Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-19 · Civilinė byla Nr. 2A-905-392/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-19
Bylos Nr.
2A-905-392/2020
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01518-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“
Atsakovas
V. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-905-392/2020Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01518-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovei V. D. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ukmergės šiluma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 270,99 Eur skolos, 7,98 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. skolinga už šildymą 270,99 Eur. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 7-113 „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo Ukmergės rajone“ ieškovei pavesta nuo 2010 m. gegužės 31 d. vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekimą Ukmergės mieste, Šventupės gyvenvietėje ir Dukstynos kaimo vartotojams, bei perimti UAB „Miesto energija“ valdomą turtą, susijusi su šilumos ir karšto vandens tiekimo veikla Šventupės gyvenvietėje. Nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. pradėjo teikti šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei V. D..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės V. D. 270,99 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (270,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,43 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės naudai.

3. Teismas nustatė, kad ieškovė, būdama šilumos ir karšto vandens tiekėja Ukmergėje, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., tiekė šilumą ir karštą vandenį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kadangi minėtas butas prijungtas prie centralizuotų šildymo sistemų ir komunalinio vandentiekio. Minėtas butas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Per nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., ieškovė priskaičiavo 270,99 Eur atsakovės skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė susidariusią skolą būtų sumokėjusi.

4. Tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovė yra abonentas - fizinis asmuo, naudojantys energiją savo buitinėms reikmėms, laikė, kad šilumos energijos pirkimo -pardavimo sutartis su ja buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, o tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip sutartinius teisinius santykius dėl energijos pirkimo -pardavimo. Atsakovė privalėjo savo sutartines prievoles vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją bei karštą vandenį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai pagrįsti ir tenkintini, priteisiant ieškovei iš atsakovės 270,99 Eur skolą.

5. Teismas spręsdamas klausimą dėl prašomų delspinigių priteisimo, nurodė, kad ieškovė reikalavimą dėl delspinigių grindžia konkliudentiniais veiksmais sudarytos sutarties standartinėmis sąlygomis – Šilumos tiekimo ir vartojimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 7 priedo 36¹ punktu. Teismo nuomone, toks ieškovės argumentas laikytinas teisiškai nepagrįstu dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, ieškovė yra namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), šilumos tiekėja, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų šio namo (pastato) šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja, be to ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą už tiekiamą šilumos energiją. Atsižvelgiant į tai, ieškovei šioje situacijoje Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedas netaikomas. Antra, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai teisiniai. Aprašo 37¹ punkte yra nustatyta, kad „sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną“. Konkretus delspinigių dydis turi būti nurodytas sutartyje. Sutartis su atsakove dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo nėra sudaryta, todėl konkretus delspinigių dydis atsakovei nebuvo nustatytas. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo tenkinti ieškovės prašymo priteisti delspinigius.

6. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, todėl jį tenkino, taip pat priteisė 19,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

7. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Apeliantė nurodo, kad ieškovė teisėtai ir laikydamasi visų teisės aktų teikė atsakovei priklausančiam butui šildymo, karšto vandens paslaugas ir pateikė mokėjimo pranešimus apmokėjimui. Atsakovė savo pareigos atsiskaityti nevykdė. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl kreditorius, negalėdamas naudotis jam priklausančiais pinigais, patiria nuostolių. Atsižvelgus į tai, skolininkas privalo mokėti kreditoriui sutartyje ar įstatyme numatytus delspinigius.

7.2. Vartotojui nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju, laikoma, kad sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Vartotojo buto šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų ir namas bei vartojimo įrenginiai prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.384 straipsnio, 1.71 straipsnio nuostatas laikoma, kad šilumos tiekėjas konkliudentiniais veiksmais sudarė su vartotoju neterminuotą šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį pagal esamas standartines sąlygas. Taigi, šalių valia tiekti ir gauti šilumos energiją buvo realizuojama jų konkliudentiniais veiksmais, kurie atitinka šilumos energijos pirkimo – pardavimo santykius, todėl vartotojui atsiranda prievolė mokėti už tiekiamą šilumos energiją. Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų apraše numatyta, kad buitiniams šilumos vartotojams, laiku neatsiskaičius su paslaugų tiekėju, gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai. Nepasirašius sutarties su ieškove, kai sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais, vartotojams galioja standartinės sąlygos.

7.3. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nepriteisti delspinigių, galimai skatina vartotojus nesudaryti su paslaugų tiekėjais sutarčių, siekiant išvengti delspinigių priskaitymo nemokėjimo už paslaugas, ir sudarant prielaidas naudotis kreditoriaus pinigais. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu procentaliai sumažinti žyminį mokestį, nes sprendimu nepriteisiami delspinigiai. Delspinigių suma neįtakojo mokėtino žyminio mokesčio dydžio. Teismas, sumažindamas žyminio mokesčio dydį, dėl jo nepriteistino skirtumo nepriima jokio sprendimo, todėl apeliantė laiko, kad sprendimas yra neišbaigtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

9. Byloje nustatyta, kad ieškovė, būdama šilumos ir karšto vandens tiekėja Ukmergėje, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., tiekė šilumą ir karštą vandenį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kadangi minėtas butas prijungtas prie centralizuotų šildymo sistemų ir komunalinio vandentiekio. Minėtas butas nuosavybės teise priklauso atsakovei V. D. . Per nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., ieškovė priskaičiavo 270,99 Eur atsakovės skolą. 2018 m. gegužės 15 d. atsakovei išsiųstas pranešimas – priminimas susimokėti skolą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės reikalaujamos sumos būtų sumokėtos.

10. Apeliantė prašo panaikinti visą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, tačiau iš skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl nepriteistų delspinigių ir priteista mažesne bylinėjimosi išlaidų suma. Apeliantė nurodo, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl kreditorius, negalėdamas naudotis jam priklausančiais pinigais, patiria nuostolių. Atsižvelgus į tai, skolininkas privalo mokėti kreditoriui sutartyje ar įstatyme numatytus delspinigius. Su apeliacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.

11. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

12. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios CK normos (6.383–6.391 straipsniai) ir specialiosios normos: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (toliau – ŠŪĮ) ir jį įgyvendinantys teisės aktai – šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir kt. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas – naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.

13. Pagal ŠŪĮ 19 straipsnio 1 dalį, šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. Standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir paskelbia Teisės aktų registre. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir paskelbia Teisės aktų registre (ŠŪĮ 19 straipsnio 4 dalis). Jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas (ŠŪĮ 19 straipsnio 5 dalis).

14. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurios reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų ir karšto vandens vartotojų bei karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal teisės akte (Taisyklių 1 priedo 15 punktas) nurodytas standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas. Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų. Standartinės sąlygos galioja šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Šalių individualiai aptartos sąlygos negali pažeisti buitinių šilumos vartotojų teisių ir teisėtų interesų (Taisyklių 28 punktas). Taisyklių 8 priedo 3 punkte nustatyta, kad karštas vanduo buitiniam karšto vandens vartotojui tiekiamas pagal karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Kol sutartis nesudaryta, karštas vanduo tiekiamas pagal karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių bendrąsias sąlygas. Taisyklių 8 priedo 24 punkte nustatyta, kad karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą karštą vandenį, buitiniam karšto vandens vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 procento dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Karšto vandens tiekėjas raštu informuoja buitinį karšto vandens vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.

15. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas, kuris reglamentuoja buitinių šilumos vartotojų bei šilumos tiekėjų tarpusavio šilumos pirkimo–pardavimo santykius, teises, pareigas, atsakomybę. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis su buitiniais šilumos vartotojais pagal šį aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami, vadovaujantis šiuo aprašu nustatytomis sąlygomis. Nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Aprašo 37¹ punktas nustatė, jog nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (konkretus delspinigių dydis nustatomas sutartyje). Šilumos tiekėjas raštu informuoja buitinį šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo – ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo – arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė, kuri tiekia Ukmergės rajono savivaldybės šilumos energiją (šildymą ir karštą vandenį) neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės delspinigių už vėlavimą įvykdyti pagrindinę prievolę, t. y. laiku atsiskaityti už šildymą ir patiektą karštą vandenį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, tai tokios sutartys tarp šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo ir vartotojo laikomos sudarytomis konkliudentiniais veiksmais pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatas.

18. Byloje nėra ginčo, kad nors rašytinė šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, t. y. atsakovė yra buto, kurio įrenginiai prijungti prie energijos tiekimo tinklų ir į kurį ieškovė tiekė šilumą ir karštą vandenį, savininkė, atsakovė ieškovės teikiamą šilumos energiją ir karštą vandenį priėmė ir jais naudojosi. Atsakovė, žinodama, kad jai priklausančiam butui tiek šildymas, tiek karštas vanduo tiekiamas iš centralizuotų sistemų, turėjo suprasti, kad nesudarydama rašytinės sutarties su nurodytų paslaugų tiekėju, tokia sutartis bus laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas ir galios iki šalys individualiai susitars dėl šilumos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų. Tai reiškia, kad rašytinės šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarties formos nesilaikymas, nesudaro pagrindo netaikyti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatų, reglamentuojančių paslaugų teikėjo teisę reikalauti iš paslaugų gavėjo mokėti iki 0,02 procento dydžio delspinigius už suteiktas paslaugas (patiektą karštą vandenį ir šilumą) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

19. Vadinasi, byloje nesant ginčo, kad ieškovė savo pareigą patiekti šildymą ir karštą vandenį atsakovės butui įvykdė tinkamai, tačiau atsakovei nevykdant savo pareigos tinkamai ir laiku neatsiskaitant už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės tiek sumokėti skolą už suteiktas paslaugas, tiek delspinigius už vėlavimą atsiskaityti įvykdyti pagrindinę prievolę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki rašytinės sutarties su paslaugų tiekėju sudarymo, pastarasis turi teisę reikalauti delspinigių, kurių dydį gali nusistatyti pats, tačiau maksimalus delspinigių dydis negali viršyti daugiau 0,02 procento nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Dėl konkretaus delspinigių dydžio šalys gali susitarti, sudarydamos rašytinės formos sutartį.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016). Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo 1 punktu ir Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo 4 punkte nurodyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis sudaroma tarp pastato savininko arba valdytojo ir fizinio ar juridinio asmens, turinčio Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos leidimus (atestatus) verstis šilumos įrenginių ir karšto vandens eksploatavimo (priežiūros) veikla bei atitinkančio kitas teisės aktuose numatytas privalomąsias sąlygas. Taisyklių 7 priedo 22 punkte nustatyta, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, pastato savininkui arba valdytojui, arba buto ar kitų patalpų savininkui gali būti skaičiuojami iki 0,02 procento dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Prižiūrėtojas raštu informuoja pastato savininką arba valdytoją, arba buto ar kitų patalpų savininką arba valdytojas raštu informuoja buto ar kitų patalpų savininką apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.

22. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo nuostatos reglamentuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties sąlygas, šalių teises, pareigas ir atsakomybę, įskaitant buto savininko pareigą mokėti delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą.

23. Nagrinėjamu atveju, daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens prižiūrėtoja yra ne ieškovė, o UAB „Ukmergės butų ūkis“. Be to, byloje kilo ginčas dėl skolos ir delspinigių priteisimo už ieškovės atsakovės butui patiektą šildymą ir karštą vandenį, o ne dėl skolos už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl delspinigių priteisimo, nepagrįstai rėmėsi energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo 1 punktu ir ŠŪĮ 20 straipsnio 2 dalimi.

24. Iš ieškovės pateikto priskaitymo ir mokėjimų sąrašo nustatyta, kad ieškovė paskaičiavo 7,98 Eur delspinigių už atsakovės laiku neapmokėtas sąskaitas už ieškovės patiektą šildymą ir karštą vandenį ginčo laikotarpiu, taikydama 0,02 procento delspinigių dydį už kiekvieną uždelstą dieną. Paskaičiuotas delspinigių dydis už laiku neapmokėtas sąskaitas už patiektą šildymą ir karštą vandenį atitinka Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatų reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, priteisiant iš atsakovės V. D. 7,98 Eur delspinigių ieškovės UAB „Ukmergės šiluma“ naudai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25. Apeliantė skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria buvo sumažintas priteistinas žyminio mokesčio dydis. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pirmosios instancijos teisme už ieškinio pateikimą sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį. Ieškinio reikalavimus tenkinus visiškai, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 20 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

26. Ieškovė už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 20 Eur, todėl, tenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteistina 20 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą už akių pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 270,99 Eur skolos, 7,98 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (278,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Ukmergės šiluma“, juridinio asmens kodas 182714850.“

Priteisti iš atsakovės V. D. 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme UAB „Ukmergės šiluma“.

Teisėjas Virginijus Kairevičius