Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą dėl notarinių veiksmų, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) L. M., S. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) biuro notarės L. M. 2017 m. birželio 30 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (išduoti nuosavybės teisės liudijimą); įpareigoti notarę L. M. išduoti pareiškėjai nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokoje su V. P. įgyto turto: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į atitinkamą šiam turtui tenkančią privalomąją palikimo dalį; priteisti iš notarės L. M. bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad V. P. ir Z. P. buvo sudarę santuoką, kurią (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nutraukė (nutraukimas įregistruotas(duomenys neskelbtini)), sprendimu lygiomis dalimis padalytas santuokoje įgytas turtas, nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka. (duomenys neskelbtini) V. P. sudarė naują santuoką su pareiškėja. (duomenys neskelbtini) V. P. iš buvusios sutuoktinės nupirko jos dalį turto ir tapo viso turto savininku, būdamas santuokoje su pareiškėja. (duomenys neskelbtini)V. P. ½ dalį turto pardavė A. G.. (duomenys neskelbtini). pirkimo – pardavimo sutartimi A. G. priklausiusią dalį turto jo įpėdinė pardavė S. P.. (duomenys neskelbtini) V. P. surašė testamentą, kuriuo visą turtą paliko sūnui S. P., kuris jau buvo įsigijęs ½ dalį turto. V. P. (duomenys neskelbtini). mirė. Užvedus paveldėjimo bylą, palikimą priėmė S. P. (testamento pagrindu) ir pareiškėja ((duomenys neskelbtini). pareiškimu išduoti nuosavybės teisės liudijimą ir (duomenys neskelbtini)pareiškimu (į privalomąją palikimo dalį). Pareiškėjai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau į šiame sklype esančius pastatus, notarė atsisakė išduoti nuosavybės teisės liudijimą. Nurodė, kad notarė padarė išvadą, jog nėra galimybės teisingai nustatyti palikėjo V. P. nuosavybės teisių, ar tai yra palikėjo bendroji jungtinė, ar asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi V. P. nupirko buvusios sutuoktinės turto dalį, kurios pagrindu V. P. savo vardu įregistravo nuosavybės teises, tačiau faktiškai jam priklausė ¾ dalys viso turto, o pareiškėjai priklausė likusi ¼ dalis turto, tokiu būdu buvo sukurta sutuoktinių nuosavybė. Nurodė, kad pareiškėja savo turto dalies nėra ir nebuvo pardavusi, be to, ir vėliau sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis su A. G., kurioje nurodyta, kad V. P. parduoda asmeninės nuosavybės teises priklausantį turtą, o įsigijimo pagrindu nurodytas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis nuosavybės formos negalėjo pakeisti. Sandorio sudarymo metu pareiškėja jame nedalyvavo, sutikimo parduoti nedavė. Nurodė, kad A. G. buvo parduota ½ dalis turto priklausiusi V. P. asmeninės nuosavybės teise, o ne ½ dalis sutuoktinių nuosavybės. Taip pat nurodė, kad pareiškėja su palikėju įgijo nuosavybės teises į ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį inžinerinių statinių bei mirus palikėjui turi visas teises į ½ dalis daržinės ir tvarto. Dėl teisės į privalomąją dalį nurodė, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gauna tik senatvės pensiją, (duomenys neskelbtini) metus pragyveno su palikėju, vedė bendrą ūkį, kito turto išskyrus užgyventą su V. P. neturi, pardavus šiuo metu pareiškėjai priklausančią turto dalį, nebūtų gauta pakankamai pajamų net minimaliems poreikiams tenkinti. Nurodė, kad gauti papildomų lėšų pareiškėja neturi galimybės. Nurodė, kad gyvenant su palikėju, iš jo gaunamų pajamų iš dalies buvo teikiamas išlaikymas pareiškėjai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų patenkino. Panaikino (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės L. M. 2017 m. birželio 30 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (išduoti nuosavybės teisės liudijimą) ir įpareigojo notarę L. M. išduoti pareiškėjai S. P. nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokoje su V. P. įgyto turto: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į atitinkamą šiam turtui tenkančią privalomąją palikimo dalį CK 5.20 straipsnio pagrindu. Teismo motyvai:

3.1. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 412 buvo suklysta nurodant parduodamos nuosavybės įgijimo pagrindą, t. y. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 318, kadangi šia (duomenys neskelbtini) sutartimi V. P. įgijo santuokinę nuosavybę.

3.2. Ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 412 turto įsigijimo juridiniu pagrindu buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, nekeičia šios nuosavybės formos, byloje esančios aplinkybės bei įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 412 pagrindu V. P. pardavė A. G. ½ dalį turto, priklausančią jam asmeninės nuosavybės teise, įgytą (duomenys neskelbtini)Šilutės rajono liaudies teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-289/79 pagrindu.

3.3. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja S. P. kartu su palikėju V. P. įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į ½ dalį kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3.4. Konstatavo, kad pareiškėja S. P. įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį santuokos su V. P. metu įgyto turto.

3.5. Konstatavo, kad pareiškėjai palikimo atsiradimo metu buvo reikalingas išlaikymas, taigi ji pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį įgijo teisę ir į privalomąją savo sutuoktinio palikimo dalį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad palikimo atsiradimo metu V. P. valdytas turtas jam priklausė ir buvo jo valdomas asmeninės nuosavybės teise. Atskirojo skundo argumentai:

4.1. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) notarinėje sutartyje Nr. 412 buvo nurodyta, kad V. P. parduoda asmeninės nuosavybės teise turimą turtą, o turto įgijimo pagrindas yra (duomenys neskelbtini) notarinė sutartis Nr. 318, kurios pagrindu V. P. įsigijo būtent asmeninę nuosavybę.

4.2. (duomenys neskelbtini) realiai ir faktiškai buvo parduota ta namo dalis, kuri buvo įgyta prieš 9 dienas iš Z. E., o V. P. kaip gyveno savo „kiemo“ pusėje po pirmos santuokos nutraukimo su Z. E., taip ir visą likusį gyvenimą ten ir pragyveno.

4.3. Teismas nevertino bylos duomenų visumos, jų sąsajumo, vientisumo, chronologijos.

4.4. (duomenys neskelbtini) notarinėje sutartyje Nr. 412 esant nurodyta, jog V. P. parduoda asmeninės nuosavybės teise turimą turtą, įgytą (duomenys neskelbtini) notarine sutartimi Nr. 318, būtent pareiškėjai tenka procesinė pareiga nuginčyti tokį notaro tvirtintoje sutartyje esantį faktą, nes įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės aiškiai numato, jog būtent ta šalis, kuri siekia kitokio fakto nei įtvirtinto notaro tvirtintoje sutartyje nustatyto, privalo paneigti sutartyje nurodytus duomenis.

5. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Suinteresuoto asmens S. P. atskirojo skundo turinys iš esmės yra identiškas jo 2018 m. kovo 19 d. atskirajam skundui, kuris buvo išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, kurioje, be kita ko, buvo nurodyta, jog „suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu CPK V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais“.

5.2. Suinteresuotas asmuo ginčija teismo nutartį iš esmės ne dėl notarės atliktų veiksmų (dėl ko pradėtas procesas), tačiau dėl S. P. nurodytų faktinių aplinkybių bei pareikštų reikalavimų, kas iš esmės patvirtina, jog šiuo atveju jau ginčas kyla ne tarp S. P. ir notarės, tačiau būtent tarp S. P. ir S. P..

5.3. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino tiek visas bylos faktines aplinkybes, tiek ir kitus byloje esančius įrodymus, tiek ir tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą bei pagrįstai nustatė, jog (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 412 buvo suklysta nurodant parduodamos nuosavybės įgijimo pagrindą, t.y. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 318, kadangi šia (duomenys neskelbtini) sutartimi V. P. įgijo santuokinę nuosavybę.

5.4. Teismas įvertinęs pareiškėjos ir suinteresuoto asmens bei jų liudytojų parodymų prieštaringumą, išimtinai rėmėsi pirkimo – pardavimo sutarčių turiniu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

7. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas skundas dėl notarės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Kaip byloje nustatyta, (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono liaudies teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-289/79 santuoka tarp Z. P. ir V. P. nutraukta. Šiuo teismo sprendimu padalintas sutuoktinių turtas: Z. P. ir V. P. priteista po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei nustatyta kambariais, daržu naudojimosi tvarka. Iš byloje esančio santuokos liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)V. P. sudarė santuoką su pareiškėja S. P.. (duomenys neskelbtini) pirkimo – padavimo sutartimi (registro Nr. 318) nustatyta, kad Z. P. pardavė V. P. ½ dalį rąstų gyvenamojo namo ir tai daliai priklausančius kiemo įrenginius. Sutartyje nurodyta, kad parduodamoji dalis pastatų asmeninės nuosavybės teise priklauso Z. P. (pagrindas (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono liaudies teismo sprendimas ir (duomenys neskelbtini) Klaipėdos tarpmiestinio technikinės inventorizacijos biuro pažymėjimas). (duomenys neskelbtini) sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi (registro Nr. 412) V. P. pardavė, o A. G. nupirko ½ dalį rąstų gyvenamojo namo, ½ plytų tvarto, ½ dalį lentų tvarto, ir tai daliai priklausančius kiemo įrenginius. Sutartyje nurodyta, kad parduodamoji dalis pastatų asmeninės nuosavybės teise priklauso V. P. (įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis (registro Nr. 318) ir (duomenys neskelbtini) Klaipėdos tarpmiestinio technikinės inventorizacijos biuro pažymėjimas).

9. Apeliantas atskirajame skundo daro prielaidą, kad pirkdamas iš sutuoktinės ½ dalį, V. P. šią dalį įgijo asmeninės nuosavybės teise, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

10. Pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (įsigaliojusio nuo 1970 m. sausio 1 d. ir galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d.) 21 straipsnis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Santuokoje įgyjamas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors įforminamas vieno iš jų vardu (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis). Šio kodekso 22 straipsnis nustatė, jog turtas, priklausąs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė.

11. Kaip byloje nustatyta, (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 318 V. P. nupirko iš Z. P. ½ dalį rąstų gyvenamojo namo ir tai daliai priklausančius kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini) Šios sutarties pagrindu V. P. savo vardu įregistravo nuosavybės teisę, tačiau faktiškai jam priklausė ¾ dalys viso turto, o pareiškėjai S. P. (antrajai sutuoktinei) – ¼ dalis turto. Taigi neigdamas, kad minėtą turtą V. P. įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise su S. P., ir teigdamas, kad pirkdamas iš buvusios sutuoktinės ½ dalį, V. P. šią dalį įgijo asmeninės nuosavybės teise, turėjo pareigą paneigti santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto prezumpciją. Tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, kad ginčijama namo dalis buvo įgyta asmeninės nuosavybės teise už asmenines V. P. lėšas, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ginčo namas ir kiti statiniai V. P. priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. P., (duomenys neskelbtini) sudaręs pirkimo – pardavimo sandorį dėl ½ dalies rąstų gyvenamojo namo ir tai daliai priklausančių kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo, šį turtą įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine (pareiškėja) S. P..

12. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) notarinėje sutartyje Nr. 412 nurodytas klaidingas turto įsigijimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo, nes pagal šią sutartį, kaip minėta, turtas buvo įgytas bendrąja jungtine nuosavybe ir negalėjo būti parduotas be S. P. sutikimo.

13. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja davė paaiškinimus ne teismui. o notarei, neturi teisinės reikšmės, kadangi jos pozicija yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Be to, pažymėtina, kad faktinės aplinkybės šioje byloje iš esmės nustatytos pagal rašytinius įrodymus.

14. Pažymėtina ir tai, kad apelianto reikalavimas nustatyti, kad palikimo atsiradimo metu V. P. valdytas turtas jam priklausė ir buvo jo valdomas asmeninės nuosavybės teise, bet kuriuo atveju negali būti tenkinamas, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, be to, tokio fakto nustatymas prieštarautų faktinėms bylos aplinkybėms (CPK 178, 185 straipsniai).

15. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

16. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodomos motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.