- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- e2A-7-440/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Vilija Valantienė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- Z. B.
- Ieškovas
- „Swedbank P ? C Insurance“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Žirmūnų būstas“
- Kategorijos
- 3.3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje Nr. e2-3333-465/2017, išnagrinėjus trečiojo asmens Z. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3333-465/2017 pagal ieškovės „Swedbank P ? C Insurance“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žirmūnų būstas“ bei tretiesiems asmenims atsakovės pusėje uždarajai akcinei bendrovei „Adminsta“ ir ADB „Gjensidige“, trečiajam asmeniui ieškovės pusėje Z. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių subjektą, atsakingą už žalą, padarytą dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos gedimo, taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė „Swedbank P ? C Insurance“ akcinė bendrovė (toliau – ieškovė ) kreipėsi į teismą prašydama priteisti 6010 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. spalio 10 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) bei priklausančiame Z. B., išsiliejo vanduo, ko pasekoje buvo užlietas to paties namo apačioje esantis 27 butas, priklausantis A. G.. Butas buvo apdraustas pas ieškovę kuri gavusi pranešimą apie įvykį, jį tyrė, atliko užlieto buto sugadinto turto paskaičiavimus ir sumokėjo draudėjai A. G. 6000 Eur dydžio draudimo išmoką nuostoliams padengti. Ieškovė nurodė, kad avarija įvyko dėl bendro naudojimo karšto vandens vamzdžio trūkimo, esančio prieš inžinierinės sistemos apskaitos prietaisą ir sklendę, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK) 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalą privalo atlyginti šio objekto savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t.y. kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, todėl būtent jis yra atsakingas už tinkamą bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Ieškovė nurodė, kad avarija įvyko bendrojo naudojimo inžinierinėje įrangoje buto, esančio (duomenys neskelbtini) sugadinimus sukėlė vandens ištekėjimas iš bendro naudojimo vamzdyno.
3. Ieškovė nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė ( toliau –UAB) „Vikuva“, atlikusi užlieto buto remonto išlaidų sąmatą, nustatė, kad bendra butui padaryta žala yra 6796,55 Eur, tačiau po derybų su buto savininke buvo sutarta dėl 6000 Eur draudimo išmokos, kuri jai ir buvo pervesta. Aiškinantis avarijos priežastis, ieškovė rėmėsi apžiūros aktu, trečiojo asmens Z. B. paaiškinimais bei nuotrauka, kurioje pažymėta vamzdžio trūkio vieta. Neteisėti atsakovės veiksmai, netinkama bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos priežiūra. Nepaisant to, kad techninę priežiūrą atsakovė sutartimi perdavė vykdyti kitam juridiniam asmeniui, už netinkamą pareigų atlikimą visada atsako valdytojas. Teigė, kad visi darbai, nurodyti lokalinėje sąmatoje, yra susiję su įvykiu. Nusidėvėjimo koeficientas statybinėms medžiagoms nebuvo taikytas.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, faktą. Ieškovė formaliai remiasi vieninteliu faktu atsakovės neteisėtiems veiksmams pagrįsti, kad ji yra bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pažymėjo, kad atsakovė, veikdama kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius teisės aktų nustatyta tvarka vykdo bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinierinių sistemų apžiūras, siekdama nustatyti jų būklę. Be to, nurodė, kad dalis bendrosios inžinierinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose. Teisės aktai numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo ir priežiūros reikalavimus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau –CK) 4.83 straipsnio 3 dalis)). Todėl draudėja, būdama bendrosios inžinierinės įrangos bendrasavininke, taip pat turėjo pasirūpinti jos priežiūra. Be to namo šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri UAB „Adminsta“ pagal 2011m. spalio 28 d. sutartį, todėl atsakovė UAB „Žirmūnų būstas“ nėra atsakinga už žalos atlyginimą, ji neprivalėjo kontroliuoti šilumos prižiūrėtojo veiksmus. Be to iš namo šildymo ir karšo vandens sistemų prižiūrėtojo nėra gavusi jokių pranešimų apie nepatenkinamą ginčo inžinierinės sistemos techninę būklę arba būtinus atlikti jos keitimo darbus. Todėl atsakovei neaišku, kokie jos veiksmai ar neveikimas sąlygojo draudėjui kilusią žalą.
5. Dėl to paties 2015m. spalio 10 d. įvykio, kurio metu buvo užlietas 22 butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla. Toje byloje defektų akte nurodoma, kad įvykis įvyko dėl viršuje esančio buto Nr. 32 , kuriame tuo metu vyko remontas, savininko kaltės. Pasak atsakovės, ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad žalą atlygintų pats įvykio kaltininkas. Avarinė tarnyba UAB „Mano būstas“ pagal iškvietimą išjungė vandenį. Teigė, kad labiau tikėtina, kad vamzdis trūko per ventilį, o tai reiškia, kad tada atsakomybė kyla pačiam buto savininkui. Jei teismas vertintų, kad vamzdis trūko ne per ventilį, tai atšaka eina per butą iš bendro stovo, tai taip pat priklausytų ne bendrosioms inžinierinėms sistemoms. Ši atšaka tenkina to buto poreikius pagal STR „Statinio statybos rūšys“ 6.9 punktą. Be to pateikti įrodymai, nepatvirtina padarytos žalos dydžio. Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje nurodyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimu pašalinimu, yra pagrindas žalos atlyginimą mažinti. Pvz., keičiant gipso kartono plokštes, metalinio karkaso keisti nėra būtina, kaip ir LED šviestuvų su transformatoriais keitimas nes nėra duomenų, jog būtent tokie šviestuvai buvo sumontuoti įvykio bute. Abejotina ir dėl statybinio atliekų kiekio, nurodyto sąmatoje. Be to, patalpų nusidėvėjimas nebuvo įvertintas, nors buto remontas buvo atliktas 2013 metais. Atsakovė vadovaujasi trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ apskaičiuotu žalos dydžiu, kuris neįskaitant netiesiogines ir papildomas išlaidas, kurios nepriteistinos, kai darbai realiai nėra atlikti, sudaro 2820,84 Eur. Įvertinus nusidėvėjimą 28,80 proc.(812,40 Eur ) ieškovės prašomas priteisti žalos dydis galėtų siekti ne daugiau nei 2008,44 Eur.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ nurodė, kad su atsakove 2015m. gruodžio 23d. sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, draudimo liudijimas Nr. PZULT Nr. 2072401 (toliau – Draudimo sutartis), kuria, laikotarpiu nuo 2015m. gruodžio 23 d. iki 2016m. gruodžio 22 d. buvo apdrausta atsakovės vykdoma pastatų ūkio priežiūros ir administravimo paslaugų veikla. Ši sutartis buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034 (toliau – Taisyklės) pagrindu, kurios yra neatskiriama Draudimo sutarties dalis. Nors atsakovė apie įvykį sužinojo iš karto, tačiau apie tai draudiko neinformavo. Trečiajam asmeniui apie šį įvykį tapo žinoma tik iš civilinės bylos, todėl vadovaujantis Generalinės sutarties 6.4 punktu, šiam įvykiui negali būti taikomas retroaktyvus laikotarpis. Ieškovė neįrodinėja, kuo pasireiškė neteisėti atsakovės veiksmai, kokių atsakovė savo, kaip administratoriaus veiksmų nevykdė ir / ar jas vykdė netinkamai. Be to, pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad turto sugadinimo atveju, kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu dėl iš viršuje esančių patalpų, asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami, kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Ginčo atveju nustačius, kad užliejimas buvo iš buto (duomenys neskelbtini), šio buto savininkas ir turėtų atlyginti aplietam butui padarytą žalą. Pažymėjo, kad dalis trūkusio vamzdžio yra sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl atsakovė neturėjo objektyvių galimybių tikrinti, nes be savininkų sutikimo savo iniciatyva neturi teisės atlikti bendrojo naudojimo atnaujinimo darbų. Be to, butų ir kitų patalpų savininkams nustatyta pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti, ar kitaip tvarkyti. Nėra nustatyta vamzdžio trūkimo priežastis. Trečiojo asmens eksperto paskaičiavimais žalos dydis negalėtų būti didesnis, kaip 2820,84 Eur. Didesnė žalos suma galima tik tada, kai buto savininkas realiai būtų atlikęs remonto darbus ir patyręs papildomas išlaidas, todėl pagrindo vadovautis ieškovės pateikta remonto darbų sąmata nėra.
7. Trečiasis asmuo Z. B. palaikė ieškinį. Nurodė, kad avarija įvyko dėl bendro naudojimo karšto vandens vamzdžio trūkimo, esančio prieš inžinierinės sistemos apskaitos prietaisą ir sklendę. Jos teigimu, butas buvo užlietas trūkus bendrojo naudojimo vamzdžiui. Nurodė, kad vamzdžiai buvo susidėvėję ir administratorius nesiėmė veiksmų kad išvengti žalos atsiradimo. Pripažino, kad tuo metu, kai trūko vamzdis, jos bute buvo atliekamas remontas, tačiau vamzdis trūko ne per ventilį, o prieš inžinierinės sistemos apskaitos prietaisą ir sklendę ir atlikti remonto darbai su žalos padarymu nesusiję. Vamzdžio trūkio vieta pažymėta nuotraukoje, kurią padarė BTA Insurance ir perdavė trečiajam asmeniui. Remiantis civilinės bylos Nr. 2e-12920-933/2016 medžiaga, mano, kad taikos sudarymas civilinėje byloje reiškia atsakovės pripažinimą, kad dėl įvykusio įvykio yra kalta.
8. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Adminsta“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 d. sprendimu ieškovės „Swedbank P ? C Insurance“ ieškinį atmetė.
10. Teismas nustatė, kad vandentiekio avarija įvyko trečiajam asmeniui Z. B. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškinys reiškiamas atsakovei – šio gyvenamojo namo administratoriui, veikiančiam pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015m. rugpjūčio 5 d. nutarimu patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės pavyzdinius nuostatus, kurių 3 punktas numato jo pareigą administruoti bendrojo naudojimo objektus. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas sutiko su atsakove, kad šiuo atveju trūko vamzdžio atšaka, kuri aptarnauja išskirtinai tik buto savininko reikmes, o tai reiškia, kad priskirtina prie inžinierinės sistemos, priklausančios vartotojui. Iš nuotraukos matyti, kad uždaromasis įtaisas (ventilis) įrengtas matomoje bei buto savininkei pasiekiamoje vietoje. Pastaroji gali juo laisvai naudotis, reguliuoti vandens tiekimą į butą. Byloje nėra duomenų, kad dėl šio ventilio naudojimo būtų galimas poveikis viso daugiabučio namo bendrai vandentiekio sistemai. Pats vartotojas gali reguliuoti vandens perdavimą į butą ir jis yra atskirtas nuo bendros vandentiekio sistemos. Nepaisant to, ar vamzdis trūko nuotraukoje pažymėtoje vietoje, ar per ventilį, nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad vandentiekio avarija nagrinėjamu atveju įvyko inžinierinės įrangos sistemoje, kuri tenkina tik buto savininko poreikius ir reikmes, už kurią namo administratorius nėra atsakingas.
11. Teismas sprendė, kad sutinkamai su STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.19 punktu, bendrosios statinio inžinierinės sistemos – viso pastato (viso pastato patalpų) inžinierinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, proceso valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius. Teismo vertinimu bute vyko remontas, viršutinė vamzdžio dalis yra atvira, t.y. neprijungta prie bendro naudojimo vamzdžio, ir akivaizdu, kad ši atšaka skirta tik to buto, o ne visų pastato patalpų poreikiams tenkinti. Todėl atsakovei nesant objekto valdytojai civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį nekyla. Teismas pažymėjo, kad tai patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kaip defektų aktas, šalių susirašinėjimas. Atsakovės geranoriškas sutikimas atlyginti žalą kitam draudikui civilinėje byloje Nr. e2-12920-933/2016, teismui patvirtinus taikos sutartį, šiai bylai prejudicinės reikšmės neturi. Nustatytos bylos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų lėmusių žalos atsiradimą, todėl tenkinti ieškinį teisinio pagrindo nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
12. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo ieškovė Z. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Sprendžiant ar vamzdynas, kuriame įvyko avarija, priskirtinas prie bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, už kurios priežiūrą yra atsakingas namo administratorius, ar prie konkretaus buto įrangos, už kurios priežiūrą yra atsakingas vartotojas, reikia vadovautis Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ nuostatomis. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ 8 punktą. Karšto vandens tiekimo – vartojimo riba – tai vartotojo bute ar kitoje patalpoje esanti pastato karšto vandens vamzdynų vieta, kurioje įrengiami atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai. Ne vamzdyno atšakos buvimas konkrečiame bute, o vamzdyno atšakoje įrengtas skaitiklis ir įtaisas galintis nutraukti vandens pratekėjimą (uždaromasis įtaisas), žymi ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos. Dėl to vien tai, jog konkreti vamzdyno atšaka tenkina tik konkretaus buto savininko poreikius, negali būti laikoma pagrindu šią vamzdyno atšaką priskirti konkretaus buto atsakomybės riboms. Vamzdžio dalis iki uždaromojo ventilio yra bendro naudojimo inžinerinė įranga. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog už avarijos pasėkoje atsiradusias neigiamas pasekmes UAB „Žirmūnų būstas“ nėra atsakinga.
12.2. Įvykus vandentiekio avarijai jos likvidavimui buvo iškviesta avarinė tarnyba. Sąskaita už avarijos likvidavimo darbų atlikimą, atsižvelgiant į tai, jog avarija įvyko bendro naudojimo vandentiekio sistemoje, trečiajam asmeniui nebuvo išrašyta. Vadinasi, ji buvo išrašyta atsakovei UAB „Žirmūnų būstas“ taip pripažįstant, jog būtent namo administratorius yra atsakingas už vandentiekio avarijos pasekmes.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą ieškovė „Swedbank P ? C Insurance“ akcinė bendrovė nurodė, kad teikia atsiliepimą į apeliacini skundą, kuris neturi būti laikomas prisidėjimu prie apeliacinio skundo, praneša, kad ieškovės nuomone jis yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Ieškovės nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad avarija įvyko ne bendro naudojimo vamzdyne, o Z. B. nuosavybės teise priklausančiame vamzdyne. Bendrojo naudojimo vamzdyno valdymas bei priežiūra buvo perduoti būtent atsakovui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovė neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovės patalpų.
13.2. Nagrinėjamoje byloje aplinkybė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užpiltas vandens, tekančio iš namo, esančio Tuskulėnų g. 41, Vilniuje, bendro naudojimo vamzdyno patvirtina buto apžiūros aktas, UAB „Mano būstas“ informacija, aplinkybė, kad sąskaita už, vamzdyno remontą buvo išrašyta atsakovei. Minėtuose dokumentuose esantys duomenys taip pat patvirtina, kad vandens ištekėjimas iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo vamzdyno, sukėlė buto, esančio (duomenys neskelbtini), apgadinimus. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimu patirtus nuostolius buto savininkui atlygino ieškovė, todėl atsakovė privalo kompensuoti ieškovei jos išmokėtą draudimo išmoką.
Teismas,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. .
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis) .
15. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
16. Byloje nustatyta, kad ieškovė apdraudė draudėjai A. G. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1t., 9 l.). 2015m. spalio 10 d. šio namo 27-tame bute, esančiame virš ieškovo draudėjos buto ir nuosavybės teise priklausančiame trečiajam asmeniui Z. B., įvyko vandentiekio avarija, kurios metu ieškovės apdraustas butas buvo užlietas (e. bylos 1t. 7,8,11 l.). 2015-10-14 surašytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas (e. bylos 1t. 13-15 l.) Įvykis buvo pripažintas draudiminiu ir draudėjai išmokėta 6000 Eur dydžio draudimo išmoka (e. bylos 1t., 18 l.). Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą vykdo atsakovė UAB „Žirmūnų būstas“. 2011-10-28 atsakovė sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Adminsta“ sutartį Nr. 52, kuria pastaroji įsipareigojo teikti daugiabučių gyvenamųjų namų, nurodytų sutarties priede Nr. 2, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros paslaugas (e. bylos 1t., 69-76).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas.
18. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar minėta avarija įvyko bendro naudojimo inžinierinėse sistemose, ar trečiajam asmeniui Z. B. priklausančioje inžinierinėje sistemoje.
19. Pirmosios instancijos teismo vertinimu trūko vamzdžio atšaka, kuri aptarnauja išskirtinai tik buto savininko reikmes, ir tai teismo vertinimu priskirtina prie inžinierinės sistemos, priklausančios vartotojui. Be to nepaisant to, ar vamzdis trūko nuotraukoje pažymėtoje vietoje, ar per ventilį, nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad vandentiekio avarija nagrinėjamu atveju įvyko inžinierinės įrangos sistemoje, kuri tenkina tik buto savininko poreikius ir reikmes, už kurią namo administratorius nėra atsakingas. Apeliantės vertinimu vien tai, jog konkreti vamzdyno atšaka tenkina tik konkretaus buto savininko poreikius, negali būti laikoma pagrindu šią vamzdyno atšaką priskirti konkretaus buto atsakomybės riboms. Vamzdžio dalis iki uždaromojo ventilio yra bendro naudojimo inžinerinė įranga. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog už avarijos pasėkoje atsiradusias neigiamas pasekmes UAB „Žirmūnų būstas“ nėra atsakinga.
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reguliuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą (toliau – DNSBĮ), kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi, remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens sistemos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.
21. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. 24.Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).
22. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamose bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).
23. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad karšto vandens tiekimo vamzdžių nusidėvėjimas, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų. Nusidėvėję vamzdžiai netrukdė naudoti inžinerinių sistemų po to, kai atsakovės buvo nustatyti galimi daugiabučio namo vandentiekio tinklų defektai. Disponuodami informacija, susijusia su šiais defektais, butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, nors pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.76 straipsnis, 4.83 straipsnio 3 dalis, būtent jie, o ne atsakovė, tokią pareigą turėjo. Todėl argumentas, jog atsakovė, nepriklausomai nuo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų valios, privalėjo organizuoti karšto vandens tiekimo vamzdžių keitimo ir (ar) remonto darbus, teisiškai nepagrįstas. Atsakovė nelaikytina už padarytą žalą atsakingu asmeniu ( 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-409-684/2017).
24. Statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, nustatantis statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, taip pat pateikia bendrosios statinio inžinerinės sistemos bei vartotojo inžinerinės sistemos sąvokas ir jas atriboja. Pagal šio reglamento 6.19 punkto nuostatą, bendrosios statinio inžinerinės sistemos– viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius. Reglamento 6.9 punkte pateikta vartotojo inžinerinės sistemos apibrėžtis, pagal kurią ji suprantama kaip statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.)bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis; vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes.
25. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad svarbu byloje nustatyti, ar vandentiekio avarija įvyko tose ribose, už kurią yra atsakinga namą administruojanti įmonė. Teismas pažymėjo, kas ieškovas žalos padarymo faktą grindžia į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais : Pranešimu apie turto draudimo įvykį, Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktu bei pačios buto savininkės paaiškinimais (e. bylos 1t.,11-15, 24,25 l.) Taip pat į bylą pateikta nuotrauka, kurioje atžymėta trūkusio vamzdžio vieta (e. bylos 1t., 26 l.). Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus sutiko su atsakove, kad šiuo atveju trūko vamzdžio atšaka, kuri aptarnauja išskirtinai tik buto savininko reikmes, o tai teismo vertinimu reiškia, kad priskirtina prie inžinierinės sistemos, priklausančios vartotojui. Iš nuotraukos (e. bylos 1t. 26 l.) matyti, kad uždaromasis įtaisas (ventilis) įrengtas matomoje bei buto savininkei pasiekiamoje vietoje. Pastaroji gali juo laisvai naudotis, reguliuoti vandens tiekimą į butą. Byloje nėra duomenų, kad dėl šio ventilio naudojimo būtų galimas poveikis viso daugiabučio namo bendrai vandentiekio sistemai. Teismo vertinimu iš to seka, kad pats vartotojas gali reguliuoti vandens perdavimą į butą ir jis yra atskirtas nuo bendros vandentiekio sistemos. Be to nepaisant to, ar vamzdis trūko nuotraukoje pažymėtoje vietoje, ar per ventilį, nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad vandentiekio avarija nagrinėjamu atveju įvyko inžinierinės įrangos sistemoje, kuri tenkina tik buto savininko poreikius ir reikmes, už kurią namo administratorius nėra atsakingas. Teismas vertino, kad iš aptariamos nuotraukos matyti, kad bute vyko remontas, viršutinė vamzdžio dalis yra atvira, t.y. neprijungta prie bendro naudojimo vamzdžio, ir akivaizdu, kad ši atšaka skirta tik to buto, o ne visų pastato patalpų poreikiams tenkinti. Todėl atsakovas nėra nurodyto objekto valdytojas, ir jam civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį nekyla.
26. Apeliantės vertinimu butas buvo užlietas trūkus bendrojo naudojimo vamzdžiui. Vien tai, jog konkreti vamzdyno atšaka tenkina tik konkretaus buto savininko poreikius, negali būti laikoma pagrindu šią vamzdyno atšaką priskirti konkretaus buto atsakomybės riboms. Vamzdžio dalis iki uždaromojo ventilio yra bendro naudojimo inžinerinė įranga.
27. LITEKO duomenimis, teismo posėdžio metu atsakovės vertinimu byloje nėra nustatyta, kurioje vietoje nustatytas vamzdžio trūkimas. Nurodė, kad yra bendrasis numeris, kuriuo skambinama, kilus avarinei situacijai, šiuo atveju administratorius perdavė informaciją UAB „Adminsta“, kuriai atsakovė pagal sutartį perdavė teises ir pareigas. Atsakovė nurodė, kad neturi duomenų, kas atliko avarijos šalinimo darbus. Pagal pateiktą nuotrauką, vamzdis trūko trečiojo asmens bute. Avarija trečiojo asmens vertinimu įvyko prieš apskaitos prietaisą, ventilį, trūkus bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos karšto vandens vamzdžiui. Atsakomybės ribos yra nuo apskaitos prietaiso, o ne nuo įvado, vizualiai tai turėjo matyti remonto darbus atlikę darbuotojai. Trečiasis asmuo neatliko jokių veiksmų, kurie sąlygojo žalos atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad teismo posėdyje UAB „Adminsta“ atstovas, kuri atsakovės vertinimu jei būtų pagrindo galėtų būti atsakinga dėl kilusių avarijos padarinių, nedalyvavo. Išklausius šalių paaiškinimus apeliacinio teismo vertinimu nėra galimybės nustatyti faktinių aplinkybių, kurioje vietoje trūko vamzdis, kokia vamzdžio trūkimo priežastis, kokie byloje esantys duomenys patvirtina vamzdžio trūkimo vietą, nes byloje pateikti duomenys dėl pranešimo apie avariją, jo turinys, 2015-10-10 17 val. 30 min. surašytas defektų aktas nėra pakankami padaryti neabejotinoms išvadoms. Iš esmės ginčo atveju nustatytas avarijos faktas ir tai, kad buto (duomenys neskelbtini) įvyko iš viršutinio aukšto, nes byloje nėra pateikta nei atliktų darbų aktų, nei avarijos likvidavimo akto, dėl avarijos šalinimo darbų apimties, duomenų dėl nustatytų priežasčių ir kita. Apeliacinio teismo vertinimu teismas padarė išvadas iš esmės nenustatęs faktinių bylos aplinkybių, visų bylai reikšmingų aplinkybių, iš kurių būtų galima padaryti atitinkamas išvadas. Apeliacinės instancijos teisme šalys buvo įpareigotos pateikti papildomus įrodymus, tačiau jų nepateikė, o trečiojo asmens parengta schema nėra pakankamas įrodymas nustatyti byloje faktines aplinkybes.
28. Pažymėtina, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.
29. Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad daugiabučio namo savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima ir vandentiekio vamzdynus ir kuri nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos (apibrėžiamos kaip šios sistemos dalis (posistemė)) yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, o patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis (trišakis, atlankas ir kt.) pagal šį reglamentavimą priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai. Kasacinis teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju trūko vamzdžio atšaka, kuri yra priskiriama prie vartotojo (atsakovo) inžinerinės sistemos, nėra pagrįsta byloje nustatytais faktiniais duomenimis bei padaryta netinkamai aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančiasbutų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę bei nustatančias atsakomybės ribas žalos dėl pastato inžinerinėse sistemose atsiradusių defektų padarymo atveju, t. y. prieštarauja šioje nutartyje nurodytam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinė sistema nuo pastato bendrosios inžinerinės sistemos yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017).
30. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.
31. Įvertinus visumą bylos duomenų, atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų bei tirtinų įrodymų apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, netinkamo įrodymų vertinimo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, įvertinti avarijos kilimo priežastys, vamzdžio trūkimo vietą, nurodyti šalims pareigą įrodinėti, pareigą pateikti papildomus įrodymus dėl pareikštų reikalavimų, ir tik papildomai ištyrus ir įvertinus įrodymus tikslinga spręsti dėl atsakingų už žalą asmenų ir ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Be to atsižvelgiant į šalių reikalavimus, ginčo esmę siūlytina taikiai spręsti kilusį ginčą. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad, jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą, teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir grąžintinas nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3333-465/2017 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.