Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 30 MGL dydžio, t. y. 1129,80 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė bausmė – 20 MGL, t. y. 753,20 Eur, dydžio bauda, kurią nuteistasis įpareigotas sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti išlaidas gynėjo pagalbai apmokėti netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, būtent: 2017 m. gegužės 13 d. apie 22.50 val. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, vairavo kelių transporto priemonę, t. y. automobilį „Opel Corsa“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilių alkoholio, t. y. 2,29 promilių etilo alkoholio.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės. A. K. prašo skirti 60 MGL dydžio baudą; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, ją sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti 40 MGL dydžio baudą. Taip pat prašoma taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Apelianto teigimu, teismas, netinkamai nustatęs bausmės dydį, paskyrė neteisingą, t. y. per švelnią bausmę, ir nepagrįstai netaikė BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise. Skunde prokuroras teigia, jog teismas skirdamas bausmę nuteistajam netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio nuostatas – netinkamai įvertino veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos motyvus, kaltininko asmenybę ir neįvertino baudžiamojo poveikio priemonės svarbos siekiant bausmės tikslų. Pažymi, jog prigimtinio teisingumo principas reikalauja, jog turi būti ne tik išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir skirta adekvati (proporcinga) bausmė, kuri turi atitikti veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Taip pat būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki veikos padarymo, veikos padarymo metu ir po veikos padarymo. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė gali suformuoti kaltininkui supratimą apie pernelyg švelnią baudžiamąją politiką ir neskatinti susilaikyti nuo draudžiamo, pavojingo elgesio.Prokuroras sutinka, jog bausmės rūšis A. K. skirta teisingai, tačiau nesutinka su paskirtos baudos dydžiu. Šiuo atveju baudos vidurkis už veiką, dėl kurios kaltu pripažintas A. K., yra 250,5 MGL. Tuo tarpu prokuroras prašė skirti ir taip gerokai mažesnę nei vidurkis bausmę – 60 MGL, tačiau teismas visiškai nepagrįstai skyrė dar mažesnę baudą, kuri, apelianto manymu, yra neproporcingai maža. Teismo nurodyti motyvai – kaltininkas gailisi ir nuo šios veikos padarymo daugiau nėra nusikaltęs, apelianto vertinimu, nesudaro pagrindo skirti dar mažesnę baudą nei teisme prašė skirti prokuroras. Apeliantas pažymi, jog vairuodamas neblaivus, nuteistasis kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkai bei aplinkiniams. Be to, A. K. ir praeityje yra baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau iš ankstesnių baustumų (administracine tvarka), akivaizdu, nepasimokė. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu netaikyti asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, t. y. uždraudimo naudotis specialia teise. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad A. K. jam inkriminuotą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Prokuroro teigimu, akivaizdu, kad neuždraudžiant asmeniui naudotis specialia teise, jam paliekama galimybė šią teisę realizuoti, t. y. įgyti teisę vairuoti. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šiuo atveju nuteistasis jau ne pirmą kartą baudžiamas už tai, kad vairavo neblaivus, todėl siekiant atgrasyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, būtina apriboti teisę naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas prašė skundą atmesti. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas. Apeliaciniame skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas, taip pat teigiama, jog nepagrįstai neskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Skunde teigiama, jog teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – veikos pavojingumą, pobūdį ir nuteistojo asmenybę, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio nuostatas), todėl skyrė neteisingą, neproporcingą, per švelnią, t. y. savo dydžiu per mažą, baudą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, visiškai sutinka su šiais skundo argumentais ir vertina juos kaip pagrįstus. Skiriant bausmę įstatymas teismą įpareigoja vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). Tačiau visais atvejais bausmė turi būti paskirta tokia, kuri užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytą bausmės tikslus. Bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo naujų nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; be to, bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju, nustatant baudos dydį, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo tinkamai įvertintas šio konkretaus nusikaltimo pavojingumas, jo pobūdis ir nuteistojo asmenybė. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą vertindamas šias aplinkybes ir skyrė aiškiai savo dydžiu neproporcingą, t. y. per švelnią bausmę. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimu reikšmingas aplinkybes, bausmės dydį parenka, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 47 straipsnio nuostatomis, baudos, kuri gali būti skiriama už nesunkų tyčinį nusikaltimą, vidurkis yra 250,5 MGL, tačiau A. K. skirta net aštuonis kartus mažesnė bauda nei vidurkis, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta dar 1/3. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas tik formaliai nurodė, jog skirdamas bausmę atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę. Nors veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau siekiant tinkamai įvertini jos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, būtina atsižvelgti į konkrečias jos padarymo aplinkybes. Pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė kyla jau tuomet, kai kraujyje nustatomas didesnis nei 1,5 promilių alkoholio kiekis. Būtent jau esant tokiam neblaivumui, įstatymo leidėjas veiką laiko tokia pavojinga, už kurią turi kilti baudžiamoji atsakomybė, tuo tarpu A. K. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 2.29 promilių neblaivumas, kas rodo ypatingai sumenkusią žmogaus reakciją ir gebėjimą tinkamai valdyti padidinto pavojaus šaltinį. Tai atitinkamai kelia didesnį pavojų kelyje eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ar netgi gyvybei. Be to, pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju veika vertintina kaip labiau pavojinga dar ir todėl, jog A. K. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės to daryti, t. y. neturėdamas tinkamų žinių ir įgūdžių. Nors tai nėra veikos būtinasis požymis ir baudžiamoji atsakomybė už tai nekyla, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai taip pat turi reikšmės vertinant šios konkrečios veikos pavojingumą. Vertinant asmenybę, teisėjų kolegijos manymu, teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, yra linkęs daryti teisės pažeidimus, tam tarpe ir analogiško pobūdžio neteisėtas veikas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. K. eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus. Tame tarpe per paskutinius du metus net du kartus baustas administracine tvarka būtent už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam kai neblaivumas viršija 1,5 promiles. Nustatyta, jog 2015 m. rugpjūčio 26 d. A. K. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,41 promilių neblaivumas, už tai jam skirta 1 310 Eur dydžio bauda (didesnė nei nagrinėjamu atveju skyrė teismas), tačiau tai jokio poveikio jam neturėjo, nes nepraėjus nei pusmečiui, 2016 m. sausio 20 d. jis vėl vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, už tai jam skirta 1 400 eurų dydžio bauda (taip pat didesnė, nei nagrinėjamu atveju skyrė teismas) (b. l. 47-49). Vis dėlto, akivaizdu, net ir pakartotinis nubaudimas didesne pinigine bauda jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes 2017 m. gegužės 13 d. A. K. vėl vairuoja neblaivus, už ką ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Visa tai rodo, jog A. K. yra linkęs pažeidinėti visuotinai priimtinas elgesio taisykles, yra linkę vairuoti transporto priemones neblaivus, o anksčiau skirtos poveikio priemonės, būtent piniginės baudos, kurios, pažymėtina, buvo didesnės, nei nagrinėjamoje byloje skyrė teismas, teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuo naujų analogiškų veikų nesustabdė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu A. K. skirta 30 MGL dydžio bauda, kuri pritaikius 64¹straipsnio nuostatas dar sumažinta 1/3, yra akivaizdžiai neproporcinga tiek konkrečios veikos pavojingumui, tiek ir asmens pavojingumui, yra per švelni, nepakankama pasiekti bausmės tikslus, todėl turi būti griežtinama.Tai, kad po šios nusikalstamo sveikos naujų teisės pažeidimų A. K. nepadarė, nesuteikia pakankamo pagrindo taip žymiai mažinti baudos dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio. Teismo įvertintas laikotarpis yra labai trumpas – vos trys mėnesiai ir nuteistąjį neigiamai charakterizuojantys praeities baustumai savo neigiama reikšme akivaizdžiai persveria aukščiau minėtą teismo įvertintą aplinkybę. Teisėjų kolegija pažymi, jog byla apeliacine tvarka nagrinėjama skundo ribose ir nuteistojo padėtis negali būti pabloginta labiau nei to prašo prokuroras. Atsižvelgiant į jau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – A. K. padarytos veikos pavojingumą, jo neigiamai charakterizuojamą asmenybę ir polinkį daryti analogiškas veikas, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o taikytos baudos nebuvo pakankamos pasiekti, kad nuteistasis nedarytų analogiškų teisės pažeidimų, darytina išvada, jog A. K. turi būti skirta didesnė – 60 MGL dydžio bauda. Įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad būtent griežtesnė bausmė, o pagal skundo reikalavimą būtent didesnė bauda, galėtų užtikrinti tiek nuteistojo nubaudimą, tiek ir individualią bei bendrąją prevenciją.Skunde prokuroras nurodo, jog byloje nepagrįstai A. K. neskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Prokuroras nesutinka su teismo sprendimu neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės tuo pagrindu, jog asmuo veiką padarė neturėdamas šios specialios teisės, nes tokiu atveju asmeniui išlieka galimybė tokią teisę realizuoti, t. y. įgyti. Apelianto vertinimu, siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, būtina apriboti teisę naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę.Teisėjų kolegija, išanalizavusi šiuos skundo argumentus ir ištyrusi bylą apeliacine tvarka, visiškai sutinka su šiais skundo argumentais ir laiko juos pagrįstais.Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė.Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, jog A. K. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Šia veika ne tik padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau ir sukelta grėsmė eismo saugumui, kitų asmenų gyvybei, turtui. Be to, byloje taip pat nustatyta, jog nuteistasis anksčiau už analogiškas veikas baustas administracine tvarka, kas rodo, jog asmuo turi problemų vartojant alkoholį, yra linkęs daryti tokio pobūdžio pažeidimus ir tai rodo ypatingai neatsakingą požiūrį į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles, viešai įtvirtintas kelių eismo saugumo taisykles ir kelia realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei. Todėl net ir esant byloje nustatytai atsakomybę švelninančiai aplinkybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant bausmės tikslų, siekiant užkirsti kelią naujoms neteisėtoms veikoms, siekiant užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, byloje būtina A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones maksimaliam 3 metų terminui. Tai, kad asmuo oficialiai nebuvo įgijęs tokios teisės, šia teise nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi neteisėtai, neužkerta kelio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui, nes uždraudimas naudotis specialia teise nagrinėjamojoje situacijoje turi savarankišką teisinę reikšmę. Šioje situacijoje sutiktina su prokuroro argumentu, jog nepaskyrus šios baudžiamojo poveikio priemonės, asmeniui nebūtų realiai taikomi jokie ribojimai ir jis galėtų tokią teisę bet kada įgyti ir ja naudotis. Tai akivaizdžiai prieštarautų tikslams, kurių siekiama šiuo konkrečiu atveju taikant baudžiamąją atsakomybę ir skiriant bausmę. Taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pagal BK 68 straipsnio nuostatas speciali teisė nėra atimama, kaip tai numatyta Administracinių nusižengimų kodekse. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti. Būtent prevencinį šios priemonės poveikį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-122/2012. Taip pat pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Esant aptarytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinės teismas netinkamai taikė BK 68 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai netaikė šios baudžiamojo poveikio priemonės, todėl nuosprendis keistinas. Apibendrinant konstatuojama, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą (BK 54 straipsnis) ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymą (BK 68 straipsnis), neteisingai paskyrė bausmę, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis keistinas, skiriant A. K. naują bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį pakeisti.

A. K. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį skirti 60 MGL, t. y. 2259,6 eurų, baudą.

Vadovaujantis BK 64¹straipsnio nuostatomis, paskirtą baudą sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – 40 MGL, t. y. 1506,4 eurų, baudą.

Įpareigoti A. K. paskirtą baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.