- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- 2-10154-1185/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03045-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Čėsnienė
- Ieškovas
- E. A.
- Atsakovas
- G. A.
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. patikslintą ieškinį atsakovui G. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Julianus Inkaso“ ir Aktiva Finance Group OU, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė E. A. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui G. A., prašydama nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje įgytus kreditorinius įsipareigojimus, priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą bei dalyvavimo jį auklėjant ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, išspręsti buvusių sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo klausimą, priteisti 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, nurodžiusi, kad su atsakovu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2024 m. sausio 1 d., atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindė tuo, kad atsakovas nuolat vartodavo alkoholį, apsvaigęs būdavo agresyvus, būdamas neblaivus padarė avariją, pradėjo vartoti narkotines medžiagas, buvo neištikimas, dažnai palikdavo šeimą ir išeidavo iš namų, fiziškai ir psichologiškai smurtaudavo. Ieškovė nurodė, kad atsakovo ryšys su nepilnamečiu vaiku yra labai menkas, nes jis niekada sūnumi nesirūpino, jo neprižiūrėjo, ir kad atsakovas neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį po 300,00 Eur nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, vadovaudamasi teismų praktika, apskaičiavo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma sudaro 613,00 Eur, o, ją padalijus abiem tėvams ir suapvalinus, kiekvienam tėvui tenkanti dalis yra 300,00, t. y. neviršija pusės minimalios mėnesinės algos, ir todėl gali būti laikoma savaime suprantama ir nereikalaujanti pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė neprašė nustatyti konkrečios dalyvavimo auklėjant nepilnametį vaiką ir jo bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, numatant, kad atsakovas netrukdomai bendrauja su sūnumi tiek, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams, apie bendravimo laiką informavus ieškovę ne mažiau kaip prieš tris dienas. Ieškovė nurodė, kad nekilnojamojo turto neįgijo, o prievolės kreditoriams UAB „Julianus Inkaso“ bei Aktiva Finance Group OU pripažintinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis, nes atsakovo paimtos paskolos nebuvo būtinos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė, prašydama priteisti 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, kad atsakovas savo elgesiu jai sukėlė didelius išgyvenimus, stresą, įtampą, gėdą prieš artimuosius, draugus ir pažįstamus, dėl ko jai parsidėjo migrenos priepuoliai, bei kad žlugo jos svajonės turėti darnią šeimą. Ieškovė neprašė priteisti išlaikymo sau ar atsakovui, nurodydama, kad abu yra darbingi ir sveiki. Ieškovė prašė palikti jai santuokinę pavardę.
2. Ieškovė E. A. teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuolat vartodavo alkoholį, buvo jai neištikimas su kitomis moterimis, psichologiškai smurtaudavo, išeidavo iš namų ir negrįždavo naktimis arba grįždavo po kelių parų, turėjo automobilį ir motorolerius, tačiau vairavo girtas, jam buvo skirtos baudos, o nuo 2024 m. sausio mėn. išvažiavo į J. K.. Ieškovė paaiškino, kad nepilnametis vaikas serga astma, kuri diagnozuota maždaug prieš 3 m., 3 mėn. vaistų kursui reikia apie 60,00 Eur, o pavasarį turi alergiją, lanko futbolo treniruotes, todėl reikalinga sportinė apranga ir avalynė, kainuoja kelionės į rungtynes. Ieškovės nuomone, atsakovas yra sveikas ir darbingas, kai dirbo J. K. gaudavo apie 800,00 svarų per savaitę, nuomojasi būstą, iki 2024 m. gegužės 1 d. teikė nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 240,00 Eur per mėnesį. Ieškovė paaiškino, kad gyvena dviejų kambarių bute, kuriame vaikui skirtas atskiras kambarys, o vaikas nenori gyventi su atsakovu. Ieškovė nurodė, kad supranta, jog nepilnametis vaikas turi bendrauti su abiem tėvais, todėl niekada netrukdė ir netrukdys atsakovui bendrauti su sūnumi. Ieškovė nurodė, kad atsakovas ją terorizuoja, liepia atsiskaityti, ką ir kur veikia, jai diagnozuota migrena. Ieškovė prašė atsakovo prievoles kreditoriams pripažinti asmeninėmis prievolėmis, nes jis iš paskolų nusipirko 2 motorolerius, vairavo neblaivus ir juos konfiskavo, o likusius pinigus tikriausiai išleido alkoholiui, o apie kreditorinius įsiskolinimus ji sužinojo tik po to, kai kreditoriai kreipėsi dėl priverstinio skolų išieškojimo.
3. Ieškovės E. A. atstovė advokatė V. S. teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Atstovė nurodė, kad visos aplinkybės, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, yra įrodytos ieškovės paaiškinimais, o atsakovo byloje pasirinkta pozicija tik pagrindžia, kad jis yra visiškai abejingas jo šeimos likimui. Atstovė pažymėjo, kad atsakovo elgesys sukėlė ieškovės sveikatos sutrikimus, gyvenimas su atsakovu išsekino ieškovę, kenkia nepilnamečio vaiko interesams, ieškovės pastangų išsaugoti šeimos nepakako, nes atsakovas nedėjo jokių pastangų. Atstovė nurodė, kad nėra duomenų, kad atsakovui būtų reikalingas išlaikymas. Atstovė pažymėjo, kad pagal dabartinę situaciją nepilnametis vaikas negali gyventi su atsakovu. Atstovė nurodė, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, o ieškovės prašomą priteisti išlaikymą sudaro būtinos išlaidos, vaikui papildomai dar reikia skirti lėšų dėl jo turimų sveikatos problemų, lankomų užsiėmimų. Atstovė pažymėjo, kad atsakovas paimdamas paskolas, nepanaudojo gautų pinigų šeimos poreikiams, atsakovas priešingų įrodymų nepateikė.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė R. R. nurodė, kad ieškovė yra sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnamečiam vaikui, atsakovas gyvena užsienyje, su vaiku bendrauja minimaliai, paskambindamas telefonu ir galimai būdamas neblaivus, ieškovė sudaro sąlygas atsakovui bendrauti su vaiku, pats atsakovas neišreiškia noro, o jam išreiškus norą, ieškovė tam netrukdys, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės
5. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinis teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumcija, pagal kurią laikoma, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
6. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia.
7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nes atsakovas nuolat vartodavo alkoholį, apsvaigęs būdavo agresyvus, būdamas neblaivus padarė avariją, pradėjo vartoti narkotines medžiagas, buvo neištikimas, dažnai palikdavo šeimą ir išeidavo iš namų, fiziškai ir psichologiškai smurtaudavo. Nagrinėjamu atveju įrodymus dėl sutuoktinio kaltės iširus santuokai pateikė tik ieškovė.
8. Nors dėl atsakovo naudoto psichologinio smurto šeimos ir konkrečiai ieškovės atžvilgiu rašytinių įrodymų nepateikta, tačiau ieškovė paaiškino, kad atsakovas psichologiškai smurtaudavo, išeidavo iš namų ir negrįždavo naktimis arba grįždavo po kelių parų, turėjo automobilį ir motorolerius, tačiau vairavo girtas, jam buvo skirtos baudos, o nuo 2024 m. sausio mėn. išvažiavo į J. K., būdamas ten ją terorizuoja, liepia atsiskaityti, ką ir kur veikia. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas buvo jai neištikimas su kitomis moterimis. Atsakovo neištikimybės faktas tiesioginiais įrodymais nenustatytas, tačiau ieškovė paaiškino, kad ji bendravo su moterimi, kurios paslaugomis naudojosi atsakovas, ir kuri patvirtino atsakovo nuolatinį lankymąsi pas ją.
9. Kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada pateiktas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) raštas ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą patvirtina, kad 2020 m. liepos 19 d. tarp ieškovės ir atsakovo kilo konfliktas, nors atsakovas fizinio smurto nenaudojo, tačiau buvo labai girtas ir agresyvus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, t. y. vairavo jam priklausančią kelių motorolerį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,26 promilių etilo alkoholio) ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo lengvąjį automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (2,52 promilių neblaivumas). Todėl, darytina išvada, kad būtent atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu buvo pirminė ir esminė priežastis, lėmusi nesutarimus šeimoje ir sudariusi tokią situaciją, kad dėl atsakovo netinkamo gyvenimo būdo tapo neįmanoma šalims gyventi kartu.
10. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Todėl ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutrauktina dėl atsakovo kaltės, ieškovei paliekant santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini), o atsakovui paliekant prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
11. Spręsdamas teismas nutraukti santuoką privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
12. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bei Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, taip pat neturi transporto priemonių. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. birželio 19 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko G. A. kreditorei UAB „Julianus Inkaso“ priteista 1 768,80 Eur skola, 159,19 Eur delspinigiai, 5 procentų procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 11,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur išlaidos už VĮ Registrų centras išrašą, 75,00 Eur išlaidos už advokato pagalbą (skola susidarė pradinio kreditoriaus AS Inbank filialas (buvęs UAB „Mokilizingas“) ir atsakovo 2018 m. birželio 4 d. sudarytos vartojimo paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. santuokos metu). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 30 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko G. A. kreditorei UAB „Julianus Inkaso“ priteista 1 739,32 Eur skola, 156,54 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 11,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur mokestis už VĮ „Registrų centras“ išrašą ir 75,00 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas (skola susidarė pradinio kreditoriaus AS Inbank filialas (buvęs UAB „Mokilizingas“) ir atsakovo 2018 birželio 4 d. vartojimo paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. santuokos metu). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. A. ieškovui Aktiva Finance Group OU priteista 679,95 Eur skola, 61,19 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22,00 Eur žyminis mokestis ir 40,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (skola susidarė pradinio kreditoriaus AS Inbank filialas (buvęs UAB „Mokilizingas“) ir atsakovo 2018 m. birželio 8 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. santuokos metu).
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
14. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas iš paskolų nusipirko 2 motorolerius, vairavo neblaivus ir juos konfiskavo, likusius pinigus tikriausiai išleido alkoholiui, o apie kreditorinius įsiskolinimus ji sužinojo tik po to, kai kreditoriai kreipėsi dėl priverstinio skolų išieškojimo. Kadangi atsakovas priešingų įrodymų nepateikė, atsakovo prievolės kreditoriams Aktiva Finance Group OU ir UAB „Julianus Inkaso“ pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsnio kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su minėtu straipsniu taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
16. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – smurtinio pobūdžio elgesio, neištikimybės, alkoholio vartojimo. Ieškovės šeimos gydytojos 2024 m. liepos 4 d. įrašas patvirtina, kad ieškovė buvo konsultuota gydytojo neurologo, kuris nustatė migreną be auros (paprastoji migrena), paskyrė medikamentinį gydymą. Teismas nenustatė pagrindo abejoti, kad santuokos iširimas dėl kito sutuoktinio kaltės (nelojalumas šeimai, sutuoktinio neištikimybė, psichologinis smurtas, gėdą prieš artimuosius, draugus ir pažįstamus dėl atsakovo elgesio) sukėlė atsakovei atitinkamus dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas, galimai prisidėjo prie pablogėjusios sveikatos, sugriovė jos lūkesčius turėti darnią šeimą. Teismas, įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis (atsakovo kaltės turinį), taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą tenkintas ir ieškovei iš atsakovo priteistinas 1 000,00 Eur neturinės žalos atlyginimas.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosioms nustatymo
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko K. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai, šį faktą patvirtina į civilinę bylą pateikta gimimo liudijimo kopija.
20. Ieškovė nurodė, kad atsakovo ryšys su nepilnamečiu vaiku yra labai menkas, nes jis niekada sūnumi nesirūpino, jo neprižiūrėjo, ir kad atsakovas neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. spalio 24 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kurio plotas apie 53 kv. m, su visais komunaliniais patogumais, bute švaru, tvarkinga, nepilnametis vaikas turi atskirą jam skirtą erdvę, jam užtikrintos jo poreikius atitinkančios sąlygos. Nepilnametis vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 4 klasėje. Atsakovo šeimos aplinkos sąlygų nebuvo galimybių patikrinti, nes atsakovas nuo 2024 m. sausio mėn. gyvena J. K.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad neprieštarauja, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.
21. Iš aukščiau išdėstytų nustatytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
23. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).
24. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. gegužės 1 d., t. y. nuo tada kai atsakovas nustojo teikti išlaikymą, iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas, o nuo ieškinio pateikimo iki vaiko pilnametystės priteisiamas išlaikymas.
25. Ieškovė nepilnamečio vaiko poreikių nedetalizavo, nurodydama, jog jo reikmėms per mėnesį šiuo metu reikalinga suma sudaro 613,00 Eur, o, ją padalijus abiem tėvams ir suapvalinus, kiekvienam tėvui tenkanti dalis yra 300,00, t. y. neviršija pusės minimalios mėnesinės algos, ir todėl gali būti laikoma savaime suprantama ir nereikalaujanti pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė pateikė (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymą, iš kurio nustatyta, kad nepilnamečiam vaikui diagnozuotas alerginis rinitas ir alerginė astma. Ieškovė nurodė, kad nepilnametis vaikas lanko futbolo treniruotes, todėl reikalinga sportinė apranga ir avalynė, kainuoja kelionės į rungtynes. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma – kas mėnesį po 300,00 Eur, yra pagrįsta. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, o ieškovės nurodomas išlaikymo per mėnesį dydis leistų visus šiuos vaiko poreikius patenkinti bent minimaliai.
26. Nustatyta, kad ieškovė šiuo metu su nepilnamečiu vaiku gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, dirba (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. ieškovės gautos pajamos sudarė apie 575,56 Eur per mėnesį. Ieškovės nurodytos aplinkybės bei byloje esantys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, jog atsakovas šiuo metu Lietuvos Respublikoje niekur nedirba, nuo 2024 m. sausio mėn. yra išvykęs į J. K., kai dirbo J. K. gaudavo apie 800,00 svarų per savaitę, nuomojasi būstą, iki 2024 m. gegužės 1 d. teikė nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 240,00 Eur per mėnesį. Nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių atsakovas neturi. Atsakovas yra darbingo amžiaus, jis nepateikė duomenų, kad turi sveikatos problemų, kurios apribotų galimybes dirbti ir teikti ieškovės prašomą išlaikymo dydį.
27. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti, o vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų ir yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų nepilnamečio vaiko poreikius.
28. Be to, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimalioji mėnesio alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesio alga yra 924,00 Eur (atskaičius mokesčius sudaro apie 708,42 Eur). Ieškovei yra mokama universali išmoka vaikui, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 96,25 Eur. Tokiu būdu abu tėvai vaiko išlaikymui turėtų skirti apytiksliai po 306,00 Eur (708,42 Eur - 96,25 Eur) / 2 = 306,09 Eur). Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų vaiko poreikius, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti priteistina po 300,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 5 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Taip pat iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 657,00 Eur (už 2024 m. gegužės ir birželio mėn. po 300,00 Eur ir už 2024 m. liepos 1-4 d. 57,00 Eur). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio vaiko motina – ieškovė, išimtinai vaiko interesams tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnis).
29. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).
Dėl dalyvavimo auklėjant nepilnametį vaiką ir jo bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo
30. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalis tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis).
31. Ieškovė ieškinyje neprašė nustatyti konkrečios dalyvavimo auklėjant nepilnametį vaiką ir jo bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, numatant, kad atsakovas netrukdomai bendrauja su sūnumi tiek, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams, apie bendravimo laiką informavus ieškovę ne mažiau kaip prieš tris dienas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, jog atsakovas su vaiku gali bendrauti nevaržomai, be to, byloje nėra duomenų, kad nepilnamečiam vaikui gyvenant kartu su ieškove tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl bendravimo tvarkos, ieškovė būtų linkusi riboti bendravimą ar drausti susitikimus tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko. Institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra gauta jokių pranešimų dėl vaiko teisių ir geriausių vaiko interesų pažeidimų, pats atsakovas nebendrauja su nepilnamečiu vaiku, todėl ieškovės ieškinyje reikalaujama nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Todėl ieškovės reikalavimas dėl jos siūlomos dalyvavimo auklėjant nepilnametį vaiką ir jo bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų
32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 176,00 Eur žyminis mokestis ir 600,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
33. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 35,13 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos priteisiamos valstybei iš atsakovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
34. Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 2 dalis).
35. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
36. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265 straipsniais, 270 ir 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio atsakovo G. A. kaltės.
Priteisti ieškovei E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.
Palikti ieškovei E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini), atsakovui G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini).
Pripažinti prievoles pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. birželio 19 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 30 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kreditorei UAB „Julianus Inkaso“ ir pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui Aktiva Finance Group OU atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėmis prievolėmis.
Nustatyti nepilnamečio vaiko K. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 5 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 657,00 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui K. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Paskirti ieškovę E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti ieškovės E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašomą atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu vaiku K. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime netrukdomai, tiek, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams, apie bendravimo laiką informavus ieškovę ne mažiau kaip prieš tris dienas
Priteisti iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 176,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 35,13 Eur (trisdešimt penkių eurų 13 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimą per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vedybų sutarčių registro tvarkytojai valstybės įmonei Registrų centras.