- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- e2YT-476-1071/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02051-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Pareiškėjas
- S. P.
- Suinteresuotas asmuo
- S. P., Klaipėdos rajono
- Advokatai
- Regimantas Špelveris, Marius Navickas
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos S. P. atstovui advokatui Mariui Navickui, suinteresuotam asmeniui S. P., jo atstovui advokatui Regimantui Špelveriui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P., atstovaujamos advokato Mariaus Navicko, pareiškimą dėl notarinių veiksmų, suinteresuoti asmenys Klaipėdos rajono 3-ojo notarų niuro notarė Loreta Mėčienė, S. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
teisme gautas pareiškėjos S. P. skundas dėl Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro notarės Loretos Mėčienės 2017 m. birželio 30 d. priimto nutarimo, kuriuo atsisakyta išduoti nuosavybės teisės liudijimą. Skundu pareiškėja prašo: 1) panaikinti Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro notarės Loretos Mėčienės 2017 m. birželio 30 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (išduoti nuosavybės teisės liudijimą); 2) įpareigoti notarę Loretą Mėčienę išduoti pareiškėjai nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokoje su V. P. įgyto turto: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į atitinkamą šiam turtui tenkančią privalomąją palikimo dalį; 3) priteisti iš notarės Loretos Mėčienės pareiškėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal teismui pateiktus pagrindžiančius dokumentus. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, kad V. P. ir Z. P. buvo sudarę santuoką, kurią (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nutraukė (nutraukimas įregistruotas (duomenys neskelbtini)), sprendimu lygiomis dalimis padalintas santuokoje įgytas turtas, nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka. (duomenys neskelbtini)V. P. su pareiškėja sudarė naują santuoką. (duomenys neskelbtini)V. P. iš buvusios sutuoktinės nupirko jos dalį turto, ir tapo viso turto savininku, būdamas santuokoje su pareiškėja. 1981 m. vasario 20 d. V. P. ½ dalį turto pardavė A. G.. 2003 m. balandžio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi A. G. priklausiusią dalį turto, jo įpėdinė, pardavė S. P.. 2010 m. gruodžio 16 d. V. P. surašė testamentą, kuriuo visą turtą paliko sūnui S. P., kuris jau buvo įsigijęs ½ dalį turto. V. P. 2017 m. vasario 27 d. mirė. Užvedus paveldėjimo bylą, palikimą priėmė S. P. (testamento pagrindu) ir pareiškėja (2017 m. kovo 10 d. pareiškimu išduoti nuosavybės teisės liudijimą ir 2017 m. gegužės 10 pareiškimu (į privalomąją palikimo dalį). Pareiškėjai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)tačiau į šiame sklype esančius pastatus, notarė atsisakė išduoti nuosavybės teisės liudijimą. Nurodė, kad notarė padarė išvadą, jog nėra galimybės teisingai nustatyti palikėjo V. P. nuosavybės teisių, ar tai yra palikėjo santuokinė ar palikėjo asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad 1981 m. vasario 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi V. P. nupirko buvusios sutuoktinės turto dalį, kuriuos pagrindu V. P. savo vardu įregistravo nuosavybės teises, tačiau faktiškai jam priklausė ¾ dalys viso turto, o pareiškėjai priklausė likusi ¼ dalis turto, tokiu būdu buvo sukurta sutuoktinių nuosavybė. Nurodė, kad pareiškėja savo turto dalies nėra ir nebuvo pardavusi, be to, ir vėliau sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis su A. G., kurioje nurodyta, kad V. P. parduoda asmeninės nuosavybės teises priklausantį turtą, o įsigijimo pagrindu nurodytas 1981 m. vasario 11 d. pirkimo – pardavimo sutartis, nuosavybės formos negalėjo pakeisti. Sandorio sudarymo metu pareiškėja jame nedalyvavo, sutikimo parduoti nedavė. Nurodė, kad A. G. buvo parduota ½ dalis turto priklausiusi V. P. asmeninės nuosavybės teise, o ne ½ dalį sutuoktinių nuosavybės. Nurodė, kad pareiškėja su palikėju įgijo nuosavybės teises į ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį inžinerinių statinių bei mirus palikėjui turi visas teises į ½ dalis daržinės ir tvarto. Dėl teisės į privalomąją dalį nurodė, kad pareiškėja yra 84 metų amžiaus, gauna tik senatvės pensiją, 36 metus pragyveno su palikėju, vedė bendrą ūkį, kito turto išskyrus užgyventą su V. P. neturi, pardavus šiuo metu pareiškėjai priklausančią turto dalį nebūtų gauta pakankamai pajamų net minimaliems poreikiams tenkinti. Nurodė, kad gauti papildomų lėšų pareiškėja neturi galimybės. Nurodė, kad gyvenant su palikėju, iš jo gaunamų pajamų, iš dalies buvo teikiamas išlaikymas pareiškėjai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono 3-ojo notarų niuro notarė Loreta Mėčienė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, nurodė šio nesutikimo motyvus: 1981 m. vasario 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi V. P. iš pirmosios sutuoktinės nupirko ½ dalį turto – šia sutartimi sukurta pareiškėjos ir V. P. santuokinė nuosavybė. 1981 m. vasario 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi V. P. A. G. pardavė ½ dalį turto, notaras šioje sutartyje nurodė, kad V. P. parduoda asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą ir kaip nuosavybės įgijimo pagrindą nurodė 1981 m. vasario 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį, nors realiai šia sutartimi buvo įgyta santuokinė nuosavybė. Nurodė, kad nėra aišku ar notaras suklydo nurodydamas, kad V. P. parduoda turtą esantį asmeninės nuosavybės teise, ar suklydo nurodydamas, kad parduodama nuosavybė įgyta 1981 m. vasario 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi. Nurodė, kad 1978 m. spalio 18 d. teismo sprendimu teismas pripažino galiojančia gyvenamojo namo su kiemo įrenginiais pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą 1975 m. spalio 25 d. tarp pirkėjo V. P. ir pardavėjo Rusnės žuvininkystės ūkio. 1981 m. sausio 20 d. nutartimi teismas išaiškino, kad galiojančia pripažįstama gyvenamojo namo, tvarto daržinės po vienu stogu su kiemo įrenginiais, esančių (duomenys neskelbtini)pirkimo pardavimo sutartis, t. y. teismas nustatė turto dalį, įgytą 1975 metais, todėl pareiškėjos nuosavybės teisė nebuvo ir negalėjo būti sukurta – buvusiai V. P. sutuoktinei turėjo būti įregistruota ½ dalis tvarto ir ½ dalis daržinės. Nurodė, kad V. P. 1981 m. vasario 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi nupirko iš buvusios sutuoktinės ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį kiemo įrenginių, o 1981 m. vasario 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė A. G. ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį plytų tvarto, ½ dalį lentų tvarto ir ½ dalį kiemo įrenginių. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai buvo padaryta išvada, kad 1981 m. vasario 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi buvusi V. P. sutuoktinė neperleido nuosavybės teisės į ½ dalį plytų tvarto, ½ dalį lentų tvarto V. P., ir iki šiol ji yra šio turto savininkė. Dėl privalomos palikimo dalies suinteresuotas asmuo nurodė, kad priimtame nutarime nėra apie tai pasisakyta, mano, kad pareiškėjos atstovas plečia skundo ribas. Pažymėjo, kad esant įpėdinių ginčui dėl privalomos palikimo dalies, ginčą sprendžia teismas šalių prašymu.
Šalies argumentai
S. P. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad V. P. iki savo mirties turėjo tą gyvenamojo namo dalį su kitais statiniais ir kiemo įrenginiais, kurią jis įgijo asmeninės nuosavybės teise 1979 m. gruodžio 18 d. teismo sprendimu, t. y. iki santuokos su pareiškėja sudarymo. Nurodė, kad po V. P. mirties likęs turtas pagal testamentą turi atitekti S. P.. Nurodė, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl teisės į privalomąją palikimo dalį, be to, S. P. pateikė prieštaravimus notarei, kuriais nesutinka su pareiškėjos išreikšta valia dėl jai priklausančios privalomosios palikimo dalies.
Pateiktuose į bylą 2017 m. gegužės 15 d. paaiškinimuose (prieštaravimuose) S. P. nurodė, kad pareiškėja namo dalyje negyvena nuo 2015 metų, ji nesurūpina namų apsauga, tvarkymu, nurodė, kad dalį baldų ji išsivežė, nors jie ir priklausė V. P..
Iš liudytojos Z. E. parodymų, kuriuos patvirtino Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro notarė Loreta Mečienė, nustatyta, kad 1980 m. sausio 15 d. ji su V. P. nutraukė santuoką, teismas asmeninės nuosavybės teise jai priteisė ½ dalį gyvenamojo namo iš pietų pusės, ½ dalį tvarto ir ½ dalį daržinės iš vakarų pusės, šias priteistas dalis ji vėliau pardavė V. P., kuris šias dalis pardavė A. G.. A. G. savo nupirktas dalis pardavė sūnui S. P..
Iš pareiškėjos S. P. parodymų, kuriuos patvirtino Šilutės rajono 2-ojo notarų biuro notarė S. D., nustatyta, kad pareiškėja 1980 m. kartu su dukra L. K. atsikėlė gyventi į Rusnę pas S. P.. Gyvenant kartu nusprendė iš buvusios V. P. sutuoktinės nupirkti ½ namo. 5000 rublių namo dalies pirkimui pareiškėja pasiskolino iš sesers B. G.. Po kurio laiko V. P. nusprendė savo asmeninę namo dalį priklausiusią jam po skyrybų parduoti A. G..
P. S. P. atstovas advokatas Marius Navickas posėdžio metu palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad V. P. parduodant turto dalį A. G. buvo netinkamai nurodyta turto įgijimo data (nurodyta 1981 m. vasario 11 d.), dėl to nėra aišku kokia teise turimas turtas ir kokia dalis turto buvo parduota, kadangi pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog parduodamas turtas yra asmeninė V. P. nuosavybė. Pažymėjo, kad jei parduodamas turtas buvo santuokinė nuosavybė (įgijimo pagrindu nurodyta sutartis) būtų reikalingas pareiškėjos – V. P. sutuoktinės dalyvavimas sudarant sutartį. Nurodė, kad turto įgijimo pagrindu nurodytos sutarties klaidingas nurodymas notarei sudarė pagrindą neišduoti nuosavybės teisės liudijimo. Pažymėjo, kad svarbi detalė yra tai, kad sutartyje nurodyta, kad parduodamas turtas priklauso V. P. asmenine nuosavybe. Pažymėjo, kad traktuoti pirkimo – pardavimo sutarties kitaip nei ji parašyta negalima. Pažymėjo, kad V. P. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė daugiau nei buvo nurodyta, t. y. 1981 m. vasario 20 d. sutartyje nurodyta, kad parduodama gyvenamojo namo dalis, ½ dalis plytų tvarto, ½ dalis lentų tvarto ir tai daliai priklausantys kiemo įrenginiai, o V. P. iš buvusios sutuoktinės pirko tik gyvenamojo namo dalį ir tai daliai priklausančius kiemo įrenginius. Darytina išvada, kad jei asmuo pardavė tai ko nebuvo įsigijęs, reiškia, jog asmuo A. G. pardavė savo asmeninės nuosavybės teise įgytą (užgyventą) turtą. Ginčas kylą dėl klaidingai nurodyto įgijimo pagrindo. Pažymėjo, kad pareiškėja nedalyvavo sudarant sandorį, turto nepardavinėjo, nebuvo sutarties šalis, tai rodo, jog turtas režimas buvo ne santuokinė nuosavybė, o asmeninė.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo S. P. posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad tėvams išsiskyrus buvo pasidalintas turtas pusiau, tėvui liko šiaurinė namo pusė ir pusė ūkinio pastato iš rytų pusės (14 arų žemės sklype), mamai liko namo dalis iš pietų pusės ir ūkinio pastato pusė iš vakarų pusės (25 arų žemės sklype), mama savo dalį pardavė tėvui, kadangi išėjo gyventi kitur. Nurodė, kad tėvas su nauja sutuoktine įsigijo jo mamos dalį, tėvas iki mirties gyveno savo dalyje. Tėvas nupirktą dalį pardavė A. G., jam mirus, jo nupirktą dalį nupirko jis. Paaiškino, kad plytų tvarto ir lentų tvarto dalys priklausė mamai ir jos faktiškai buvo nupirktos ir vėliau parduotos.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens S. P. atstovas advokatas Regimantas Špelveris nurodė, kad ginčo nėra, kad 1981 m. vasario 20 d. sutartimi V. P. pardavė asmenine nuosavybe priklausantį turtą. Sandorio metu V. P. vieną namo dalį turėjo asmeninės nuosavybės teise, kitą namo dalį turėjo santuokinės nuosavybės teise, tačiau byloje pateikti įrodymai (namo naudojimosi tvarka, dokumentai, įsigyta valstybinė žemė) rodo, kad V. P. parduota turto dalis buvo santuokinė nuosavybė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 1979 m. gruodžio 18 d. Šilutės rajono liaudies teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-289/79 santuoka tarp Z. P. ir V. P. nutraukta. Šiuo teismo sprendimu padalintas sutuoktinių turtas: Z. P. ir V. P. priteista po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)sav. bei nustatyta kambarių, daržu naudojimosi tvarka. Iš byloje esančio santuokos liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)V. P. sudarė santuoką su pareiškėja S. P.. 1981 m. vasario 11 d. pirkimo – padavimo sutartimi (registro Nr. 318) nustatyta, kad Z. P. pardavė V. P. ½ dalį rąstų gyvenamojo namo ir tai daliai priklausančius kiemo įrenginius. Sutartyje nurodyta, kad parduodamoji dalis pastatų asmeninės nuosavybės teise priklauso Z. P. (pagrindas 1979 m. gruodžio 18 d. Šilutės rajono liaudies teismo sprendimas ir 1981 m. vasario 5 d. Klaipėdos tarpmiestinio technikinės inventorizacijos biuro pažymėjimas). 1981 m. vasario 20 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi (registro Nr. 412) V. P. pardavė, o A. G. nupirko ½ dalį rąstų gyvenamojo namo, ½ plytų tvarto, ½ dalį lentų tvarto, ir tai daliai priklausančius kiemo įrenginius. Sutartyje nurodyta, kad parduodamoji dalis pastatų asmeninės nuosavybės teise priklauso V. P. (įregistravimo pagrindas 1981 m. vasario 11 d. pirkimo – pardavimo sutartis (registro Nr. 318) ir 1981 m. vasario 17 d. Klaipėdos tarpmiestinio technikinės inventorizacijos biuro pažymėjimas).
Iš 2017 m. kovo 6 d. pareiškimo apie palikimo priėmimą nustatyta, kad S. P. priima palikimą pagal testamentą atsiradusį po 2017 m. vasario 27 d. tėvo V. P. mirties. T. V. P. visą turtą paliko savo sūnui S. P.. 2017 m. kovo 10 d. pareiškėja kreipėsi į notarę, prašydama, jog mirus sutuoktiniui būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį santuokoje įgyto turto. 2017 m. gegužės 10 d. pareiškėja S. P. priėmė palikimą į privalomąją palikimo dalį, atsiradusį po sutuoktinio V. P. mirties ir pateikė notarei prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį pagal įstatymą. 2017 m. birželio 9 d. pareiškėjai išduotas nuosavybės teisės liudijimas į 1400/3900 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro notarė Loreta Mėčienė nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti nuosavybės teisės liudijimą pareiškėjai į ½ dalį santuokoje su V. P. įgyto turto. Notarė konstatavo, kad iš paveldėjimo byloje esančių dokumentų nėra galima teisingai įvertinti V. P. nuosavybės teisės, ar tai yra paliko santuokinė ar yra palikėjo asmeninė nuosavybė.
Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad V. P. nuosavybės teise priklauso ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindai: 1978 m. spalio 18 d. teismo sprendimas, 1979 m. gruodžio 18 d. teismo sprendimas, 1981 m. vasario 11 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 318, 2002 m. rugsėjo 20 d. statybos inspekcijos tarnybos pažyma), taip pat ½ dalis pastato – tvarto, ½ dalis pastato – daržinės, esančių (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 1981 m. sausio 20 d. teismo nutartis).
Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (įsigaliojusio nuo 1970 m. sausio 1 d. ir galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d.) 21 straipsnis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Santuokoje įgyjamas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors įforminamas vieno iš jų vardu (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis). Šio kodekso 22 straipsnis nustatė, jog turtas, priklausąs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 1981 m. vasario 11 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 318 V. P. nupirko iš Z. P. ½ dalį rąstų gyvenamojo namo ir tai daliai priklausančius kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini)sav. Šios sutarties pagrindu V. P. savo vardu įregistravo nuosavybės teisę, tačiau faktiškai jam priklausė ¾ dalys viso turto, o pareiškėjai S. P. (antrajai sutuoktinei) – ¼ dalis turto. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, spręstina, jog V. P., 1981 m. vasario 11 d. sudaręs pirkimo – pardavimo sandorį dėl ½ dalies rąstų gyvenamojo namo ir tai daliai priklausančių kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini)sav., šį turtą įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine (pareiškėja) S. P..
Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų paaiškinimus, liudytojų nurodytas aplinkybes, ir rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad 1981 m. vasario 20 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 412 buvo suklysta nurodant parduodamos nuosavybės įgijimo pagrindą, t. y. 1981 m. vasario 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 318, kadangi šia 1981 m. vasario 11 d. sutartimi V. P. įgijo santuokinę nuosavybę.
Tokią išvadą daro teismas remdamasis tuo, jog, visų pirma, 1981 m. vasario 20 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 412 yra aiškiai nurodyta, jog parduodama dalis pastatų asmeninės nuosavybės teise priklauso V. P., ir, antra, aplinkybę, jog V. P. pardavė A. G. jam asmeninės nuosavybės priklausančią ½ dalį turto dalį patvirtina ir tas faktas, jog pareiškėja S. P. šio sandorio sudarymo metu nedalyvavo, rašytinio sutikimo parduoti jai priklausančią turto dalį nedavė.
Taigi ta aplinkybė, kad 1981 m. vasario 20 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 412 turto įsigijimo juridiniu pagrindu buvo nurodyta 1981 m. vasario 11 d. pirkimo – pardavimo sutartis, nekeičia šios nuosavybės formos, kadangi teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, yra tos nuomonės, kad byloje esančios aplinkybės bei įrodymai patvirtina, kad 1981 m. vasario 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 412 pagrindu V. P. pardavė A. G. ½ dalį turto, priklausančią jam asmeninės nuosavybės teise, įgytą 1979 m. gruodžio 18 d. Šilutės rajono liaudies teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-289/79 pagrindu.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuoto asmens S. P., jo atstovo ir liudytojos Z. E. argumentai, jog V. P. parduota turto dalis buvo santuokinė nuosavybė, yra priešingi pareiškėjos S. P. parodymams, kuriuos patvirtino Šilutės rajono 2-ojo notarų biuro notarė S. D., pareiškėjos atstovo ir liudytojos L. K. nurodytoms aplinkybėms. Todėl teismas, darydamas pirmiau nurodytas išvadas, t. y., kad 1981 m. vasario 20 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 412 buvo suklysta nurodant parduodamos nuosavybės įgijimo pagrindą, t. y. 1981 m. vasario 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 318, remiasi minėtų pirkimo – pardavimo sutarčių turiniu, o būtent, kad 1981 m. vasario 20 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 412 yra aiškiai nurodyta, jog parduodama dalis pastatų asmeninės nuosavybės teise priklauso V. P., ir, tuo, kad pareiškėja S. P. 1981 m. vasario 20 d. sandorio sudarymo metu nedalyvavo, rašytinio sutikimo parduoti jai priklausančią turto dalį nedavė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėja S. P. kartu su palikėju V. P. įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir į ½ dalį kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš 1981 m. sausio 20 d. Šilutės rajono teismo nutarties nustatyta, kad 1978 m. spalio 18 d. Šilutės rajono liaudies teismo sprendimu V. P. ir Rusnės žuvininkystės ūkio pirkimo – pardavimo sutartis pripažinta galiojančia, ir išaiškinta, kad galiojančia pripažįstama gyvenamojo namo, tvarto – daržinės po vienu stogu su kiemo įrenginiais, esančių (duomenys neskelbtini)pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta 1975 m. spalio 25 d. tarp pirkėjo V. P. ir pardavėjo Rusnės žuvininkystės ūkio. Šios aplinkybės ir įrodymai neginčytinai leidžia daryti išvadą, kad V. P. nuosavybės teisę į pastatą – tvartą ir pastatą – daržinę įgijo būtent 1981-01-20 teismo nutarties pagrindu, t. y. būnant santuokoje su pareiškėja S. P., todėl atitinkamai buvo sukurta V. P. ir S. P. santuokinė nuosavybė.
Taigi, visi šie įrodymai leidžia padaryti išvadą, jog pareiškėja S. P. su palikėju V. P. įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatą – daržinę, unikalus Nr(duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnio 1 punkte numatyta, kad vieno iš sutuoktinių mirtis yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindų. Mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis turi teisę ne ginčo tvarka prašyti notarą, kurio veiklos teritorijoje atsiranda mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam tenkančią dalį bendrame turte (Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 26, 28, 52 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šiuo veiksmu pergyvenusysis sutuoktinis apgina savo nuosavybės teises po sutuoktinio mirties, tai yra notaro išduotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl nuosavybės teisės liudijimas gali būti išduodamas tik pergyvenusiam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėja S. P. įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį santuokos su V. P. metu įgyto turto.
Dėl teisės į privalomąją palikimo dalį
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį įpėdinio teisė gauti privalomąją palikimo dalį priklauso ne nuo to, ar palikėjas iki mirties išlaikė įpėdinį, bet nuo to, ar šiame straipsnyje nurodytiems įpėdiniams, t. y. vaikams (įvaikiams), sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), buvo reikalingas išlaikymas. Aplinkybė, ar palikėjas faktiškai išlaikė įpėdinį, t. y. ar skyrė kokį nors išlaikymą, neturi jokios reikšmės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta įpėdinio teisė gauti privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
P. S. P. pareiškė reikalavimą išduoti nuosavybės teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį CK 5.20 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad ji yra 84 metų amžiaus, gauna tik senatvės pensiją, 36 metus gyveno kartu su palikėju V. P., vedė bendrą ūkį, kito turto, išskyrus užgyventą kartu su mirusiuoju V. P. neturi. Nurodė, kad gyvendama kartu su palikėju, pareiškėjai iš dalies buvo teikiamas išlaikymas iš sutuoktinio V. P. gaunamų piniginių lėšų.
Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, būtent tai, kad V. P. mirties dieną – 2017 m. vasario 27 d., pareiškėja jau buvo 84 metų amžiaus, tai, kad V. P. mirė praėjus 36 metams po santuokos su S. P. sudarymo 1980 m. rugpjūčio 1 d., taip pat tai, kad iki pat šios dienos pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), kur pareiškėja ir gyveno iki V. P. mirties, tai, kad pareiškėjai S. P., kaip matyti iš pareiškėjos atstovo pateiktų medicininių dokumentų, yra nustatyti dideli specialieji poreikiai, jai yra reikalinga nuolatinė slauga, ir dėl savo sveikatos būklės pareiškėja net negali dalyvauti teismo posėdžiuose, teismas sprendžia, kad palikėjo mirties dieną nedarbinga S. P. neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jai buvo reikalingas palikėjo išlaikymas.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjai palikimo atsiradimo metu buvo reikalingas išlaikymas, taigi ji pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį įgijo teisę ir į privalomąją savo sutuoktinio palikimo dalį.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų yra pagrįstas, todėl tenkintinas, o Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro notarės Loretos Mėčienės 2017 m. birželio 30 d. nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (išduoti nuosavybės teisės liudijimą) – naikintinas ir notarė Loreta Mėčienė įpareigotina išduoti pareiškėjai nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokoje su V. P. įgyto turto: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į atitinkamą šiam turtui tenkančią privalomąją palikimo dalį CK 5.20 straipsnio pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja S. P. patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Vis dėlto, atsižvelgiant į šios bylos pobūdį, būtent į tai, kad šioje byloje suinteresuotas asmuo notarė Loreta Mėčienė neturi tiesioginio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, bei įvertinus tai, kad notarų veiklos ypatybės lemia didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus, dėl ko notarė Loreta Mėčienė turėdama duomenis, kurie yra prieštaringi, neturėjo nei teisės, nei pareigos išduoti nuosavybės teisės liudijimą, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuoto asmens Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro notarės Loretos Mečienės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 511, 513 straipsniais, teismas,
nutaria:
pareiškėjos S. P. skundą dėl notaro veiksmų patenkinti.
Panaikinti Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro notarės Loretos Mėčienės 2017 m. birželio 30 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (išduoti nuosavybės teisės liudijimą) ir įpareigoti notarę Loretą Mėčienę išduoti pareiškėjai S. P. nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokoje su V. P. įgyto turto: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į atitinkamą šiam turtui tenkančią privalomąją palikimo dalį CK 5.20 straipsnio pagrindu.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.