Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-623-1121/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-09
Bylos Nr.
1A-623-1121/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38643-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Nuteistasis
A. U.
Advokatai
Elena Žilėnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-623-1121/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38643-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 1.2.25.4.2.6; 2.1.14; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Marinai Ridikienei,nuteistajam A. U. ir jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo –

A. U. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje (2 nusikaltimai), ir nuteistas:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. sausio 16 d. veika) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. vasario 24 d. veika) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas A. U. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (duomenys neskelbtini), 1 (vieną) laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio A. U. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą laisvės atėmimo bausmei atlikti, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalimi, 68 straipsniu, A. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, A. U. taip pat paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. automobilių FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Priteista iš A. U. (duomenys neskelbtini) naudai 18,22 Eur (aštuoniolika eurų dvidešimt du euro centai) proceso išlaidų už transporto priemonės – automobilio FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą.

Priteista iš A. U. (duomenys neskelbtini) naudai 3 (trys) Eur proceso išlaidų už transporto priemonės – automobilio FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ aikštelėje.

Iš A. U. valstybės naudai priteisti 105 (vienas šimtas penki) Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. A. U. nuteistas už tai, kad jis, 2021 m. sausio 16 d. apie 12 val., kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą (duomenys neskelbtini) V. S. atžvilgiu, o būtent: dešinės rankos kumščiu keturis kartus sudavė V. S. į veidą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, t. y. šiais savo veiksmais padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

2. Be to, A. U. nuteistas už tai, kad jis, 2021 m. sausio 16 d. apie 12.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra 1,64 promilių etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat A. U. nuteistas ir už tai, kad jis, 2021 m. vasario 24 d. apie 23.05 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra 1,92 promilių etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais savo veiksmais padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį dalyje, kurioje jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. sausio 16 d. veika), bei jį išteisinti. Taip pat nuteistasis prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės ir šią bausmę pakeisti į gydymą.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. U. pareikšti kaltinimai dėl fizinio skausmo sukėlimo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra abejotini, nes broliai S. ir liudytojas S. L. kerštauja nuteistajam. Nuteistasis teigia, kad su minėtais asmenimis turėjo konfliktų, nes jie ir nuteistasis yra namo bendrasavininkiai bei gyvena viename kieme – bendro naudojimo teritorijoje. Broliai S. nuolat vartoja alkoholį, atidarė landynę, kurioje lankosi alkoholikai. Dėl tokio elgesio nuteistasis broliams pareiškė pretenzijas, t. y. kreipėsi į institucijas pagalbos, todėl broliai S. ir S. L. yra susitarę nuteistąjį pasodinti į kalėjimą.

6. Pasak nuteistojo, jam (duomenys neskelbtini), pradėjo vartoti alkoholį, tapo vienišas, nes jokių giminių neturi. Prarado visus artimuosius – sūnus tragiškai žuvo, motina mirė daktarų pagalba, tėvas pasikorė, dėl to nuteistasis du kartus vartojo nuodus, kad nusižudytų. Ne kartą buvo gydomas (duomenys neskelbtini). Turi (duomenys neskelbtini), todėl negali judėti. Reikalinga (duomenys neskelbtini) operacija. Nuteistajam reikalinga (duomenys neskelbtini) pagalba, nes būna (duomenys neskelbtini), po kurių nieko neatsimena.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

8. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė atmesti, kaip nepagrįstą, ir palikti galioti nepakeistą skundžiamą nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

9. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis – pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies

10. A. U. teigimu, jis nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi nukentėjusysis, pastarojo brolis ir liudytojas S. L. tyčia apkalba nuteistąjį ir kerštaudami siekia pasodinti į kalėjimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. U. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, asmens kaltė nekelia jokių abejonių, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo prašymo ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą bei įvertino surinktus duomenis ir įrodymus, nepadarė įrodymų vertinimo klaidų, nustatė teisingas bylai išnagrinėti reikšmės turinčias faktines aplinkybes, todėl padarė pagrįstas išvadas, vertindamas nuteistojo kaltės klausimą.

Žemesnės instancijos teismas

11. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos sudėtis – materialioji, todėl kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Baudžiamasis įstatymas nedetalizuoja, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje teisės normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

12. 2021 m. sausio 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėjas (past. – nukentėjusysis V. S.) nurodė, jog 2021 m. sausio 16 d. apie 12 val., (duomenys neskelbtini), A. U. naudojo fizinį smurtą pareiškėjo atžvilgiu, t. y. dešinės rankos kumščiu trenkė keturis kartus į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Pasiūlius papasakoti visa, kas pareiškėjui gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, V. S. paaiškino, kad 2021 m. sausio 16 d. apie 12 val. buvo savo namuose kartu su broliu S. S.. Būdami kartu su broliu, jie žiūrėjo televizorių. Į namus atėjo kaimynas A. U., kuris buvo neblaivus. Kai kaimynas atėjo į svečius, pasiūlė pareiškėjo broliui išgerti alkoholio, tačiau brolis nespėjo nieko atsakyti. Pareiškėjas A. U. pasakė, kad jis eitų iš namų ir netrukdytų jam bendrauti su broliu. Po šių V. S. žodžių A. U. priėjo prie pareiškėjo ir pradėjo jį mušti, t. y. keturis kartus dešine ranka trenkė į veido sritį, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Pamatęs tai, pareiškėjo brolis kaimyną atitraukė nuo pareiškėjo ir išstūmė A. U. pro duris. Pareiškėjas pasiliko namuose ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu bei iškvietė policijos pareigūnus. Pareiškėjas matė pro langą, kad A. U. atsisėdo namo kieme į automobilį ir kažkur išvažiavo (1 t., b. l. 30-31). Iš esmės analogiškus paaiškinimus nukentėjusysis V. S. nurodė ir apklausiamas teisiamajame posėdyje.

13. 2021 m. vasario 4 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu liudytojas S. S. nurodė, kad 2021 m. sausio 16 d. apie 12 val. liudytojas buvo pas save kambaryje kartu su broliu V. (S.), adresu (duomenys neskelbtini). Į jų kambarį užėjo kaimynas A. U., kuris buvo labai girtas. Kaimynas pasisveikino su liudytojo broliu, nes liudytojo net nematė, pasiūlė broliui kartu išgerti. Brolis pasakė, kad nenori gerti su A. U. ir paprašė jį išeiti. Tada A. U. labai supyko ir sudavė V. S. keturis kartus su kumščiu į veidą. Liudytojas paėmė A. U. už pečių ir išstūmė iš kambario. Kaimynas negrįžo pas juos į kambarį. A. U. liudytojo nemušė ir prieš jį nesmurtavo, jam jokių pretenzijų neturi. Kai liudytojas grįžo į kambarį, pamatė, kad V. S. buvo praskeltas antakis ir buvo kraujo. Brolis paskambino į policiją ir viską paaiškino, kas įvyko (1 t., b. l. 45). Iš esmės analogiškus paaiškinimus liudytojas S. S. nurodė ir apklausiamas teisiamajame posėdyje.

14. 2021 m. sausio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu liudytojas M. L. nurodė, kad 2021 m. sausio 16 d. apie 12 val. iš budėtojo gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė neblaivus kaimynas. Apie 12.08 val. atvykus nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini) pareigūnus kreipėsi V. S.. Pastarasis paaiškino, kad 2021 m. sausio 16 d. apie 11.55 val. į jo namus atėjo neblaivus kaimynas A. U., norėdamas kartu išgerti, tačiau išgirdęs, jog trukdo ir yra nepageidaujamas, tapo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius ir priėjęs arčiau dešinės rankos kumščiu sudavė V. S. apie 2-3 smūgius į veido sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. A. U. po suduotų smūgių iš V. S. namų pasišalino. Ant nukentėjusiojo kairės veido pusės buvo matomos kraujuojančios žaizdos. Radijo ryšiu buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus vairuotojas padarė eismo įvykį ir pasišalino. Buvo nurodyti vairuotojo požymiai: vyras su (duomenys neskelbtini), apsirengęs (duomenys neskelbtini) striukę ar megztinį. Skubiai nuvyko link eismo įvykio vietos. Važiuojant prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį, kuris stovėjo, vairuotojo vietoje sėdėjo A. U.. Pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus, jo kalba buvo nerišli, sunkiai judėjo, jautėsi alkoholio kvapas. Tikrinant asmens blaivumą, pirmo pūtimo metu (13.23 val.) A. U. buvo nustatytas 1,79 promilių girtumas, antro (13.43 val.) – 1,64 promilių girtumas (1 t., b. l. 50). Analogiškos faktinės aplinkybės užfiksuotos ir liudytojo 2021 m. sausio 16 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 48). Iš esmės analogiškus paaiškinimus liudytojas M. L. nurodė ir apklausiamas teisiamajame posėdyje.

15. Sprendžiant A. U. kaltės klausimą, pažymėtina, kad byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog nukentėjusysis V. S. ir liudytojas S. S. nurodė akivaizdžiai tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes, siekdami apkalbėti nuteistąjį bei nepagrįstai inicijuoti baudžiamąjį procesą A. U. atžvilgiu. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas nuosekliai, nekeisdami prieš tai duotų paaiškinimų esminių aplinkybių, viso proceso metu nurodė, kad nuteistasis 2021 m. sausio 16 d. apie 12 val. užėjo pas nukentėjusįjį ir liudytoją į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat šie proceso dalyviai nuosekliai nurodė, kad kaimynas A. U. pasiūlė išgerti alkoholinių gėrimų, tačiau nukentėjusiajam pasakius, jog nuteistasis nėra pageidaujamas ir paprašius išeiti iš namų, pastarasis netikėtai pradėjo smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y. keturis kartus dešinės rankos kumščiu sudavė V. S. į veido sritį.

16. Į įvykio vietą iš karto (past. – 2021 m. sausio 16 d. apie 12.08 val.) po byloje nagrinėjamo kilusio konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo atvykęs liudytojas (duomenys neskelbtini) M. L. viso proceso metu nuosekliai nurodė, jog įvykio vietoje apklaustas V. S. paaiškino analogiškas kilusio konflikto aplinkybes bei įvykių seką, kurias nukentėjusysis nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai vadovautis nukentėjusiojo V. S. duotais paaiškinimais ir juos laikyti patikimais bei teisingais. Be to, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojo S. S. duoti paaiškinimai. Liudytojas M. L. taip pat nurodė, kad ant nukentėjusiojo matė akivaizdžias smurto žymes – veido kairėje pusėje buvo matomos kraujuojančios žaizdos. Pažymėtina, kad liudytojo nurodytas sužalojimas buvo tik ką padarytas, ką patvirtina byloje esantis objektyvus įrodymas – foto nuotrauka (3 t., b. l. 34). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų vienareikšmiškai patvirtinti, kad šį sužalojimą nukentėjusysis būtų patyręs iki nuteistojo 2021 m. sausio 16 d. apie 12 val. užėjimo į kambarį, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nenustatyta, kad 2021 m. sausio 16 d. apie 12 val. nukentėjusysis sužalojimą būtų patyręs pats nukritęs ir atsitrenkęs į kambaryje arba kitoje vietoje esančius buko pagrindo daiktus ar pan. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis V. S. iš karto nedelsdamas po prieš jį panaudoto fizinio smurto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir informavo apie galimai smurtinio pobūdžio įvykį, nurodydamas, kad jį sumušė girtas kaimynas (1 t., b. l. 61, 63-64).

17. Įvertinus tai, kad nuo įvykusio tarp kaimynų konflikto iki policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), praėjo vos apie 10 minučių, atmestinas nuteistojo argumentas, jog nukentėjusysis išsigalvojo jo sužalojimo aplinkybes ir suderino su liudytoju S. S. paaiškinimus, kuriuos nurodys teisėsaugos institucijoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, neįmanoma, kad per gana trumpą laiko tarpą asmuo, kuris yra neblaivus, sugalvotų nuoseklią ir logišką įvykių eigą, nurodytų konkrečiais faktines aplinkybes ir spėtų jas suderinti su kartu įvykio vietoje buvusiu liudytoju. Be to, vertinant A. U. pateiktą įvykio versiją, neva nukentėjusysis ir liudytojas susitarė apkalbėti nuteistąjį, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis proceso metu nepareiškė jokių turtinio pobūdžio pretenzijų nuteistajam, t. y. nesiekė turtinės žalos priteisimo ir nenorėjo galimai pasipelnyti iš susiklosčiusios situacijos. Svarbu ir tai, kad liudytojas S. S. nurodė, jog nuteistasis jo atžvilgiu neatliko jokių smurtinio pobūdžio veiksmų, o tai įvertinus su nuteistojo pozicija, spręstina, kad, jeigu iš tiesų buvo siekiama nepagrįstai apkalbėti A. U., broliai būtų sutarę ir dėl to, jog smurtas buvo panaudotas taip pat ir liudytojo S. S. atžvilgiu.

18. Visos šios aplinkybės paneigia nuteistojo gynybinę versiją, kuri laikytina siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad praeityje nuteistasis ir broliai V. bei S. S. konfliktuodavo, negali būti prezumpcija, jog šioje byloje A. U. yra apkalbamas. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusysis ir liudytojas praeityje būtų informavę teisėsaugos institucijas apie nuteistojo tariamai padarytus teisės pažeidimus, nuolatos praneštų policijai apie netinkamą A. U. elgesį, asmenų atžvilgiu būtų priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais konstatuota, jog V. S. ir S. S. teisėsaugos institucijoms ar teismui būtų davę melagingus paaiškinimus ar nepagrįstai apkalbėję A. U..

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies (2021 m. sausio 16 d.)

19. A. U. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota faktine aplinkybe, kad jis, 2021 m. sausio 16 d. apie 12.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,64 promilių etilo alkoholio koncentracija. Nuteistasis neneigia, kad inkriminuojamu metu buvo neblaivus, tačiau kategoriškai neigia, jog vairavo automobilį.

20. 2021 m. balandžio 8 d. ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos metu liudytoja J. Š. nurodė, jog 2021 m. sausio 16 d. apie 12.20 val. su sugyventiniu važiavo per miestą. Liudytoja vairavo automobilį LEXUS RX300, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris priklauso jai. Važiuojant su automobiliu (duomenys neskelbtini), pamatė, jog priešinga puse važiavo automobilis FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis pradėjo važiuoti liudytojai tiesiai į priekį. Liudytoja sustabdė savo automobilį, nes išsigando ir nesuprato, kas čia buvo, o tas automobilis kaip važiavo taip ir važiavo, nesustojo, užkliudė liudytojos automobilio veidrodėlį ir tik tada trumpam sustojo. Tada liudytojos sugyventinis išlipo iš automobilio ir jie pamatė, kad kito automobilio vairuotojas buvo girtas, tai akivaizdžiai matėsi. Jis vos sėdėjo už vairo. Vėliau vyras, kuris vairavo automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš įvykio vietos. Atsimena, kad vyras buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, buvo su (duomenys neskelbtini), su kepure ant galvos juodos spalvos, dėvėjo (duomenys neskelbtini) striukę, rankos buvo kruvinos (1 t., b. l. 110-111). Analogiškos esminės aplinkybės užfiksuotos ir liudytojos 2021 m. sausio 16 d. paaiškinime (1 t., b. l. 78), taip pat ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos metu nurodytas aplinkybes liudytoja patvirtino ir apklausiama teisiamajame posėdyje.

21. 2021 m. sausio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu liudytojas S. L. nurodė, kad 2021 m. sausio 16 d. apie 12 val., tikslaus laiko neprisimena, buvo namo kieme, kuriame tvarkė savo automobilį. Tvarkant automobilį, prie liudytojo priėjo kaimynas A. U., kuris pasakė kelis žodžius. Iš kaimyno kalbos suprato, kad pastarasis yra smarkiai neblaivus. Po pokalbio A. U. kažkur nuėjo. Maždaug po 5 minučių kaimynas atėjo atgal į kiemą, užsivedė automobilį. Matė, kad A. U. atbuline eiga išvažiavo iš kiemo, išvažiuoti sekėsi sunkiai, vos neįvažiavo į lauko tualetą. Po to, išsukęs iš kiemo, kaimynas kažkur nuvažiavo, tačiau nežino kur. Labai greitai į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai, kurie liudytojo paklausė, kur A. U., liudytojas pasakė, kad pastarasis ką tik išvažiavo iš kiemo, pareigūnai išvažiavo ieškoti kaimyno (1 t., b. l. 41). Aplinkybę, kad po įvykusio konflikto išėjęs į lauką nuteistasis, būdamas neblaivus, atsisėdo į automobilį bei išvažiavo, nurodė ir V. S..

22. Įvertinus šiuos duomenis, taip pat juos sugretinus su kitais byloje esančiais duomenimis bei įrodymais, nekyla abejonių, jog A. U. 2021 m. sausio 16 d. apie 12.10 val., po įvykusio konflikto su V. S., (duomenys neskelbtini), padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Patį nuteistojo A. U. vairavimo, esant neblaiviam, faktą patvirtino liudytoja J. Š., kuri nurodė, jog į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė neblaivus vairuotojas. Liudytojos nurodyto vairuotojo požymiai atitiko būtent nuteistąjį A. U.. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos duomenų nustatyta ir tai, jog sulaikius automobilį, kuris atsitrenkė į liudytojos J. Š. vairuotą transporto priemonę, už automobilio vairo sėdėjo neblaivus nuteistasis. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, taip pat į tarpusavyje sutampančius ir vienas kitą papildančius byloje liudytojais apklaustų asmenų paaiškinimus, konstatuotina, jog A. U. kaltė įrodyta visiškai, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl A. U. paskirtos bausmės

23. Nuteistasis taip pat prašo jam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, o vietoje jos skirti gydymą.

24. Baudžiamojoje byloje spręsdamas dėl skirtinos bausmės, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, individualizuojant skiriamą bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

25. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas taip pat siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, privalo nuspręsti, kuri iš sankcijoje numatytų bausmių ir koks konkretus jos dydis pasieks visus bausmei keliamus tikslus bei užtikrins bausmės paskirtį.

26. Byloje nustatyta, kad A. U. per kiek daugiau nei mėnesį padarė tris nesunkius nusikaltimus, dėl dviejų nusikaltimų padarymo kaltės nepripažino, kaltę bandė versti kaimynams, kurie, pasak nuteistojo, tyčia bando jį apkalbėti ir pasodinti į kalėjimą. Be to, visus tris byloje nagrinėjamus nusikaltimus nuteistasis padarė būdamas recidyvistas, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – nusikaltimą A. U. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Atsižvelgtina ir į tai, kad praeityje A. U. buvo du kartus teistas už nusikaltimų žmogaus sveikatai padarymą, t. y. asmuo yra linkęs naudoti smurtą kitų asmenų atžvilgiu. Svarbu ir tai, kad nuteistasis ne kartą buvo baustas ir administracine tvarka už nusižengimus, kuriuos padarydavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat byloje yra duomenų, jog nuteistasis turi rimtų problemų dėl alkoholio vartojimo. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, A. U. yra linkęs nusikalsti ir sistemingai daryti administracinius nusižengimus, o skiriamos švelnesnės bausmės ar administracinės nuobaudos asmens nuo naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų darymo nesulaiko. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti tik A. U. paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

27. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 (šešeriems) metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 (ketveriems) metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų.

28. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

29. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

30. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas arba atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti pačios baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir panašiai. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje turi sukurti teisines prielaidas tam, jog valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

31. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo nuteistajam klausimą, įvertintina tai, kad, kaip jau minėta, per kiek ilgesnį nei mėnesis laiko tarpą A. U. padarė tris nusikaltimus. Per šį laikotarpį buvo padarytos dvi analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis, puikiai suvokdamas, kad (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 18 d. nutarimu jam buvo sustabdyta specialioji teisė vairuoti kelių transporto priemones, siekiant užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų darymui (1 t., b. l. 178), ne tik, kad nesilaikė šios kardomosios priemonės, tačiau dar kartą sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus bei padarė naują nusikaltimą. Ši aplinkybė parodo asmens neigiamą požiūrį į valstybėje galiojančius įstatymus, visuomenėje susiformavusias moralės normas, savęs iškėlimą aukščiau kitų asmenų teisėtų interesų, o savo nusikalstamus veiksmus nuteistasis bando pateisinti gana ciniškomis bei mažareikšmėmis priežastimis (past. – vairavo, nes pažįstamas buvo girtesnis). Įvertinus visų A. U. padarytų nusikaltimų aplinkybes: 1) BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta be jokių pateisinamų priežasčių, panaudojant smurtą prieš apsiginti negalintį (duomenys neskelbtini) asmenį; 2) 2021 m. sausio 16 d. įvykio metu buvo apgadintas liudytojos J. Š. turtas; 3) 2021 m. vasario 24 d. buvo sukeltas realus pavojus aplinkinių turtui bei sveikatai, galima pagrįstai teigti, jog nuteistasis yra pavojingas kitiems asmenims ir išlieka reali tikimybė, kad A. U. darys naujas nusikalstamas veikas.

32. Nuteistasis tiek apeliaciniame skunde, tiek teismo posėdžio metu akcentavo, kad turi (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, jog nuteistojo turimos sveikatos problemos yra susijusios su sistemingu ir nesaikingu alkoholio vartojimu, t. y. A. U. turi rimtą priklausomybę alkoholiui. Nuteistasis, žinodamas, kad jo atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis procesas, kuriame jis įtariamas vairavęs neblaivus ir panaudojęs smurtą prieš kitą asmenį taip pat būdamas neblaivus, jokių teigiamų išvadų nepadarė, toliau nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus ir pakartotinai vairavo būdamas neblaivus, nors teisė vairuoti, kaip buvo minėta, buvo sustabdyta ir jis net būdamas blaivus negalėjo vairuoti. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistasis nėra savikritiškas, nesugeba padaryti teigiamų išvadų iš savo neteisėto bei nusikalstamo elgesio, rimtai nevertina prieš tai skirtų švelnesnių poveikio priemonių jo atžvilgiu, nededa minimalių pastangų keistis teigiama linkme. Pažymėtina ir tai, kad nors ir žinodamas, jog turi priklausomybę alkoholiui, nuteistasis šios problemos nebandė spręsti (past. – byloje nėra duomenų, jog A. U. bandė kreiptis pagalbos į specialistus ir gydytis nuo alkoholizmo). Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad išimtinai nuteistąjį tenkinančio sprendimo priėmimas, nagrinėjamu atveju nebus teisingas, dėl ko išlieka didelė tikimybė, jog ateityje gali būti daromos naujos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju tik izoliavus A. U. nuo visuomenės bus užkardyta recidyvo tikimybė ateityje ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat užtikrintas kitų asmenų saugumas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

33. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma, t. y. 126,73 Eur už A. U. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog A. U. neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius nuteistajam parinko gynėją advokatę Eleną Žilėnienę.

35. Byloje būtinybę skirti gynėją advokatą numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. U. apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys