Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. R. 2019 m. rugpjūčio 5 d. apie 13.10 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Isuzu Trooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. R. kaltę visiškai pripažino. Duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. apie 13 val. jis vairavo automobilį „Isuzu Trooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo iš Merkinės į Alytų. Buvo neblaivus, nes tą dieną ryte gėrė alaus ir degtinės, be to, ir iš vakaro buvo gėręs alkoholio. Alytaus mieste, Daugų gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai ir, patikrinę alkotesteriu, nustatė, kad jis neblaivus, prietaisas parodė apie 3 promiles. Kaltinamasis sutiko su tikrinimo rezultatu. Jis nuoširdžiai gailisi, kad vairavo neblaivus. Jis neturi teisės vairuoti, nes prieš 11 metų šios teisės neteko, kai vairavo neblaivus. Paskutiniu metu kaltinamasis rengėsi atgauti vairuotojo pažymėjimą, todėl ieškojo sau tinkamo automobilio. Kelios savaitės iki įvykio jis susitarė su automobilio „Isuzu Trooper“ savininku R. M., kad šis parduos jam automobilį už 1 400 Eur, kaltinamasis sumokėjo 300 Eur avansą ir savininkas jam paliko tą automobilį, nes jį reikėjo paruošti techninei apžiūrai. Po to, kai kaltinamasis buvo policijos sustabdytas, o automobilis priverstinai nuvežtas, R. M. savo automobilį atsiėmė ir jų susitarimas nutrūko.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. R. kaltę taip pat pripažino ir analogiškai paaiškino apie įvykio aplinkybes (b. l. 58–59).

Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai teisme nebūtų tiriami, esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) Veiklos skyriaus tyrėjos S. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. 12.56 val. policijos pareigūnai S. M. ir A. A. gavo policijos budėtojo nurodymą vykti link Meškasalio kaimo, Alytaus rajone, kur pastebėtas pavojingai manevruojantis tamsios spalvos automobilis vokiškais numeriais. Pareigūnai, pastebėję nurodytą automobilį, naudodami spec. garso bei šviesos signalus, 13.10 val. Daugų gatvėje sustabdė automobilį tamsiai žalios spalvos „Isuzu Trooper“, Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo R. R., jam iš burnos jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Jis paaiškino, kad vyksta namo iš žmonos sesers gimtadienio. Teisės vairuoti transporto priemonę asmuo neturi, automobilis Lietuvoje neįregistruotas, automobilio dokumentų nėra. Vairuotojui alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, patikros sertifikato Nr. 0972424, 13.10 val. nustatytas 3,36 prom. girtumas, antruoju tikrinimu 13.32 val. nustatytas 3,44 prom. girtumas. Automobilis „Isuzu Trooper“ nugabentas į saugojimo aikštelę (b. l. 1–4).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad Alytaus mieste, Daugų gatvėje, prie namo Nr. 9, apžiūrėtas automobilis „Isuzu Trooper“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad apgadintas automobilio galinis bamperis, priekinio kairės pusės sparno apdailos detalė, automobilyje rastos dvi alaus skardinės (b. l. 13–22).

Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. R. R. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija negali; R. R. nurodžius, kad vartojo alkoholį prieš dvi valandas, jis patikrintas alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“, patikros sertifikato Nr. 0972424, pirmojo tikrinimo metu 13.10 val. nustatytas 3,36 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 13.32 val. nustatytas 3,44 promilių neblaivumas; R. R. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 24–25).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. 14 val. iš Alytaus miesto Daugų gatvės priverstinai nuvežtas automobilis „Isuzu Trooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).

Iš liudytojo R. M. apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. M. parodė, jog jis norėjo parduoti savo automobilį „Isuzu Trooper“, apie tai pasakė pažįstamam R. R., kuris pareiškė norą nusipirkti šį automobilį, tik neturėjo reikiamos sumos – 1 400 Eur. Tada jie žodžiu susitarė, kad R. M. paliks savo automobilį su rakteliais pas R. R., o šis sumokės pradinį įnašą už automobilį – 300 Eur. Taip pat jie susitarė, kad kol nebus išmokėta visa suma, t. y. 1 400 Eur, jie nepasirašys pirkimo-pardavimo sutarties, iki tol R. M. nedavė leidimo R. R. naudotis automobiliu. R. M. nežinojo apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. R. R. neblaivus vairavo jo automobilį (b. l. 30–33).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. M. pateikė automobilio „Isuzu Trooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir automobilio techninį pasą (b. l. 34–39).

Automobilis „Isuzu Trooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyrėjo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu grąžintas R. M. (b. l. 41).

Pinigų perlaidos kvitas patvirtina, kad R. M. 2019 m. rugpjūčio 14 d. atlygino Alytaus apskrities VPK patirtas proceso išlaidas 26,62 Eur (b. l. 43, 46).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Isuzu Trooper DTI“, 2000 m. laidos, vidutinė kaina Lietuvoje 2019 m. rugpjūčio mėnesį buvo 1 760 Eur (be PVM) (b. l. 78).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo R. R. kaltė įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už tokią veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Bylos duomenimis – paties kaltinamojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis, neblaivumo nustatymo aktu, Alytaus apskrities VPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojo R. M. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neblaivus vairavo automobilį „Isuzu Trooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam tikrinimo metu buvo nustatytas 3,36 promilių, t. y. daugiau negu 1,51 promilių, neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis R. R. ir jo sesuo D. P., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė teismui prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį D. P. atsakomybei. Prašymuose nurodė, kad kaltinamasis R. R. padarė nesunkų nusikaltimą, kaltę visiškai pripažįsta, yra teisiamas pirmą kartą, dirba, ryžtingai sprendžia su alkoholio vartojimu susijusias problemas, lanko konsultacijas vyrų krizių centre; sesuo D. P. kaltinamajam yra autoritetas, jie abu nuolat bendrauja, tarpusavio santykiai labai geri ir šilti, D. P. žino kaltinamojo problemas ir ji turi visas galimybes daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad šis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos įtvirtintos BK 40 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad net ir nustačius, jog egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, teismas turi diskrecijos teisę netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų, nes atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar ikiteisminio tyrimo metu buvo sprendžiamas kaltinamojo R. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė R. K. 2019 m. rugpjūčio 21 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 212 straipsnio 6 punkto pagrindu ir atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei perduoti jį sesers D. P. atsakomybei, nustatant vienerių metų terminą (b. l. 118–120). Tačiau Alytaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nepatvirtino prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje konstatuota, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog R. R. ateityje laikysis įstatymų, nes jis 2008 m. ir 2006 m. jau buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už tai, kad vairavo neblaivus, baudų nėra sumokėjęs; be to, teismas vertino, kad D. P. nėra tinkama laiduotoja, nes ji gyvena ir dirba Vilniaus mieste, o kaltinamasis gyvena Alytaus rajone, taigi, D. P. negalėtų užtikrinti pastovios kaltinamojo elgesio kontrolės (b. l. 121–123). Kaltinamasis R. R. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi jo skundą atmetė (b. l. 127–129). Tokiu būdu, klausimas dėl kaltinamojo R. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį ir jo perdavimo laiduotojai D. P. jau buvo išspręstas bylos ikiteisminio tyrimo metu, po ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo nepatvirtinti prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nepaaiškėjo jokios naujos reikšmingos aplinkybės, todėl teismas, įvertinęs R. R. padaryto nusikaltimo pobūdį, tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam nustatytas net 3,36 prom. girtumas, jis vairavo dienos metu, krašto kelyje, kur eismas intensyvus, taigi, kėlė realų pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai ar net gyvybei, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos D. P. atsakomybei, už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jis yra baustinas.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. R. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau teismas įvertina tai, kad kaltinamasis veikė tyčia, jis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad R. R. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą; anksčiau buvo baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (b. l. 72–73, 75). Dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 156). Turi pastovią gyvenamąją vietą. Psichiatrinio kabineto ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (b. l. 81). Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą. BK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur. Tuo vadovaujantis ir įvertinus, kad byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, skirtina 66 MGL dydžio bauda. Byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Į bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinas sulaikymas nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. 13.10 val. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. 10.55 val. (b. l. 49–50, 65), t. y. dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį, nustatytina, kad baudą kaltinamasis privalo sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis ir turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs R. R. padaryto nusikaltimo pobūdį, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga skirti kartu su bausme baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 7 punktai, 3 dalis). Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus R. R. padaryto nusikaltimo pobūdį, nustatytą neblaivumą (sunkus girtumo laipsnis), teismas sprendžia, jog kaltinamajam uždraustina naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis oficialiai nebuvo įgijęs tokios teisės, šia teise nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi neteisėtai, neužkerta kelio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui (Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-762-579/2017). Kaltinamasis padarė nusikaltimą, vairuodamas automobilį „Isuzu Trooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, kaltininko vairuota transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl yra konfiskuotinas turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis „Isuzu Trooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. M.. Iš kaltinamojo R. R. paaiškinimų, liudytojo R. M. parodymų matyti, kad automobilio „Isuzu Trooper“ savininkas nedavė leidimo kaltinamajam vairuoti automobilį ir negalėjo žinoti, kad kaltinamasis vairuos neblaivus, todėl pripažintina, kad nėra sąlygų taikyti BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas ir konfiskuoti R. M. priklausantį turtą, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo R. R. išieškotina konfiskuotino automobilio „Isuzu Trooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį automobilio „Isuzu Trooper“, kurio techninės charakteristikos atitinka kaltinamojo vairuoto automobilio technines charakteristikas, vidutinė kaina buvo 1 760 Eur be PVM, su PVM – 2 130 Eur (b. l. 78). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, prekės ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestintos PVM. Taigi, įvertinus tai, kad konfiskuotino turto vertę aitinkanti pinigų suma nėra PVM mokesčio objektas, iš kaltinamojo R. R. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Isuzu Trooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę (ne kainą) atitinkanti pinigų suma be PVM – 1760 Eur, tokia teismų praktika formuojama panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-219-658/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-370-312/2019, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-141-491/2019 ir kt).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 66 MGL dydžio (3 300 Eur) bauda. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 44 MGL dydžio, t. y. 2 200 Eur baudą.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę R. R. laikiną sulaikymą nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d., t. y. dvi dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad R. R. yra paskirta 40 MGL dydžio, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad R. R. privalo paskirtą baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Savanoriškai nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, skirti R. R. baudžiamojo poveikio priemones:

1) draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams;

2) turto konfiskavimą, išieškant iš R. R. valstybės naudai konfiskuotino automobilio „Isuzu Trooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 760 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs teismo nuosprendis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.