatitinka nei faktinės situacijos, nei pateiktų dokumentų (nurodo, kad dėl to trečiasis asmuo išsamiai pasisakė savo apeliaciniame skunde).

30. Trečiasis asmuo UAB „MAKVETA“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens G. Z. apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo ta pačius argumentus kaip ir atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, tik papildomai pažymi dėl trečiųjų asmenų teikiamo projekto aiškinamajame rašte padarytos rašymo klaidos apie servitutų naudotojus – Aiškinamajame rašte (9 lape) yra padaryta techninė rašymo klaida. Servitutai S1 ir S2 vietoj „(duomenys neskelbtini)” yra įrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Aiškinamajame rašte padaryta rašybos klaida ir kad servitutas UAB „Saverda“ yra faktiškai suteiktas.

31. Ieškovas M. B. M. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens G. Z. apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį bei trečiųjų asmenų savarankišką reikalavimą patenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

31.1. Apeliaciniame skunde, be kita ko, detaliai ir pagrįstai analizuojama pirmosios instancijos teismo neteisingai ir šališkai nustatyta aplinkybė, kad trečiųjų asmenų pateiktame žemės sklypo projekte nustatyti servitutai yra 3,5 m pločio. Priešingai nei nurodo atsakovė, bylos medžiagoje pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad trečiųjų asmenų pateiktame plane projektuojami servitutai yra pakankami – 6 m pločio.

31.2. Apeliacinio skundo 9 punkte nurodytus argumentų negalima būtų pripažinti absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo ir teisiniais argumentais nepagrindė sprendimo išvadų, nereiškia, kad sprendimas yra be motyvų, o teismas neatskleidė ginčo esmės. Tačiau trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – priešieškinis.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

32. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

34. Kartu su apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „MAKVETA“ pateikė duomenis iš Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos ir prašo juos prijungti prie bylos. Trečiasis asmuo nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo teikiami dokumentai, kurie yra ŽPDRĮS sistemoje (byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tai buvo nurodyta byloje, tačiau, kadangi ši sistema vieša ir šalims žinoma, nebuvo poreikio pateikti kaip paaiškinamąją medžiagą, o teismui priėmus nepalankų sprendimą (ypač, motyvuojant duomenimis, kurie prieštarauja šioje sistemoje patalpintiems projektiniams dokumentams) – toks poreikis atsirado po sprendimo priėmimo. Atsakovė UAB „Saverda“ nesutinka su šiuo UAB „MAKVETA“ prašymu ir nurodo, jog šių dokumentų trečiasis asmuo pirmosios instancijos teismui į bylą neteikė, nors turėjo tokią galimybę (paskutinis įrašas padarytas 2020 m. liepos 30 d.) ir teisę, neprašė teismo jų prijungti, pats šiais dokumentais ir nesivadovavo.

35. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė duomenis iš Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos, sprendinių brėžinius bei pastato nuotraukas. Atsakovė UAB „Saverda“ nesutinka, kad šie ieškovo pateikti dokumentai būtų prijungti prie bylos. Nurodo, jog ieškovas apeliaciniu skundu neprašo prijungti prie bylos papildomų dokumentų.

36. Kartu su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „MAKVETA“ pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m, rugpjūčio 25 d. raštą dėl informacijos pateikimo ir nurodė, kad šis raštas yra tiesiogiai susijęs su byla, gautas po teismo sprendimo priėmimo ir niekaip neužvilkins bylos nagrinėjimo.

37. Atsakovė UAB „Saverda“ 2021 m. rugsėjo 21 d. teismui pateikė papildomus dokumentus – Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021 m. rugsėjo 9 d. raštą, kurį prašo prijungti prie bylos. Nurodo, kad teikia šį raštą, nes apeliantai tik apeliaciniuose skunduose nurodė argumentus dėl UAB „Saverda“ projektų įkėlimo į ŽPDRĮS.

38. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis). Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

39. Atsižvelgdama į tai, kad naujai pateiktais įrodymais grindžiamos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl reikalavimų pagrįstumo, kad nauji rašytiniai įrodymai yra pateikti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą kartu su jų teikiamais procesiniais dokumentais ir šalims yra žinomi, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegija trečiojo asmens UAB „MAKVETA“, atsakovės UAB „Saverda“, ieškovo M. B. M. teikiamus naujus rašytinius įrodymus priima ir vertina visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

40. Bylos medžiaga nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra šie pastatai: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jame patalpos priklauso 4 savininkams - L. M., ieškovui M. B. M., UAB „Elbingos transportas“ ir UAB „Butai ir biurai“; (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jame patalpos priklauso – ieškovui M. B. M., UAB „Žakona“, UAB „Surfkolita“ ir G. Z.; (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jame patalpos priklauso tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais G. Z., UAB „MAKVETA“; (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis UAB „Saverda“. Pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), savininkai yra UAB „Saverda“ ir UAB „Surfkolita“. Šio pastato žemės sklypas jau yra suformuotas.

41. Bylos duomenimis, nesant taikaus susitarimo dėl sklypų ribų formuojant žemės sklypus prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), reikalavimus byloje dėl pažeistų teisių gynimo pareiškė: 1) ieškovas M. B. M. (toliau – ieškovas) ir patikslintu ieškiniu prašė nustatyti, kad žemės sklypo formavimas pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), turi būti vykdomas pagal UAB (duomenys neskelbtini) inžinierės V. J. 2021 m. balandžio 26 d. parengtą Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių patikslintą (patikslintas pastato adresas – (duomenys neskelbtini)) brėžinį; 2) atsakovė UAB „Saverda“ (toliau – atsakovė) priešieškiniu prašė nustatyti, kad žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), suformavimas turi būti vykdomas pagal architektės I. T. 2021 m. kovo 31 d. paruoštą Žemės sklypo prie statinio ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą; 3) tretieji asmenys UAB „MAKVETA“ ir G. Z., pareiškę savarankiškus reikalavimus, prašė nustatyti, kad pagal jų pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) inžinierės V. J. 2020 m. birželio 25 d. parengtą projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

42. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės priešieškinį, o ieškovo patikslintą ieškinį ir trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus atmetė. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir apeliacinius skundus pateikė ieškovas, tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais UAB „MAKVETA“ ir G. Z..

43. Ginčas yra kilęs dėl žemės sklypų suformavimo prie nuosavybės teise valdomų pastatų, kurie priklauso byloje dalyvaujantiems asmenis.

44. Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – Žemės įstatymas) reglamentuota žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykiai bei žemės tvarkymas ir administravimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje (Žemės įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

45. Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

46. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu NR. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo į įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės; jų aktuali redakcija) nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto (Taisyklių 1 punktas). Taisyklių 2.4 punkte nustatyta, kad Projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams (Taisyklių 33 punktas). Formuojant ir (ar) pertvarkant kitos paskirties žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą (bent viena žemės sklypo kraštinė turėtų ribotis su gatve ar keliu, išskyrus atvejus, kai patekimas į žemės sklypą numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją – servitutą). Formuojant žemės sklypą privažiavimo keliui (gatvei) turi būti įvertinti kelių ir gatvių parametrams keliami reikalavimai, nustatyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (Taisyklių 49¹.2 papunktis).

47. Kaip teisingai Kauno miesto savivaldybės administracija savo 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 70-2-2948 atkreipė dėmesį, rengiant Projektus ir nustatant žemės sklypų dydžius, taip pat vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtinta Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika (toliau – Metodika). Metodika nustato požymius, kuriais vadovaujantis vertinama, ar valstybinės žemės sklypas ar jo dalis (toliau – žemės sklypas) atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ar 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nurodytas sąlygas dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo ne aukciono būdu (Metodikos 1 punktas). Metodikos III skyriuje pateikiamas valstybinės žemės sklypo dydžio, reikalingo statiniams eksploatuoti, nustatymas. Formuojant žemės sklypus prie esamų pastatų ir vertinant žemės plotą, galimą priskirti prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės, reikėtų taikyti Metodikos III skyriaus nuostatas (su tam tikrais pakeitimais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2020 m. lapkričio 17 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuomonės pateikimo“).

48. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo metu valstybinės žemės sklypas nėra suformuotas, todėl žemės sklypo dalis reikalinga pastatui ar patalpoms eksploatuoti negali būti nustatoma, vertina kaip nepagrįstą.

49. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, yra nurodęs, kad konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja, jog teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja, kad kiekvienas teismo baigiamasis aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – baigiamajame teismo akte turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam baigiamajam teisės aktui pagrįsti. Iš konstitucinio teisins valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (iš lot. be kita ko), reiškia, kad baigiamajame teismo akte negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo baigiamojo teismo akto priėmimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo 16.5 punktas).

50. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). CPK 270 straipsnis įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą; argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad motyvuojamosios teismo sprendimo dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no.4968/99, par.30, 27 September 2001).

51. Sutiktina su apeliante UAB „MAKVETA“, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tiek ieškovo, tiek ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais, reikalavimus atmesdamas, tiek tenkindamas atsakovės reikalavimą, sprendime niekur neakcentavo ir neargumentavo projektinių sprendinių sklypo ploto aspektu. Dėl to negali būti vertinama, kad atsakovės teikiamas žemės sklypo pertvarkymo projektas atitinka visus teisės aktų reikalavimus, įskaitant ir Metodikos, kuria pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, reikalavimus. Pažymėtina, kad trečiųjų asmenų G. Z. ir UAB „MAKVETA“ argumentai ir įrodymai dėl neproporcingai didelio atsakovės formuojamo žemės sklypo ploto išdėstyti jų atsiliepime į atsakovės priešieškinį, tačiau pirmosios instancijos teismas jų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė.

52. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad spręsdamas dėl projekte nurodomų servitutų ploto, teismas apsiribojo atsakovės nurodytų argumentų pakartojimu, servituto plotį matuojant mastelyje, tačiau nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė ieškovo, trečiųjų asmenų paaiškinimus, grindžiamus projektiniuose dokumentuose nurodytais ir viešai paskelbtais ŽPDRIS sistemoje projektinių sprendinių duomenimis dėl kelio servitutų Nr. S1, S2, S3, S4 pločio, o taip pat nesivadovavo aukščiau aptartomis Taisyklių nuostatomis.

53. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo, trečiųjų asmenų argumentus, susijusius su jų faktiškai naudojamais didesniais žemės plotais, nei nurodyta atsakovės projekte, tačiau visiškai neanalizavo faktinės padėties ir nepasisakė dėl visų trijų pateiktų projektų racionalumo bei jų atitikties teisės aktų nuostatoms.

54. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės reikalavimą, sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovės siūlomas sklypo planas vertintinas kaip teisingesnis, sąžiningesnis ir racionalesnis, vadovaudamasis ne byloje surinktų įrodymų visuma nustatytais faktais, o savo subjektyvia nuomone, tuo pažeisdamas civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles, ir užtikrinančias šalių rungimosi principą (CPK 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 179, 185 straipsniai).

55. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir dėl to liko neatskleista bylos esmė.

56. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

57. Atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, darydama išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių, kad būtų tinkamai išnagrinėti šalių, trečiųjų asmenų argumentai ir įvertintas pareikštų reikalavimų pagrįstumas, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje nėra galimas teisingas pareikštų reikalavimų išsprendimas apeliacinės instancijos teisme, nes atsižvelgus į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, akivaizdu, kad jų aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių, o taip pat ir trečiųjų asmenų teisę į apeliaciją. Byloje esant esminių prieštaravimų, šie turi būti pašalinti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taigi, nesant galimybės pašalinti šiuos trūkumus apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

58. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Albina Rimdeikaitė