Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-5101-1247/2026

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-02-11
Bylos Nr.: eI2-5101-1247/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-06721-2025-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rūta Miliuvienė, Justina Nasutavičienė, Ieva Saudargaitė
Pareiškėjas: K. M.
Atsakovas: Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-5101-1247/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06721-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 11 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant I. Č.,vertėjaujant O. V.,nuotolinio ryšio priemonėmis dalyvaujant pareiškėjui K. M. ir jo atstovui R. V.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei D. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas K. M., kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau– ir Migracijos departamentas) 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 25S251076 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas leidimas nuolat gyventi ir ilgalaikio gyventojo Europos Sąjungoje statusas Rusijos Federacijos piliečiui K. M.. Teismui taip pat buvo pateiktas prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kuriuo prašoma pareiškėjui iš Migracijos departamento priteisti 1 222,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundą pareiškėjas grindžia šiais pagrindiniais argumentais.

2.1. Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 18 d. Sprendimas grindžiamas išvada, kad pareiškėjas 2016–2018 metais dirbo PAO „Aeroflot–Rusijos avialinijos“, o 2018–2020 metais – „Šeremetjevo Xendling“, todėl privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai, palaikyti jos valdžią ir dėl to ateityje gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti, kas esą lemia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Sprendimo pagrindas yra formalus, neindividualizuotas ir padarytas neįvertinus realių faktinių aplinkybių bei konkrečios pareiškėjo situacijos, t. y. remiantis bendromis prielaidomis apie darbą tam tikrose įmonėse, o ne nustatytais pareiškėjo veiksmais ar ryšiais, kurie leistų daryti išvadą apie realią ir akivaizdžią grėsmę. Grėsmės valstybės saugumui konstatavimas negali būti grindžiamas vien bendrųjų kriterijų atitikimu ar abstrakčia rizikos apžvalga, jis turi būti paremtas konkrečiais, nustatytais faktais, susijusiais su paties asmens ankstesniais veiksmais, jų pobūdžiu ir reikšme, o perspektyvinis vertinimas negali virsti spėjimais. Sprendime nepaaiškinta, kokie konkrečiai pareiškėjo veiksmai ar individualios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie grėsmės realumą, o vietoje to remiamasi tipinėmis prielaidomis apie Rusijos žvalgybos metodus ir bendrą geopolitinę situaciją.

2.2. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 8 d. gavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštą Nr. 18-9745 (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Tačiau kadangi šiuo atveju Sprendimas priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 7 dalyje nustatyto termino – tik 2025 m. lapkričio 18 d., neaišku, ar VSD Rašte iš tiesų buvo konstatuota grėsmė Įstatymo prasme.

2.3. Klausimyne nurodyta netiksli darbo pradžios data yra žmogiškoji klaida, kuri nekeičia pateiktos informacijos esmės, nes Departamentui buvo pateiktos darbo knygelės su tiksliais įrašais. Be to, šie duomenys jau buvo įvertinti 2022 metais išduodant pareiškėjui leidimą nuolat gyventi.

2.4. Darbas PAO „Aeroflot–Rusijos avialinijos“ vyko laikotarpiu, kai šiai įmonei nebuvo taikomos tarptautinės sankcijos, todėl aplinkybė dėl sankcijų taikymo po 2022 metų negali būti siejama su pareiškėjo veikla 2016–2018 metais. Analogiškai jo darbas 2018–2020 metais įmonėje „Šeremetjevo Xendling“, kuri tuo metu priklausė Kipro kapitalo bendrovei, negali būti laikomas aplinkybe, keliančia grėsmę Lietuvos saugumui. Šiuo atveju Sprendime, pasak pareiškėjo, remiamasi ne individualiomis aplinkybėmis, o VSD pateiktu bendro pobūdžio vertinimu apie Rusijos žvalgybos tarnybų veikimo metodus. Sprendime nenurodoma jokių konkrečių pareiškėjo veiksmų, ryšių ar elgesio, kurie galėtų patvirtinti realią grėsmę.

2.5. Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo dabartinės socialinės ir ekonominės padėties. Sprendime klaidingai nurodyta, jog pareiškėjas nedirba, nors jis vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimus, o Sprendimo priėmimo metu turėjo galiojantį verslo liudijimą. Būtent jo pajamos yra pagrindinis keturių asmenų šeimos pragyvenimo šaltinis. Sprendime aplinkybė dėl pareiškėjo 2022 metų kelionės į Baltarusiją nurodyta neteisingai, nes jis per Baltarusiją vyko tranzitu į Rusijos Federaciją, siekdamas parduoti turėtą nekilnojamąjį turtą ir galutinai nutraukti ryšius su šia valstybe. Taigi, Sprendime pateiktas vertinimas, esą jis Baltarusijoje praleido daugiau kaip mėnesį, neatitinka tikrovės ir yra paremtas prielaidomis.

2.6. Departamentas nepagrįstai nurodė aplinkybes apie pareiškėjo tariamą lojalumą Rusijos valdžiai. Tokią išvadą paneigia ir pareiškėjo pateikti duomenys iš jo socialinių tinklų paskyros, kuriuose reiškiamas kritiškas požiūris į Rusijos režimą ir palaikoma Ukraina. Šiuo atveju atsakovas neturi jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas kada nors buvo lojalus Rusijos valdžiai. Migracijos departamentas šiuo atveju nevertino pareiškėjo paskutinių 5 metų elgesio, taip pat nepateikė duomenų apie galimą jo būsimą elgesį, kuris galėtų kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

2.7. Migracijos departamentas nevertino Sprendimo proporcingumo jo šeimos gyvenimui. Pareiškėjas yra dviejų mažamečių vaikų tėvas, vienas vaikas gimė Lietuvoje, šeima gyvena Lietuvoje, dukra lanko mokyklą ir dailės mokyklą, šeima įsigijo būstą (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju Sprendimas faktiškai išskiria šeimą ir pažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 24 straipsnių nuostatas. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nevertino vaikų interesų.

2.8. Ta aplinkybė, kad pareiškėjo sutuoktinė turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą, tačiau tokia teise kol kas nepasinaudojo, niekaip nepaneigia tos aplinkybės, kad leidimas nuolat gyventi jai išduotas Įstatyme nustatytais pagrindais.

Atsiliepimas

3. .Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

4.1. Sprendimas buvo priimtas įvertinus VSD pateiktą išvadą bei kitus turimus duomenis ir vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo atveju Sprendimas nėra prieštaringas. Pats pareiškėjas, 2025 m. balandžio 22 d. pildydamas klausimyną, pateikė netikslius duomenis – nurodė, jog 2015–2020 metais dirbo Šeremetjevo oro uoste, tačiau iš jo paties pateiktos darbo knygelės nustatyta, kad 2016–2018 metais jis dirbo PAO „Aeroflot–Rusijos avialinijos“, o 2018–2020 metais – „Šeremetjevo Xendling“, todėl, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas pateikė netikslią informaciją apie savo darbovietes. Be to, nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai dėl jo vykimo į Baltarusiją – pateikti duomenys patvirtina, kad jis iš Lietuvos Respublikos per Medininkų pasienio punktą išvyko 2022 m. rugpjūčio 1 d. , o atgal į Lietuvą per tą patį punktą grįžo 2022 m. rugsėjo 23 d., t. y. po daugiau nei mėnesio nuo jo išvykimo.

Šalies argumentai

4.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas vien dėl to, jog buvo priimtas vėliau nei numatyta Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje. Teisės aktuose nustatyti procedūriniai terminai sprendimui priimti, atsakovo vertinimu, yra skirti administracinio proceso operatyvumui užtikrinti, tačiau jų praleidimas savaime nesukelia administracinio sprendimo negaliojimo ir nepaneigia institucijos kompetencijos priimti sprendimą. Migracijos departamento vertinimu, termino praleidimas tik prailgina administracinį procesą, bet nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu.

4.3. Pareiškėjas gana ilgą laiką dirbo Rusijos nacionalinėse oro linijose bei oro uoste, kurio akcijos priklausė Rusijos federalinei valstybės turto valdymo agentūrai. Migracijos departamento nuomone, pasikeitus geopolitinei situacijai, tokia pareiškėjo darbinė patirtis sudaro prielaidas jo pažeidžiamumui ir galimam išnaudojimui prieš Lietuvos interesus, o tai leidžia daryti išvadą apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Lojalumo reikalavimas taikomas asmenims, dirbusiems Rusijos valstybinėse struktūrose ar strateginės reikšmės įmonėse, nepriklausomai nuo jų pareigų lygio, todėl net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos gali būti vertinamos kaip reikšmingos grėsmės kontekste. Aplinkybė, jog pareiškėjas šiuo metu tokių pareigų nebeužima, savaime nepaneigia galimų ryšių ar priklausomumo santykių, kurie gali atsinaujinti ateityje. Sprendžiant dėl grėsmės atliekamas į ateitį nukreiptas vertinimas, todėl pakanka pagrįsto manymo, kad ankstesnė pareiškėjo veikla gali sudaryti prielaidas grėsmei, o VSD pateikta informacija šiuo aspektu nebuvo paneigta.

4.4. Pareiškėjo pateikti socialinių tinklų įrašai ir teiginiai apie neigiamą požiūrį į Rusijos valdžią, savaime nepaneigia pareiškėjo anksčiau turėtų ryšių ir lojalumo pareigos, egzistavusios jo darbo Rusijos valstybinėje įmonėje laikotarpiu. Asmens išreikštos pažiūros negali paneigti VSD nustatytų aplinkybių ir pagrįsto manymo dėl galimos grėsmės ateityje.

4.5. Pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje, todėl šiuo atveju negali būti teikiamas prioritetas jo siekiui gyventi Lietuvoje prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. Pareiškėjas po 2014 metų Rusijos okupacijos ilgą laiką dirbo Rusijoje, Lietuvoje gyvena tik nuo 2022 metų. Nagrinėjamu atveju ryšius su Rusija turinčio pareiškėjo, kurio atžvilgiu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelią grėsmę valstybės saugumui, tikslas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien pareiškėjo ar jo šeimos interesais. Be to, šiuo atveju Sprendimu nėra nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

4.6. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo skundas būtų kokia nors apimtimi patenkintas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turėtų būti priteisiamas ne iš Migracijos departamento, o tiesiogiai iš valstybės biudžeto. Šiuo atveju Migracijos departamentas, įvertinus Sprendimo turinį ir priėmimo pagrindą, iš esmės atlieka viešojo intereso gynimo funkciją.

Atsiliepimas

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

6.1. VSD, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, atliko pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimą ir Raštu informavo Migracijos departamentą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo atveju pareiškėjas, pildydamas klausimyną, pateikė netikslius duomenis apie darbovietes, nes nurodė dirbęs Šeremetjevo oro uoste, nors darbo knygelės duomenys patvirtina darbą PAO „Aeroflot–Rusijos avialinijos“ ir „Šeremetjevo Xendling“, kurios siejamos su Rusijos valstybės institucijomis ir strateginiu sektoriumi. Tuo tarpu net ir žemesnės kvalifikacijos pareigos tokiose struktūrose suponuoja lojalumo reikalavimą Rusijos valdžiai, o pasikeitusi geopolitinė situacija lemia būtinybę šias aplinkybes vertinti kaip reikšmingas nacionalinio saugumo požiūriu.

6.2. Šiuo atveju nėra aktualu tai, kad duomenys apie pareiškėjo darbą jau buvo vertinti 2022 metais, sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo pareiškėjui. Tokia aplinkybė, remiantis administracinių teismų praktika, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui.

Šalies argumentai

6.3. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad jis dirbo Europos Sąjungos valstybės narės kapitalo įmonėje, nes dalis įmonės, kurioje jis dirbo, priklausė ir federalinei valstybės turto valdymo agentūrai.

6.4. Šiuo atveju pareiškėjas neneigia vykimo į Baltarusiją, tačiau pažymi, jog su visa šeima vyko tranzitu per Baltarusiją į Rusijos Federaciją, kur tvarkėsi asmeninius reikalus, kad galutinai nutrauktų ryšius su Rusijos Federacija. Remiantis turimais duomenimis, pareiškėjas Baltarusijoje praleido daugiau nei mėnesį, vis dėlto, tai, kad, kaip nurodo pareiškėjas, jis taip vyko į Rusijos Federaciją, gali kelti papildomas rizikas ir dėl to gali būti sudarytos palankios sąlygos Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus su pareiškėju.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu ginčo šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai pateikdamos toliau nurodytus esminius argumentus.

7.1. Pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad šiuo atveju nevertintos tikrosios faktinės aplinkybės, nevertinta pareiškėjo veikla ir pasisakymai socialiniuose tinkluose (pareiškėjas, dirbdamas Rusijoje, socialiniuose tinkluose kėlė Rusijos valdžiai priešingus įrašus), nenustatyti jokie pareiškėjo galimai priešiški ryšiai. Atitinkamai Europos Sąjungos valstybės narės kapitalo valdoma įmonė negali būti prilyginta Rusijos valstybinei įmonei. Šiuo atveju visi pareiškėjo ir jo šeimos interesai yra Lietuvoje, nuo 2022 metų pareiškėjas iš Lietuvos nebuvo išvykęs, nevyko net į senelio laidotuves, nes vien dėl jo pasisakymų socialiniuose tinkluose jam gali grėsti neigiamos pasekmės.

Šalies argumentai

7.2. Pareiškėjas paaiškino, kad niekada nepalaikė Putino valdžios. 2022 metais jis bėgo iš Rusijos į Šengeno erdvę ir yra labai dėkingas (kaip ir visa jo šeima), kad buvo priimtas Lietuvoje. Kadangi pasijuto saugūs, jie su žmona ryžosi susilaukti antro vaiko, kuris gimė Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas visą laiką dirba pagal verslo liudijimus, tačiau kadangi darbas yra fiziškai sunkus, negali be pertraukų dirbti visus metus.

Atsiliepimas

7.3. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad iš pareiškėjo nurodyto socialinio tinklo profilio nėra įmanoma nustatyti, kad jis tikrai priklauso pareiškėjui, o pati paskyra yra privati – matoma tik tų asmenų, kurie yra susieti su profiliu. Šiuo atveju svarbu tai, kad oro uostai ir aviakompanijos pripažįstami valstybinės svarbos objektais, tuo tarpu vertinant grėsmę nacionaliniam saugumui pakanka atlikti perspektyvinį vertinimą dėl atitinkamos grėsmės kėlimo tikimybės, o ne dėl realaus grėsmės kėlimo. Kaip pažymėjo atstovė, šiuo atveju panaikinant pareiškėjo leidimą nebuvo papildomai vertinta tai, kad pareiškėjo sutuoktinė turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat atskirai nevertinti pareiškėjo vaikai. Šiuo atveju atliktas visuminis vertinimas ir padaryta išvada, kad, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo suteikti prioritetą pareiškėjo tikslui likti Lietuvoje, o ne Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

8. Nagrinėjamoje administracinėje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 25S251076, kuriuo Rusijos Federacijos piliečiui K. M. panaikintas leidimas nuolat gyventi ir ilgalaikio gyventojo Europos Sąjungoje statusas.

9. Remiantis byloje pateiktais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatytos toliau nurodytos šioje administracinėje byloje aktualios faktinės aplinkybės.

9.1. Valstybės saugumo departamentas 2025 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 18-9745 „Dėl leidimo gyvent Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ informavo Migracijos departamentą, kad, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, atliko Rusijos Federacijos piliečio K. M. keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Išvadoje nurodyta informacija apie pareiškėjo darbovietes: K. M. 2016–2018 metais dirbo PAO „Aeroflot-Rusijos avialinijos“, o 2018–2020 metais „Šeremetjevo Xendling“, kurios yra tam tikra apimtimi valdomos valstybės – Rusijos nacionalinės oro linijos „Aeroflot“ yra valstybės kontroliuojama įmonė, Rusijos Federacijai pradėjus karą Ukrainoje, jai įvestos atitinkamos sankcijos, o OOO „Šeremetjevo Xendling“ yra oro uostas, kurio akcijų dalis iki 2020 metų priklausė ir federalinei valstybės turto valdymo agentūrai. Vertindamas K. M. socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuva, pažymėjo, kad užsienietis gimė ne Lietuvoje; 2022 metais su šeima atvyko į Lietuvos Respubliką; leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pirmą kartą išduotas 2022 m. liepos 18 d.; K. M. 2024 m. gegužės 6 d. – 2025 m. vasario 28 d. turėjo verslo liudijimą, tačiau daugiau informacijos apie kitas darbovietes nėra; visa K. M. šeima yra Rusijos Federacijos piliečiai; užsieniečio sutuoktinė Rusijos Federacijos pilietė, gimusi ne Lietuvoje, turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir 2022 m. birželio 21 d. išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; sutuoktinės močiutė buvo Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau motina – Rusijos Federacijos pilietė, kuri Rusijos Federacijoje gyveno 1995–2022 metais, o nuo 2022 metų jai išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; šiuo metu sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, o nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką 2022 metais niekur nedirbo; užsienietis K. M. turi du nepilnamečius vaikus, gimusius 2015 ir 2024 metais, abu jie – Rusijos Federacijos piliečiai. VSD vertino, kad K. M. asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. VSD vertinimu, K. M., dirbdamas Rusijos įmonėje „Aeroflot“ ir oro uoste „Šeremetjevo Xendling“, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD pažymėjo, kad Rusijos valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD turimais duomenimis, K. M. 2022 metais buvo išvykęs į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, K. M., gyvendamas Lietuvoje, gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. VSD pateikė išsamią turimą informaciją apie Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, Rusijos Federacijos keliamą grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniams interesams ir, atsižvelgdamas į visą išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, vertino, kad K. M. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

9.2. Migracijos departamentas 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 25S251076 nusprendė panaikinti K. M. išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini). ir ilgalaikio gyventojo Europos Sąjungoje statusą, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime pažymėtos toliau nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės ir pateikti toliau nurodyti esminiai argumentai.

9.2.1. Pažymėta, kad asmuo 2016–2018 metais dirbo PAO „Aeroflot-Rusijos avialinijos“, o 2018–2020 metais –„Šeremetjevo Xendling“. Darbas PAO „Aeroflot-Rusijos avialinijos“ ir oro uoste „Šeremetjevo Xendling“ reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kartu tai reiškia, kad asmuo ateityje gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

9.2.2. Atskleistas VSD 2025 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. 18-7945 pateiktos išvados turinys, be kita ko, tai, kad, VSD vertinimu, asmuo, dirbdamas Rusijos įmonėje „Aeroflot“ ir oro uoste „Šeremetjevo Xendling“, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD turimais duomenimis, asmuo 2022 metais buvo išvykęs į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, asmuo, gyvendamas Lietuvoje, gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Pateiktas VSD išvadoje nurodytas pareiškėjo šeiminių, socialinių ryšių vertinimas (asmuo leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje gavo tik 2022 metais, 2024 m. gegužės 6 d. – 2025 m. vasario 28 d. jis turėjo verslo liudijimą, tačiau daugiau informacijos apie kitas darbovietes nėra, asmens sutuoktine turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir 2022 metais jai išduotas leidimas nuolat gyventi, ji yra vaiko priežiūros atostogose, asmuo turi du nepilnamečius vaikus, kurie abu yra Rusijos Federacijos piliečiai) ir konstatuota, kad, VSD vertinimu, asmens interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, taip pat nurodyta bendra informacija apie Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą. Padaryta galutinė išvada, kad, atsižvelgus į faktines aplinkybes ir į šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertinimu, asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

9.2.3. Nurodytos Migracijos departamento nustatytos aplinkybės:

– asmuo yra Rusijos Federacijos pilietis, gimęs Rusijoje;

– pirmasis leidimas nuolat gyventi jam buvo išduotas 2022 metais Įstatymo 53 straipsnio 7 dalies pagrindu (asmuo atvyksta gyventi kartu su šeimos nariu, kuris yra lietuvių kilmės ar turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę);

– asmeniui išduotas leidimas nuolat gyventi galioja iki 2027 m. liepos 18 d.;

– savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje asmuo deklaruoja nuo 2022 m. liepos 25 d.;

– asmuo 2024 m. gegužės 6 d. – 2025 m. vasario 28 d. turėjo verslo liudijimą, šiuo metu asmuo nedirba;

– visi asmens šeimos nariai yra Rusijos Federacijos piliečiai; asmens sutuoktinė turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir 2022 m. birželio 21 d. išduotą leidimą nuolat gyventi; asmuo kartu su sutuoktine turi du nepilnamečius vaikus (gimusius 2015 m. gegužės 17 d. ir 2024 m. vasario 5 d.); abu vaikai turi leidimą nuolat gyventi;

– asmuo, atsakydamas į Migracijos departamento prašymą nurodyti, dėl kokių priežasčių pasirinko dirbti minėtose įmonėse, nurodė, kad dirbo antžeminio aptarnavimo srityje įmonėje „Aeroflote“, vairavo krautuvą, kuris krauna konteinerius į lėktuvą ir keleivių trapas; šį darbą pasirinko, nes turi traktoriaus vairuotojo pažymėjimą, o oro uoste buvo laisvų darbo vietų; „Šeremetyevo Xendling“ dirbo lėktuvų apsaugos nuo apledėjimo tarnyboje; dirbo su „Tempest“ įranga, purškė lėktuvus prieš skrydį žiemą; ten buvo geresnės darbo sąlygos ir didesnis atlyginimas nei įmonėje „Aeroflot“; išėjo iš darbo dėl to, kad prasidėjo COVID pandemija ir oro uostai pradėjo mažinti pamainas ir atitinkamai darbuotojų atlyginimus;

– Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos duomenimis, asmuo 2022 metais vyko į Baltarusiją ir į Lietuvos Respubliką grįžo po daugiau nei mėnesio.

9.2.4. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir turimą informaciją, Migracijos departamentas pritarė VSD pateiktai išvadai dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui, konstatuodamas, kad asmens keliama grėsmė valstybės saugumui yra reali, pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėta, kad asmuo yra VSD pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui dėl jo darbo Rusijos Federacijos strateginės reikšmės sektoriuje. Tuo tarpu asmens atsakymai į kitus Migracijos departamento klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis buvusiais asmens darbo santykiais Rusijos Federacijoje. Įvertinus viešųjų šaltinių duomenis, susijusius su įmonėmis, kuriose dirbo pareiškėjas (be kita ko, tai, kad asmuo dirbo Rusijos Federacijos strategiškai svarbiuose sektoriuose, kad Rusijos nacionalinės oro linijos „Aeroflot“ yra valstybės kontroliuojama įmonė, prasidėjus karui Ukrainoje, jos atžvilgiu taikomos tarptautinės sankcijos, OOO „Šeremetjevo Xendling“ yra oro uostas, kurio dalis akcijų (30 procentų) priklausė „Rosimuščestvo“ – federalinei valstybės turto valdymo agentūrai), pritarta VSD išvadai, kad asmuo, dirbdamas Rusijos įmonėje „Aeroflot“ ir oro uoste „Šeremetjevo Xendling“, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pabrėžta, jog ta aplinkybė, kad asmuo 2016–2018 metais dirbo PAO „Aeroflot-Rusijos avialinijos“, o 2018–2020 metais – „Šeremetjevo Xendling“, tik sustiprina grėsmes valstybės saugumui, nes darbas buvo savanoriškas, o tai, kad asmuo užėmė neaukštas pareigas, nepaneigia grėsmės valstybės saugumui, kadangi asmuo dirbdamas šiose įmonėse turėjo teisę/galimybę pamatyti, girdėti tokią informaciją, su kuria susipažinti turi teisę/gali tik asmenys, kurie yra lojalūs Rusijai, palaiko jos valdžią. Migracijos departamento vertinimu, aplinkybė, kad asmuo šiuo metu nedirba, nesudaro pagrindo paneigti asmens galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir savaime nereiškia, kad grėsmė dėl asmens darbo ryšių yra išnykusi, neaktuali ir nereikšminga, sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą, ir savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis valstybės institucijomis yra išnykusi. Migracijos departamentas taip pat sutiko su VSD nuomone, kad asmens vykimas 2022 metais į Baltarusiją kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos (Rusijos) žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus, nes būtent tais metais Rusija, pasinaudojusi Baltarusijos teritorija, įsiveržė į Ukrainos teritoriją. Nors Lietuvoje gyvena asmens sutuoktinė ir du mažamečiai vaikai, kurie yra Rusijos Federacijos piliečiai ir kuriems Lietuvoje išduoti leidimai nuolat gyventi, vien tai, kad asmens šeimos nariai gyvena Lietuvoje, turėdami leidimą nuolat gyventi, Migracijos departamento vertinimu, savaime nesuteikia jam teisės automatiškai gyventi ir būti Lietuvos Respublikoje ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Atsižvelgdamas į tai, kad asmuo kartu su šeima Lietuvoje gyvena palyginti trumpą laiką, jo šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai šalyje nėra pakankamai tvirti, padarė išvadą, kad asmuo dar nėra pasiekęs ilgalaikės integracijos lygio, ir sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi nesukels jam ir jo šeimai itin neigiamų pasekmių. Kita vertus, pažymėta, kad asmens duktė nuo 2022 metų lanko švietimo įstaigą, taip pat asmuo turi mažametį vaiką, kuris gimė 2024 metais, šios aplinkybės yra reikšmingos leidimo nuolat gyventi panaikinimo kontekste, tačiau jos neatsveria asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui svarbos. Migracijos departamento nuomone, nėra pagrindo manyti, kad panaikinus asmens leidimą nuolat gyventi būtų pažeisti vaiko interesai ar teisė į šeimos sujungimą, kadangi asmenys gali gyventi ir kitoje valstybėje ar palaikyti ryšį kitomis (nuotolinėmis) priemonėmis. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad asmens šeimos nariais yra Rusijos Federacijos piliečiai, leidimas nuolat gyventi tiek asmeniui, tiek jo vaikams buvo išduotas dėl to, kad asmens sutuoktinė turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (tačiau nėra duomenų, jog ji kreipėsi dėl pilietybės atkūrimo), leidimai nuolat gyventi jiems buvo išduoti 2022 metais, iki šių leidimų išdavimo asmuo kartu su šeima gyveno Rusijos Federacijoje, šiuo metu asmens sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, o pats asmuo Lietuvoje nedirba, padarė išvadą, kad asmuo kartu su šeima Lietuvoje gyvena palyginti trumpą laiką, jo šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai šalyje nėra pakankamai tvirti, todėl asmuo dar nėra pasiekęs ilgalaikės integracijos lygio, ir sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi nesukels itin neigiamų pasekmių. Migracijos departamento vertinimu, valstybės saugumas ir Lietuvos Respublikos visuomenės interesas yra svarbesnis nei užsienio piliečio interesas gyventi Lietuvos Respublikoje.

9.3. Byloje papildomai taip pat pateikti toliau nurodyti aktualūs įrodymai ir duomenys.

9.3.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenys, pagal kuriuos K. M. 2022 m. rugpjūčio 1 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos per Medininkų pasienio kontrolės punktą, o grįžo į Lietuvos Respubliką – 2022 m. rugsėjo 23 d.

9.3.2. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2024 m. vasario 12 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) , iš kurio matyti, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 5 d. gimė sūnus.

9.3.3. Socialiniame tinkle Instagram esančios paskyros (duomenys neskelbtini)2017 m. rugpjūčio 19 d. įrašas, kuriame matomas neigiamas užrašas, adresuotas Putinui, taip pat 2022 m. balandžio 23 d., 2022 m. spalio 8 d., 2023 m. kovo 2023 m. gegužės 18 d., 2023 m. gegužės 28 d. įrašai, kuriuose, kaip nurodoma, užfiksuotas, be kita ko, pareiškėjo bendravimas su Rusijoje užsienio agentu pripažintu asmeniu, Ukrainą remiančiais žinomais asmenimis, Rusijos valdžios politikai reiškiama priešinga nuomonė ir kita.

9.3.4. Traukinio bilietų kontroliniai kuponai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 1 d. vyko iš Minsko į Maskvą, o rugsėjo 22 d. vyko iš Maskvos į Minską.

9.3.5. 2022 m. rugsėjo 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kuria K. M. pardavė trečiajam asmeniui jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – 22,4 kv. m bendro ploto butą, esantį adresu Sankt Peterburgas, Šušarų gyvenvietė, Školnaja gatvė, 6 namas, 2 pastatas, 1 statinys, 259 butas.

9.3.6. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2025 m. rugsėjo 15 d. išrašas, iš kurio matyti, kad K. M. ir jo sutuoktinei priklauso butas, esantis adresu M. D. g. 32-43, (duomenys neskelbtini) registravimo pagrindas – 2025 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2013.

9.3.7. Migracijos departamento susirašinėjimo su K. M. ištrauka, iš kurios matyti, kad K. M. 2025 m. spalio 28 d. Migracijos departamentui nurodė, jog jis dirbo antžeminio aptarnavimo srityje; įmonėje „Aeroflot“ vairavo krautuvą; „Šeremetjevo Xendling“ jis perėjo į lėktuvų apsaugos nuo apledėjimo tarnybą, o išėjo, nes ten didesnis atlyginimas; iš šio darbo išėjo, nes prasidėjo COVID pandemija. Migracijos departamentui 2025 m. lapkričio 3 d. pasiteiravus, kur K. M. dirba tuo metu, atsakymas buvo pateiktas šiek tiek vėliau, nurodant, kad K. M. dirba pagal verslo liudijimą, o vasarą nedirbo, nes gydėsi traumą. Migracijos departamentui 2025 m. lapkričio 10 d. nurodžius, kad pareiškėjui verslo liudijimas buvo išduotas 2025 metų vasario mėnesį ir pasiteiravus, ar jis nuo tada jokios veiklos nevykdė, ar dirbo užsienio valstybėje, K. M. paaiškino, kad niekur iš Lietuvos nebuvo išvykęs, nuo pavasario niekur nedirbo, o dabar vėl eis į statybas ir visą žiemą ten dirbs.

9.3.8. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, K. M. verslo liudijimai buvo išduoti laikotarpiais nuo 2024 m. gegužės 5 d. iki 2024 m. gegužės 31 d., nuo 2024 m. birželio 3 d. iki 2024 m. birželio 28 d., nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d., nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. iki 2024 m. spalio 31 d., nuo 2024 m. lapkričio 7 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d., nuo 2024 m. gruodžio 3 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., nuo 2025 m. sausio 6 d. iki 2025 m. sausio 31 d., nuo 2025 m. vasario 3 d. iki 2025 m. vasario 28 d.

9.3.9. Mažeikių K. J. pradinės mokyklos 2025 m. lapkričio 21 d. pažyma dėl mokymosi Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pažymima, kad V. M. (gimusi 2015 m. gegužės 17 d.) mokosi (duomenys neskelbtini) K. J. pradinėje mokykloje: priešmokyklinėje grupėje laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., pradiniame ugdyme – nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., šiuo metu mokosi trečioje klasėje.

9.3.10. Mažeikių K. J. pradinės mokyklos 2025 m. lapkričio 21 d. V. M. charakteristika Nr. V3-236, kurioje, be kita ko, akcentuojama, kad mergaitė mokykloje mokosi ketvirtus metus, apibūdinama labai teigiamai. Pabrėžiamas jos stropumas ir tinkamas dalyvavimas mokymosi procese, geri mokymosi rezultatai, atsakingumas, taip pat akcentuojama, kad ji šiuo metu jau puikiai supranta ir laisvai kalba lietuviškai. Pažymima ir tai, kad mergaitės tėvai aktyviai dalyvauja jos mokymosi procese, tėtis užsuka pasidomėti į mokyklą jos elgesiu ir pasiekimais, dalyvauja mokyklos renginiuose.

9.3.11. (duomenys neskelbtini) dailės mokyklos 2025 m. lapkričio 20 d. raštas Nr. B-209 „D. V. M. mokymosi“, kuriame nurodyta, kad V. M. mokosi (duomenys neskelbtini) dailės mokykloje nuo 2024 m. kovo 25 d. pagal pasirašytą mokymosi sutartį Nr. MR-22.

9.3.12. Verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. lapkričio 14 d. išduotas K. M. specialiesiems statybos darbams, veiklos vykdymo teritorija – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, veiklos vykdymo laikotarpiai – lapkričio 17, 18, 19, 20, 21, 24, 25, 26, 27, 28, gruodžio 1, 2, 3, 4, 5, 8, 9, 10, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 19, 22, 23, 29, 30, 31.

10. Paminėtinos kai kurios pareiškėjo skundo kontekste aktualios teisės aktų nuostatos ir jų turinį atskleidžianti administracinių teismų praktika.

10.1. Remiantis Įstatymu (byloje taikytina Įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu), Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę (4 straipsnio 3 dalis), jam, be kita ko, yra suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (53 straipsnis), taip pat išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinti, jeigu nustatomi Įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai.

10.2. Pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka, o pagal tos pačios dalies 2 punktą, jis išduodamas, jeigu užsienietis yra lietuvių kilmės asmuo. Remiantis 53 straipsnio 7 dalimi, šeimos nariams, atvykstantiems gyventi kartu su užsieniečiu, nurodytu šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, ir kartu gyvenantiems, išduodamas leidimas nuolat gyventi.

10.3. Leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindai nustatyti Įstatymo 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jei jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

10.4. Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad Įstatymo nuostatos, susijusios su ilgalaikio gyventojo statuso panaikinimu, turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į atitinkamas 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (toliau – ir Direktyva 2003/109/EB), su kuria yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, jo priedo 7 punktas), nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024).

10.4.1. Direktyva 2003/109/EB nustato, be kita ko, sąlygas, kuriomis valstybė narė suteikia ilgalaikio gyventojo statusą jos teritorijoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams ir panaikina tokį statusą, bei su tokiu statusu susijusias teises (1 straipsnio a punktas). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl Direktyvos 2003/109/EB nurodoma, jog pagrindinis šios direktyvos tikslas – trečiųjų valstybių piliečių, kurie ilgam apsigyveno valstybėse narėse, integracija. Tuo tikslu, kaip nurodyta Direktyvos 2003/109/EB 16 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, kad ilgalaikiams gyventojams turi būti taikoma sustiprinta apsauga nuo išsiuntimo (2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo Wilber López Pastuzano / Delegación del Gobierno en Navarra byloje Nr. C-636/16 23 ir 24 punktai).

10.4.2. Direktyvos 2003/109/EB 9 straipsnio, reglamentuojančio statuso panaikinimą arba praradimą, 1 dalyje nustatyta, kad ilgalaikiai gyventojai praranda teisę į ilgalaikio gyventojo statusą tais atvejais, kai: a) paaiškėja, kad ilgalaikio gyventojo statusas įgytas apgaulės būdu; b) nutarta taikyti išsiuntimo priemonę pagal 12 straipsnį; c) praleista ilgiau nei 12 mėnesių iš eilės išvykus iš Bendrijos teritorijos. Direktyvos 2003/109/EB 12 straipsnio, reglamentuojančio apsaugą nuo išsiutimo, 1 dalis nustato, kad valstybės narės gali priimti sprendimą išsiųsti ilgalaikį gyventoją tiktai tuo atveju, jei jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o 3 dalis – kad prieš priimdamos sprendimą išsiųsti ilgametį gyventoją, valstybės narės turi atsižvelgti į šiuos veiksnius: a) gyvenimo jų teritorijoje trukmę; b) suinteresuoto asmens amžių; c) to pasekmes suinteresuotam asmeniui ir jo šeimos nariams; d) ryšius su gyvenamąja šalimi arba ryšių su kilmės šalimi nebuvimą.

10.4.3. Direktyvos 2003/109/EB 8 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad ilgalaikio gyventojo statusą norintys gauti ir išlaikyti trečiosios šalies piliečiai neturėtų kelti grėsmės viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui. Viešosios tvarkos sąvoka gali apimti teistumą už rimto nusikaltimo įvykdymą. Sąvokos „visuomenės saugumas“ apibrėžtis Direktyvoje 2003/109/EB nėra pateikiama, tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad tokia sąvoka apima ir valstybės narės vidaus, ir išorės saugumą (žr., pvz., 2000 m. liepos 13 d. sprendimo Albore, byla Nr. C-423/98, 18 punktas; 2003 m. kovo 11 d. sprendimo Dory, byla Nr. C-186/01, 32 punktas). Grėsmė institucijų ir esminių viešųjų tarnybų veikimui bei gyventojų išlikimui, taip pat didelio neigiamo poveikio išoriniams santykiams ar taikiam tautų sugyvenimui rizika arba grėsmė kariuomenės interesams gali paveikti visuomenės saugumą (žr., be kita ko, minėto sprendimo Albore 22 punktas ir 2001 m. spalio 25 d. sprendimo Komisija prieš Graikiją, byla Nr. C-398/98, 29 punktas).

11. Nagrinėjamoje administracinėje byloje tai, kad K. M. kelia grėsmę visuomenės saugumui konstatuota, remiantis VSD išvada. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad išvada, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui padaryta tinkamai įvertinus su juo susijusias individualias aplinkybes. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje grėsmės valstybės saugumui atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui tikimybė, sudaranti pagrindą atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-624/2025). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Nacionalinio saugumo sąvoką gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kiti prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)).

12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2614-822/2025; kt.). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, nors ir kitokio teisinio reguliavimo aiškinimo kontekste, pažymėta, kad sprendžiančioji institucija turi turėti visą reikšmingą informaciją ir, atsižvelgdama į ją, pati įvertinti faktus ir aplinkybes, kad būtų nustatyta jos sprendimo prasmė ir jis būtų išsamiai motyvuotas. Ši institucija turi savarankiškai įvertinti už nacionalinį saugumą atsakingos specializuotos institucijos pateiktos informacijos apimtį ir jos svarbą priimtinam sprendimui, todėl neprivalo remtis nemotyvuota nuomone, kurią pateikė tokios specializuotos institucijos, remdamosi vertinimu, kurio faktinis pagrindas sprendžiančiajai institucijai nebuvo pateiktas (žr. 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą byloje Nr. C-159/21).

13. Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2312-821/2025; 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2742-556/2025).

14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad pareiga aiškinti Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsižvelgiant į Direktyvos 2003/109/EB nuostatas bei jų aiškinimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, lemia institucijos, sprendžiančios dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo pagrindu, numatytu Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pareigą nustatyti, kad: 1) jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui (apibrėžtis „reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui“, skirtingai nuo „grėsmės valstybės saugumui“, t. y. mažiau apibrėžto tiek pagal lygį, tiek pagal pasekmes situacijos, konteksto apibūdinimu, susijusi su situacijos, kurioje konkretus veiksmas arba įvykis kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, apibūdinimu); 2) ar tokie veiksniai, kaip užsieniečio gyvenimo šalies teritorijoje trukmė, jo amžius, pasekmės jam ir jo šeimos nariams, ryšiai su Lietuvos Respublika ir ryšių su kilmės šalimi buvimas, nebuvimas, nedaro sprendimo, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiųsti jį iš šalies (Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 126 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neproporcingu konkrečioje situacijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023; 2025 m. liepos 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2126-822/2025; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo, yra pasisakęs, jog tokiais atvejais ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024; 2025 m. sausio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-953-629/2025; 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2501-821/2025).

15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Migracijos departamentas, spręsdamas dėl pagrindo pareiškėjui panaikinti leidimą nuolat gyventi ir ilgalaikio gyventojo Europos Sąjungoje statusą, rėmėsi VSD išvada, pasisakė dėl pareiškėjo socialinių, šeiminių ryšių, ekonominių integracijos lygio Lietuvoje. Visgi teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, neturi pagrindo išvadai, kad, remiantis nurodytais teisės aktų ir administracinių teismų praktikos suponuojamais kriterijais, šiuo atveju buvo atliktas išsamus individualių pareiškėjo aplinkybių vertinimas.

16. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2016–2018 metais dirbo PAO „Aeroflot–Rusijos avialinijos“, o 2018–2020 metais – „Šeremetjevo Xendling“, kad nurodytos įmonės sietinos su valstybinės svarbos sektoriaus veikla, jos priklausė (skirtinga apimtimi) ir pačiai valstybei. Kartu pažymėtina, jog nors darbas šiose įmonėse atitinkamai galėtų kelti abejonių vertinant pareiškėjo situaciją grėsmės valstybės saugumui kontekste, visgi tai savaime negali sudaryti prielaidų naikinti asmeniui išduoto leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir jam suteikto ilgalaikio gyventojo Europos Sąjungoje statuso, neįvertinus visų kitų aktualių individualių aplinkybių. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiomis aplinkybėmis yra tiek pareiškėjo šeiminė padėtis (turi du mažamečius vaikus, kurių vienas gimė Lietuvos Respublikoje, o kitas yra integravęsis į visuomenę, kalba lietuviškai, pareiškėjo sutuoktinė turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškėjas yra vienintelis savo šeimos, kuri gyvena Lietuvos Respublikoje, turėdama leidimus nuolat joje gyventi, išlaikytojas), socialinis ir ekonominis integravimasis (pareiškėjas gyvena Lietuvoje nuo 2022 metų, po kelionės į Baltarusijos Respubliką ir Rusijos Federaciją, siekiant nutraukti turtinius ryšius su Rusijos Federacija, iš Lietuvos Respublikos nebuvo išvykęs, pareiškėjas nuolat užsiima veikla pagal verslo liudijimą, pareiškėjas nutraukė ekonominius ryšius su Rusijos Federacija ir įgijo nekilnojamąjį turtą Lietuvoje).

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, taip pat Migracijos departamento atstovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog Migracijos departamentas išsamiai išnagrinėjo su pareiškėjo ir jo šeimos gyvenimu susijusias individualias aplinkybes, o priimtas Sprendimas negali būti vertinamas kaip proporcingas. Nors šiuo atveju Sprendime aprašyta pareiškėjo šeiminė situacija, Sprendimo turinys ir teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovės nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ji nebuvo nagrinėta iš esmės – nebuvo išsamiai įvertintas nei pareiškėjo, kaip vienintelio šeimą išlaikančio asmens, statusas, nei pagrindas, kuriuo jam ir jo šeimai išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nei vieno iš pareiškėjo mažamečių vaikų integracija Lietuvos Respublikoje, nei tai, kad pareiškėjas su sutuoktine neseniai susilaukė kūdikio, kuriam akivaizdu, kad reikalinga šeimos priežiūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik išsamiai išnagrinėjus ir įvertinus minėtas aplinkybes, o ne apsiribojus iš esmės jų konstatavimu, galėjo būti padaryta, be kita ko, išvada ir apie asmens integravimąsi Lietuvos Respublikoje. Šiame kontekste pažymėtina, jog nors nėra ginčo dėl to, kad šeima, kaip nurodė Migracijos departamentas, gali bendrauti ir kitomis priemonėmis ir nėra besąlyginės teisės į šeimos susijungimą, tai, neįvertinus kitų aktualių aplinkybių, negali sudaryti pagrindo panaikinti asmeniui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje bei jam suteiktą ilgalaikio gyventojo Europos Sąjungoje statusą.

18. Pažymėtina, kad nurodytos išvados savaime negali paneigti ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas Migracijos departamentui netiksliai nurodė savo darbo laiką minėtose įmonėse, taip pat tai, kad jis Migracijos departamento kreipimosi metu neturėjo gavęs verslo liudijimo ir kurį laiką nedirbo. Byloje pateikta informacija patvirtina, kad pareiškėjas nuolat dirba statybų srityje pagal verslo liudijimą, o aplinkybė, kad jis 2025 metais verslo liudijimą buvo įgijęs tik vasario mėnesį ir paskui tik lapkričio mėnesį, savaime (nevertinus ir nepasisakius dėl pareiškėjo nurodytos būtinybės daryti patrauką dirbant dėl sveikatos būklės) negali sudaryti prielaidų išvadai apie jo socialinės ir (ar) ekonominės integracijos Lietuvos Respublikoje nebuvimą. Priešingai, byloje pateikta informacija patvirtina, kad pareiškėjas yra tam tikru mastu integravęsis į Lietuvos visuomenę, o konkretus integracijos lygis galėtų būti nustatytas tik išsamiai išnagrinėjus visas aktualias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad nors šiuo atveju pareiškėjas buvo per Medininkų postą kirtęs Lietuvos Respublikos sieną 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir grįžo į Lietuvos Respubliką tik 2022 m. rugsėjo 23 d., šiame kontekste nebuvo vertinta ir pasisakyta dėl pareiškėjo nurodyto tokio išvykimo tikslo (nutraukti ryšius su Rusijos Federacija, be kita ko, parduodant jam priklausantį nekilnojamąjį turtą), kurį bent iš dalies patvirtina ir byloje pateikti duomenys.

19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, sutikdama su esmine pozicija, kad asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, šioje byloje nustatytų aplinkybių ir aktualios teismų praktikos kontekste konstatuoja, kad šiuo atveju nebuvo išsamiai išnagrinėtos su pareiškėjo gyvenimu Lietuvos Respublikoje susijusios individualios aplinkybės, kurias buvo būtina išnagrinėti tam, kad Sprendimas galėtų būti vertinamas kaip pagrįstas ir proporcingas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų, todėl jis naikintinas.

20. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

20.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Sprendžiant dėl išlaidų atlyginimo atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (nagrinėjamoje byloje aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.).

20.2. Nustatyta, kad pareiškėjui byloje atstovavo advokatas R. V. (2025 m. lapkričio 24 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. RV-6-2025-11-24). Byloje pateikti šie dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas teisme – 2025 m. lapkričio 25 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. VR0236, iš kurios matyti, kad mokėtina suma už teisines paslaugas: konsultaciją, skundo dėl Migracijos departamento sprendimo bei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą ir pateikimą, sudaro 1 200 Eur (8 val. x 150 Eur); 2025 m. lapkričio 26 d. AB SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, iš kurio matyti, kad K. M. sumokėjo 1 200 Eur už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į Rekomendacijų nuostatas, nurodytos pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos dydis neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių. Nustatant bylinėjimosi išlaidoms atlyginti priteistinos pinigų sumos dydį, pažymėtina, kad, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas, be kita ko, atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos pobūdį, joje pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų apimtį, keliamų klausimų pobūdį ir kompleksiškumą, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjui priteistina 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

20.3. Pagal byloje pateiktus duomenis, byloje yra sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis. Teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjui K. M. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti taip pat priteistina 22,50 Eur už sumokėtą žyminį mokestį.

20.4 Apibendrinant, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui K. M. iš atsakovo priteistina 1 222,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

21. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime teismui, be kita ko, prašė bylinėjimosi išlaidas (jeigu tokios bus priteistos) priteisti ne iš Migracijos departamento, bet iš valstybės biudžeto, kadangi, Migracijos departamento nuomone, šiuo atveju jis iš esmės gina viešąjį interesą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ABTĮ nuostatų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl toks atsakovo prašymas netenkintinas. Pažymėtina, jog tokia išvada iš esmės atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2750-624/2025).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 25S251076.

Pareiškėjui K. M. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 1 222,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjų kolegija Rūta MiliuvienėJustina NasutavičienėIeva Saudargaitė