Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. M. skundą dėl antstolio veiksmų, antstolė, kurios veiksmai skundžiami G. M., suinteresuoti asmenys: N. M., L. G., G. N., A. A., I. Č., Ž. B., uždaroji akcinė bendrovė „Egičera“, uždaroji akcinė bendrovė „Eginga“, uždaroji akcinė bendrovė „SV Technika“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic oil“, uždaroji akcinė bendrovė „Lytagra“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos S. M. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus.

9. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalius). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 392- 313/2016). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

10. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Antstolė G. M. vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos S. M. sutuoktinio skolininko N. M. atžvilgiu. Antstolė 2020 m. sausio 20 d. surašė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuotas skolininkui N. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 12 d. antstolė surašė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo areštuoto turto vertei nustatyti Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 16 d. – patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. (duomenys neskelbtini), o 2021m. rugsėjo 24 d. surašytas pranešimas apie paskelbtas varžytynes. 2021 m. spalio 25 d. paskelbtos turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko už didžiausią pasiūlytą parduodamo turto kainą 38 896 Eur. Vykdymo dokumentai skolininkui išsiųsti registruotomis pašto siuntomis ir jam yra įteikti.

11. 2020 m. lapkričio 11 d. pareiškėja ir skolininkas sudarė povedybinę sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria pareiškėja ir skolininkas nusistatė tiek esamo, tiek buvusio turto, įgyto iki santuokos ir gyvenant susituokus teisinį režimą, savo teises ir pareigas, o šios sutarties 3.1 punktu susitarė bei įtvirtino, jog kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, kuriuos iki santuokos sudarymo įgijo kuri nors iš šalių, bus laikomi abiejų šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Visas kitas turtas <...>, kurį iki santuokos sudarymo įgijo kuri nors viena iš šalių, bus laikoma šį turtą įgijusios šalies asmenine nuosavybe“.

12. Nustatyta, kad skolininkas N. M. 2005-05-20 Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybę į šį turtą: Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininko ir pareiškėjos santuoka įregistruota tik 2018 m. gegužės 18 d., kas reiškia, kad minėtas turtas laikytinas skolininko asmenine nuosavybe, kadangi jis buvo įgytas iki santuokos sudarymo. Povedybinė sutartis, pakeičiant turto teisinį režimą (iš asmeninės nuosavybės į bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę), tarp skolininko ir pareiškėjos sudaryta tik 2020 m. lapkričio 11 d., kai tuo tarpu minėtam nekilnojamajam turtui jau nuo 2020 m. sausio 20 d. buvo taikomi disponavimo teisės apribojimai – turto areštas. Tokiomis aplinkybėmis sutuoktiniai savo sudaryta povedybine sutartimi negalėjo keisti areštuoto turto teisinio režimo.

13. Pažymėtina, kad vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje dalinėje nuosavybėje bendraturčių dalys yra nustatytos, tačiau bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Taigi tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog pateiktos povedybinės sutarties 3.1 punktas gali būti taikomas tik turtui, kuriam sutarties įsigaliojimo dieną nebuvo taikomi disponavimo teisės apribojimai, t. y. turto areštas. Taigi, nustačius, jog antstolės areštuotam turtui povedybinė sutartis nėra taikoma, nes toks taikymas prieštarautų išieškotojų interesams, antstolės varžytinėse parduotas pareiškėjos vyro turtas laikytinas jo asmenine nuosavybe ir tokiu atveju turto dalys joje nėra nustatomos, kadangi visas turtas priklauso tik vienam asmeniui. Apeliantės argumentai, susiję su tuo, kad skolininkas turi kito turto, į kurį gali būti nukreipta išieškojimas, šioje bylos stadijoje nebėra reikšmingi, kadangi turto varžytinės jau yra įvykusios. Apeliantė, norėdama, kad skolų išieškojimas būtų nukreiptas į kitą skolininko turtą, turėjo kreiptis į antstolę iš karto po 2020 m. sausio 20 d. antstolės surašyto turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini).

15. Pažymėtina, kad nors įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai vieno iš sutuoktinių atžvilgiu atliekami priverstinio vykdymo veiksmai, tačiau tokia sutartis negali būti taikoma iki jos sudarymo areštuoto turto atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas aiškiai dėl to pasisakė savo skundžiamoje nutartyje.

16. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.