Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-486-867/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-08-28
Bylos Nr.: e2-486-867/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-02244-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Inga Sakalauskaitė
Ieškovas: R. A.
Atsakovas: J. A.
Trečiasis asmuo: D. V.
Advokatai: Alius Galminas, Stasys Survila, Gediminas Žlioba

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-486-867/2024Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02244-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.6.5. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 28 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei, Eglei Paulauskienei,dalyvaujant ieškovui R. A. (R. A.), jo atstovui advokatui Aliui Galminui,atsakovei J. A., jos atstovui advokato padėjėjui Stasiui Survilai,trečiojo asmens D. V. atstovui advokato padėjėjui Stasiui Survilai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. (R. A.) ieškinį atsakovei J. A. dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir atsakovės J. A. patikslintą priešieškinį R. A. (R. A.) dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, tretieji asmenys akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas ir D. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės tokia tvarka: atsakovės naudai priteisti natūra jam bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 43/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); priteisti jam iš atsakovės bendrą 87 410,00 Eur dydžio sumos kompensaciją už ½ dalį žemės sklypo ir 43/100 dalis gyvenamojo namo bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. e2-319-941/2020 buvo nutraukta jo ir atsakovės santuoka. Po santuokos nutraukimo jam asmeninės nuosavybės teise atiteko ½ dalis žemės sklypo ir 43/100 dalys gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), o kita dalis šio nekilnojamojo turto, tai yra ½ dalis žemės sklypo ir 57/100 dalys gyvenamojo namo, asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovei. Kadangi jo ir atsakovės tarpusavio santykiai yra įtempti ir susitarti dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nepavyksta, o jam turtu naudotis galimybės nėra, todėl prašo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Mano, kad jo pateiktas atidalinimo būdas nepažeis atsakovės teisių į nuosavybė, o jo prašomos sumokėti kompensacijos dydis atitinka nurodytą turto rinkos vertę. Nurodo, kad atidalinti turtą natūra be žalos daiktui neįmanoma, nes namas pritaikytas vienai šeimai, baigtumas – 100 proc., gyvenamasis plotas – 91,04 kv. m., pastatas sudarytas iš dviejų aukštų, tačiau name yra tik 4 kambariai, todėl atidalinti ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus yra neįmanoma. Nurodo, kad atsakovė šiuo metu naudojasi tiek savo, tiek ir jam priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, o jis savo turto dalimi nesinaudoja. Pagal UAB „Liutika“ ir KO atliktą turto vertės nustatymo ataskaitą matyti, kad žemės sklypo vidutinė rinkos kaina yra 14 000,00 Eur, namo – 187 000,00 Eur. Mano, kad atsakovė turi galimybę sumokėti jam piniginę kompensaciją už turtą, kadangi yra dirbanti, gaunanti nuolatines pajamas. Pažymėjo, kad atsakovės išreikšta pozicija procesiniuose dokumentuose aiškiai atspindi atsakovės valią – išsaugoti turtą ir toliau juo naudotis. Nesutinka, kad atsakovė neturi galimybės sumokėti jam kompensaciją, kadangi ji yra dirbanti, gaunanti geras pajamas bei turinti kito nekilnojamojo turto. Nurodė, kad su patikslintu priešieškiniu nesutinka, nes priešieškinyje prašoma atsakovei sudaryti galimybę naudotis didesniu namo plotu, atsakovė siekia naudotis iš esmės naudingiausiomis, vertingiausiomis šalių sukurtomis patalpomis, o jam būtų priskirtą naudotis menkavertes patalpas, t.y. miegamuosius kambarius, kurių pritaikymas gyvenimui (virtuvės įrengimas ir pan.) kainuotų neproporcingai brangiai. Atsakovė siekai naudotis sauna, priepirčiu bei priestatu, kas iš esmės neatitinka jo interesų. Nesutinka, kad virtuvės įrengimas antrame namo aukšte jam kainuotų 2 500,00 Eur, kadangi atsakovė neįvertino būtinų komunikacijų (vandentiekis, kanalizacija, elektros instaliacija ir pan.) įrengimo. Taip pat atsakovė nepateikė duomenų, kiek kainuotų atskirų elektros skaitliukų įrengimas. Nesutinka ir su atsakovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka, nes jam yra siekiam priskirti žemės sklypo dalis, kurios reikalautų tik priežiūros, o gerbūviui ar gyvenimo kokybei nesukuria jokios naudos. Mano, kad atsakovė iš esmės piktnaudžiauja savo kaip bendraturčio teisėmis, nes susidariusios situacijos iš esmės nesiekia išspręsti, o siekia sukurti tokią situaciją, kad jis ir toliau negalėtų faktiškai naudotis jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią dalimi turto, bei dar papildomai apmokėtų išlaidas susijusias su atsakovės naudojimosi turtu. Pažymėjo, kad jau skyrybų procese atsakovė siekė turtą padalinti natūra, t. y. siekė įgyti nuosavybės teisę į turtą, o jis buvo aiškiai išreiškęs valią, jam nuosavybės teise priklausantį turtą priteisti atsakovei. Nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad papildomos virtuvės su visa buitine technika įrengimas yra galimas. Ikea brėžinuko iš internetinio puslapio pateikimas nėra tinkamas, leistinas ir patikimas įrodymas. Atsakovė nepateikia jokių motyvų, kurioje iš siūlomų patalpų jos manymu yra galima įrengti virtuvės patalpas bei kaip turėtų būti įrengiamos būtinos komunikacijos ir kiek jos kainuotų (vandentiekis, kanalizacija, elektros instaliacija ir pan.).

Atsiliepimas

Atsakovė teigia, kad neturi galimybės sumokėti piniginės kompensacijos, tačiau jos pateikti duomenys šios aplinkybės nepatvirtina, t. y. pateikti duomenys nėra patikimi. Kaip matyti iš pateiktų duomenų atsakovė yra dirbanti ir gaunanti pajamas, kurios ieškovo vertinimu yra pakankamos kompensacijos sumokėjimui. Be to, atsakovė turi kito turto, kuris gali būti panaudotas sumokant piniginę kompensaciją.

Atsakovė atsiliepimu nesutiko su ieškiniu, nes mano, kad jis nepagrįstas. Taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą nustatyti tokią naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką:

1. 0.1027 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka nustatoma pagal MB „GEO vakarai“ matininko E. P. parengtą 2022-05-16 žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriame:

1.1. A raide pažymėta 366 kv. m. ploto žemės sklypo priskiriama atsakovės individualiam naudojimui;

1.2. C1 raide pažymėta 152 kv. m. ploto žemės sklypo dalis ieškovo individualiam naudojimui;

1.3. C2 raide pažymėta 213 kv. m. ploto žemės sklypo dalis ieškovo individualiam naudojimui;

1.4. B raide pažymėta 296 kv. m ploto žemės sklypo priskiriama bendram atsakovės ir ieškovo naudojimui;

1.5. Atsakovei, kuriai priklauso ½ žemės sklypo dalis, naudojasi 514/1027 žemės sklypo dalimis.

1.6. Ieškovui, kuriam priklauso ½ žemės sklypo dalis, naudojasi 513/1027 žemės sklypo dalimis.

2. Pastato – 195,50 kv. m gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A2b naudojimosi tvarka nustatoma pagal 2013-12-17 Nekilnojamojo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2022-05-17 MB „Baltijos kadastras“ matininkės D. V. sudarytą patalpų pasidalijimo planą, kuriame:

2.1. atsakovei individualiam naudojimui priskiriamos 80,22 kv. m. ploto pirmo aukšto patalpos (plane nuspalvintos žalia spalva):

2.1.1. 5,27 kv. m naujai formuojamas koridorius – holas, plane pažymėtu 1-2A;

2.1.2. 1,19 kv. m san. Mazgas (tualetas), plane pažymėtu 1-3;

2.1.3. 13,59 kv. m darbo kambarys, plane pažymėtu 1-4;

2.1.4. 43,18 kv. m svetainės – virtuvės patalpa, plane pažymėtais 1-5;

2.1.5. 3,23 kv. m sauna, plane pažymėtu 1-6;

2.1.6. 13,76 kv. m priepirtis, plane pažymėtu 1-7;

2.2. ieškovui individualiam naudojimui priskiriamos 70,48 kv. m. pirmo ir antro aukšto patalpos (plane nuspalvintos violetine spalva):

2.2.1. 5,02 kv. m sandėlis, plane pažymėta indeksu 1-9;

2.2.2. 8,10 kv. m koridorius – holas, plane pažymėtas 1-10;

2.2.3. 5,05 kv. m san. mazgas (tualetas ir dušas), plane pažymėta indeksu 1-11;

2.2.4. 17,67 kv. m kambarys, plane pažymėta indeksu 1-12;

2.2.5. 9,75 kv. m drabužinė, plane pažymėta indeksu 1-13;

2.2.6. 8,29 kv. m. san. mazgas (tualetas su vonia), plane pažymėta indeksu 1-14;

2.2.7. 16,60 kv. m kambarys – miegamasis, plane pažymėtu 1-15.

2.3. Atsakovės ir ieškovo bendram naudojimui priskiriamos 44.16 kv. m. pirmo aukšto patalpos (plane nuspalvintos žydra spalva):

2.3.1. 2,40 kv. m tambūras, plane pažymėtu indeksu 1-1;

2.3.2. 1,51 kv. m naujai formuojamas koridorius – holas, plane pažymėtu 1-2B;

2.3.3. 4,61 kv. m katilinė, plane pažymėta indeksu 1-8;

2.3.4. 35,64 kv. m garažas, plane pažymėtu indeksu G-1;

2.4. atsakovė, kuriai priklauso 57/100 gyvenamojo namo dalys, naudojasi 5238/10000 gyvenamojo namo dalimis.

2.5. ieškovui, kuriam priklauso 43/100 gyvenamojo namo dalys, naudojasi 4762/10000 gyvenamojo namo dalimis.

3. Atsakovė naudojasi pirmame aukšte esančia 31.88 kv. m lauko terasa, plane pažymėta 3A1Ž.

4. Ieškovas naudojasi antrame aukšte esančia 15,99 kv. m terasa virš priestato, plane pažymėta 2A1b.

5. Priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinio pagrindu atsakovė nurodo, kad ji siekia nusistatyti naudojimosi turtu tvarką ir nori laisvai naudotis jai priklausančia turto dalimi. Nurodo, kad pagal 2013 metų planą gyvenamasis namas yra 195,50 kv. m bendro ploto, jame yra du aukštai. Namas turi du priestatus ir terasą. Pirmame namo aukšte yra: 1) tambūras (2,40 kv. m, plane pažymėtas 1-1); 2) koridorius – holas (7,42 kv. m, plane pažymėtas 1-2); 3) san. mazgas (1,19 kv. m, plane pažymėtas 1-3); 4) darbo kambarys (13,59 kv. m, plane pažymėtas 1-4); 5) svetainė-virtuvė (43,18 kv. m, plane pažymėtas 1-5); 6) sauna (3,23 kv. m, plane pažymėtas 1-6); 7) priepirtis (13,76 kv. m, plane pažymėtas 1-7); 8) katilinė (4,61 kv. m, plane pažymėtas 1-8); 9) sandėlis (5,02 kv. m, plane pažymėtas 1-9); 10) garažas (33,64 kv. m, plane pažymėtas G-1, esantis priestate 1a1b). Nurodo, kad saunos, priepirčio patalpos nėra įrengtos, jos yra priestate, plane pažymėtame 2a1b. Greta pirmo aukšto yra 31,88 kv. m lauko terasa, plane pažymėta 3a1ž. Antrame namo aukšte yra: 1) koridorius – holas (8,10 kv. m, plane pažymėtas 1-10); 2) san. mazgas (5,05 kv. m, plane pažymėtas 1-11); 3) kambarys (17,67 kv. m, plane pažymėtas 1-12); 4) drabužinė (9,75 kv. m, plane pažymėtas 1-13); 5) san. mazgas (8,29 kv. m, plane pažymėtas 1-14); 6) kambarys (16,60 kv. m, plane pažymėtas 1-15). Virš priestato, plane pažymėto 2a1b yra antro aukšto terasa, į kurią galima patekti iš kambario, plane pažymėto 1-15. Mano, kad jos siūloma nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka iš šalių reikalauja investicijų tik įrengiant pertvaros sieną pirmame aukšte prie laiptų ir duris joje. Suformavus naujus du koridorius, plane pažymėtus 1-2A ir 1-2B šalių individualiai naudojamos patalpos – pirmas ir antras aukštai būtų visiškai izoliuoti. Nei vienai šaliai nereikėtų įrenginėti naujo įėjimo į namą. Ji pirmajame aukšte turėtų įsirengti drabužinę ir vonios kambarį, o ieškovui antrame aukšte reikėtų įsirengti virtuvės patalpą, kuri, jos skaičiavimu, kainuotų apie 2 500,00 Eur. Nurodo, kad ginčo name sugedus granulėmis kūrenamam katilui ,,Koztreva“, yra naudojamas elektrinis šildymo katilas ,,Beril“. Taigi, po kilusio gaisro šildymo katilas ,,Koztreva“ iš viso nebenaudojamas, todėl ginčo namas apšildomas elektra. Nustačius naudojimosi tvarką, šalims nebus reikalinga įrengti naujos šildymo granulėmis sistemos, užteks įsigyti papildomą elektros šildymo įrangą. Ginčo name vanduo taip pat pašildomas elektra, o tam, kad šalys atskirtų kiekvieno skyrium naudojamos elektros energijos kiekį, pakaktų vidinių elektros apskaitos skaitiklių, tokiu būdu būtų apskaičiuojamas kiekviename aukšte sunaudojamos elektros kiekis. Bendrijos ir atliekų vežimo kainos fiksuotos, jas šalys mokėtų dalimis proporcingai turimai turto daliai. Dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, nurodė, kad 296 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, kuri yra užstatyta namu ir padengta trinkelėmis, bus naudojamasi bendrai, o 731 kv. m sklypo dalį tikslinga naudoti skyrium pagal matininko sudarytą planą. Ji individualiai naudotųsi sklypo dalimi, pažymėta A, esančia po jai valdyti paskirta lauko terasa ir greta jos. Prie šio dalies ji galėtų prieiti per bendro naudojimo trinkeles ir/ ar terasos langą. Ieškovo individualiam naudojimui atitektų sklypo dalys, pažymėtos C1 ir C2. Prie savo dalių ieškovas taip pat gali laisvai patekti per bendrą naudojamą plotą. Pažymi, kad šalims individualiai naudoti skiriamos sklypo dalys kokybine prasme tapačios. Jos užsėtos kultūrine veja, yra prižiūrėtos. Nors jai tenka 1 kv. m didesnis plotas, nustačius prašomą naudojimosi tvarką ieškovui priskirtose dalyse lieka visi sodinukai – vaismedžiai ir pan., o tai kompensuoja už nukrypimą nuo naudojimosi idealiai lygiomis dalimis. Dėl ieškovo ieškinio nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad nėra galimybės ginčo turto atidalinti kitu būdu, nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų dažnus šalių ginčus ir negalėjimą valdyti turtą nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką. Pažymėjo, kad, nors turtas šalims priklauso ne lygiomis dalimis (žemės sklypo – po ½ dalį, gyvenamojo namo – 57/100 dalys atsakovei ir 43/100 dalys ieškovui), tai negali būti argumentas, kad ji turi poreikį naudotis visu turtu nuosavybe natūra. Ji visu turtu naudojasi ne dėl savo kaltų veiksmų, o todėl, kad po skyrybų proceso pabaigos ieškovas išvyko gyventi kitus, o ji nei veiksmais, nei neveikimu netrukdė ieškovui naudotis turtu. Taip pat ieškovas niekada nesikreipė dėl jos atliekamų trukdymų patekti į turtą, valdyti jam priklausančią dalį ir pan. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvados, kad ji turi interesą naudotis didesne ginčo turto dalimi nei jai priklauso. Paaiškino, kad ji neprisideda prie konfliktų ar įtampos šalių santykiuose, visus konfliktus provokuoja pats ieškovas siekdamas gauti kiek galima daugiau naudos sau. Nurodė, kad tas faktas, kad ieškovas gyvena kitur ir pats nesinaudos jam priklausančiu turtu, savaime negali paneigti nei jo, nei bendrasavininkio nuosavybės teisės į turimas turto dalis. Kas savo ruožtu reiškia, kad be atsakovės sutikimo, vien dėl ieškovo nenoro naudotis turtu, ji negali būti verčiama įgyti turto/ jo dalies, kurio jai nereikia ir kurio ji finansiškai nepajėgia įgyti. Pažymėjo, kad jos turtinė padėtis yra sudėtinga, vienintelė galimybė išmokėti kompensacija yra parduoti atidalyti prašomą turtą. Nurodė, kad pardavus kitą turimą nekilnojamąjį turtą, jai lėšų išmokėti kompensaciją ieškovui nepakaktų, o bankas atsisako suteikti jai paskolą. Nurodė, kad santaupų ji neturi. Pažymėjo, kad naujo kredito suteikimas negalimas dėl neigiamos kreditinės istorijos – kadangi dabar turimas kreditas nevykdomas laiku, susidaro delspinigiai ir šalys negeba susitarti dėl jo mokėjimo lygiomis dalimis.

Trečiasis asmuo D. V. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, atsakovės patikslintą priešieškinį tenkinti pilna apimtimi, o iš ieškovo trečiojo asmens naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-319-941/2020) nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė pagal 2009-10-11 ir 2010-03-19 skolos raštelius jam solidariai yra skolingi virš 13 000,00 Eur sumą. Nurodo, kad šiuos pinigus ieškovas su atsakove panaudojo ginčo namo statybai ir iki šiol su juo nėra pilnai atsiskaitę. Iš ieškovo ieškinio ,,Dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės“ reikalavimų matyti, kad ieškovas teismo prašo užkrauti atsakovei papildomą 87 410,00 Eur dydžio finansinę naštą išmokant ieškovui kompensaciją, kai tuo tarpu iki šiol, nei pats ieškovas, nei atsakovė, nesugebėjo įvykdyti net 13 000,00 Eur dydžio prievolės pilnai atsiskaityti su juo. Mano, kad 87 410,00 Eur dydžio kompensacijos išmokėjimas ieškovui, atsakovei būtų neįmanomas. Tuo tarpu ieškovas tuo metu jau nebeturėtų turto, į kurį jis galėtų nukreipti 13 000,00 Eur dydžio skolos išsiieškojimą ir atsakovė būtų apkrauta dar viena, jai neįvykdoma, finansine prievole, dėl ko nukentėtų jo interesai.

Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ieškinyje ir atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodytais argumentais ir motyvais. Mano, jog atsakovė turi galimybę parduoti butą, kurį ji perrašė savo mamai ir sumokėti jam kompensaciją už turtą. Paaiškino, kad jo gaunamos pajamos yra apie 1 800,00 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, o trečiajam asmeniui likusi neišmokėtos skolos dalis yra apie 4 000,00 Eur. Nurodė, kad buvo atvejai, kai jis negalėjo patekti į savo turimo turto dalį, nes atsakovė be įspėjimo pakeitė signalizacijos kodą. Jis sutiktų, kad turtas natūra būti priteistas jam ir ji galėtų jį parduoti ir atsiskaityti su kreditoriais ir sumokėti atsakovei kompensaciją.

Ieškovo atstovas advokatas Alius Galminas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ieškinyje ir atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškovas turi sukūręs naują šeimą, o ginčo namas nėra pritaikytas gyventi kelioms šeimoms. Ieškovas negali laisvai naudotis savo turto dalimi, nes galimai būtų konfliktinės situacijos, nes ir ankščiau būdavo ir jau buvo kviesta policija. Jeigu būtų neišspręstas turto dalies atidalijimo iš bendrojo turto klausimas, tai ir toliau kiltų konfliktai, teismas būtų apkrautas papildomomis bylomis. Ieškovas taip pat sutiktų, kad jam ginčo turtas atitektų natūra, o jis atsakovei sumokėtų piniginę kompensaciją.

Atsakovė teismo posėdžio nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir palaiko atsiliepime į ieškinį ir patikslintame priešieškinyje nurodytus argumentus ir motyvus. Papildomai nurodė, kad ji neturi galimybės išmokėti ieškovui sumos už jo turimą turto dalį, nes jos gaunamos pajamos yra apie 1 200,00 Eur. Nurodė, kad ji sutiktų, kad ieškovas jai sumokėtų piniginę kompensaciją už jos turto dalį. Sutinka, kad ginčo turto vertė yra tokia, kokia yra pateikta byloje ir yra reali vertė.

Atsakovės atstovas advokato padėjėjas Stasys Survila teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą, o atsakovės patikslintą priešieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad šiai dienia neįmanoma įgyvendinti ieškinio reikalavimų, o tenkinus priešieškinį ir nusistačius naudojimosi tvarką abi šalys galės naudotis ginčo turtu. Jeigu ieškovas nesutinka, nustačius turto naudojimosi tvarką, gyventi jam priklausančioje dalyje, mano, kad jis gali parduoti savo turto dalį. Nurodė, kad ieškovas nemoka už ginčo turto apsaugos signalizaciją, todėl jis ir neturėjo apsauginio kodo, dėl kurio negalėjo patekti į ginčo turtą.

Trečiojo asmens D. V. atstovas advokato padėjėjas Stasys Survila teismo posėdžio metu nurodė, kad neįmano įgyvendinti ieškinio reikalavimų, nes tiek ieškovė, tiek atsakovė negeba grąžinti trečiajam asmeniui skolos, kas tik patvirtina, kad jie negali vienas kitam sumokėti kompensacijos, kuri yra žymiai didesnė nei skola.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatytos faktinės aplinkybės, jog ieškovas ir atsakovė yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-319-941/2020, kuris įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Minėtu teismo sprendimu po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis 0,1027 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 43/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei asmeninės nuosavybės teise - ½ dalis 0,1027 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 57/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Minėtu teismo sprendimu taip pat nuspręsta nustatyti, kad ieškovo ir atsakovės prievolės AB SEB bankui pagal 2008-05-12 kredito sutartį Nr. 0450818091380-57 su pakeitimais yra solidarios, nustatyti, kad ieškovo ir atsakovės prievolės D. V. pagal 2009-10-11 ir 2010-03-19 skolos raštelius yra solidarios bei priteisti iš atsakovės J. A. ieškovui R. A. (R. A.) 3 029,21 Eur už laikotarpiu nuo 2019-08-07 iki 2020-06-01 įvykdytus solidarius kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2008-05-12 kredito sutartį Nr. 0450818091380-57.

Iš UAB „Lituka ir Ko 2021-09-27 namų valdos (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. LL0-10928 nustatyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 187 000,00 Eur, o žemės sklypo – 14 000,00 Eur, iš viso turto rinkos vertė – 201 000,00 Eur.

Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis ginčo gyvenamasis namas yra dviejų aukštų, paskirtis vieno buto pastatas, statybos pabaiga 2013 m., bendras namo plotas 195,50 kv.m., naudingasis plotas 159,86 kv.m, gyvenamojo plotas -91,04 kv.m., garažo plotas 35,64 kv.m, viso užstatytas plotas 210 kv.m. Šalims priklausantis ginčo žemės sklypo paskirtis yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, užstatyta teritorija 0,0360 ha ploto žemės ūkio naudmenų plotas 0,0667 ha, žemės sklypas suformuotas padalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo name įrengti vietinis centrinis šildymas, vietinis vandentiekis, vietinis nuotekų šalinimas. Pastato energetinio naudingumo klasė C, skaičiuojamos šiluminės energijos sąnaudos pastatui pašildyti 182,74 kWh/m2/m. Gyvenamajame name įrengti alternatyvūs šildymo būdai: elektra (oras-vanduo šildymo metodas) ir medžio granulėmis. Grindų šildymas sujungtas į vientisą sistemą.

Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ginčo namo paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto pastatas), yra priestatai 1a1b ir 2a1b.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8126-941/2021 buvo iš dalies tenkintas ieškovės J. A. ieškinys atsakovui R. A. (R. A.) ir nuspręsta priteisti iš atsakovo ieškovei 466,79 Eur kompensaciją už bendro turto išlaikymą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 466,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 351,78 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5290-1180/2023 buvo nuspręsta tenkinti ieškovės J. A. ieškinį atsakovui R. A. (R. A.) ir iš jo priteisti 5515,87 Eur skolą, kurią sudaro 1 753,00 Eur už ginčo namo šildymą, 3 707,22 Eur už kredito įmokas ir 55,65 Eur už draudimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 5515,87 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).

Iš 1999-08-18 notarinės sutarties registro Nr. KIAK-1-5517 nustatyta, kad V. V. perleido atsakovei, tai yra savo dukrai J. A. (buvusi pavardė V.) butą esantį (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad J. A. ją išlaikys iki gyvos galvos.

Iš 2005-05-21 notarinės sutarties notarinio registro Nr. K1AK-9604, nustatyta, kad atsakovė su savo mama V. V. sudarė mainų sutartį, kurios pagrindu atsakovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išmainytas į butą, (duomenys neskelbtini).

2022-01-19 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovei pagal 2005-05-31 Mainų sutartį Nr. K1AK-9604 nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas atsakovei nuosavybės teise priklausė iki 2023-02-17, nes ji jį Dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo savo mamai V. V.

Nustatyta, kad 2021-09-21 priėmimo – perdavimo aktu ieškovui per advokatą Gediminą Žliobą buvo perduoti ginčo namo raktai (4 vnt.) ir signalizacijos kodas.

Iš 2021-10-11 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad pagal ieškovo pareiškimą buvo pradėtas tyrimas dėl jo namuose nerastų asmeninių daiktų.

Iš AB SEB 2022-01-20 pranešimo apie priimtą sprendimą nustatyta, kad AB SEB bankas nesutinka suteikti atsakovei 20 000,00 Eur kreditą, kadangi ji turi uždelstų skolų AB SEB bankui, anksčiau netinkamai vykdė įsipareigojimus šiam bankui.

Iš pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, nustatyta, kad J. A. 2021 m. vidutiniškai buvo išmokėtas 1 129,00 Eur darbo užmokestis.

Iš virtuvės sąmatos, parengtos IKEA tinklapyje, nustatyta, kad virtuvės baldų ir įrangos įsigijimo kaina yra paskaičiuota 2 500,00 Eur.

Iš D. V. 2022-03-17 parengto patalpų pasidalinimo 4-ojo varianto ir 2022-05-06 parengto pastato (ginčo namo) dalių apskaičiavimo projekto nustatyta, kad atsakovės individualiam naudojimui priskiriamos 80,22 kv. m. ploto pirmo aukšto patalpos (plane nuspalvintos žalia spalva): 5,27 kv. m naujai formuojamas koridorius – holas, plane pažymėtu 1-2A; 1,19 kv. m san. Mazgas (tualetas), plane pažymėtu 1-3; 13,59 kv. m darbo kambarys, plane pažymėtu 1-4; 43,18 kv. m svetainės – virtuvės patalpa, plane pažymėtais 1-5; 3,23 kv. m sauna, plane pažymėtu 1-6; 13,76 kv. m priepirtis, plane pažymėtu 1-7. Ieškovo individualiam naudojimui priskiriamos 70,48 kv. m. pirmo ir antro aukšto patalpos (plane nuspalvintos violetine spalva): 5,02 kv. m sandėlis, plane pažymėta indeksu 1-9; 8,10 kv. m koridorius – holas, plane pažymėtas 1-10; 5,05 kv. m san. mazgas (tualetas ir dušas), plane pažymėta indeksu 1-11; 17,67 kv. m kambarys, plane pažymėta indeksu 1-12; 9,75 kv. m drabužinė, plane pažymėta indeksu 1-13; 8,29 kv. m. san. mazgas (tualetas su vonia), plane pažymėta indeksu 1-14; 16,60 kv. m kambarys – miegamasis, plane pažymėtu 1-15. Atsakovės ir ieškovo bendram naudojimui priskiriamos 44,16 kv. m pirmo aukšto patalpos (plane nuspalvintos žydra spalva): 2,40 kv. m tambūras, plane pažymėtu indeksu 1-1; 1,51 kv. m naujai formuojamas koridorius – holas, plane pažymėtu 1-2B; 4,61 kv. m katilinė, plane pažymėta indeksu 1-8; 35,64 kv. m garažas, plane pažymėtu indeksu G-1. Atsakovei, kuriai priklauso 57/100 gyvenamojo namo dalys, naudojasi 5238/10000 gyvenamojo namo dalimis, o ieškovas, kuriam priklauso 43/100 gyvenamojo namo dalys, naudojasi 4762/10000 gyvenamojo namo dalimis. Atsakovė naudojasi pirmame aukšte esančia 31.88 kv. m lauko terasa, plane pažymėta 3A1Ž, o ieškovas naudojasi antrame aukšte esančia 15,99 kv. m terasa virš priestato, plane pažymėta 2A1b.

Iš 2022-05-16 MB „Geo vakarai“ E. P. ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano nustatyta, kad A raide pažymėta 366 kv. m. ploto žemės sklypo priskiriamas atsakovei individualiam naudojimui; C1 raide pažymėta 152 kv. m. ploto žemės sklypo dalis ieškovui individualiam naudojimui; C2 raide pažymėta 213 kv. m. ploto žemės sklypo dalis ieškovui individualiam naudojimui; B raide pažymėta 296 kv. m ploto žemės sklypo priskiriama bendram atsakovės ir ieškovo naudojimui. Atsakovei, kuriai priklauso ½ žemės sklypo dalis, naudojasi 514/1027 žemės sklypo dalimis. Ieškovas, kuriam priklauso ½ žemės sklypo dalis, naudojasi 513/1027 žemės sklypo dalimis.

Iš (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo išrašo Nr. 1175 nustatyta, kad ieškovas yra sudaręs santuoką su V. K. Ieškovo sutuoktinė turi nepilnametį vaiką.

Iš teismo posėdžio metu peržiūrėtos filmuotos medžiagos iš ieškovo pateikto CD matyti, kad ieškovas negali patekti į ginčo namą, nes ginčo namo signalizacija pradeda kaukti. Ieškovas paskambina atsakovei, kuri teigia, kad ieškovas neperspėjęs jos negali patekti į namus, nes ten yra jos asmeniniai daiktai.

Iš 2022-02-08 UAB „Turto spektras“ nekilnojamojo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ataskaitos nustatyta, kad užsakovas yra atsakovė, o buto vertė 68 900 Eur.

Iš atsakovės pateiktos 2022-06-20 foto lentelės nustatyta, kad pirties ir priepirčio patalpos yra neįrengtos, jose sandėliuojami daiktai. Ginčo namo 2-ojo aukšto sanitariniai mazgai yra įrengti, juose įmontuota buitinė technika, būtini baldai ir kriauklės, vonia, tualetai.

Iš Laisvai samdomų darbuotojų paslaugų teikimo sutarties nustatyta, kad ieškovas buvo įdarbintas Norvegijos įmonėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Projekto pradžia 2022-11-23, pabaiga 2022-11-29. Atlyginimas – 30,00 Eur per valandą, viršvalandžiai – 45,00 Eur/val., naktinis tarifas – 34,00 Eur/val.

Iš elektroninių laiškų susirašinėjimo nustatyta, kad iš ieškovė elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) 2023-10-12 išsiųstas laiškas adresatui info@eso.lt, laiške nurodoma, kad šiuo metu vyksta teismo procesas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo name (duomenys neskelbtini), teiraujasi kaip būtų galima įsirengti kontrolinį skaitiklį į antrą aukštą ir kokia būtų kaina. 2023-10-16 jai atrašoma, jog reikia kreiptis į atestuotą elektriką ar įmonę, kuri įrengs apskaitą, o darbų kainas patikslins išsirinkta įmonė.

Iš 2023-10-11 GNSB „Triušelių alėja“ Pažymos nustatyta, kad bendrijos nariai ir sklypų savininkai susimoka bendrijos mokestį - nustatyta bendrijos narių susirinkimo metu, vieno mėnesio mokestis už pastatytą namą 36 Eur ir vieno mėnesio mokestis už tuščią sklypą 28,00 Eur. Papildomai bendrija už vandenį mokesčio nerenka.

Iš 2022-02-17 AB „Lietuvos draudimas“ Žalos registracijos Nr. 2914166 nustatyta, kad atsakovei buvo pateiktas atsakymas dėl 2022-02-06 14:06 įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), per kurį buvo sugadintas kitas pagalbinis pastatas. Nurodo, kad draudimo išmokos mokėti negalės. Sprendimo pagrindas: Administruojant Jums kilusią žalą buvo gautas pranešimas, katilo dokumentas, įvykio vietos fotografijos. Įvykio aplinkybės tikslintos telefonu. Pagal gautą pranešimo informaciją: granulinio katilo veikimo metu dingo elektra. Granulės ėmė smilkti jų padavimo vamzdyje link bunkerio. Pradarius granulių bunkerį smilkstančios granulės užpiltos vandeniu. Esant dūmams katilinėje, buvo iškviesta priešgaisrinė tarnyba, kuri atvykusi atliko gaisro prevencijos stebėseną. Smilkstančios granulės užgesintos iki atvykstant priešgaisrinei tarnybai. Įvykio metu kitas turtas nenukentėjo, ugnis neišplito. Pagal Jūsų turto draudimo sutarties taisyklių Nr.: 067 sąlygas numatyta, kad žala dėl gaisro rizikos yra neatlyginama jei gaisras kilo įrenginio viduje ir gaisras neišplito. Pagal draudžiamosios rizikos aprašą „1. 1. Ugnis. a) gaisras – ugnis, atsiradusi ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išsiveržusi iš jo ir galinti plisti savaime“. Dūmų suodžių rizika neapima paties katilo aprūkimų, - neatlyginama Žala dėl dūmų, suodžių ir žiežirbų, išsiveržusių iš degimui skirtos vietos, pvz., židinio, katilo, dūmtraukio, žvakės ir pan. Minimas katilas įsigytas 2010-09-03d. Šis faktas neįgalina įvykio traktuoti kaip katilo gedimo pasekmės, kadangi gedimo rizika apima tik katilus, kurių amžius iki 10 metų. Remiantis surinkta informacija įvykis yra laikomas nedraudžiamuoju ir draudimo išmoka negali būti mokama.

Iš 2023-10-18 MB „Išmani elektra“ Pasiūlymo SQ 01005-224 nustatyta, kad galimo trijų fazių elektros energijos skaitiklio įrengimo kaina 462,00 Eur.

Iš AB SEB 2023-10-30 pranešimo apie priimtą sprendimą nustatyta, kad AB SEB bankas nesutinka suteikti atsakovei 87 400,00 Eur kreditą dėl pajamų, nes atsakovės ilgalaikės tvarios pajamos nėra pakankamos prašomo kredito įmokų mokėjimui.

Iš 2023-10-26 elektroninio laiško siųsto iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) matyti, kad Luminor bankas gali atsakovei suteikti 29 000,00 Eur kreditą aštuonių metų laikotarpiui, mėnesio įmokos dydis – 400,00 Eur.

Iš Sodros duomenų nustatyta, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini).

Iš 2023-12-18 UAB „Aminera“ lokalinės sąmatos Nr. 1 nustatyta, kad lauko sienos remonto kaštai yra 2 887,67 Eur.

Iš Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį darbovietėje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atsakovei už laikotarpį nuo 2023-01 iki 2023-12 vidutiniškai buvo išmokėtas 371,55 Eur darbo užmokestis.

Iš Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atsakovei už laikotarpį nuo 2023-01 iki 2023-12 vidutiniškai buvo išmokėtas 1 064,50 Eur darbo užmokestis.

Iš 2023-12-18 UAB „Aminera“ lokalinės sąmatos Nr. 1 nustatyta, kad gipso pertvaros įrengimo kaštai yra 2 318,66 Eur.

Iš 2023-12-05 elektroninio laiško adresuoto atsakovei nustatyta, kad K. G., Aras NT brokeris, patvirtina, jog buvo apsiėmęs reklamuoti ir tarpininkauti parduodant namą šermukšnių gatvėje, Trušeliuose nuo 2022 metų rugpjūčio mėnesio iki 2023 lapkričio mėnesio. Nors apžiūrų turėjo nemažai, bet pirkėjo surasti nepavyko.

Iš 2020-06-01 (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nustatyta, kad ieškovas buvo įdarbintas įmonėje (duomenys neskelbtini), laivo dinaminio pozicionavimo sistemos elektrinės ir elektroninės dalies vadovo pareigose. Darbo pradžia darbuotojo išvykimo į darbą diena, pabaiga – 2023-06-30. Darbuotojas turi teisę gauti konsoliduotą 5 997,00 Eur mėnesio atlyginimą.

Ieškovas 2023-12-09 pasirašė darbo sutartį su įmone (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas įdarbintas (duomenys neskelbtini). Atlygis - 200 Jav dolerių už išdirbtą dieną (laisvadieniai neapmokami).

Iš 2024-04-10 antstolio Mindaugo Mažrimo Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FP-180-24-45, nustatyta, kad antstolis konstatavo, jog „2024-04-10, 10 val. 30 min. atvykta adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas paaiškina, kad šiuo adresu esantis namas priklauso jam ir jo buvusiai žmonai J. A., pateikia tai patvirtinantį Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, nurodo, kad name yra jo daiktų. Faktinių aplinkybių konstatavimo užsakovas turimu namo raktu atrakina namo duris, pasigirsta signalizacijos įspėjimas kad namo apsaugos sistema įjungta, ieškovas apsaugos sistemos pulte suveda jam žinomą kodą, apsaugos sistema neišsijungia, pradeda veikti apsaugos sistemos garso signalizacija. Ieškovas skambina savo buvusiai žmonai, tai yra atsakovei tel. numeriu (duomenys neskelbtini), atsiliepia moteris, ieškovas informuoja, kad negali patekti į jam priklausantį namą, moteris jam atsako, kad patekti gali tik su ja susiderinęs ir kai ji bus namuose. Faktinių aplinkybių konstatavimo užsakovui nesutarus su buvusia sutuoktine, jis užrakina namo duris ir išvyksta. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu ieškovas po namą nevaikščiojo, įėjęs buvo tik iki apsaugos sistemos pultelio esančio name prie įėjimo durų“.

Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nekilnojamojo turto, tai yra 0,1027 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas) ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo namas), esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį ginčo žemės sklypo, ieškovui priklauso 43/100 dalys ginčo namo, o atsakovei 57/100 dalys ginčo dalys.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl šalims priklausančio ginčo turto (ginčo žemės sklypo ir ginčo namo) atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo atidalinti ir jam priklausančią ginčo turto dalį ir ją priteisti atsakovei, o jam iš atsakovės priteisti piniginę kompensaciją už jam priklausančią ginčo turto dalį, taip pat bylos nagrinėjimo metu ne kartą nurodė, kad jis sutiktų, kad ginčo turtas atitektų jam, o jis išmokėtų atsakovei piniginę kompensaciją už jai priklausančią ginčo turto dalį, nes parduotų namą ir atsiskaitytų su kreditoriais bei atsakove. Nurodė, kad jis po santuokos nutraukimo negali naudotis jam priklausančia ginčo turto dalimi ir turi gyventi nuomojamame bute, o atsakovė gyvena visame ginčo turte.

Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi tvarką ginčo nekilnojamuoju turtu, motyvuodama tuo, kad ji neturi finansinių galimybių išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją, taip pat mano, kad ginčo name gali gyventi dvi šeimos, pagal nustatytą jos siūlomą naudojimosi tvarką ginčo turtu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat nurodė, kad ji sutiktų, kad ieškovas jai išmokėtų piniginę kompensaciją bei tvirtino, kad ji bandė pardavinėti ginčo turtą, tačiau jai nepavyko, nes neatsirado pirkėjų.

Bylą nagrinėjant iš naujo šalys ne kartą tvirtino, kad sutiktų, jog ginčo turtas būtų parduotas ir ieškovas bylą nagrinėjant iš naujo dėjo pastangas parduoti ginčo turtą, tai yra kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą, tačiau esant konfliktiškiems santykiams ir šalims nesugebant geranoriškai spręsti klausimų dėl ginčo turto pardavimo, akivaizdaus nenoro bendradarbiauti, ginčo turto parduoti nepavyko, nors potencialių pirkėjų buvo ir šias aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas R. P. bei liudytoja apklausta šalių dukra K. A. Šalių dukra patvirtino, kad atsakovė ir ieškovas dėl blogų tarpusavio santykių negalėtų gyventi kartu. Teismo vertinimu atsakovė tik deklaratyviai nurodo, kad ji sutiktų parduoti turtą, tačiau kai ieškovas bandė pardavinėti ginčo turtą ji nedėjo maksimalių pastangų, kad ginčo turtas būtų parduotas, nors bylą nagrinėjant iš naujo abi šalys tvirtino, kad norėtų parduoti ginčo turtą.

Tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8126-941/2021 nustatyta, kad ieškovas ginčo turte nuo 2019 m. kovo mėnesio faktiškai negyvena ir ginčo turtu naudojasi tik atsakovė. Ieškovui raktai į ginčo turtą perduoti tik 2021-09-21. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra pakeitusi namo signalizacijos kodą ir atsakovas be ieškovės leidimo negali patekti į ginčo turtą, nors dalis ginčo turto jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas negyvendamas neprisideda prie ginčo turto išlaikymo ir remonto ir dėl to tarp šalių nuolat kyla ginčai, kurie jau du kartus buvo nagrinėjami teisme.

Tarp šalių nėra ginčo, kad ginčo namas buvo pastatytas jų šeimos poreikiams ir yra statytas tikslu, kad jame gyvens viena šeima.

Iš viešai prieinamų VĮ Registrų centras duomenų apie ginčo turo vidutinę vertę pagal unikalų numerį ginčo namo vertė 2024-01-01 yra 210 000,00 Eur, o ginčo žemės sklypo -21 900,00 Eur.

Tiek bylą nagrinėjant pirmą kartą, tiek ir grąžinus nagrinėti antrą kartą tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl ginčo turto vertės. Ieškovas yra pateikęs UAB „Lituka ir Ko 2021-09-27 namų valdos (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. LL0-10928, pagal kurią ginčo gyvenamojo namo vertė yra 187 000,00 Eur, o ginčo žemės sklypo – 14 000,00 Eur, iš viso ginčo turto – 201 000,00 Eur. Atsakovė su šia turto vertinimo ataskaita iš esmės sutiko ir jos neginčijo. Šalys teismo neprašė skirti ekspertizės ginčo turto vertei nustatyti, todėl laikytina, kad tarp šalių ginčo dėl ginčo nekilnojamojo turto vertės byloje nėra ir pateikta ataskaita nors ir yra 2021 metų, yra tinkamas įrodymas kompensacijos dydžio nustatymu. Šiai dienai ginčo turto vidutinės rinkos vertė, pagal unikalų numerį, yra didesnė.

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-308-611/2017, kt.).

Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 25 punktas). Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas).

Spręsdamas dėl tinkamo daikto padalijimo būdo kasacinis teismas yra nurodęs, jog daikto padalijimas natūra yra laikomas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant daiktą natūra bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Tokia kompensacija reikš bendraturčio dalies atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021, 33 punktas).

Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ar atsakovė turtėtų kitą nuosavą būstą, kuriame jie galėtų gyventi. Po santuokos nutraukimo ieškovas yra sukūręs kitą šeimą ir gyvena kartu su sutuoktine ir jos nepilnamečiu vaiku. Duomenų, kad atsakovė būtų sudariusi santuoką nėra. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė padovanojo savo mamai jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tai yra butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė su savo mama yra sudariusi išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kurios pagrindu ji įgijo nuosavybės teisę į mamai priklausantį butą. Duomenų, kad ši išlaikymo iki gyvos galvos sutartis būtų nutraukta, teismui nepateikta. Ieškovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad atsakovė butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomoja, nes jos mama gyvena kitame bute ir šis butas jos mamai nėra reikalingas. Šias ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta šalių pilnametė dukra, o atsakovė šių aplinkybių iš esmės ir neginčijo teismo posėdžio metu.

Tiek iš bylos medžiagos, tiek šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, matyti, kad šalių santykiai jau santuokos nutraukimo byloje buvo konfliktiniai, nes šalių santuoka buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės. Po santuokos nutraukimo šalių tarpusavio santykiai taip pat yra konfliktiniai, šalys negeba gražiuoju išspręsti tarp jų kilusių ginčų dėl ginčo turto išlaikymo ir jau buvo užvestos kelios civilinės bylos dėl ginčo turto išlaikymo, buvo kreiptasi į policiją.

Abi šalys yra darbingo amžius ir dirbančios bei gaunančios pastovias pajamas, pagal į bylą pateiktus duomenis ieškovo gaunamos pajamos nors ir neženkliai, tačiau yra didesnės nei atsakovės.

Ginčo namas yra dviejų aukštų, tačiau yra pastatytas ir pritaikytas gyventi vienai šeimai. Namas buvo statytas šalims gyvenant santuokoje.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Taigi konkrečiu atveju teismas gali konstatuoti, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra susidėjusiomis aplinkybėmis netikslinga ir neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, ir racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pripažinti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją, tačiau toks teismo sprendimas turi būti teisiškai motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-701/2022).

Daikto nedalumas fizine prasme neužkerta kelio atidalijimui bendrąja prasme, nes tokiu atveju atidalijamajam priteistina piniginė kompensacija, atitinkanti tikrąją atidalijamosios dalies vertę, kuri nustatytina pagal daikto rinkos vertę. Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

Teismas įvertinęs tiek šalių paaiškinimus, tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti ir atidalinti turtą, vienam iš bendraturčių priteisiant turtą natūra, o kitam išmokant piniginę kompensaciją. Teismo vertinimu, tai labiausiai atitiktų šalių interesus, nes nustačius naudojimosi tvarką, kokią prašo nustatyti priešieškiniu atsakovė iš esmės nebūtų išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, nes ginčo namas yra vienbutis ir nepritaikytas gyventi dviem atskiroms šeimoms. Teismas sutinka su ieškovo ieškinyje nurodytais argumentais, kad namas negali būti pritaikytas dviem šeimoms gyventi. Teismo vertinimu tenkinus priešieškinį iš esmės sumažėtų ir ginčo turto vertė, nes parduoti vienam iš bendraturčiui jam priklausančią turto dalį bus sudėtinga, be to sumažėtų ir parduodamo turto kaina, nes visuotinai yra žinoma, kad yra ženkliai sunkiau parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris turi bendrasavininkus. Tai iš esmės patvirtina ir pačios šalys, nes tiek ieškovas, tiek atsakovė bandė pardavinėti ginčo turtą, tačiau dėl to, kad yra du ginčo turto bendrasavininkai to padaryti šalims nepavyko.

Atidalinus turtą ir išmokėjus vienam iš bendraturčiui kompensaciją, kuri paskaičiuota pagal šaliai tenkančią ginčo turto dalį iš esmės nebūtų pažeistos to bendraturčio teisės. Nors ieškovas ir netikslino ieškinio reikalavimo raštu, tačiau ne vieną kartą teismo posėdžiuose pats nurodė, kad jis sutiktų, jog visas ginčo turtas atitektų jam, o jis parduotų ginčo turtą ir atsiskaitytų su ieškove ir kreditoriais. Atsakovė teismo posėdžiuose taip pat iš esmės neprieštaravo šiam ieškovo siūlymui, todėl, darytina išvada, kad ieškovo ieškinį yra pagrindas tenkinti iš dalies, tai yra atidalinti ginčo turtą, tačiau ne pagal ieškovo pateiktą siūlymą, tai yra priteisiant jam atsakovei priklausančią ginčo turto dalį ir iš jo atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją už atsakovei priklausančią ginčo turto dalį. Teismo vertinimu toks atidalinimo būdas labiau atitiks ne tik šalių interesus, bet ir kreditorių interesus, nes ieškovas nurodė, kad jis parduos ginčo turtą ir atsiskaitys su turimais bendrais kreditoriais bei atsakove.

Ieškovo ieškinys dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismui pateiktas 2021-12-27, tačiau atsakovė nesutikdama su ieškovo siūlomu ginčo turto atidalijimo būdu, nepateikė ginčo gyvenamojo namo atidalijimo natūra tinkamai parengto projekto, iš kurio galima būtų spręsti, kad yra galimybė bendraturčių gyvenamąjį namą padalinti į du atskirus nekilnojamojo turto vienetus – du butus. Atsakovės prie ieškinio pateikti ginčo nekilnojamojo turto (ginčo žemės sklypo, ginčo gyvenamojo namo) naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektai neprilygsta namo padalijimo natūra į du atskirus butus projektui. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad gyvenamojo namo atidalijimas natūras yra negalimas, nes šalys nerado galimybių pasidalinti natūra gyvenamąjį namą į du atskirus butus, nepatiriant neproporcingų nepatogumų, nepažeidžiant vienas kito interesų, atsakovė neįrodė, kad iš namo galima suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus be žalos turtui ir reikšmingų investicijų pertvarkant namą. Kadangi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra negalimas dėl faktinių objektyvių kliūčių, spręstinas kompensacijos pinigais klausimas.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių ieškovo siūlytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas turėtų būti laikomas esminiu atsakovės, kaip turto dalies savininko, teisių pažeidimu, nes jai bus išmokėta piniginę kompensacija už jai tenkančią turto dalį ir ji galės įsigyti kitą nuosavą būstą. Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu ieškovo prašomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas atitinka šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų.

Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008 ir kt.).

Ginčo dėl nuosavybės dalių dydžio tarp šalių nėra, kaip ir ginčo dėl ginčo turto įvertinimo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypo vertė yra – 14 000,00 Eur, o ginčo namo vertė - 187 000,00 Eur, o atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ ginčo žemės sklypo bei 57/100 dalys ginčo namo, todėl iš ieškovo atsakovei yra pagrindas priteisti 7 000,00 Eur piniginę kompensaciją už žemės sklypą ir 106 590,00 Eur piniginę kompensaciją atsakovei už ginčo namo 57/100 dalis, tai yra iš viso 113 590,00 Eur (CK 1.5 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atidalinti bendrosios nuosavybės teise bendraturčiams ieškovui ir atsakovei priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą: ginčo žemės sklypą ir ginčo gyvenamąjį namą, šį turtą priteisiant ieškovui, o atsakovei išmokant 113 590,00 Eur piniginę kompensaciją (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė, reikšdama priešieškinį dėl naudojimosi ginčo turtu tvarkos nustatymo, iš esmės siekia gyvenamojo namo pertvarkymo į du butus. Jos prašymas nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis pagal jos pateiktus projektinius pasiūlymus, negali būti patenkintas, nes prašoma nustatyti naudojimosi tvarka tomis patalpomis, kurių šiuo metu nėra, kurios atsiras įgyvendinus atsakovės sumanytą namo rekonstrukcijos projektą. Teismas negali nustatyti naudojimosi tvarką būsimomis patalpomis, kurias turės įsirengti tiek ieškovas, tiek pati atsakovė. Be to, įvertinus tai, kad namo antrame aukšte pagal atsakovės siūlymą turėtų būti įrengta virtuvė, svarstytinas klausimas ar tai yra galima atlikti, be statybos leidimo, nes pagal namo projektą nėra numatyta. Įvertinti, kad atsakovės pateiktas gyvenamojo namo pertvarkymo projektas yra racionalus, atitinkantis abiejų bendraturčių interesus, mažinantis konfliktines situacijas tarp itin priešiškai vienas kito atžvilgiu nusiteikusių buvusių sutuoktinių, dabartinių bendraturčių, nėra galimybės, nes atsakovė nepateikė namo rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos, pateikė tik darbų sąmatą ir duomenis kiek galimai kainuotų virtuvės įrengimas atsakovui, tai yra duomenis iš internetinės parduotuvės tinklalapio, tačiau tinkamai parengto rekonstrukcijos projekto nepateikė.

Patenkinus ieškinį dėl turto atidalijimo, išnykus bendrajai dalinei nuosavybei, nebeliko pagrindo nustatinėti žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl priešieškinys ir šioje dalyje atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus iš dalies, o priešieškinį atmetus, iš atsakovės ieškovui yra pagrindas priteisti jo patirtos bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, nes buvo tenkintas reikalavimas jo dėl atidalinimo, tačiau priešingas nei jis buvo suformulavęs ieškinyje, tačiau iš esmės laikytina, kad ieškovo ieškinys tenkintinas ir yra pagrindas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės, nes atsakovės reikalavimas pareikštas priešieškiniu buvo atmestas visa apimtimi. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 75,00 Eur žyminis mokestis, 3 025,00 Eur atstovavimo išlaidų, 43,00 Eur dokumentų vertimo, 1 815,00 Eur apeliacinės instancijos teismo patirtos atstovavimo išlaidos ir 1 000,00 Eur atstovavimo išlaidų nagrinėjant bylą iš naujo, iš viso 5 958,00 Eur.

Trečiasis asmuo D. V. buvo atsakovės pusėje, jį atstovavo tas pats atstovas kaip ir atsakovę, todėl atmetus priešieškinį jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos,

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo R. A. (R. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui R. A. (R. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos nuosavybės teise valdomą: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 57/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovei J. A. iš ieškovo R. A. (R. A.) priteisti bendrą 113 590,00 Eur (vieno šimto trylikos tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimties Eur) dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui R. A. (R. A.) tenkančią atsakovės J. A. turto dalį.

Priteisti iš atsakovės J. A. 5 958,00 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis Eur ir 00 ct) ieškovui R. A. (R. A.) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus pranešti VĮ „Registrų centras“, kad panaikintų įrašą dėl įrašo nekilnojamojo turto registre panaikinimo dėl bylos susijusios su daiktinėmis teisėmis pagal 2023-01-30 pranešimą Nr. e2-117-904/2023 ir 2023-09-19 teismo pranešimą Nr. e2-9218-867/2023.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Inga Sakalauskaitė