- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- e2-6294-980/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03197-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- R. Š.
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje, mišriu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui R. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: priteisti iš atsakovo R. Š. išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 380 Eur kas mėnesį, mokamomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja paskiriant vaiko motiną J. Š., pervedant į motinos J. Š. banko sąskaitą Nr. 40203768, L. B. (J. K.) arba į Swedbank banko sąskaitą: (duomenys neskelbtini), nustatyti nepilnamečio vaiko E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. Š..
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad prašo, kad atsakovas prie savo dukros E. materialinio išlaikymo prisidėtų 380 Eur suma, mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nes šalių dukros poreikių patenkinimui per mėnesį reikia 760 Eur. Į šią sumą įeina vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui tenkinimas. Be to vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. E. Š. yra aštuonerių metų, ji ypatingai prisirišusi prie savo motinos, nes nuo trijų metų amžiaus ieškovė viena rūpinasi dukra. Tėvas su vaiku bendrauja elektroninėmis priemonėmis, nes jis gyvena J. K., savo vaiką lanko tik kartą metuose, todėl E. Š. nėra prisirišusi prie savo tėvo R. Š.. Ginčo dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos tarp šalių nėra, todėl bendravimo tvarkos neprašo nustatyti teismo sprendimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas teismo nustatytu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais sutinka iš dalies. Nurodė, kad nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, išskyrus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir mano, kad kita ieškinio dalis net negali būti nagrinėjama, kadangi nepilnamečiui vaikui E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jis moka nepertraukiamai, vadovaujantis J. K. įstatymais, kadangi vaikas gyveno J. K., turi dvigubą pilietybę (Lietuvos Respublikos ir J. K.), gyveno J. K. iki 2019 m., o vaiko išlaikymo klausimas buvo išspręstas Vaikų rūpybos tarnybos (Child Maintenance Service), kuri ir nustatė vaiko išlaikymo dydį, atsižvelgiant į tėvo atlygį, šeimyninę padėtį, pragyvenimo poreikius, po to, kai atsakovas su ieškove - J. Š., 2021-09-08 šeimos teisme “HM Court&Tribunals Servise” nutraukė santuoką ir dėl to buvo priimtas “D. A.” (Absoliutus sprendimas/ nutarimas) byloje Nr. ZZ21D29385 dėl santuokos nutraukimo. Pažymėjo, kad nuo 2019 metų, kad nepilnamečio vaiko E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymas yra teikiamas ir pinigai sistemingai pervedami į ieškovės banko sąskaitą, esančią J. K. banke. Atsakovas nevengia savo kaip tėvo pareigos dėl nepilnamečio vaiko E. Š. išlaikymo, yra darbingo amžiaus, gali dirbti ir tai daro ten kur gyvena, t. y. J. K.. Ieškovės kreipimasis į teismą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo yra nepagrįstas, kadangi nepilnamečiui vaikui išlaikymas yra teikiamas nepertraukiamai nuo 2019 metų, o sprendimas dėl to buvo priimtas J. K. santuokos nutraukimo metu, kuri buvo nutraukta dėl visko susitarus ir neturint pretenzijų vienas kitam.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Ieškovė paaiškino, kad su dukra gyvena Lietuvoje ir vaikas čia yra laimingas. Nors atsakovas ir teikia išlaikymą, tačiau jis nesutinka išlaikymo pervesti į jos lietuvišką sąskaitą, o už pinigų persivedimą jai reikia sumokėti po 20 Eur. Papildomai, paaiškino, jog dukra lanko S. Dacho progimnaziją. Pradėjo lankyti J. Karoso muzikos mokyklą, kuri kainuoja 20 Eur per mėnesį. Dukra mėgsta keramiką, kurios būrelis kainuoja 40 Eur. Dailės būrelis nemokamas. Vaikas lanko prailgintą grupę, kuri kainuoja 40 Eur per mėnesį. Dukra specialiųjų poreikių, padidintų išlaidų susijusių su sveikata, neturi ir nepatiria. Ieškovės pajamos sudaro apie 1500 Eur per mėnesį. Kreditinių įsipareigojimų neturi. Nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi. Nuomojasi gyvenamąjį būstą. Nuomos kaina 460 Eur bei 150 Eur mokesčiai per mėnesį. Gauna vaiko pinigus po 102 D. B. svarų iš J. K.. Šie pinigai mokami vaikui iki pilnametystės, kol tėvai dirba toje šalyje. Ieškovė dirba Anglijoje. Ieškovė planuoja pradėti dirbti Lietuvoje, tada jau Lietuvoje gaus vaiko pinigus.
5. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas paaiškino, kad moka daug didesnį išlaikymą negu buvo nustatytas J. K., t. y. apie 360 Eur. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, atsakovas neprieštarauja. Anglijoje vaiko priežiūros tarnyba nurodė, kiek reikia mokėti vaiko išlaikymą ir jis prievolę vykdo, todėl apskirtai nesupranta, kodėl teisme yra nagrinėjama ši byla. Papildomai paaiškino, jog jo mėnesinės pajamos sudaro apie 2000 D. B. svarų per mėnesį. Jis turi ir sūnų 17 metų bei išlaiko partnerės dukrą, kuriai 8 metai. Neturi nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto, gyvena nuomos pagrindais. Už nuomą per mėnesį moka 1525 D. B. svarus. Už komunalinius patarnavimus per mėnesį moka apie 416 D. B. svarų. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovas paaiškino jog dirba savo susikurtoje darbo vietoje, todėl nurodomas ir pats įmonės savininkas, ir kaip įmonės vadovas, tačiau darbo apimtis, užsakymus jis turi susirasti pats, todėl jo uždarbis priklauso tik nuo jo paties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Tai patvirtina Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. išduotas gimimo liudijimas AB Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Nustatyta, jog 2021-09-08 šeimos teismas “HM Court&Tribunals Servise” nutraukė santuoką, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), bei priėmė “D. A.” (Absoliutus sprendimas/ nutarimas) byloje Nr. ZZ21D29385 dėl santuokos nutraukimo, tačiau šiuo sprendimu nebuvo išspręsti sutuoktinių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio nustatymo nepilnamečiui vaikui klausimai. Ieškovė ir atsakovas gyvena skyriumi.
8. Nepilnametis vaikas turi Lietuvos Respublikos pilietybę, jo dabartinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, jos deklaruota ir faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Nagrinėjamu atveju, teisme pareikštas ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo, kuris nuolatos gyvena D. B.. Tai reiškia, jog byla yra su tarptautiniu elementu.
9. Kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų teisingai išspręstas, būtina nustatyti, koks konkretus teisės aktas šiuo atveju turi būti taikomas. Teismingumas šeimos bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus. Jei sprendžiamas klausimas nepatenka į ES teisės taikymo sritį, teismas turi aiškintis, ar su pareikštu reikalavimu susijusi užsienio valstybė, pavyzdžiui, kurioje yra vaiko, jo tėvų gyvenamoji vieta ar kurios pilietis yra vaikas ar jo tėvai, yra 1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Hagos konvencija) dalyvė; jei ne – ar ta valstybė yra sudariusi su Lietuvos Respublika tarptautinę teisinės pagalbos sutartį dėl teisinių santykių civilinėse ir šeimos bylose. Jei sprendžiamam teismingumo klausimui negali būti taikoma nei ES teisė, nei daugiašalė tarptautinė sutartis ir susijusi užsienio valstybė nėra su Lietuvos Respublika sudariusi tarptautinės teisinės pagalbos sutarties, reguliuojančios atitinkamus klausimus, tokiu atveju taikomos nacionalinėje teisėje nustatytos teismingumo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2016).
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 785 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Ši Lietuvos teismų išimtinio teismingumo taisyklė tėvų ir vaikų teisinių santykių bylose taikoma tais atvejais, kai jurisdikcijos neįmanoma nustatyti nė pagal vieną tarptautinės teisės aktą.
11. Ieškovė ir E. Š. yra Lietuvos Respublikos pilietės, jų dabartinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos mieste, atsakovo paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – J. K.. Todėl, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – Konvencija). Šios Konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta bendroji jurisdikcijos nustatymo taisyklė, kad klausimai, susiję su vaikais, sprendžiami pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą. Taigi, aptariamu atveju pagal Konvencijos nuostatas jurisdikciją spręsti klausimus, susijusius su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, turi ne atitinkamos J. K. institucijos, o Lietuvos Respublikos teismai, kurioje šiuo metu nuolat gyvena šalių nepilnametis vaikas.
12. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo teismingas Lietuvos Respublikos teismui - Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, ir šiam reikalavimui nagrinėti taikytina Lietuvos Respublikos teisė.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
13. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nepilnametis E. Š. gyvena su motina J. Š., kuri ja rūpinasi, užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas, kokių reikia tokio amžiaus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad mergaitė penkis metus gyvena su motina, atsakovas šio reikalavimo neginčijo, teismo nuomone, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai užtikrins jo interesus, vaiko emocinę ir socialinę raidą, todėl jis tenkintinas ir nepilnametės gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis).
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo
14. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
15. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį įvertinama, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
16. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
17. Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai (2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
18. Nuo 2024 m. sausio 1 d. vienos MMA dydis yra 924 Eur, atskaičius mokesčius - apie 708 Eur.
19. Pagal ieškinyje nurodytą vaiko poreikių skaičiuotę, ieškovė nurodė, kad per mėnesį vaiko poreikiams reikalinga skirti apie 760 Eur. Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų dydį grindžia žodiniais paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
20. Atsakovas įrodymų dėl vaiko poreikių neteikė. Teismo posėdžio metu teikdamas žodinius paaiškinimus nurodė, kad vaiko išlaikymo klausimas buvo išspręstas Vaikų rūpybos tarnybos (Child Maintenance Service), kuri ir nustatė vaiko išlaikymo dydį, atsižvelgiant į tėvo atlygį, šeimyninę padėtį, pragyvenimo poreikius. Atsakovas moka vaikui išlaikymą apie 300 D. B. svarų. Atsakovas, neginčydamas savo pareigos išlaikyti dukrą, su ieškovės reikalavimu nesutinka, mano, kad ieškovė prašo priteisti per didelį išlaikymą vaikui, sutinka, su 360 Eur suma, kurią ir dabar moka.
21. Šalies paaiškinimai, patvirtinantys išlaidas vaiko išlaikymui, savaime neįrodo lėšų, reikalingų patenkinti vaiko poreikius maistui, higienos prekėms, mokymosi ir ugdymo priemonėms, neformaliajam ugdymui, aprangai, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai ir palaikymui, atostogoms ir kitiems poreikiams kas mėnesį, dydį. Kita vertus, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, sveikatos priežiūra, laisvalaikis ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo bei realaus dydžio ir (arba) įrodytos rašytiniais įrodymais. Kadangi ieškovė visų vaiko poreikių neįrodinėjo detaliais rašytiniais įrodymais, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai vertinami remiantis į bylą pateiktais įrodymais, paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.
22. Civiliniame procese teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (CPK 185 straipsnis).
23. Įvertinus nurodytas nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas sumas, šalies paaiškinimus, rašytinių įrodymų turinį, daroma išvada, kad ieškovė, įrodinėjanti didesnius nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, to bylos medžiaga nepagrindė. Negali būti ginčo dėl to, kad vaikas turi gauti tinkamą ir kokybišką maistą, dėvėti tinkamus drabužius. Ieškovė, teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių dukra lanko S. Dacho progimnaziją. Pradėjo lankyti J. Karoso muzikos mokyklą dainavimą su fortepijonu, kuri kainuoja 20 Eur. Mergaitei labai patinka. Dukra mėgsta keramiką, kurios būrelis kainuoja 40 Eur. Dailės būrelis nemokamas. Vaikas lanko prailgintą grupę, kuri kainuoja 40 Eur. Vaikas specialiųjų poreikių neturi. Ieškovės pajamos sudaro apie 1500 Eur. Kreditinių įsipareigojimų neturi. Nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi. Nuomojasi gyvenamąjį būstą. Nuomos kaina 460 Eur bei 150 Eur mokesčiai. Gauna vaiko pinigus 102 D. B. svarus iš J. K.. Kiekvieno vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingi įvairūs higienos reikmenys (šampūnas, muilas (dušo želė), dantų pasta, dantų šepetėlis, rankšluosčiai, patalynė ir pan.), patiriamos išlaidos kirpykloje, įvairioms buities prekėms (skalbimo milteliams ir t.t.), todėl į poreikių skaičiuotę įtrauktos išlaidos higienos prekėms, buities reikmėms ir pan. pripažįstamos pagrįstomis. Kadangi kiekvienas vaikas turi būti lavinamas, užtikrinama teisė lankyti būrelius, teisė kokybišką laisvalaikį, nurodytos sumos lavinimo poreikiams, šventėms, atostogoms pripažįstamos pagrįstomis, vertinant, kad kiekvieną vaiką reikia suruošti į mokyklą, paprastai vaikui duodami kišenpinigiai. Užtikrinti vaikui būstą yra tėvų pareiga bei neišvengiamai yra patiriamos su tuo susijusios išlaidos. Tačiau nustatant vaiko poreikių dydį atsižvelgiama ir į tai, kad šalių vaiko poreikiai, įvertinus jo vystymosi spartą, yra pakankamai kintantys, išlaikymas nepriteisiamas momentiniam poreikių tenkinimui, visuomet atsiranda papildomų, nenumatytų poreikių tenkinimo išlaidų, didesnės vertės pirkinių, todėl kasdienių, augančio vaiko poreikių vertinimas išimtinai aritmetiškai ir formaliai neatitiktų vaiko poreikių prioriteto principo esmės.
24. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į vaiko amžių, duomenis apie sveikatos būklę, pripažintina, kad pagrįsta ir įrodyta šalių vaiko poreikiams patenkinti vienos MMA dydžio suma, kuri nuo 2024-01-01, priklausomai nuo mokestinės naštos, sudaro apie 708 atskaičius mokesčius (924 Eur neatskaičius mokesčių), kas Lietuvos teismų praktikoje pripažintina orientaciniu išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi ir kurių bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) nėra įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus.
25. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, nurodyta, kad valstybės išmokomis priteistinas išlaikymas nemažinamas, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius, tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.
26. Ieškovė gauna vaiko pinigus 102 D. B. svarus iš J. K.. Atsakovas sutinka vaiko išlaikymui teikti 300 D. B. svarus, t. y. 360 Eur.
27. Remiantis principu, kad tėvai lygiomis dalimis privalo išlaikyti savo vaiką (nuo šio principo ieškovė neprašė nukrypti), toliau nagrinėtinas klausimas, ar atsakovas pagal savo turtinę padėtį ir sugebėjimus būtų pajėgus kiekvieną mėnesį mokėti ½ dalį šių išlaidų.
28. Iš ieškinio priedų bei ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovės pajamos iš darbinių santykių sudaro apie 1500 Eur. Ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto. Ieškovė nurodė gyvenanti nuomojame būste. Numatytas 460 Eur mėnesinis nuomos mokestis, bei ieškovė patiria apie 150 Eur komunaliniams mokesčiams. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų nedarbinga ar turėtų sveikatos problemų, trukdančių gauti darbinių pajamų. Ieškovė nurodė, kad kitų išlaikytinių neturi, taip pat neturinti įsipareigojimų kreditoriams.
29. Iš atsiliepimo priedų bei atsiliepime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovo mėnesinės pajamos sudaro apie 2000 D. B. svarų. Turi sūnų 17 metų bei padeda išlaikyti partnerės nepilnametę dukrą. Atsakovas kaip ir ieškovė neturi nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto, gyvena nuomos pagrindais. Už nuomą per mėnesį moka 1525 D. B. svarus. Už komunalinius patarnavimus moka apie 416 D. B. svarų. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovas yra pats įmonės savininkas, bet taip pat ir dirba toje pačioje įmonėje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas ar turėtų sveikatos problemų, trukdančių gauti darbinių pajamų. Atsakovas nurodė, kad neturi įsipareigojimų kreditoriams.
30. Byloje nėra duomenų, kurie leistų atsakovo turtinę padėtį vertinti kaip itin sunkią ir neleidžiančią atsakovui teikti pusės Lietuvoje galiojančios MMA dydžio išlaikymo: atsakovas, kaip ir ieškovė, yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie jo sveikatos problemas ar kitas objektyvias priežastis, dėl kurių jis nebūtų pajėgus susirasti atitinkamą darbą, leidžiantį jam teikti vaikui tokio dydžio išlaikymą. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju, nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, įvertinama tai, kad vaikas gyvena su ieškove, kuriai tenka prievolės, susijusios su kasdienių einamųjų poreikių tenkinimu, nenumatytos papildomos vaiko išlaikymo išlaidos, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
31. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, remiantis principu, kad tėvai lygiomis dalimis privalo išlaikyti savo vaiką, o atsakovas ir šiuo metu jau teikia 360 Eur dydžio išlaikymą, be to, ieškovė kas mėnesį gauna vaiko pinigus, yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti tik iš dalies. Priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui po 360 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. gegužės 21 d.) iki vaiko pilnametystės, pervedant šias lėšas į ieškovės J. Š. į Swedbank, AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
32. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovė skirtina priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
33. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistinas jos sumokėtas 110,00 Eur žyminis mokestis, o valstybei iš atsakovo priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 98 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnametės E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą E. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 360 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2024 m. gegužės 21 d., iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant šias lėšas į ieškovės J. Š. į Swedbank, AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 110,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 98 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke; žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės Klaipėdos miesto rūmus.