- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- AN2-232-651/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00064-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- A. M.
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto vyriausiasis inspektorius 2024 m. birželio 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. M. už tai, kad jis 2024 m. birželio 18 d., 17.00 val., (duomenys neskelbtini), vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną Panemunės kelio postą pėsčiųjų taku iš Rusijos Federacijos, Kaliningrado srities, (duomenys neskelbtini), žodžiu deklaravo, kad gabena 10 vnt. medikamentų, ir 10 vnt. maisto papildų. Deklaruoti duomenys suvesti į Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (toliau – MDAS). Žodžiu deklaravęs gabenamus maisto papildus (prekės kodas 2106), pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 396 ,,Dėl draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašo patvirtinimo“. Išmesti maisto papildus, arba grįžti atgal į Rusiją, A. M. atsisakė.
2. Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojas 2024 m. liepos 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-265-2024 A. M. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – daiktų – 10 vnt. maisto papildų konfiskavimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovas advokatas Osvaldas Martinkus priimtą nutarimą apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2024 m. spalio 11 d. nutartimi skundo netenkino ir paliko nepakeistą Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2024 m. liepos 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-265-2024.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovas advokatas Osvaldas Martinkus pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
4.1. Skunde teigiama, kad A. M. mano, kad jo gabenti 10 vnt. maisto papildų nepatenka į draudžiamų importuoti prekių sąrašą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. nutarime Nr. 396 ,,Dėl draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašo patvirtinimo“. Nurodoma, kad Kombinuotoji nomenklatūra (toliau – KN) yra ES aštuonių skaitmenų kodavimo sistema, kurią sudaro Suderintos sistemos (SS) kodai su kitais ES poskyriais. Europos Komisijos įgyvendinimo Reglamentu (S) 2023/2364 KN kodas Nr. 2106 90 92 suteikiamas maisto produktams, nenurodytiems kitose KN vietose, kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės arba kurių sudėtyje yra mažiau kaip 1,5% masės sacharozės arba izogliukozės, 5 % masės gliukozės arba krakmolo, o KN kodas Nr. 2106 90 98 suteikiamas kitiems maisto produktams, kurie nenurodyti kitose KN vietose. ANK 515 straipsnio 1 dalis yra blanketine teisės norma, kuri nukreipia į kitus teisės aktus, šiuo atveju į minėtu nutarimu patvirtintą draudžiamų importuoti prekių sąrašą, kuris nurodytas KN kodais, sudarytais iš 8 ženklų. Skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai, t. y. Klaipėdos teritorinei muitinei tenka pareiga įrodyti, kad A. M. asmeniniame bagaže gabenti maisto papildai pagrįstai klasifikuoti pagal nurodytus kodus. Apylinkės teismas privalėjo patikrinti ar institucija teisingai klasifikavo vežtus maisto papildus, tačiau to nebuvo padaryta. Nors Institucija nurodė, kad KN kodai Nr. 2106 90 92 bei 2106 90 98 nurodyti remiantis KN 21 skirsnio 5 papildoma pastaba, tačiau nei Institucija, nei apylinkės teismas nepasisakė dėl šios pastabos pilno teksto, kuriame nurodoma, kad turėtų būti klasifikuojami priskiriant 2106 pozicijai, išskyrus atvejus, kai jie nurodyti kitoje vietoje. Matyti, kad maisto papildus, gabentus A. M., būtų galima priskirti prie prekių, nurodytų KN 2106 pozicijose tik tuo atveju, jeigu jos nėra nurodytos kitose KN pozicijose. Tai galima tvirtinti tik tuo atveju, kai nustatoma vežamų prekių, šiuo atveju, maisto papildų, sudėtis bei patikrinama visa KN. Pažymima, kad KN, kurią, kaip minėta, sudaro 99 skirsniai, nurodyti tik dveji skirsniai (1501 ir 1901) prie kurių negali būti priskiriami maisto papildai. Tai reiškia, kad maisto papildai gali būti priskiriami prie produktų, nurodytų kituose KN skirsniuose. Nors teismo nutartyje nurodyta, kad Klaipėdos teritorinės muitinė gavo specialistų konsultaciją šiuo klausimu, bet šioje byloje nėra pateikta tokių duomenų, t. y. nei apie pačius specialistus, ne apie gabentų maisto papildų sudėtį, nei apie atliktą KN nurodytų prekių patikrą, atsižvelgiant į papildų sudėtį, siekiant nustatyti, kad konkretūs maisto papildai ar juose esančios sudedamosios dalys negali būti priskirti kitiems KN skirsniams kitais prekių kodais kitose KN vietose. Atkreipiamas dėmesys, kad ginčijami maisto papildai, protokole ir nutarime klasifikuoti pagal dvi skirtingas subpozicijas, t. y. 2106 90 92 bei 2106 90 98. Nėra aišku, kodėl nurodyti 2 skirtingi KN kodai.
4.2. Taip pat skunde nurodoma, jog jei A. M. gabenti maisto papildai ir patektų į draudžiamų importuoti prekių sąrašą, tai šiuo atveju taikytina draudimo išimtis, nes jie buvo skirti jo asmeniniam vartojimui kelionės metu. Skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl draudimui taikomų išimčių, susijusių su prekių, skirtų asmeniniam naudojimui gabenamų asmeniniame bagaže. A. M. manymu, kelionės sąvoka apima ilgesnį laiko tarpą, nei užima betarpiškai valstybinės sienos kirtimas, o asmeninį vartojimą apima ne visoje pakuotėje esančių papildų suvartojimas, bet ir nors vienos papildų porcijos – kapsulės, suvartojimas. Tokį jo subjektyvų supratimą suformavo viešai 2024 m. birželio 5 d. išplatintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pranešimas, kuriame nurodyta, kad draudimas netaikomas tranzitu vežamoms prekėms, taip pat prekėms, kurios yra skirtos tik asmeniniam vartojimui kelionės metu. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 439 (šiuo metu galiojančios nutarimo redakcijos) 4.1 punkte numatyta, kad keleivių asmeniniame bagaže gabenamos prekės neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, kai jos įvežamos ne komerciniais tikslais, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 968 3.5 punkte nustatyta, kad asmeniniame bagaže įvežamos prekės atleidžiamos nuo importo pridėtinės vertės mokesčio. Be to, 2014 m. liepos 31 d. reglamento Nr. 833/2014 „Dėl ribojamų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ 5 straipsnio 2 dalyje numatyta privaloma išimtis iš bendrai suformuluoto draudimo, t. y. taikomų sankcijų. Ši išimtis nurodo, kad draudimas netaikomas per valstybinę sieną iš trečiųjų šalių vykstantiems fiziniams asmenims ir turintiems su savimi asmeniniams vartojimui skirtų draudžiamų prekių (valiutos). Nors šiame Reglamente nustatyti draudimai išvežti/įvežti ES naudojamą valiutą, o ne prekes, tačiau iš to galima daryti išvadą apie Europos Sąjungoje taikomų sankcijų/draudimų Rusijos Federacijai ir Baltarusijai pobūdį. t. y. sankcijos netaikomos fizinių asmenų asmeninių poreikių tenkinimui skirtų ir su savimi kelionės metu turimų sankcijomis draudžiamų prekių/valiutos turėjimui. Taip pat pažymima, kad teisės aktais yra nustatyti pagrindiniai kriterijai, kurias vadovaujamasi nustatant kurios fizinių asmenų su savimi turimos prekės/daiktai vykstant per valstybinę sieną yra skirtos asmeniniam vartojimui. Tie kriterijai yra: a) prekių kiekis – ne daugiau 10 vnt., b) prekių svoris – iki 20 kg (Valstybinės maisto veterinarinės tarnybos direktoriaus 2008 m. birželio 18 d. patvirtinto aprašo, suderinto su Muitinės departamentu, 5 punktas); c) prekių vertė – neviršijanti 300 Eur. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 439 5.3, 6.3 punktai). Šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo A. M. turėtas 10 vnt. skirtingų papildų pakuotes vertinti kaip skirtas komerciniams tikslams ar kaip didelį kiekį.
4.3. Skunde pažymima, kad A. M. veika šiuo atveju iš viso nepagrįstai vertintina kaip prekių importas, nes jis šiuos papildus gabeno asmeniniame bagaže, jie buvo skirti jo asmeniniam vartojimui, todėl jo veiksmus reglamentuoja tik keleivių vykimą per sieną reglamentuojantys teisės aktai, kuriuose nėra nurodyti jokie draudimai dėl prekių iš Rusijos Federacijos ar Baltarusijos importo. Apelianto manymu, prekių importo sąvoka negali būti taikoma fizinių asmenų jų asmeniniame bagaže gabenamiems ir jų asmeniniam vartojimui skirtiems daiktams, t. y. daiktams/prekėms įvežamiems nekomerciniais tikslais. Būtent todėl, įvežant tokius asmeniniam vartojimui skirtus daiktus, jie nėra apmokestinami muito mokesčiais. Kombinuotosios nomenklatūros paskirtis yra padėti taikyti Europos Sąjungos bendrąjį muitų tarifą ir teikti prekybos Europos Sąjungos viduje bei tarp Europos Sąjungos ir kitų pasaulio šalių statistinius duomenis. Tai reiškia, kad KN objektas yra prekės, kurioms taikomi muitų ir kiti mokesčiai, bei atleidimo nuo jų tvarka. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. nutarime Nr. 396 naudojami KN, todėl daroma išvada, kad šiuo nutarimu reglamentuotas ne fizinių asmenų savo asmeniniame bagaže ir asmeniniam vartojimui skirtų gabenamų produktų draudimui, o komerciniais tikslais iš trečiųjų šalių importuojamai produkcijai, kuri yra/gali būti muitų ir kitų mokesčių objektu.
4.4. Skunde teigiama, kad A. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės. Patys muitinės pareigūnai, surašę protokolą administracinio nusižengimo byloje, neturėjo kompetencijos nustatyti šių maisto papildų tikslaus kodo, todėl tokią pareigą perkelti ant jo kaip fizinio asmens, yra nesąžininga ir nepagrįsta. Teigiama, kad šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas turėjo pagrindą nepasitikėti muitinės pareigūnais, surašiusiais administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes jų nekompetentingumas buvo akivaizdus. Iš dalies tai patvirtina tai, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog muitinės darbuotojams sunku nustatyti kokiai kategorijai priklauso maisto papildai, koks jų kodas, nes jie šioje srityje nesispecializuoja, tam reikalingos specifinės žinios, todėl posto pareigūnai dėl to konsultuojasi su specialistais. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytas KN kodas – 2106, t. y., susidedantis tik iš 4 skaičių, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. nutarime Nr. 396 nurodyta, draudžiami įvežti produktai nurodyti KN kodais, susidedančiais iš 8 skaičių. Todėl akivaizdu, kad administracinio nusižengimo protokolą surašę muitinės pareigūnai patys nebuvo susipažinę su šiuo Vyriausybės nutarimu. Be to, teigiama, kad asmuo neprivalo vykdyti aiškiai neteisėtų pareigūnų veiksmų. Byloje yra pateikti duomenys, kad muitinės pareigūnas nurodė A. M. išmesti maisto papildus į šiukšlių dėžę arba grįžt atgal į Rusiją. Nurodymas grįžti atgal į Rusijos Federaciją yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas, nes A. M. šio nurodymo negalėjo įvykdyti, nes jo viza buvo vienkartinė ir jau panaudota. Taip pat nurodoma, kad A. M. turėjo pagrindą nepasitikėti muitinės pareigūnų kompetencija, nes kaip nurodyta teismo nutartyje jis ne kartą yra vykęs per valstybės sieną, bet nenurodyta, kad būta eilė situacijų, kai kilus nesutarimams su pareigūnais, vėliau, jų veiksmai būdavo pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais, o pradėtos administracinių nusižengimų bylos nutrauktos.
Atsiliepimas
5. Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) direktorius pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutartį.
5.1. Nurodoma, kad nors apeliantas mano, kad jo gabenti 10 vnt. maisto papildų nepatenka į draudžiamų importuoti prekių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 396 „Dėl draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašo patvirtinimo“, tačiau tai neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei teisinio reglamentavimo, pagal kurį importuojamų prekių Kombinuotosios nomenklatūros kodas nustatomas vadovaujantis 2023 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/2364 iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muito tarifo 1 priedą, bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių skirsnių ir subpoziciįų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimais. Klasifikuojant prekes pagal KN, turi būti vadovaujamasi principais: skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti, juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis (1 bendroji aiškinimo taisyklė); juridiniais tikslais priskiriant prekes bet kurios pozicijos subpozicijoms vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis, taip pat mutatis mutandis pirmiau išdėstytomis taisyklėmis, laikantis nuostatos, kad gali būti sugretinamos tik to paties lygio subpozicijos. Taikant šią taisyklę taip pat reikia remtis atitinkamo skyriaus ar skirsnio pastabomis, jeigu pagal kontekstą nereikalaujama kitaip (6 bendroji aiškinimo taisyklė). Išanalizavus vežtų prekių sudėtį internete, nustatyta, kad tai maisto produktai, kurie pagaminti iš įvairių žolinių preparatų, vitaminų, kurių rekomenduojama dienos dozė nėra žymiai didesnė už rekomenduojamą dienos dozę, supakuoti mažmeninei prekybai skirtose pakuotėse, tai yra maisto produktai, atliekantys maisto papildų funkciją. Pažymima, kad analizuojamu atveju pats asmuo deklaravo, kad veža maisto papildus, tai liudija ir užrašai ant pakuočių. Kombinuotoje nomenklatūroje maisto produktams skiriama 20 skirsnių. KN 15 skirsnio 5 papildomoje pastaboje nurodyta, kad šiam skirsniui nepriskiriami maisto produktai, pagaminti iš 15 skirsniui priskiriamų produktų, kurie skirti naudoti kaip maisto papildai ir pateikiami išmatuotomis dozėmis, pavyzdžiui, kapsulėmis, tabletėmis, pastilėmis arba piliulėmis. Esmines maisto papildo savybes lemia ne tik jo sudedamosios dalys, bet ir specifinis pateikimas, rodantis jo, kaip maisto papildo, funkciją, nes taip nustatomos dozės, įsisavinimo būdas ir vieta, kur jis turėtų veikti. Tokie maisto produktai priskirtini 2106 pozicijai tik tada, jei jie nenurodyti kitoje vietoje. KN 21 skirsnio 5 papildomoje pastaboje nurodyta, kad maisto produktai, pateikiami išmatuotomis dozėmis, pavyzdžiui, kapsulėmis, tabletėmis, pastilėmis arba piliulėmis ir skirti naudoti kaip maisto papildai skiriami į KN 2106 poziciją. Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimų 2106 pozicijos 16 punkte nurodoma, kad šioje pozicijoje klasifikuojami preparatai, kurie dažnai vadinami maisto papildais, pagaminti iš augalų ekstraktų, vaisių koncentratų, medaus, fruktozės ir kt., kurių sudėtyje yra vitaminų, o kartais ir nedidelis kiekis geležies junginių, Šie produktai dažnai pateikiami pakuotėje su nuoroda, kad yra skirti gerai organizmo sveikatai palaikyti. Taigi KN 2106 formuluotėje minimi kitoje vietoje nenurodyti maisto produktai, tai yra tie maisto papildai, kurie pateikiami išmatuotomis dozėmis (kapsulėmis, tabletėmis, pastilėmis arba piliulėmis), pakuotėse ir pagaminti iš įvairių žolinių preparatų, vitaminų, medaus, fruktozės ir kt., ir nėra nurodyti kituose KN skirsniuose. Vienareikšmiškai nustatyti prekės KN kodo (konkrečiai 7 ir 8 skaitmens) pagal turimus duomenis nėra galimybės, nes nėra žinoma informacija apie papildų sudėtyje esančius pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo kiekius. Jei papildų sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozes, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo arba sudėtyje yra mažiau kaip 1,5 % masės pieno riebalų, 5 % masės sacharozės arba izogliukozės, 5 % masės gliukozės arba krakmolo, jie klasifikuojami KN kodu 2106 90 92, jei maisto papildų sudėtis neatitinka aukščiau nurodyto aprašymo, jie klasifikuojami KN kodu 2106 90 98. Bet visais atvejais maisto papildai klasifikuojami vienu ar kitu kodu. Pažymima, kad Draudžiamų importuoti prekių sąrašo 21 punkte nurodyti KN kodai apima visą KN 2106 poziciją, todėl nagrinėjamu atveju nepaisant papildų sudėties, visiems 2106 pozicijoje klasifikuojamiems maisto papildams taikomos sankcijos.
5.2. Nesutinkama su tuo, jog apeliantui taikytina draudimo išimtis, nes draudžiami gabenti papildai buvo skirti jo asmeniniam vartojimui kelionės metu, kadangi kelionės metu toks papildų kiekis akivaizdžiai per didelis. Be to, A. M. gabeno leistiną fiziniam asmeniui asmeniniame bagaže gabenti kiekį, numatytą Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. B1-478 (šiuo metu galiojančios redakcijos) 5.3. punkte. Todėl aišku, kad gabeno ne tiek, kiek reikia kelionės metu, o kiek leidžiama vežti asmeniniame bagaže, t. y. ne daugiau kaip 10 vnt.
5.3. Be to, Institucija neginčija, kad gabenti maisto papildai asmeniniame bagaže skirti asmeniniam vartojimui ir toks kiekis leistinas gabenti, bet tai nereiškia, kad esant sankcijomis nustatytam įvežimo draudimui, minėti maisto papildai nėra tarptautinių sankcijų objektas.
5.4. Taip pat pažymima, kad muitinės pareigūnai nesurašė administracinio nusižengimo protokolo tik A. M. kirtus valstybinę sieną su gabenamais maisto papildais, o išsiaiškino, ar tikrai vežamiems papildams yra nustatytas importo draudimas, su gauta informacija supažindino A. M. ir pasiūlė, netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn už neteisėtą prekių gabenimą pažeidžiant nustatytas sankcijas, pasinaudoti teise neteisėtai įvežtus produktus grąžinti atgal į Rusiją arba išmesti į tam specialiai įrengtą konteinerį. A. M. atsisakė sankcionuojamas prekes išmesti arba grąžinti atgal į Rusiją, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas, nes Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Vadovaudamiesi Muitinės Įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintais įgaliojimais, muitinės pareigūnai, atlikdami tarnybines . pareigas, privalo vykdyti muitinės įgyvendinamų teisės aktų reikalavimus. A. M. maisto papildus ir vaistinius preparatus į Lietuvą iš Rusijos gabena jau ne pirmą kartą ir yra susipažinęs su šioms prekėms nustatytais gabenimo tvarkos reikalavimais, ribojimais bei draudimais. Tačiau piktybiškai tęsė priešingus teisei veiksmus, nesilaikė muitinės pareigūnų nurodymų, siekė ignoruoti sankcijas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjo atstovas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl A. M. kaltės padarius ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
7. Pabrėžtina, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus bei išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingą, byloje surinktais duomenimis patvirtintą išvadą, jog A. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
9. ANK 515 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. Blanketinė šios teisės normos dispozicija nurodo bendrą pareigą, kurios konkretaus teisinio santykio dalyviai privalo laikytis, tačiau šios pareigos turinio nedetalizuoja, nukreipdama į kitus reglamentuojamam teisiniam santykiui aktualius norminius aktus, kuriuose įtvirtintų konkrečių normų pažeidimas ir užtraukia atsakomybę pagal aptariamą ANK straipsnį. Nagrinėjamu atveju, Institucijos nutarime nurodyta, kad A. M. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 396 ,,Dėl draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašas. Pagal šio sąrašo 21 punktą draudžiama į Lietuvos Respubliką iš Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos importuoti įvairius maisto produktus, tarp kurių įvairius maisto produktus, kuriems pagal Kombinuotąją nomenklatūrą suteikti kodai 21069092, 21069098.
10. Institucijos 2024 m. liepos 9 d. nutarimu A. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2024 m. birželio 18 d., 17.00 val., (duomenys neskelbtini), vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną Panemunės kelio postą pėsčiųjų taku iš Rusijos Federacijos, Kaliningrado srities, Sovetsko miesto, žodžiu deklaravo, kad gabena 10 vnt. medikamentų, ir 10 vnt. maisto papildų. Deklaruoti duomenys suvesti į MDAS. Tokiu būdu žodžiu deklaravęs gabenamus maisto papildus (prekės kodas 2106), pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 396 ,,Dėl draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų sarašo patvirtinimo“. Išmesti maisto papildus, arba grįžti atgal į Rusiją, A. M. atsisakė.
11. Pažymėtina, kad dėl to, jog 10 vnt. maisto papildų faktiškai buvo gabenami ir buvo atgabenti į Panemunės kelio postą pėsčiųjų taku iš Rusijos Federacijos, Kaliningrado srities, abejonių nekyla, šių aplinkybių neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tačiau nesutinkama su tuo, jog A. M. gabenti 10 vnt. maisto papildų patenka į draudžiamų importuoti prekių sąrašą, teigiama, kad jie gabenti asmeniniame bagaže, asmeniniam naudojimui kelionės metu.
12. Pažymėtina, kad kombinuotosios nomenklatūros kodas nustatomas vadovaujantis 2023 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 202/2364, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros, bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimais (HSEN‘s 2022). Vadovaujantis KN 21 skirsnio 5 papildomąja pastaba maisto produktai, pateikiami išmatuotomis dozėmis, pavyzdžiui, kapsulėmis, tabletėmis, pastilėmis arba piliulėmis ir skirti naudoti kaip maisto papildai skiriami į KN 2106 poziciją. Ši pozicija turi dvi subpozicijas su KN kodais 2106 90 92 ir 2106 90 98. KN kodui 2106 90 92 priskiriami maisto papildai, kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo arba kurių sudėtyje yra mažiau kaip 1,5 % masės pieno riebalų, 5 % masės sacharozės arba izogliukozės, 5 % masės gliukozės arba krakmolo, KN 2106 90 98 kodui priskiriami kiti įvairūs maisto produktai. Taigi siekiant nustatyti tikslią KN subpoziciją, reikia nustatyti maisto papildų sudėtį.
13. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad buvo nustatyta, kad A. M. gabenti KN 2106 pozicijoje esantys maisto papildai, įvertinus informaciją apie jų sudėtį, detaliau klasifikuoti KN kodais 2106 90 92 ir 2106 90 98 ir yra nurodyti Draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 396 ,,Dėl draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašo patvirtinimo“, 21 punkte. Iš Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus tarnybinio pranešimo dėl prekių vertės matyti, kad buvo nustatyta, jog Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole Nr. MD-LM00-ANR_T-303-2024 nurodytos prekės yra maisto papildai, kurie klasifikuojami KN 2106 90 pozicijoje. Teismo posėdžio apylinkės teisme metu Institucijos atstovė parodė, kad visi maisto papildai yra klasifikuojami pagal keturių skaičių poziciją 2106, todėl tai ir buvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Institucijos atstovė paaiškino, kad gabentų maisto papildų sudėtį galima surasti internete, todėl specialistams pasižiūrėjus kokia maisto papildų sudėtis, visa reikalinga informacija buvo pateikta muitinės darbuotojams. Specialistai muitinės pareigūnams nurodė, kad gabenti papildai yra klasifikuojami pagal aštuonių skaičių kombinuotosios nomenklatūros kodus, kurie ir buvo paminėti Institucijos nutarime.
14. Įvertinus pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą bei administracinio nusižengimo bylos duomenis, darytina išvada, kad Institucija pagrįstai įvertinusi A. M. gabentų maisto papildų sudėtį nurodė, jog jie priskiriami KN kodams 2106 90 92 ir 2106 90 98. Kadangi A. M. gabenti maisto papildai įtraukti į Draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 396 ,,Dėl draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašo patvirtinimo“, todėl jam pagrįstai buvo inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 515 straipsnio 1 dalyje.
15. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. teigia, kad jo veiksmuose nebuvo subjektyviosios pusės – kaltės. Sutiktina, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). ANK 7 straipsnis numato, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi administracinis nusižengimas, numatytas ANK 515 straipsnio 1 dalyje gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad muitinės pareigūnams išsiaiškinus, jog A. M. gabenami maisto papildai patenka į Draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašą, jam buvo paaiškinta, jog už maisto papildų jam gali būti taikoma administracinė atsakomybė ir jis gali neteisėtai įvežtus produktus grąžinti atgal į Rusiją arba išmesti į tam specialiai įrengtą konteinerį. Tačiau, kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, A. M. atsisakė išmesti maisto papildus arba grįžti atgal į Rusiją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismo vertinimu, A. M. suprato, jog gabendamas maisto papildus iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką pažeidžia teisės aktuose įtvirtintą draudimą įvežti į Lietuvos Respubliką iš Rusijos Federacijos maisto papildus, ir jam suteikta galimybe nutraukti savo neteisėtus veiksmus nepasinaudojo, ir tyčia padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje.
16. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad A. M. veiksmai negali būti vertinami kaip prekių importas, nes jis maisto papildus gabeno asmeniniame bagaže, asmeniniam naudojimui kelionės metu, todėl jo veiksmus reglamentuoja tik keleivių vykimą per sieną reglamentuojantys teisės aktai, kuriuose nėra nurodyti jokie draudimai dėl prekių iš Rusijos Federacijos ar Baltarusijos importo. Tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo sutikti. Apeliaciniame skunde nurodomas Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. B1-478, 5.3 punktas, kuris numato, kad tvarkos aprašo reikalavimai netaikomi negyvūniniam maistui vežamam keleivių asmeniniame bagaže ar siunčiamam fiziniams asmenims pašto siuntomis, įskaitant ir siunčiamą, vykdant nuotolinę prekybą, ir skirtam asmeniniam vartojimui; vienam asmeniui leidžiama vežti ar siųsti ne daugiau kaip 10 pirminių maisto papildų ar specialiojo maisto pakuočių, kurių bendras svoris neviršija 20 kg. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas tvarkos aprašas taikomas iš visų trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką importuojamam negyvūniniam maistui, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 396 buvo patvirtintas žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašas draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti būtent iš Rusijos Federacijos ar iš Baltarusijos Respublikos. Taigi sąraše nurodytus maisto papildus net ir asmeniniame draudžiama importuoti iš Rusijos Federacijos ar iš Baltarusijos Respublikos. Be to, nepagrįstai teigiama, jog maisto papildai buvo vežami tik asmeniniam naudojimui kelionės metu. Vien vežamų maisto papildų kiekis – 10 vnt. maisto pakuočių neleidžia daryti išvados, jog maisto papildus gabeno tik asmeniniam vartojimui kelionės metu. Apygardos teismas tai vertina kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Iš gabenamo maisto papildų kiekio galima spręsti, jog A. M. tokį kiekį gabeno, nes manė, kad jis leidžiamas gabenti asmeniniame bagaže. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl maisto papildų gabenimo asmeniniame bagaže asmeniniam naudojimui kelionės metu atmetami kaip nepagrįsti.
17. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas priėmė bylos aplinkybėms neprieštaraujantį sprendimą, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta pažeidimų ir dėl administracinės nuobaudos skyrimo. ANK 515 straipsnio 1 dalies sankcijoje asmenims numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucija, nenustačiusi nei atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgusi į tai, kad A. M. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, taip pat į nedidelę neteisėtai gabentų prekių vertę, sprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą minimalią baudą. Be to, vadovaujantis ANK 515 straipsnio 3 dalimi, skyrė administracinio poveikio priemonę - daiktų – 10 vnt. maisto papildų konfiskavimą. Kadangi apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktam A. M. skirtos administracinės nuobaudos ir skirtos administracinio poveikio priemonės klausimai nėra keliami, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo nesutikti su Institucijos nutarimu paskirta bauda, jos dydžiu, ir paskirtu daiktų konfiskavimu, šiame kontekste plačiau nepasisako.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju A. M. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, todėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.